Byla 2S-38-623/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,DnB NORD lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,DnB NORD lizingas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Transpolita“, M. L., dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB ,,DnB NORD lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 22 359 Lt 50 ct skolos, 8,28 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi (b.l. 4) atsisakė priimti ieškovo UAB „DnB Nord lizingas“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su šiuo pareiškimu kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Grąžino UAB „DnB Nord lizingas“ 671 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškinys teismui yra pareikštas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kurią atsakovai yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojai), o vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą, todėl ieškinio teismingumas yra nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovo UAB „Transpolita“ buveinės registracijos adresas - Palangos g. 67, Šiauliai, o atsakovo M. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – ( - ), Šiauliai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

5Atskiruoju skundu (b.l. 6-8) ieškovas UAB ,,DnB NORD lizingas” prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir UAB ,,DnB NORD lizingas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams UAB ,,Transpolita“ bei M. L. priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas, pripažindamas UAB ,,Transpolita“ vartotoju, padarė šiurkščią teisės taikymo klaidą, juridinis asmuo negali būti vartotoju, nes neturi asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių. Be to, ieškinys šiai įmonei grindžiamas lizingo sutarties pažeidimu, tarp šalių buvo sudaryta lizingo sutartis, kuri pagal CK 6.567 str. 1 d. yra pagrindu perduoti daiktą naudoti verslo tikslais.

6Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Transpolita“ sudaryta finansinio lizingo sutartis pagal savo esmę negali būti pripažinta vartojimo sutartimi, tai ir laidavimo sutartis, kuri sudaryta prievolėms pagal minėtą finansinio lizingo sutartį užtikrinti, negali būti pripažįstama vartojimo sutartimi, o atsakovas M. L. – vartotoju. Apeliantas remiasi byla Bayerische Hypotheken – und Wechelsbank AG v Edgar Dietzinger ETT ir nurodo, kad kai garantuojama verslo paskola, asmuo, suteikęs tokią garantiją, negali būti laikomas vartotoju.

7Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama (CPK 337 str. 3 p.).

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 32 straipsnyje nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Taigi, įstatymas šalims suteikia teisę susitarti dėl bylos nagrinėjimo kitos vietos, nei turėtų būti nustatoma pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Šalių valia keisti bylos teritorinį teismingumą ribojama tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu susitarimas šių taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas. Tačiau LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (LAT 2006-02-22 nutartis c.b.Nr.3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr.3K-3-211/2008).

10Vartojimo sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė.

11Iš bylos medžiagos nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Transpolita“ 2008-06-11 buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. 200806F-4658 (b.l. 13-17). Iš lizingo sutarties kylančios UAB „Transpolita“ prievolės vykdymui užtikrinti buvo pasirinktas laidavimo būdas. 2007-06-04 tarp ieškovo UAB „DnB NORD lizingas“ ir atsakovo M. L. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 200806F-4658-G, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kaip solidarusis skolininkas atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas (atsakovas UAB ,,Transpolita“) neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartį. Ieškovas nurodė, jog UAB ,,Transpolita“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, lizingo sutartis buvo nutraukta 2010-02-04. Ieškovas ir atsakovai lizingo bei laidavimo sutartyse taip pat numatė, jog iš šių sutarčių kylantys ginčai sprendžiami Vilniaus mieste. Ieškovas UAB „DnB NORD lizingas“ reiškia reikalavimą dėl 22 359 Lt 50 ct skolos, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį ir nurodė, kad ieškinys teismingas Šiaulių miesto apylinkės teismui. Teismas savo poziciją grindė tuo, jog ieškinys teismui yra pareikštas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kurią atsakovai yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojai), o vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą, todėl ieškinio teismingumas yra nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles.

12Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo. Pažymėtina, jog vartojimo santykius apibrėžia tokių santykių subjektai ir tikslas. Vartojimo sutartys yra tos, kurias su juridiniu asmeniu (verslininku ar asmeniu, užsiimančiu profesine veikla (CK 2.4 str. 2 d.), sudaro fizinis asmuo – vartotojas (CK 1.39 str. 1 d.). Taigi vartotojas (pirkėjas, vartojamojo kredito gavėjas, užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris perka, gauna paslaugą, vartojimo kreditą, pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 6.350 str. 1 d., 6.504 str. 1 d., 6.672 str. 1 d., 6.886 str.). Šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Transpolita“ susiklostė lizingo teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog lizingo sutartis (finansinė nuoma) iš esmės nėra vartojimo sutartis, nes CK 6.567 str. 1 d. numatyta, jog lizingo gavėjas valdo ir naudoja lizingo davėjo perduotą daiktą verslo tikslais. Tuo tarpu tarp ieškovo ir atsakovo M. L. susiklostė prievolių įvykdymo užtikrinimo santykiai – tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovas kaip fizinis asmuo laidavo už juridinį asmenį UAB „Transpolita“, sudariusį finansinės nuomos (lizingo) sutartį, pagal kurią UAB ,,Transpolita“ buvo perduotas automobilis Honda Civic naudotis verslo tikslais.

13Teisėjų kolegija pažymi, jog laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys tretysis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę. Taigi, ieškovui su atsakovais sudarius lizingo bei laidavimo sutartį, vartojimo santykių tarp šalių kilti negalėjo, nes atsakovai sudarė ne vartojimo sutartis asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, bet atitinkamai atsakovas UAB ,,Transpolita“ valdė ir naudojo ieškovo perduotą pagal lizingo sutartį turtą verslo tikslais, o atsakovas M. L. laidavo, jog pagrindiniam skolininkui (juridiniam asmeniui) neįvykdžius prievolės, atsakys už jos įvykdymą.

14Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

15Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 3 p., kolegija

Nutarė

16Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai