Byla Ik-2373-562/2011
Dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Silvai Mickutei, atsakovės atstovei Simonai Tolušytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pakruojo rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo parkai“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėja – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) padavė teismui prašymą (b.l. 2-6) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba, Taryba) 2011 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 1S-41 „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T-81 atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – Nutarimas) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T-81 atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas, Įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

3Teismui pateiktame prašyme paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 22 d. Generalinė prokuratūra pateikė Konkurencijos tarybai prašymą Nr. 17.2.-23033 ištirti viešojo administravimo subjekto sprendimo atitiktį Įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, kuriame nurodė, jog Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-192 patvirtino Pakruojo dvaro sodybos nuomos viešojo konkurso tvarką (toliau – Tvarka). Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. A-267 patvirtino Pakruojo dvaro sodybos nuomos viešojo konkurso sąlygas (toliau – Sąlygos). Uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo parkai“ (toliau – UAB „Pakruojo parkai“) konkursinėje paraiškoje siūlė investuoti 2 000 000 Lt iki 2010-12-31 ir iki 20 244 597 Lt iki 2015 metų bei mokėti 100 Lt nuomos mokestį per metus. Siūlomos investicijos iš esmės neatitiko Sąlygose nustatyto minimalių privalomų investicijų dydžio ir investavimo grafiko. Nepaisant to, Pakruojo dvaro sodybos nuomos viešojo konkurso komisija (toliau – Komisija) nagrinėjo paraišką ir nusprendė ją laikyti atitinkančią Sąlygų reikalavimus bei pakviesti UAB „Pakruojo parkai“ dalyvauti derybose. 2009 m. kovo 16 d. Komisija ir UAB „Pakruojo parkai“ suderino nuomos sutarties projektą. Nuomos sutarties projekte numatyti Nuomininko įsipareigojimai investuoti ne mažiau kaip 2 000 000 Lt (minimalios investicijos) iki 2010-12-31 ir iki 25 000 000 Lt iki 2015 metų bei mokėti 100 Lt metinį nuomos mokestį, t. y. nuomos sutarties projekte buvo nustatyti ženkliai mažesni Nuomininko įsipareigojimai, nei nustatė Tvarka ir Sąlygos. Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-81 pritarė Pakruojo dvaro sodybos nuomos sutarties projektui. 2009 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. ( - ) (toliau – Sutartis) su UAB „Pakruojo parkai“. Generalinės prokuratūros teigimu, objektas buvo išnuomotas visiškai kitomis sąlygomis nei buvo numatyta Tvarkoje ir Sąlygose. Iš viešai paskelbtų Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) interneto tinklapyje www.pakruojis.lt Sąlygų matyti, kad Nuomotojas kaip būtiną nuomos sąlygą yra nustatęs minimalias privalomas investicijas į objektą iki 2015 m. Ūkio subjektams, neturintiems galimybių investuoti į objektą 22 244 597 Lt per gana trumpą laiką, buvo užkirstas kelias dalyvauti nuomos konkurse ir juo labiau jį laimėti. Nepaisant to, konkurso laimėtoju buvo pripažinta UAB „Pakruojo parkai“, kurios paraiška ir pasiūlymas iš esmės neatitiko Sąlygų, ir su ja sudaryta nuomos sutartis iš esmės kitomis, nuomininkui žymiai palankesnėmis sąlygomis, nei numatė Sąlygos. Generalinės prokuratūros nuomone, Pakruojo rajono savivaldybės taryba, 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-81 pritarusi Sutarčiai, suteikė privilegijuotą padėtį UAB „Pakruojo parkai“ išsinuomojant vertingą objektą 99 metams komercinei veiklai vystyti už labai mažą nuomos mokestį ir privalomai investuojant tik

42 000 000 Lt, kartu diskriminavo kitus rinkos dalyvius, kurie pagrįstai manė ir tikėjosi, kad nuomos sutartis bus sudaryta pagal Sąlygas. Todėl Generalinė prokuratūra mano, kad Pakruojo rajono savivaldybės taryba 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T-81 neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės ir pažeidė Įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Paaiškino, kad Generalinė prokuratūra prašė Konkurencijos tarybą ištirti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimo

5Nr. T-81 (toliau – Sprendimas) atitiktį Įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ir, esant pagrindui, kreiptis į viešojo administravimo subjektą su reikalavimu pakeisti ar panaikinti konkurenciją ribojantį sprendimą. Tačiau Konkurencijos taryba 2011 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 1S-41 atsisakė pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktuose numatytais pagrindais.

6Pažymėjo, kad skundžiamas Nutarimas priimtas pažeidus Įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta Konkurencijos tarybos pareiga išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo bei priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą. Generalinei prokuratūrai 2010 m. gruodžio 22 d. pateikus prašymą (skudžiamame Nutarime nurodyta, kad Generalinės prokuratūros prašymas gautas 2010 m. gruodžio 27 d.), iš Konkurencijos tarybos nebuvo gauta nurodymų pašalinti prašymo trūkumus, kaip yra numatyta Konkurencijos tarybos pirmininko 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 30 punkte. Generalinėje prokuratūroje gautas Konkurencijos tarybos 2011 m. sausio 24 d. raštas

7Nr. (2.1.-25) 6V-176 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame prašoma pateikti dokumentų, kuriais potencialūs konkurso dalyviai buvo informuoti apie konkursą, kopijas bei turimą informaciją apie potencialius viešojo konkurso dalyvius (Generalinė prokuratūra pateikė turimą informaciją 2011 m. sausio 25 d. raštu Nr. 17.2.-1480), nelaikytinas nurodymu pašalinti prašymo trūkumus, kadangi tokie trūkumai nenurodyti, nenustatytas terminas jiems pašalinti, be to, raštas pateiktas praėjus 28 dienoms nuo prašymo gavimo.

8Paaiškino, kad Generalinės prokuratūros prašymo nagrinėjimo stadijoje buvo renkami duomenys iš pareiškėjo ir galimo tiriamojo subjekto – Pakruojo rajono savivaldybės (Savivaldybė pateikė informaciją Tarybai 2011 m. sausio 20 d. raštu Nr. S-192(13.4)), siekiant išsiaiškinti galimai konkurenciją ribojančių veiksmų faktines aplinkybes, t. y. faktiškai buvo atliekami tyrimo veiksmai, numatyti Reglamento ketvirtajame skirsnyje „Tyrimo veiksmų atlikimo tvarka“. Atkreipė dėmesį į tai, kad Reglamento trečiajame skirsnyje „Pareiškimo ištirti įstatymo pažeidimą pateikimas ir nagrinėjimas“ nėra numatyta galimybė rinkti faktinius duomenis, tame tarpe iš tiriamojo subjekto. Todėl Generalinė prokuratūra mano, kad tyrimo veiksmai – duomenų rinkimas iš pareiškėjos ir tiriamojo subjekto, atlikti nesant priimto nutarimo pradėti tyrimą, pažeidžia Reglamento nustatytą prašymo nagrinėjimo procedūrą (Reglamento 31, 33, 52 punktai), todėl laikytini neteisėtais. Dėl šių pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas prašyme nurodytų aplinkybių ištyrimas, objektyviai ir visapusiškai neištirta Sprendimo atitiktis Konkurencijos įstatymui. Todėl mano, kad Konkurencijos tarybos 2011 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 1S-41 yra neteisėtas ir naikintinas. Be to, Nutarime nurodyta, kad nei Generalinė prokuratūra, nei Savivaldybė nepateikė įrodymų, jog buvo pateikti UAB „Inova Baltic“ dokumentai, nors prašymo nagrinėjimo procedūroje nėra numatytas įrodymų rinkimas, tame tarpe iš tiriamojo subjekto.

9Prašyme taip pat paaiškino, kad Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime konstatavo, jog „Konkurencijos įstatymo kontekste iš pateiktos informacijos negalima pagrįstai įtarti, jog Pakruojo dvaro sodybos nuomos viešojo konkurso metu buvo privilegijuojami ar diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės“. Pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra neprašė Tarybos ištirti viešojo konkurso atitikimo Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Todėl atsakovės Nutarime išdėstytos nuostatos dėl konkurso nesudaro pagrindo atsisakyti pradėti tyrimą Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, nes pagal prašymą konkursas nebuvo tyrimo objektu. Konkurencijos taryba Nutarime taip pat nurodė, kad Tvarkos, Sąlygų, Sutarties projekto, konkursinės paraiškos tarpusavio neatitikimų vertinimas neįeina į Konkurencijos tarybos kompetenciją ir kad išvardinti dokumentai nėra susiję su Sprendimo vertinimu pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, todėl tai sudaro pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą Įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu. Tokiu būdu, Konkurencijos taryba neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė dėl Sprendimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams neatlikusi oficialaus tyrimo ir neįvertinusi Sprendimo turinio. Generalinės prokuratūros nuomone, prašyme buvo pateikta pakankamai duomenų apie galimą Sprendimo neatitikimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams suteikiant privilegiją konkrečiam ūkio subjektui. Sprendimas gali būti objektyviai įvertintas prašomu aspektu tik pradėjus tyrimo procedūrą bei visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas aplinkybes.

10Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė Generalinės prokuratūros prašymą ir prašė jį tenkinti (b.l. 34-35).

11Atsakovė – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašė atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime į prašymą (b.l. 19-22) atsakovė paaiškino, kad, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Konkurencijos taryba gali duoti privalomus nurodymus viešojo administravimo subjektams pateikti informaciją, reikalingą Tarybos uždaviniams vykdyti. Pareiškimų dėl galimų Konkurencijos įstatymų pažeidimų nagrinėjimas yra vienas iš Konkurencijos tarybos uždavinių, todėl akivaizdu, kad ir gavusi atitinkamą pareiškimą bei jį nagrinėdama, Konkurencijos taryba turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimu ar išsamesniu pasiaiškinimu tam, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tyrimą. Ši Konkurencijos tarybos teisė yra įtvirtinta ir Konkurencijos tarybos 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1S-139 patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau – Darbo reglamentas) 11.2 punkte. Pabrėžė, kad tai, jog Darbo reglamento 52 punkte ar Konkurencijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai, susiję su informacijos iš ūkio ar viešojo administravimo subjektų reikalavimu, yra atliekami tik tyrimo metu, nepaneigia Konkurencijos tarybos teisės ir nedraudžia atitinkamos informacijos paprašyti ne tyrimo metu, ypač jei tai neprieštarauja Konkurencijos tarybos atliekamoms funkcijoms, tikslams ir uždaviniams, bet priešingai – padeda užtikrinti efektyvesnę Konkurencijos tarybos veiklą. Pastebėjo, kad tokią Konkurencijos tarybos veiklos praktiką nagrinėjant Taryboje gautus pareiškimus, kuriais prašoma ištirti galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (pvz., LVAT 2004-12-28 nutartis adm. byloje Nr. A11-1055/2004, 2011-02-23 nutartis adm. byloje Nr. A444-634/2011). Vadovaujantis LVAT išaiškinimais, akivaizdu, kad vien tai, jog Konkurencijos tarybai pateiktas pareiškimas preliminariai atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. neturi trūkumų, kuriuos pareiškėjas turėtų pašalinti Konkurencijos tarybos nurodymu, savaime nereiškia, kad tokiame pareiškime nurodyta informacija ir faktai yra pakankami, jog Taryba galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl pagrindo įtarti galimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą buvimo ar nebuvimo. Tam Konkurencijos tarybai gali reikėti surinkti papildomą informaciją, kad galėtų identifikuoti galimus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo požymius. Atsakovė paaiškino, kad būtent siekdama identifikuoti galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo požymius pagal Generalinės prokuratūros pareiškime pateiktą informaciją apie Pakruojo rajono savivaldybės tarybos priimtą Sprendimą, Konkurencijos taryba paprašė tiek paties pareiškėjos, tiek Savivaldybės pateikti papildomą informaciją šiuo klausimu (Konkurencijos tarybos 2011 m. sausio 12 d. raštas Nr. (2.1-25) 6V-85 Savivaldybei, 2011 m. sausio 24 d. raštas Nr. (2.1-25) 6V-176 Generalinei prokuratūrai), t. y. paprašė pateikti papildomą informaciją apie tai, kaip buvo informuojami apie Pakruojo dvaro sodybos nuomos sąlygų pakeitimus galimi konkurso dalyviai bei kokie galėjo būti potencialūs šio konkurso dalyviai. Pastebėjo, kad ši informacija buvo būtina siekiant tinkamai įvertinti pagrindo įtarti galimą Įstatymo 4 straipsnio pažeidimą buvimą, kadangi tokio įtarimo egzistavimą galėjo patvirtinti ar paneigti informacija apie ūkio subjektams sudarytas vienodas galimybes vienodomis sąlygomis teikti savo investicinius pasiūlymus Savivaldybei. Taip pat pabrėžė, kad vien tai, jog priimant Savivaldybės tarybos Sprendimą galimai buvo pažeisti kitų teisės aktų reikalavimai, savaime nesudaro pagrindo įtarti, jog Sprendimas gali pažeisti ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Tokią poziciją patvirtina ir LVAT praktika (pvz., LVAT 2011-01-17 sprendimas adm. byloje Nr. A858-118/2011). Atsakovė paaiškino, kad iš Generalinės prokuratūros ir Savivaldybės papildomai gauta informacija parodė, jog visiems ūkio subjektams sąlygos teikti savo pasiūlymus buvo sudarytos vienodos, todėl įtarti galimą atskirų ūkio subjektų diskriminavimą ar privilegijavimą Konkurencijos tarybai nebuvo pagrindo. Be to, jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų galimą atskirų ūkio subjektų ar jų grupių diskriminavimą ar privilegijavimą, Konkurencijos tarybai nebuvo pateikta, todėl akivaizdu, kad, nesant pagrindo įtarti vieno iš pažeidimo elementų egzistavimą, nėra pagrindo ir pradėti tyrimą dėl galimo pažeidimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė mano, kad Konkurencijos taryba pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą Nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo.

13Atsakovė atsiliepime į prašymą taip pat pastebėjo, kad aplinkybė, jog Nutarimas būtų priimtas šiek tiek anksčiau ar vėliau, pareiškimo ir papildomai gautos informacijos vertinimui įtakos bet kuriuo atveju neturėtų, nes nuo Nutarimo priėmimo konkretaus momento pagrindo įtarti pažeidimą atsiradimas nepriklauso.

14Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais atmesti prašymą kaip nepagrįstą (b.l. 34-35).

15Tretysis suinteresuotas asmuo – Pakruojo rajono savivaldybės administracija su Generalinės prokuratūros prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

16Atsiliepime į prašymą (b.l. 24-25) tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Konkurencijos taryba, pateikdama Pakruojo rajono savivaldybei raštą Nr. (2.1-25) 6V-85 „Dėl informacijos pateikimo“, nepažeidė Konkurencijos tarybos darbo reglamento 11.2 punkto nuostatų ir turėjo teisę gauti papildomą informaciją, kuri leistų pagrįstai pradėti arba atsisakyti pradėti tyrimą. Savivaldybė yra įsitikinusi, kad Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. T-81 atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nes tvirtinant šį sprendimą nė vienam ūkio subjektui nebuvo suteiktos privilegijos, visi subjektai turėjo vienodas sąlygas susipažinti su konkurso sąlygomis ir jų pakeitimais, todėl Konkurencijos tarybos nutarimas nepradėti tyrimo vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu yra pagrįstas ir teisingas. Dėl Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo Pakruojo rajono savivaldybė nepasisakė.

17Teismo posėdyje Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 29, 34-35).

18Tretysis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo parkai“ atsiliepimo į Generalinės prokuratūros prašymą nepateikė. Bendrovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 18, 30, 34-35).

19Skundas atmestinas.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 29 d. Pakruojo rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-192 patvirtino Pakruojo dvaro sodybos nuomos viešojo konkurso tvarką (KT bylos l. 4-22). 2008 m. birželio 10 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-267 patvirtino Pakruojo dvaro sodybos nuomos viešojo konkurso sąlygas (KT bylos l. 23-45). Pakruojo dvaro sodybos nuomos viešojo konkurso komisija 2008 m. rugsėjo 19 d. posėdyje nutarė patvirtinti Pakruojo dvaro sodybos nuomos sąlygų pakeitimus, visus nuomininkų siūlymus dėl investicijų pripažinti atitinkančiais, jei nuomininkas įsipareigoja užtikrinti visas veiklas, taip pat nutarė pasibaigus derybų procesui nuomos sutarties projektą teikti Pakruojo rajono savivaldybės tarybai tvirtinimui (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 3/1, – KT bylos l. 46-49). 2008 m. lapkričio 20 d. UAB „Pakruojo parkai“ pateikė paraišką Pakruojo dvaro sodybos nuomos konkursui (KT bylos l. 50-80). 2008 m. lapkričio 21 d. Komisijos posėdyje vyko vokų su teikėjų pasiūlymais atplėšimo procedūra, kurios metu buvo atplėštas vokas su UAB „Pakruojo parkai“ pasiūlymu (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 4, – KT bylos l. 81). 2008 m. lapkričio 28 d. posėdyje Komisija nutarė UAB „Pakruojo parkai“ paraišką laikyti atitikusia nuomos konkurso sąlygų reikalavimus ir pakviesti UAB „Pakruojo parkai“ dalyvauti derybose (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 5, – KT bylos l. 82-84). 2009 m. kovo 16 d. posėdyje Pakruojo rajono savivaldybės administracija ir UAB „Pakruojo parkai“ suderino nuomos sutarties projektą (Pakruojo dvaro sodybos nuomos viešojo konkurso derybų protokolas Nr. 2, – KT bylos l. 85). 2009 m. kovo 26 d. Pakruojo rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-81 nusprendė pritarti Pakruojo dvaro sodybos nuomos sutarties projektui (KT bylos l. 86-104). 2009 m. balandžio 1 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracija sudarė su UAB „Pakruojo parkai“ nuomos sutartį Nr. ( - ) (KT bylos l. 105-117). 2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje buvo gautas 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas Nr. 17.2.-23033 ištirti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T-81 atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ir, esant pagrindui, kreiptis į viešojo administravimo subjektą su reikalavimu pakeisti ar panaikinti konkurenciją ribojantį sprendimą (b.l. 10-12, KT bylos l. 1-3). Konkurencijos taryba, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 dalies 2 ir 5 punkto nuostatomis, 2011 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 1S-41 atsisakė pradėti tyrimą dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T-81 atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, nes nenustatyta, jog Sprendimas konkrečiam ūkio subjektui suteikė privilegijas Konkurencijos įstatymo prasme, o atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams buvo sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos (b.l. 7-9, KT bylos l. 142-144).

21Pareiškėja – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo teismo panaikinti Konkurencijos tarybos 2011 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 1S-41 ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti tyrimą dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T-81 atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar buvo padaryti pareiškėjos prašyme nurodyti procedūriniai pažeidimai Konkurencijos tarybai priimant ginčijamą Nutarimą.

22Ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusios 1999 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 redakcijos 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje (1 d.). Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Todėl Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu (LVAT 2007 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-32/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-45/2008). Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šioje byloje sprendžiant Konkurencijos tarybos ginčijamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą Konkurencijos įstatymo požiūriu turi būti atsižvelgta į tai, jog prašymas ištirti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų laikymąsi negali būti tik abstraktaus pobūdžio. Reikalavimus tokio prašymo turiniui sąlygoja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodyti konkurencijos sąžiningumo, privilegijų ar diskriminacijos kriterijai, todėl prašymą padavęs asmuo (ūkio subjektas) prašyme turi nurodyti, kuo (jo manymu) konkretus valstybės valdymo ir savivaldos institucijos priimtas teisės aktas ar kitas sprendimas pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminaciją atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d.), taip pat nurodyti, kuo (jo manymu) yra pažeidžiamos jo (prašymą pateikusio subjekto) Konkurencijos įstatymo ginamos teises (Konkurencijos įstatymo 38 str. 1 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad minėtų aplinkybių nurodymas savaime nenulemia būtinumo pradėti tyrimą, nes jose yra reiškiamas subjektyvus prašančio atlikti tyrimą asmens požiūris. Šitos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos tarybos (atsakovo) turi būti įvertinamos siekiant nustatyti minėtų pažeidimų požymius, pakankamus pradėti tyrimą. Konkurencijos įstatyme nesant tiksliai apibūdintų tokių požymių nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atlikti prašomo ištirti teisės akto ar sprendimo preliminarią analizę, įvertinant, kiek šitie požymiai (juos nustačius) gali turėti įtakos asmens Konkurencijos įstatymo ginamoms teisėms.

23Kaip matyti iš bylos medžiagos, Generalinė prokuratūra pateikė 2010 m. gruodžio 27 d. Konkurencijos tarybai prašymą ištirti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T-81 atitiktį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, nes šiuo sprendimu pritarus Pakruojo dvaro sodybos nuomos sutarties projektui, savivaldybės taryba suteikė privilegijuotą padėtį UAB „Pakruojo parkai" išsinuomojant vertingą objektą komercinei veiklai vystyti ir privalomai investuojant tik 2 000 000 Lt, kartu diskriminavo kitus rinkos dalyvius, kurie pagrįstai manė ir tikėjosi, kad nuomos sutartis bus sudaryta pagal Sąlygas.

24Konkurencijos taryba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, išnagrinėjo pateiktą pareiškimą bei siekdama nustatyti galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo požymius, kreipėsi raštu į Pareiškėją bei Pakruojo rajono savivaldybę pateikti papildomą informaciją apie tai, kaip buvo informuojama apie Pakruojo dvaro sodybos nuomos sąlygų pakeitimus galimi konkurso dalyviai bei kokie galėjo būti potencialūs šio konkurso dalyviai (KT bylos l. 118,120). Nors Pareiškėja nurodo, kad Savivaldybės Sprendimas galėjo būti objektyviai įvertintas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio požiūriu tik pradėjus tyrimo procedūrą, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad Prašymas ištirti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų laikymąsi negali būti tik abstraktaus pobūdžio. Reikalavimus tokio prašymo turiniui sąlygoja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodyti konkurencijos sąžiningumo, privilegijų ar diskriminacijos kriterijai, todėl prašymą padavęs asmuo (ūkio subjektas) prašyme turi nurodyti, kuo (jo manymu) konkretus valstybės valdymo ir savivaldos institucijos priimtas teisės aktas ar kitas sprendimas pažeidžia draudimą teikti privilegijas ar diskriminaciją atskiriems ūkio subjektams ar jų grupėms (Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 ir 2 d.), taip pat nurodyti, kuo (jo manymu) yra pažeidžiamos jo (prašymą pateikusio subjekto) Konkurencijos įstatymo ginamos teises (Konkurencijos įstatymo 38 str. 1 d.). Tačiau minėtų aplinkybių nurodymas savaime nenulemia būtinumo pradėti tyrimą, nes jose yra reiškiamas subjektyvus prašančio atlikti tyrimą asmens požiūris. Šitos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos tarybos (atsakovo) turi būti įvertinamos siekiant nustatyti minėtų pažeidimų požymius, pakankamus pradėti tyrimą. Konkurencijos įstatyme nesant tiksliai apibūdintų tokių požymių nustatymo kriterijų, kiekvienu konkrečiu atveju būtina atlikti prašomo ištirti teisės akto ar sprendimo preliminarią (turinio, konstrukcijos ir pan.) analizę bei įvertinti, kiek šitie požymiai (juos nustačius) gali turėti įtakos prašymą padavusio asmens Konkurencijos įstatymo ginamoms teisėms. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojant praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 28 d.nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-1055/2004). Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad pareiškimų dėl galimų Konkurencijos įstatymų pažeidimų nagrinėjimas yra vienas iš Konkurencijos tarybos uždavinių, todėl nagrinėjant pareiškimus Konkurencijos taryba turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant priimti pagrįstą sprendimą dėl tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tyrimą(Konkurencijos įstatymo18 str. 1 d.,19 str.). Ši Konkurencijos tarybos teisė yra įtvirtinta ir Konkurencijos tarybos 2004-09-16 nutarimu Nr. 1S-139 patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento 11.2 punkte, kuris nustato, kad Konkurencijos tarybos skyrių vedėjai priima sprendimus inter alia dėl papildomos informacijos, reikalingos klausimo tyrimui ar nagrinėjimui pradėti, prašymo. Šie sprendimai yra priimami ir atitinkamai papildoma informacija gali būti renkama Darbo reglamento 31 punkte nurodytais tikslais, t. y. tam, kad konkretus valstybės tarnautojas (ar skyrius) galėtų, išnagrinėjęs pareiškimą, parengti tinkamą ir pagrįstą Konkurencijos tarybos nutarimo projektą, kurį galėtų svarstyti bei priimti Konkurencijos taryba. Todėl atsakovė pagrįstai nurodo, kad Darbo reglamento 52 punkte ar Konkurencijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, susiję su informacijos iš ūkio ar viešojo administravimo subjektų reikalavimu, nors ir yra atliekami tik tyrimo metu, nepaneigia Konkurencijos tarybos teisės reikalauti atitinkamos informacijos ne tyrimo metu. Šias išvadas patvirtina ir nagrinėjama ginčui aktuali teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo mėn. 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-1555-08 pažymėjo, kad kiekvienu atveju asmenims, turintiems iniciatyvos teisę pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą, pateikus pareiškimą dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo, Konkurencijos taryba turi atlikti išsamų, visapusišką, objektyvų pareiškimo tyrimą. Pareiškimo tyrimo išdava – sprendimas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo arba sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą. Pastarojo sprendimo priėmimo metu, teisėjų kolegijos nuomone, paprastai neturėtų būti gauta jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Ir atvirkščiai. Jei konkretaus pareiškimo nagrinėjimo metu gaunami įrodymai, leidžiantys įtarti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą – tyrimas dėl galimų konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo turėtų būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Konkurencijos taryba, siekiant įvertinti galimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo buvimą, kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti papildomą trūkstamą informaciją, taip pat į Pakruojo savivaldybę pateikti duomenis, leidžiančius spręsti dėl galimo ūkio subjektų privilegijavimo ar diskriminavimo. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 3 dalį Konkurencijos taryba turi išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą. To paties straipsnio 4 dalyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai Konkurencijos taryba atsisako pradėti tyrimą: 1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams; 2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso; 3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas; 4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų; 5) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą.

25Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, sprendžia, kad Konkurencijos taryba, nagrinėdama pareiškimą, veikė tinkamai bei nepažeidė iš esmės jos veiklą apibrėžiančių teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu, įvertinus Generalinės prokuratūros pareiškimo, taip pat atsakymų į minėtus raštus turinį, konstatuotina, kad įtarti galimą atskirų ūkio subjektų diskriminavimą ar privilegijavimą Konkurencijos tarybai nebuvo pagrindo. Kadangi, kaip nurodyta ir skundžiamame Konkurencijos tarybos Nutarime, iš pareiškėjo ir Savivaldybės papildomai gauta informacija nustatyta, jog visiems ūkio subjektams sąlygos teikti savo pasiūlymus buvo sudarytos vienodos, akivaizdu, jog įtarti galimą atskirų ūkio subjektų diskriminavimą ar privilegijavimą Konkurencijos tarybai nebuvo pagrindo. Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų galimą atskirų ūkio subjektų ar jų grupių diskriminavimą ar privilegijavimą Konkurencijos tarybai nebuvo pateikta, todėl nesant pagrindo įtarti vieno iš pažeidimo elementų egzistavimą, akivaizdu, jog nėra pagrindo ir pradėti tyrimą dėl galimo pažeidimo. Kaip minėta, tam, kad būtų konstatuotas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas, privalo būti nustatyta (įrodyta) trijų faktinių aplinkybių visuma: savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Konkurencijos taryba nėra kompetentinga vertinti viešojo administravimo subjektų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo kitais aspektais nei atitikties Konkurencijos įstatymui požiūriu.

26Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad Konkurencijos taryba turi išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, nagrinėdamas Generalinės prokuratūros 2010-12-27 gautą pareiškimą, skundžiamą nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą priėmė 2011-02-24, t.y. praleidęs Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Tačiau šis nustatytas pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminis procedūrinis pažeidimas, suponuojantis administracinio akto neteisėtumą ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimo terminas yra nustatytas tam, kad atitinkamas subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos jo funkcijų atlikimo tvarkos, užtikrintų tinkamą asmenų teisių įgyvendinimą, objektyvų sprendimų priėmimą. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad prašymą išnagrinėjus per ilgesnį terminą, būtų priimtas nepagrįstas bei neteisėtas nutarimas.

27Išdėstytų motyvų pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

29pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atmesti.

30Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau –... 3. Teismui pateiktame prašyme paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 22 d. Generalinė... 4. 2 000 000 Lt, kartu diskriminavo kitus rinkos dalyvius, kurie pagrįstai manė... 5. Nr. T-81 (toliau – Sprendimas) atitiktį Įstatymo 4 straipsnio reikalavimams... 6. Pažymėjo, kad skundžiamas Nutarimas priimtas pažeidus Įstatymo 25... 7. Nr. (2.1.-25) 6V-176 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame prašoma... 8. Paaiškino, kad Generalinės prokuratūros prašymo nagrinėjimo stadijoje buvo... 9. Prašyme taip pat paaiškino, kad Konkurencijos taryba ginčijamame Nutarime... 10. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė Generalinės prokuratūros... 11. Atsakovė – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašė atmesti... 12. Atsiliepime į prašymą (b.l. 19-22) atsakovė paaiškino, kad, vadovaujantis... 13. Atsakovė atsiliepime į prašymą taip pat pastebėjo, kad aplinkybė, jog... 14. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos prašymu nesutiko ir... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo – Pakruojo rajono savivaldybės administracija... 16. Atsiliepime į prašymą (b.l. 24-25) tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino,... 17. Teismo posėdyje Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovas... 18. Tretysis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo... 19. Skundas atmestinas.... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 29 d. Pakruojo rajono... 21. Pareiškėja – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo teismo... 22. Ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusios 1999 m. kovo 23 d. Lietuvos... 23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Generalinė prokuratūra pateikė 2010 m.... 24. Konkurencijos taryba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, išnagrinėjo... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis nustatyto teisinio... 26. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad Konkurencijos taryba... 27. Išdėstytų motyvų pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 29. pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą... 30. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...