Byla 2A-44/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vladislavai Tumas, dalyvaujant atsakovei J. M. ir jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, civilinėje byloje Nr. 2-486-198/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei J. M. dėl žalos aplinkai atlyginimo. Tretieji asmenys V. M. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Algminda“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. M. 392 000 Lt gamtai padarytai žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas nurodė, kad Panevėžio rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2007 m. lapkričio 5 d. tikrindamas J. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Žvalgaičių k., Vadoklių sen., Panevėžio r., nustatė, jog jame iškastos dvi kūdros. Patikrinimo metu nustatyta, kad abi kūdros iškastos pažeidžiant projektuose nurodytus išmatavimus. Už projektuose nurodytų reikalavimų pažeidimus žemės savininkė J. M. administracine tvarka nubausta pagal ATPK 512 straipsnio 1 dalį, paskiriant 750 Lt baudą. Dėl neteisėtai iškasto ir parduoto 50 000 m3 kiekio smėlingo grunto buvo paskaičiuota aplinkai padaryta žala, kurios dydis yra 392 000 Lt. Atsakovė gera valia žalos neatlygino.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai - priteisė valstybei iš J. M. 392 000 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 853,9 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas nurodė, kad atsakovei J. M. priklausančiame žemės sklype iškastos dvi kūdros, kurioms kasti buvo paruošti ir patvirtinti projektai. Panevėžio rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, 2007 m. lapkričio 5 d. patikrinęs atsakovei priklausantį žemės sklypą konstatavo, jog kasant kūdras nukrypta nuo projektuose numatytų parametrų: abi kūdros padidintos, jų išmatavimai neatitinka projektinėje dokumentacijoje nurodytų matmenų. Už nustatytus pažeidimus M. paskirta 750 Lt bauda. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pagal tyrimui pateiktus duomenis dėl J. M. ūkinės finansinės veiklos nustatė, kad J. M. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki birželio 31 d. pagal sutartį pardavė UAB „Algminda“ 50 000 m3 smėlio ir gavo už jį 50 000 Lt. Aplinkai padaryta žala - 392 000 Lt, paskaičiuota pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką.

10Teismas pažymėjo, kad žala aplinkai padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes ji vykdė ūkinę veiklą nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos. Atsakovės veiksmų neteisėtumą įrodo administracinio teisės pažeidimo nutarimas, kuriuo jai paskirta administracinė nuobauda, taip pat FNTT Panevėžio apskrities skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. informacija, iš kurios matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog J. M. jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, stambiu mastu, neturėdama tam leidimo ėmėsi ūkinės komercinės veiklos – 2007 m. balandžio - spalio mėnesiais AB Panevėžio statybos tresto filialui „Gerbusta“ pardavė 62 234 m3 smėlingo grunto, o 2008 m. sausio – birželio mėnesiais UAB „Algminda“ pardavė 50 000 m3 smėlio. Žemės gelmių išteklius galima naudoti tik turint projektą, kuris turi būti suderintas su atitinkamomis institucijomis, tačiau tokio projekto atsakovė neturėjo. Atsakovė disponavo gamtos ištekliais (smėliu). Fiziniai asmenys turi teisę naudoti žemės gelmių išteklius tik savo ūkio reikmėms be teisės jais disponuoti. Atsakovė pažeidė tokį draudimą, todėl yra pagrindas jai taikyti deliktinę atsakomybę. Aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veikla, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai dydis paskaičiuotas vadovaujantis Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika ir sudaro 392 000 Lt. Yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veikos ir padarytos žalos. Atsakovės argumentai, kad ieškovas turėjo ir galėjo kreditorinį reikalavimą pareikšti jos sutuoktinio V. M. įmonės bankroto byloje, atmesti. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad nebūtų teisinga kreditorinį reikalavimą dėl priteistinos žalos dydžio reikšti V. M. įmonės bankroto byloje, nes grunto kasimas nebuvo jau likviduotos dėl bankroto įmonės veikla.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovė J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, vertino bylos įrodymus bei taikė procesinės teisės normas. Ieškovas neįrodinėjo, kiek realiai iš dviejų kūdrų iškasta grunto (smėlio), kiek jo išvežta. Teismas rėmėsi tik pirkimo-pardavimo sutartimi ir pagal ją skaičiavo žalą. Sutartis su UAB „Algminda“ sudaryta ne dėl smėlio, esančio Žvalgaičių k., Vadoklių sen., Panevėžio r., pirkimo-pardavimo. Minėtame žemės sklype 2008 metais žemės kasimo ir grunto išvežimo darbų UAB „Algminda“ nevykdė ir negalėjo vykdyti.

142. Visus susitarimus tvarkė atsakovės vyras V. M., o atsakovė tik dėjo parašus ir nežinojo, kas ir su kuo susitarė dėl kūdrų kasimo. Kūdros pagal teritoriją buvo iškastos didesnės, tačiau jų gylis mažesnis.

153. Iškėlus atsakovės vyro individualiai įmonei bankroto bylą, buvo realizuotas visas atsakovės ir jos vyro turtas kreditorių interesams patenkinti. Įmonininko ir jo sutuoktinio kreditorių reikalavimai tenkinami kartu su juridinio asmens kreditorių reikalavimais, t.y. toje pačioje bankroto byloje. Ieškovas, nepareiškęs reikalavimo bankroto byloje, neteko teisės reikšti kreditorinį reikalavimą asmeniškai atsakovei, nes jis yra praleidęs teismo nustatytą terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus. Apie V. M. įmonei iškeltą bankroto bylą buvo paskelbta viešai, todėl ieškovas negali remtis nežinojimu, jog įmonei iškelta bankroto byla.

164. Iš teismo sprendimo neaišku, ar žalos atlyginimas iš atsakovės priteistas už tai, kad ji iškasė kūdrą pažeisdama projekte nurodytus parametrus, ar už tai, kad pardavė smėlį.

175. Pagal Aplinkos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtintų Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką, žala padaroma ne tuo, kad gruntas parduodamas (išvežamas), o reljefo pakeitimu. Nėra nustatyta, kad žala reljefui gali būti padaroma iškasus gruntą ir jį pardavus, t.y. kad žala padaroma iškasus gruntą ir jo nesupylus.

186. Grunto (smėlio) pardavimu nėra padaroma žala gamtai (reljefui). Atsakovei iškelta baudžiamoji byla už neteisėtą vertimąsi komercine ūkine veikla – smėlio pardavimą be leidimo, tačiau tai ekonominis nusikaltimas, o ne nusikaltimas gamtai. Žala gamtai gali būti padaroma tik reljefo pakeitimu. Reljefas pakeistas nežymiai, grunto iškasta ne daugiau kaip buvo leista, todėl nėra žalos padarymo fakto.

197. Teismas rėmėsi specialisto išvada, kuri yra baudžiamosios bylos tyrimo dalis. Baudžiamoji byla nėra baigta, nėra nustatyta, kiek ir iš kur buvo išvežta smėlio, todėl teismas negalėjo remtis šiuo įrodymu nagrinėdamas civilinę bylą ir nustatydamas iškasto ir išvežto grunto (smėlio) kiekį.

20Ieškovas atsiliepime į atsakovės J. M. apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad atsakovė, neturėdama pakoreguoto projekto kasti didesnių išmatavimų kūdras nei buvo numatyta projektuose, neturėdama leidimo naudoti naudingąsias iškasenas, leido iškasti ir išvežti iš jai priklausančio žemės sklypo gruntą (smėlį). Iškasto grunto negalima parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Fiziniai asmenys turi teisę naudoti gamtinius žemės gelmių išteklius savo ūkio reikmėms be teisės jais disponuoti. Apeliantės teiginiai, kad žala paskaičiuota neteisingai, nepagrįsti įrodymais. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovas dėl kilusio ginčo kreditorinius reikalavimus turėjo pareikšti V. M. įmonės bankroto byloje. Atsakovė neturėjo leidimo naudoti naudingąsias iškasenas. Iškasant ir išvežant gruntą į kitą vietą, t.y. tokiu būdu pakeičiant reljefą, buvo padaryta žala aplinkai.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p. nuostatos). Dėl žalos aplinkai padarymo fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

23Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Reiškia, civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, ir kt.). Atsakovės apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neteisėtų veiksmų ir nuostolių turinį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir dėl šių pažeidimų atsakovei neteisėtai taikė civilinę atsakomybę už žalą gamtai.

24Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę už žalą gamtai, priteisiant atlyginti nuostolius, padarytus sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus. Nuostolių dydis apskaičiuotas vadovaujantis formule, kuri taikoma nustačius neteisėtus reljefo keitimo arba sužalojimo veiksmus (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 (aktualus galiojimo laikotarpis nuo 2005 m. balandžio 29 d. iki 2009 m. sausio 18 d.) patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos 6 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai, jog kūdrų kasimas jai priklausančiame žemės sklype buvo leistina ūkinė veikla, kuri nelaikytina neteisėtais veiksmais, yra iš esmės teisingi. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo iškastos dvi kūdros. Byloje nėra ginčo, kad šiai veiklai – kūdrų savo ūkiniams poreikiams įrengimui atsakovė buvo gavusi nustatytus leidimus, kūdros buvo kasamos pagal parengtus ir suderintus projektus. Duomenų, kad iškasant kūdras būtų pažeista žemės naudojimo paskirtis ir žemės naudojimo sąlygos, nenustatyta. Taigi, savo žemės sklype iškasdama kūdras atsakovė vykdė leistiną ir teisėtą veiklą. Kita vertus, ar buvo teisėta ir leistina atsakovės veikla disponuojant iškastu smėlingu žemės gruntu (kaip nurodyta ieškinyje – gruntą parduodant ir tuo tikslu išvežant iš kūdrų iškasimo vietos), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes atsakovei ieškiniu prašoma taikyti deliktinę civilinę atsakomybę ne už žalos padarymą neteisėtai disponuojant gruntu (kaip žemės ištekliais), bet už žalą gamtai neteisėtu kraštovaizdžio objekto - reljefo pakeitimu ir/ar sužalojimu, nes nuostoliai apskaičiuoti pagal formulę, taikomą nustačius būtent tokio pobūdžio pažeidimą gamtinei aplinkai.

25Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes tenkindamas ieškinį ir pripažindamas ieškovę padariusią gamtai žalą neteisėtai sužalojus ar sunaikinus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus (konkrečiu atveju – pakeitus ir sužalojus reljefo formas), be pagrindo rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu, taip pat FNTT Panevėžio apskrities skyriaus informacija, nes juose nėra duomenų, reikšmingų nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėtinoms aplinkybėms dėl gamtai padarytos žalos sunaikinus ar sužalojus kraštovaizdžio kompleksus ar objektus nustatyti. 2007 m. lapkričio 5 d. patikrinimo aktu (b. l. 16-17), sudarytu patikrinus, ar atsakovės žemės sklype teisėtai iškastos kūdros, ir kuris buvo pagrindas taikyti J. M. administracinę atsakomybę pagal ATPK 512 straipsnio 1 dalį, konstatuoti tik nukrypimai nuo projektuose nurodytų išmatavimų, nes abi kūdros yra padidintos, jų parametrai neatitinka projektinėje dokumentacijoje nurodytų matmenų. Šiame akte pažymėta, kad faktų apie iškasto grunto išvežimą ir pardavinėjimą nebuvo nustatyta. Bauda žemės savininkei šio akto pagrindu paskirta tik už nukrypimus nuo projektinėje dokumentacijoje nurodytų įrengiamų kūdrų matmenų (ATPK 512 straipsnio 1 d.) Akte jokių aplinkybių apie faktinį arba galimą neigiamą poveikį kraštovaizdžio objektams, o konkrečiai, tos vietos reljefui - nefiksuota. Byloje esančios FNTT Panevėžio apskrities specialisto išvados turinys (b. l. 9-12) patvirtina, kad specialisto atlikto tyrimo objektas buvo ne žalos gamtinei aplinkai padarymo aplinkybės, o žemės savininko veiksmų, susijusių su iškasto įrengiant kūdras grunto, kaip gamtinių išteklių rūšies, realizavimu (disponavimu gamtos ištekliais), fakto nustatymas ir vertinimas. Byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu būtų patvirtintos iškasto grunto (jo dalies) faktinio ar galimo išvežimo iš iškasimo vietos neigiamos įtakos (žalingo poveikio) gamtinei aplinkai (vietovės reljefui) aplinkybės. Ar buvo pakenkta kraštovaizdžio reljefui dėl kūdrų iškasimo nesilaikant kasimo projektuose numatytų kūdrų dydžio parametrų, byloje nebuvo įrodinėjama. Taip pat nebuvo įrodinėjama, ar atsirado pakenkimai kraštovaizdžio reljefui tam tikrą kiekį iškasto žemės sluoksnio (smėlingo grunto) išvežus iš kūdrų įrengimo vietos. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame įsiteisėjusiame Panevėžio apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarime nurodyta, jog nebuvo paneigti UAB „GEO9“ pateikti duomenys apie iškasto ir supilto grunto kiekius, kas iš dalies patvirtina J. M. teiginius, jog 50 000 m3 grunto ji nepardavė ir toks grunto kiekis nebuvo išvežtas (b. l. 134-140: teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovės pateikti tie patys UAB „GEO9“ aiškinamajame rašte prie inžinerinių geodezinių tyrinėjimų ataskaitos nurodyti duomenys apie iškasto ir supilto grunto tūrių matavimo rezultatus (b. l. 80-81), taip pat nepaneigti.

26Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovė žalą aplinkai padarė vykdydama ūkinę veiklą, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Kaip nurodoma teismo sprendime, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė vykdymu ūkinės komercinės veiklos, t. y. įrengiant kūdras iškasto smėlingo grunto pardavimu neturint leidimo disponuoti gamtos ištekliais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokio pobūdžio veiksmai buvo atsakovei iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo objektas, o šiuo metu – atliekamo ikiteisminio tyrimo objektas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjama, kokią neigiamą įtaką smėlingo grunto išvežimas iš kūdrų iškasimo vietos turėjo tos vietovės kraštovaizdžiui, ar padidintų kūdrų iškasimu bei grunto išvežimu buvo pakenkta tos vietos reljefo formoms (padaryta žala aplinkai sunaikinant (pakeičiant) teigiamas arba neigiamas reljefo formas), nes būtent pakenkimo reljefui pagrindu ieškovas skaičiavo ieškiniu reikalaujamus priteisti nuostolius. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame ir įsiteisėjusiame teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarime (b. l. 134-137) konstatuota, kad pateikti rašytiniai įrodymai iš dalies patvirtino J. M. parodymus, kad 50 000 m3 smėlio kiekis iš kūdrų iškasimo vietos nebuvo išvežtas. Tokios aplinkybės įgalina sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad byloje neįrodytas tiek pakenkimo konkrečios vietovės reljefui, kaip kraštovaizdžio objektui, jį sužalojant ar kitaip neteisėtai pakeičiant, faktas, tiek žalos gamtinei aplinkai padarymo faktas. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad iškasus didesnių nei numatyta projektinėje dokumentacijoje matmenų kūdras buvo padarytas neigiamas poveikis vandens telkinio vietoje buvusiai žemei, sunaikinta toje vietoje buvusi augmenija, pašalintas iš tos vietos dirvožemis, todėl laikytina, esą buvo pakeistas ir sužalotas tos vietovės reljefas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokius abstraktaus turinio teiginius.

27Vertindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodytas neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas prašo taikyti atsakovei deliktinę civilinę teisinę atsakomybę priteisiant žalos gamtinei aplinkai atlyginimą padarymo faktas, taip pat neįrodytas žalos reljefo formoms, kaip kraštovaizdžio objektui, padarymo faktas, kuriuo remdamasis ieškovas skaičiavo prašomus priteisti nuostolius (CK 6.246 str. 1 d. ir 6.249 str. 1 d. sąlygos).

28Neteisėtų veiksmų bei žalos gamtinei aplinkai faktai nepreziumuojami ir turi būti įrodinėjami įprasta tvarka. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė žalos gamtai įrodinėjimo dalyką, netinkamai įvertino šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes dėl pakenkimo gamtinei aplinkai ir civilinės atsakomybės už tai atsiradimo, remdamasi bylos duomenimis sprendžia, jog nėra būtinųjų sąlygų taikyti atsakovei civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą sunaikinus arba sužalojus kraštovaizdžio objektus (pakeitus arba sužalojus reljefo formas), nes neįrodyti neteisėtų veiksmų padarymo ir žalos šiems objektams atsiradimo faktai.

29Remdamasi išdėstytais argumentais ir išvadomis teisėjų kolegija tenkina atsakovės apeliacinį skundą, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

31Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei J. M. dėl žalos gamtinei aplinkai atlyginimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono... 6. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio rajono agentūros vyresnysis valstybinis... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad atsakovei J. M. priklausančiame žemės sklype iškastos... 10. Teismas pažymėjo, kad žala aplinkai padaryta dėl atsakovės neteisėtų... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovė J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 12... 13. 1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, vertino bylos įrodymus bei... 14. 2. Visus susitarimus tvarkė atsakovės vyras V. M., o atsakovė tik dėjo... 15. 3. Iškėlus atsakovės vyro individualiai įmonei bankroto bylą, buvo... 16. 4. Iš teismo sprendimo neaišku, ar žalos atlyginimas iš atsakovės... 17. 5. Pagal Aplinkos ministerijos 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtintų... 18. 6. Grunto (smėlio) pardavimu nėra padaroma žala gamtai (reljefui). Atsakovei... 19. 7. Teismas rėmėsi specialisto išvada, kuri yra baudžiamosios bylos tyrimo... 20. Ieškovas atsiliepime į atsakovės J. M. apeliacinį skundą prašo atsakovės... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibūdinama... 23. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti atsakovei deliktinę civilinę... 25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 26. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovė žalą aplinkai padarė... 27. Vertindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje... 28. Neteisėtų veiksmų bei žalos gamtinei aplinkai faktai nepreziumuojami ir... 29. Remdamasi išdėstytais argumentais ir išvadomis teisėjų kolegija tenkina... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą....