Byla A-146-862-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. J., trečiojo suinteresuoto asmens J. M. atstovams A. M. ir advokatui Laimontui Gasiūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ir trečiojo suinteresuoto asmens S. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M., A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio hidroprojektas“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi su prašymu bei patikslintu prašymu (1 t., 2-4, 164-167 b.l.) į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė:

51) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje M. M.“ priedą – 0,8000 ha žemės sklypo ( - ), esančio ( - ), planą (toliau – ir 0,8000 ha sklypo planas);

62) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją patvirtinti UAB „Panevėžio hidroprojektas “ projekto autoriaus V. Č. 2008 m. sausio 24 d. parengtą 0,80 ha ploto žemės sklypo ( - ) planą;

73) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją patvirtinti Utenos rajono, Utenos seniūnijos, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinės dalies pakeitimą, naujai pažymint žemės sklypo Nr.30-1 ( - ), ribas pagal projekto autoriaus V. Č. parengtą planą.

8Pirmos instancijos teismo posėdyje pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo atsisakė patikslintame prašyme išdėstytų antrojo ir trečiojo reikalavimų, nurodydamas, kad jam žinomos atsisakymo nuo prašymo teisinės pasekmės.

9Palaikydamas savo reikalavimą dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedo – 0,8000 ha sklypo plano - panaikinimo pareiškėjas paaiškino, kad šiuo atsakovo sprendimu M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą ( - ), susidedantį iš dviejų sklypų: Nr.30/1 (0,80 ha) ir Nr.30/2 (0,20 ha). M. M. mirus, nuosavybės teises į 0,8000 ha žemės sklypą pagal 2003 m. rugpjūčio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą įgijo jos sūnus J. M. Pagal savininko J. M. užsakymą buvo atlikti minėto sklypo kadastriniai matavimai ir parengtas sklypo planas. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad žemės sklypas Nr. 301 yra ne 0,80 ha , o 0,9285 ha ploto, t. y. 0,1285 ha didesnis ir daugiau nei keturis su puse karto viršija teisės aktais leistiną paklaidą (0,0268 ha). Pareiškėjas pažymėjo, kad atkuriant M. M. nuosavybės teisę į žemę, buvo padaryta klaida, pažeisti įstatymų reikalavimai ir atkurta nuosavybės teisė į (pagal sprendimo priedą – žemės sklypo planą) didesnį (0,1285 ha) žemės plotą negu priklausė. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius bandė ištaisyti šią klaidą ir 2004 m. birželio 1 d. raštu kreipėsi į žemėtvarkos projekto autorių dėl patikslinto ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio preliminaraus žemės sklypo plano parengimo. ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorius V. Č. pripažįsta, kad atlikus kadastrinius matavimus nustatytas žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.30/1 žemės sklypo viršplotis, viršijantis leistiną paklaidos normą, ir 2008 m. sausio 25 d. pateikė Utenos rajono žemėtvarkos skyriui naują šio žemės sklypo planą.

10Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Pagal teismų suformuotą praktiką apskrities viršininko administracija, gindama kitų asmenų pažeistas teises arba valstybės ar kitokius viešuosius interesus, negali apskųsti teismui savo priimtų sprendimų. Utenos apskrities viršininko administracija 2007 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu Nr.(1.313)6-1169 kreipėsi Utenos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydama inicijuoti neteisėto Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 panaikinimą iš dalies. Kai priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, yra pažeidžiamas viešasis interesas – būtent tokį interesą gina prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo nuomone, prašomas panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedas – 0,8000 ha žemės sklypo planas (nustatytos žemės sklypo ribos) savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 daliai, todėl yra neteisėtas ir naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su pareiškėjo prašymu sutiko. Atsiliepimuose (1 t., 74-77, 194-198 l.) paaiškino, kad 2004 metais atlikus žemės sklypo 30/1, į kurį M. M. nuosavybės teisės buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523, kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jo plotas yra ne 0,8000 ha (toks plotas nurodytas sklypo plane pagal preliminarius matavimus), o 0,9282 ha ir viršija leistiną teisės aktais paklaidą (0,0268 ha). Šis žemės sklypas 2001 m. lapkričio 6 d buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir pagal žemėtvarkos projekto autoriaus V. Č. sudarytą sklypo planą, parengtą atlikus preliminarius matavimus, buvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę. Kadangi atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog sklypo ploto paklaida viršiją leistiną normą, Utenos rajono žemėtvarkos skyrius atsisakė suderinti žemės sklypo planą. Atsakovas pažymėjo, kad be to, jog M. M. suformuoto žemės sklypo dydis, nustatytas atlikus preliminarius matavimus, nėra vienintelis pažeidimas. Pažymėjo, kad ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius V. Č. žemėtvarkos projekte žemės sklypu (ribas) suformavo neatsižvelgdamas į nustatytą gatvių tinklą, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 7.1 punktą žemėtvarkos projekte privaloma pažymėti visuomenės poreikiams naudojamas teritorijas. Kadangi ginčo sklypo ribos buvo nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, savininkui negali būti taikomos 2005 m. gegužės 27 d. įsigaliojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385(toliau - Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka), 25 punkto nuostatos, leidžiančios išsipirkti žemės sklypo ploto skirtumą, viršijantį maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Mano, kad ši nuostata taikoma tuomet, kai paklaida atsiranda dėl netiksliai atliktų matavimų, ir tik tais atvejais, kai suformuoto sklypo ribos nepažeidžia jokių privalomųjų reikalavimų bei trečiųjų asmenų interesų. Šiuo atveju į J. M. sklypo viršplotį pretenduoja S. J., kuris pageidauja susigrąžinti natūra visą savo motinos P. J. iki nacionalizacijos šioje vietoje turėtą žemę. Dėl minėtų priežasčių Utenos apskrities viršininko administracija atsisakė parduoti žemės sklypo viršplotį J. M. Pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininko administracija teikė J. M. konkrečius pasiūlymus dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo, tačiau jis nesutiko. Todėl Utenos apskrities viršininko administracija kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio hidroprojektas“ pareiškėjo prašymui neprieštaravo. Atstovas V. Č. paaiškino, kad jo paruoštas žemės sklypo planas, kurį šioje byloje ginčija pareiškėjas, atitinka ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šio žemės sklypo plotas buvo apskaičiuotas preliminariai. Pažymėjo, kad rengiant ( - ) kadastrinės vietovės, kurioje yra ginčo žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projektą atsakovas jam nebuvo pateikęs jokių detaliųjų ar specialiųjų planų. Paaiškino, kad 2008 metais jo nubraižytas ginčo žemės sklypo planas neatitinka žemėtvarkos projekto (jis nubraižytas atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 20 d. įvykusio susirinkimo, kurio metu administracine tvarka buvo bandoma išspęsti dėl sklypo kilusį ginčą, protokolo priedą – planą, 1 t., 43 b.l.).

13Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. su pareiškėjo prašymu sutiko. Prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedą – 0,8000 ha žemės sklypo planą. Motyvavo tuo, kad atkuriant M. M. nuosavybės teises į žemę, buvo pažeistos jo, teisėto žemės savininko, teisės, nes jis pageidauja susigrąžinti natūra iki nacionalizacijos savo motinos P. J. šioje vietoje turėtą žemę. Nurodė, kad jis ne kartą kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją, kad teisingai būtų pamatuota J. M. paskirta žemė ir viršplotis būtų grąžintas jam jo pageidaujamoje vietoje.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (1 t., 80-82, 206-211) pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti ginčo sprendimo dalį, kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, tačiau iš tikrųjų minėtas sprendimas turi įtakos tik trečiojo suinteresuoto asmens S. J. teisėms ir interesams, todėl negalima konstatuoti, kad yra ginami viešieji interesai. ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte M. M. buvo suprojektuotas žemės sklypas, šio projekto pagrindu buvo priimtas ginčo sprendimas, kuriuo jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Taigi, ginčo sprendimas priimtas galiojančio ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu ir atitinka šį projektą, todėl sprendimas ir jo priedas – žemės sklypo planas, yra teisėti ir pagrįsti, naikinti žemės sklypo planą nėra pagrindo. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis imperatyviai draudžia vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribas keisti atliekant kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo priedą – žemės sklypo planą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr.385 patvirtinto „Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo“ 25 punkte nustatyta, kad tais atvejais kai kadastriniais matavimais yra nustatytas žemės sklypo ploto viršplotis ir jis viršija maksimalų galimą viršplotį, nustatytas viršplotis turi būti perduodamas savininkui neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises, o, jei nuosavybės teisės jau atkurtos, savininkui pageidaujant, šis viršplotis turi būti paliekamas jam, o jis turėtų valstybei kompensuoti šio viršpločio vertę. J. M. pateikė prašymą Utenos apskrities viršininko administracijai leisti jam kompensuoti valstybei nustatyto žemės sklypo viršpločio (0,1285 ha) vertę, tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas.

15II.

16Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo prašymų įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją patvirtinti UAB „Panevėžio hidroprojektas“ projekto autoriaus V. Č. 2008 m. sausio 24 d. parengtą 0,80 ha ploto žemės sklypo (( - )) planą bei patvirtinti ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planinės dalies pakeitimą, naujai pažymint žemės sklypo Nr.30-1 ( - ), ribas pagal projekto autoriaus V. Č. pateiktą planą, pareiškėjui atsisakius reikalavimų šioje dalyje ir teismui atsisakymą priėmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas vertino, kad pareiškėjo atsisakymas nuo pareikštų prašymų neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų.

17Pareiškėjo prašymą dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedo – 0,8000 ha žemės sklypo plano panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

191. M. M. Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės, esančios ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1, 00 ha (bendro ploto) žemės sklypus: 0,80 ha žemės sklypą Nr.30/1 ir 0,20 ha žemės sklypą Nr.30/2 (1 t., 22 b.l.). Šis žemės sklypas 2001 m. lapkričio 6 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pagal UAB „Panevėžio hidroprojektas“ inžinieriaus V. Č. sudarytą žemės sklypo planą, parengtą pagal preliminarius matavimus, įtrauktas į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę.

202. M. M. mirus, pagal 2003 m. rugpjūčio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teises į 0, 80 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. 8247/0002:267), esantį ( - ), įgijo jos sūnus J. M.

213. Pagal savininko J. M. užsakymą buvo atlikti minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jais remiantis 2004 m. balandžio 26 d. parengtas žemės sklypo planas. Kadastriniais matavimais buvo nustatyta, kad bendras žemės sklypo plotas yra ne 0,80 ha, o 0,9285 ha, t. y. 0,1285 ha didesnis, nei savininkas turi teisę, ir daugiau nei keturis su puse karto viršija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 23 punkte leistiną paklaidą (0,0268 ha).

224. J. M. 2004 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Utenos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu suderinti parengtą žemės sklypo geodezinį planą. Tačiau dėl paaiškėjusių aplinkybių suderinti planą atsisakyta.

235. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. birželio 1 d. raštu Nr. 17-151 kreipėsi į UAB „Panevėžio hidroprojektas“ direktorių dėl patikslinto ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio preliminaraus žemės sklypo plano parengimo. Tačiau tik 2008 m. sausio 25 d. Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pavedimu, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius V. Č. pateikė Utenos rajono žemėtvarkos skyriui naujai parengtą J. M. nuosavybės teise priklausančio 0,80 ha ploto žemės sklypo ( - ), esančio ( - ) planą.

246. Į teisėtą sklypo plotą viršijančią teritoriją pretenduoja S. J., pageidaujantis susigrąžinti natūra visą iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės P. J. šioje vietoje turėtą žemę.

25Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau ir – Žemės reformos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimui, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju ( - ) kadastrinėje vietovėje žemės reforma buvo vykdoma pagal Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 20-08-117 patvirtintą ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šio projekto autorius V. Č. paaiškino, kad atliekant preliminarius žemės sklypo matavimus, netiksliai buvo pamatuotas žemės sklypo plotas, be to jis nežinojo, kad yra minėtos vietovės detalusis planas, jam žemėtvarkos darbuotojai jo nebuvo pateikę, todėl formuodamas sklypo ribą palei ( - ) gatvę nesilaikė detaliajame plane numatytų atstumų, t.y. kelio sanitarinės apsaugos zonai keliamų reikalavimų. Jis patvirtino, kad ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte M. M. buvo suprojektuotas žemės sklypas, kurio ribos buvo paženklintos vietovėje ir jos šiuo metu atitinka ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Teismas padarė išvadą, kad Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimas priimtas bei jo priedas – žemės sklypo Nr. 30/1 planas paruoštas ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu ir atitinka šį projektą.

26Teismas pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemė savininkui ne kompensuojama, imperatyviai draudžia keisti vietovėje paženklintas privačios žemės sklypų ribas. Teismas priėjo prie išvados, kad žemės sklypų ribos negali būti keičiamos atlikus kadastrinius matavimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo sklypo planas atitinka ( - ) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą, kuris yra galiojantis, nepakeistas. Panaikinus žemės sklypo planą, savo esme reikštų reikalavimą pakeisti vietovėje paženklintas žemės sklypo ribas, kurios nebeatitiktų žemėtvarkos projekto.

27Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto „Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo“ 25 punktu, kuriame numatyta, kad kai kadastriniais matavimais yra nustatytas žemės sklypo ploto viršplotis ir jis viršija maksimalų galimą viršplotį, nustatytas viršplotis turi būti perduodamas savininkui neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises, o, jei nuosavybės teisės jau atkurtos, savininkui pageidaujant, šis viršplotis turi būti paliekamas jam, o jis turėtų valstybei kompensuoti šio viršpločio vertę, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205.

28Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S. J., pageidaujantis susigrąžinti natūra iki žemės nacionalizacijos jo motinos P. J. turėtą žemę, nesutinka, kad jam būtų pamatuotas žemės sklypas, atsižvelgiant į Utenos apskrities viršininko administracijos pateiktą naujai parengtą J. M. žemės sklypo planą, šalia J. M. žemės sklypo ribos 1-2. Jis pageidauja gauti 13-14 arų jam priklausančios žemės prie jam skirto žemės sklypo Nr. 33-4, šalia kaimyno K. turimos žemės.

29Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad žemės sklypo Nr.30/1 (0,80 ha) planas, kaip Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, kuriuo buvo atkurta nuosavybės teisė M. M. į žemę, priedas atitinka teisės normų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prokuroro prašymą dėl minėto žemės sklypo plano panaikinimo atmetė.

30III.

31Pareiškėjas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jo prašymo atmetimo kaip nepagrįsto ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti.

32Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

331. Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523 atkuriant M. M. nuosavybės teisę į žemę buvo padaryta klaida, pažeisti įstatymų reikalavimai ir atkurta nuosavybės teisė į (pagal sprendimo priedą – žemės sklypo planą) didesnį (0,1285 ha) žemės plotą negu priklausė (1 ha). Ginčo žemės sklypas (0,80 ha) 2001 m. lapkričio 6 d buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir pagal žemėtvarkos projekto autoriaus V. Č. sudarytą žemės sklypo planą, parengtą atlikus preliminarius matavimus, buvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę. Aplinkybė, kad M. M. perduoto neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo (kadastrinis Nr.8247/0002:267) plotas yra didesnis (0,9285 ha) ir viršplotis (0,1285 ha) viršija leistiną paklaidą (0,0268 ha) paaiškėjo žemės savininkės turto paveldėtojo J. M. užsakymu atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus (S. B. individualios įmonės 2004 m. balandžio 26 d. sklypo planas).

342. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės) 23 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Pažymi, kad pagal šių Taisyklių 24 punktą, tais atvejais, kai žemės sklypo ploto paklaida didesnė nei maksimali leistina, vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir žemėtvarkos skyriaus vedėją. Šiuo atveju matavimo darbai gali būti tęsiami tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus patikslinti teritorijų planavimo dokumentai bei juose suformuoto žemės sklypo ribos.

353. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius bandė ištaisyti klaidą ir 2004 m. birželio 1 d. raštu Nr.17-151 kreipėsi į UAB „Panevėžio hidroprojektas" direktorių dėl patikslinto ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio preliminaraus žemės sklypo plano parengimo. Tik 2008 m. sausio 25 d. Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pavedimu, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius V. Č. pateikė Utenos rajono žemėtvarkos skyriui naujai parengtą J. M. nuosavybės teise priklausančio 0,80 ha ploto žemės sklypo ( - ), esančio ( - ) planą. Žemėtvarkos projekto autorius V. Č. savo paaiškinime pripažįsta, kad atlikus žemės sklypo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 8247/0002:267) kadastrinius matavimus buvo nustatytas neleistinas viršplotis.

364. Pažymi, kad minėto žemės sklypo faktinis dydis nebuvo vienintelis nustatytas pažeidimas. Akcentuoja, kad projekto autorius ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypus suformavo neatsižvelgdamas į nustatytų gatvių tinklą, be to, suklydo apskaičiuodamas sklypo plotą bei nežinojo, kad yra šios vietovės detalusis planas ir formuodamas sklypo ribą palei ( - ) gatvę, nesilaikė detaliajame plane numatytų atstumų, t.y. kelio sanitarinės apsaugos zonai keliamų reikalavimų. Mano, kad vertinant J. M. žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumą, privaloma buvo atsižvelgti ne tik į ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvo suformuluotas šis žemės sklypas, bet ir į kitus dokumentus, susijusius su nagrinėjama teritorija.

375. Mano, kad J. M. negalėtų būti taikomos 2005 m. gegužės 27 d. įsigaliojusios žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (toliau - Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka), 25 punkto nuostatos, leidžiančios išsipirkti žemės sklypo ploto skirtumą, viršijantį maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu į pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą palaiko pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimus. Pažymi, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu jis pats yra pateikęs apeliacinį skundą, kuriame išdėstęs nesutikimo su teismo priimtu sprendimu motyvus.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. teismui pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymo atmetimo kaip nepagrįsto ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

40Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

411. J. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, apskaičiuotas pagal kadastrinius matavimus, skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau nei maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, numatyta Kadastrinių matavimų taisyklių 23 punkte, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis šio žemės sklypo kadastro duomenys privalėjo būti patikslinti, o parengtas planas netvirtintinas. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pats plano autorius patvirtino, kad buvo netiksliai pamatuotas žemės sklypo plotas. Pažymi, kad sklypo plano rengėjas, formuodamas sklypo ribą palei ( - ) gatvę, nesilaikė detaliajame plane numatytų atstumų, t.y. kelio sanitarinės apsaugos zonai keliamų reikalavimų.

422. Teigia, jog teismo išvada, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimas priimtas bei jo priedas žemės sklypo Nr. 30/1 planas paruoštas ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu atitinka šį projektą“, neteisinga. Pažymi, kad žemės sklypo planas neatitinka nei Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo nei ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto.

433. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nesutinka su teismo pateiktu Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytos normos aiškinimu (kad ši norma imperatyviai draudžia keisti vietovėje paženklintas privačios žemės sklypų ribas), kadangi minėtoje normoje yra kalbama apie situaciją kuomet nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, neviršija leistino matavimo tikslumo, tačiau pats teismas konstatavo, kad nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, viršija leistiną matavimo tikslumą net keturis kartus.

444. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 2000 m. birželio 30 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 10-08-117 eilute 58 „pagal blokų sklypų Nr. projekto plane" 9 bl. 27 1.2 suteikta išsinuomoti iš valstybės 1 ha. Pažymi, kad sklypas suteiktas ne ( - ) kaime, P. J. žemėje, bet F. B. valdose, kas, apelianto manymu, taip pat suponuoja, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimas bei jo priedas žemės sklypo Nr. 30/1 planas neatitinka šio projekto, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

455) Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-62/2005) ir pažymi, kad valstybės įgaliota institucija, nenustačiusi neatlygintinai suteikiamo pretendentui naudojamo žemės sklypo dydžio ir neatlikusi kitų su tuo kompleksiškai susijusių veiksmų, užtikrinančių pagal įstatymą tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą, negali savo nuožiūra disponuoti šiuo žemės sklypu ir suteikti jį kitam asmeniui. Mano, kad tik išsprendus nuosavybės teisių į žemės sklypo viršplotį atkūrimo savininkams (šiuo atveju – trečiajam suinteresuotam asmeniui S. J.) neatlygintino suteikimo natūra klausimą galima būtų spręsti ir dėl suteikiamo žemės sklypo kitiems savininkams (šiuo atveju – J. M.), pagal jau minėtą įstatymą suteikimo ir žemės plano pagal suteiktą plotą patvirtinimo klausimą.

46Utenos rajono apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašo tenkinti apeliantų apeliacinius skundus ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

47Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte projekto autorius žemės sklypus suformavo neatsižvelgdamas į nustatytą gatvių tinklą, suklydo apskaičiuodamas sklypo plotą bei nežinojo, kad yra šios vietovės detalusis planas ir, formuodamas sklypo ribą palei ( - ) gatvę, nesilaikė detaliajame plane numatytų atstumų, t. y. kelio sanitarinės apsaugos zonai keliamų reikalavimų. Dėl šių priežasčių J. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo nustatytos pažeidžiant tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas. Todėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 56582-40-11523 priedas - 0,8000 ha žemės sklypo planas ginčijamu teismo sprendimu turėjo būti panaikintas.

48Be to, teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo sklypo ribos buvo nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl savininkui negali būti taikomos 2005 m. gegužės 27 d. įsigaliojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 25 punkto nuostatos, leidžiančios išsipirkti žemės sklypo ploto skirtumą, viršijantį maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Mano, kad ši nuostata taikoma tuomet, kai paklaida atsiranda dėl netiksliai atliktų matavimų, tačiau išimtinai tik tais atvejais, kai suformuotos sklypo ribos nepažeidžia jokių privalomų reikalavimų bei trečiųjų asmenų teisių.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimu į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašo apeliantų skundus atmesti.

50Nesutikdamas su pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliaciniu skundu nurodo šiuos argumentus:

511. Mano, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju Kadastrinių matavimų taisyklių 23 ir 24 punkto normos negali būti taikomos, nes šios normos yra taikomos tik žemės sklypų ženklinimo vietovėje metu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas vietovėje jau yra paženklintas ir pagal preliminarius matavimus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl šiuo atveju turi būti taikoma ne Kadastrinių matavimų taisyklių 23 ir 24 punkto normos, bet Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies norma, kuri imperatyviai draudžia vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribas keisti atliekant kadastrinius matavimus.

522. Atsakovo sprendimas yra priimtas galiojančio ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu ir atitinka šį projektą. Tuo tarpu patenkinus pareiškėjo reikalavimą, faktiškai gautųsi tokia situacija, kad būtų keičiamos vietovėje paženklintos žemės sklypo ribos ir jos nebeatitiktų ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų. Todėl žemės sklypo ribų pakeitimas, nekeičiant ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų šio žemės sklypo ribų, yra teisiškai negalimas.

533.Nepagrįstu laiko pareiškėjo teiginį, kad Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 25 punkto norma negali būti taikoma. Pažymi, kad šios Tvarkos 25 punkte nėra nustatyta jokių išimčių, kada ši norma yra netaikoma arba tik kokiam žemės sklypo viršpločiui esant ji yra taikoma. Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 25 punkto norma yra taikoma tada, kai atlikus įsigyto nuosavybėn žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra didesnis. Šiuo atveju kaip tik yra tokia situacija, nes kadastriniais matavimais yra nustatytas žemės sklypo ploto viršplotis (0,1285 ha) ir jis viršija maksimalų galimą viršplotį (leistina paklaida - 0,0268 ha). Todėl, vadovaujantis aptariamos Tvarkos 25 punktu, pagal J. M. prašymą šis viršplotis turi būti paliekamas jam, o jis turi valstybei kompensuoti šio viršpločio vertę.

544. Mano, kad prokuroro keliamas reikalavimas – žemės sklypo plano panaikinimas, nenaikinant paties atsakovo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta M. M. atkurti natūra nuosavybės teises į 1,00 ha žemės sklypą kurio ribos yra pažymėtos šio sprendimo priede, teisiškai yra negalimas.

555. Prokuroro teiginiai, kad ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypai suformuoti neatsižvelgiant į nustatytų gatvių tinklą yra teisiškai nereikšmingi šios bylos nagrinėjimui, nes ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas šioje byloje nėra ginčijamas.

566. Mano, kad Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras šioje byloje neturi teisės ginčyti atsakovo sprendimo priedo – žemės sklypo plano. Mano, kad prokuroro paduotas prašymas yra susijęs su privataus asmens – S. J. teisių bei interesų gynimu (teise susigrąžinti natūra P. J. nacionalizuotą žemės dalį), bet ne su viešųjų interesų gynimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. J. savo teisę ginčyti atsakovo sprendimą (o kartu ir jo priedus) jau yra realizavęs. Panevėžio apygardos administraciniame teisme jau yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-130-04-2004, kuri buvo iškelta pagal S. J. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti tą patį atsakovo sprendimą, kurio priedą- žemės sklypo planą šioje byloje prašo panaikinti prokuroras. Kadangi S. J. savo teisę ginčyti minėtą atsakovo sprendimą (o kartu ir jo priedus) jau yra realizavęs, iš to seka, kad prokuroras, gindamas S. J. teises ir interesus, neturi teisės pakartotinai revizuoti atsakovo sprendimo ir jo priedo – žemės sklypo plano.

577. Pažymi, kad atsakovo sprendimo pagrindu žemės sklypas kaip sutuoktinių J. ir A. M. bendroji jungtinė nuosavybė 2001 m. lapkričio 6 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypą J. ir A. M. faktiškai naudoja. Šiame žemės sklype stovi nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Nuo šio žemės sklypo registracijos J. ir A. M. vardu praėjo jau beveik 6 metai. Mano, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui pakartotinis atsakovo sprendimo (jo priedo) revizavimas yra negalimas, nes tai pažeistų J. ir A. M. teises ir interesus, teisinio stabilumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, įgytų teisių apsaugos principus, o taip pat universalius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

58Nesutikdamas su trečiojo suinteresuoto asmens S. J. apeliaciniu skundu, tretysis suinteresuotas asmuo J. M. nurodo šiuos argumentus:

591. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas neatitinka šiuos vietovės detaliojo plano, šiai bylai yra teisiškai nereikšminga, nes ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas nėra ginčijamas. Šiai bylai yra svarbu nustatyti, ar ginčijamas Žemės sklypo planas atitinka neginčijamą ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

602. Pažymi, kad ginčo žemės sklypo planas buvo patvirtintas ir šiuo metu galiojančiu ir nenuginčytu Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu. Be to, projekto autorius V. Č. nėra teigęs, kad Žemės sklypo planas neatitinka ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, priešingai, teismui jis aiškiai nurodė ir byloje yra neginčijamai nustatyta, kad Žemės sklypo planas atitinka ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

613. Trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, kad yra pažeistos jo teisės į žemės sklypą yra nepagrįsti. Šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-130-04-2004, kuri buvo iškelta pagal paties trečiojo suinteresuoto asmens S. J. skundą ir kurioje yra nustatyta, kad atsakovo sprendimas S. J. teisių nepažeidė.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Apeliaciniai skundai netenkinami.

65Kaip matyti iš pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, apeliacinio skundo argumentų (tas pats argumentas buvo nurodytas ir prašyme pirmosios instancijos teismui), viešojo intereso pažeidimas pasireiškė tuo, jog Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523 M. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į didesnį žemės plotą (pagal šio sprendimo priedą – žemės sklypo Nr.30/1, kadastrinis Nr. 8247/0002:267 planą) negu ši pilietė turėjo teisę.

66Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmesdamas pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju prokurorui buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

67Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pateiktais įrodymais, teisingai nustatė faktines aplinkybes, kad Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523 M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,00 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1, 00 ha ploto žemės sklypą, ( - ). Šiame sprendime nurodyta, kad jis turi priedus – žemės sklypo planus. Šio sprendimo priedai – 2 žemės sklypų planai, kuriuos 2001 m. rugpjūčio 1 d. sudarė ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 20-08-117, autorius V. Č., patvirtina, kad M. M. neatlygintinai nuosavybės perduotas 1 ha (bendro ploto) žemės sklypas susideda iš dviejų sklypų: 30-1 (0,80 ha), kadastro sklypo Nr.267 ir 30-2 (0,20 ha), kadastro sklypo Nr.268. Šių planų originaluose esantys spaudai patvirtina, kad 2001 m. balandžio 6 d. remiantis šiais planais žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų ribos įtrauktas į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę ir pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. M. (mirusiosios M. M. turto paveldėtojo) užsakymu 2004 m. balandžio 26 d. Stasio Balinsko individualios įmonės atliktus žemės sklypo Nr.30/1, ( - ), kadastrinius matavimus šio sklypo plotas yra 0,9285 ha, t.y. faktiškai didesnis, negu pagal Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedą (0,80 ha). Pareiškėjas tiek prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atlikus kadastrinius matavimus nustatytas žemės sklypo viršplotis viršija Kadastrinių matavimų taisyklių 23 punktu leistiną paklaidą (0,0268 ha). Šios aplinkybės tretysis suinteresuotas asmuo J. M. neneigia ir, kaip matyti iš M. M. žemės tvarkymo bylos dokumentų, paaiškėjus šiai aplinkybei 2005 m. spalio 17 d. J. M. pateikė Utenos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą leisti nusipirkti žemės sklypo viršplotį. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius šio prašymo nepatenkino. 2005 m. lapkričio 16 d. rašte Nr.17.3-730 nurodė, kad dėl šio žemės sklypo vyksta teisminiai ginčai ir spręsti prašymą iš esmės bus galima tik įsigaliojus teismo sprendimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. 2004 m. sausio 13 d. Utenos rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui SP UAB „Utenos vandenys“ (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Alsuva“, UAB „Utenos melioracija“, Utenos apskrities viršininko administracija) dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo UAB „Utenos vandenys“ pradėjus tiesti lietaus ir nuotekų komunikacijas per jo valdomą 0,8000 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Procesas šioje civilinėje byloje pasibaigė Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2A-209-425/2006), kuria apeliacinės instancijos teismas Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimą, kuriuo J. M. ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Įsiteisėjus šioje civilinėje byloje priimtiems teismų procesiniams sprendimams 2006 m. gegužės 25 d. J. M. kreipėsi į Utenos apskrities viršininko administraciją, prašydamas leisti jam pirkti iš valstybės atliekant kadastrinius matavimus nustatytą žemės sklypo viršplotį. Atsakovas 2006 m. liepos 5 d. raštu Nr.(3.19)-10-10-428 tenkinti prašymą atsisakė. Paaiškino, kad dėl žemės sklypo pardavimo bus sprendžiama Stasio Balinsko individualiai įmonei pataisius žemės sklypo plano trūkumus. 2007 m. sausio 8 d. raštu Nr. (1.49)-6-20 Utenos apskrities viršininko administracija informavo J. M., kad jam žemės sklypo viršplotis nebus parduotas dėl tos priežasties, jog buvęs savininkas S. J. pageidauja susigrąžinti visą iki nacionalizacijos šioje vietoje turėtą žemę. Tuo pačiu 2007 m. sausio 8 d. raštu J. M. pasiūlyta per 10 dienų pareikšti savo sutikimą (nesutikimą) dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo pagal Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje 2006 m. gruodžio 20 d. vykusiame susirinkime pateiktą pasiūlymą (sumažinti sklypą nuo taško A iki taško B). Tą pačią dieną Utenos apskrities viršininko administracija (2007 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr.(1-31)-6-1169), t.y. nesuėjus pasiūlytam 10 dienų apsisprendimo terminui, kreipėsi į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą dėl viešojo (Lietuvos valstybės) intereso gynimo. Minėtame rašte, be kita ko, nurodė, kad į sklypo viršplotį pretenduoja S. J., pretenduojantis susigrąžinti natūra visą savo motinos šioje vietoje turėtą žemę.

68Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama, kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; taip pat žr. 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), 184-229 p.ir kt.). Ginant viešąją interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi, todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą. Be to, skiriasi ir skundo tenkinimo sąlygos, nes ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Todėl bylą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjantis administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti eilę šiai bylų kategorijai reikšmingų aplinkybių, tarp jų: ar skundą (prašymą) pateikusiam subjektui įstatymai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; ar interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi, pripažintinas viešuoju; ar atitinkamų administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso (jei jis nustatomas) apgynimui, ar nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar bus laikomasi proporcingumo principo.

69Atsižvelgęs į tai, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs viešojo intereso sampratos, ir įvertinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje viešąjį interesą supranta plačiai (analogiškos pozicija įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bylą nagrinėjantys administraciniai teismai turi diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu (žr. 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A822?65-09). Nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime ši aplinkybė atskirai neaptarta, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies (teismas prokuroro reikalavimą, pareikštą ginant viešąjį interesą išnagrinėjo iš esmės, pripažino nepagrįstu ir jį atmetė) spręstina, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad interesas dėl kurio gynimo kreipėsi prokuroras į teismą yra viešasis. Išnagrinėjusi bylą Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog prokuroro prašymu siekiama apginti viešąjį interesą. Prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedą – žemės sklypo planą – pareiškėjas nurodė, kad jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas jį panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (galioja 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Žemės sklypų, įgytų bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis pagal vienodo dydžio Vyriausybės nustatytus darbų įkainius. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Kadastrinių matavimų taisyklių 23, 24 punktais. Šiuo poįstatyminiu aktu pareiškėjas remiasi ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamas ginčas kilęs ne dėl kadastrinių matavimų, kuriuos atliekant turi būti vadovaujamasi paminėtu poįstatyminiu teisės aktu, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo teisės aktu nesivadovavo pagrįstai. Atsižvelgus į tai, kad Utenos apskrities viršininko administracija 2007 m. rugpjūčio 1 d. prašyme prokurorui dėl viešojo intereso gynimo vienu iš motyvų nurodo, jog M. M. perduoto neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo viršplotį pageidauja susigrąžinti natūra S. J., o prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, remiasi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, leidžia daryti išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju prokuroro skundas dėl viešojo intereso gynimo yra susijęs su privataus asmens (trečiojo suinteresuoto asmens S. J.), bet ne su viešojo intereso, kaip jis yra aiškinamas pirmiau aptartoje teismų jurisprudencijoje, gynimu. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnis numato prokuroro teisę įstatymų numatytais atvejais kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ar asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tačiau nenumato jų teisės kreiptis į teismą, siekiant apginti trečiojo asmens teises ir interesus. Kreipimasis dėl kitų asmenų teisių ar viešojo intereso gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2–3 punktai), pvz., subjektui, kuris gina viešąjį interesą, nėra suteikta per se teisė kreiptis į teismą dėl trečiojo asmens galimai pažeistų teisių ar interesų, jeigu nėra ginama vertybė, reikšminga visai visuomenei arba jos daliai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu reikalavimu prokuroras negina viešojo intereso, o siekia apsaugoti trečiojo asmens teises ir interesus, tačiau tokiam reikalavimui įstatyminio pagrindo nenurodo, nes nuoroda į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nepagrindžia, jog ginama vertybė, kuri yra reikšminga visai visuomenei arba jos daliai. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas, tarp jų – fizinis asmuo, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad apeliacinį skundą pateikęs tretysis suinteresuotas asmuo S. J.pats yra kreipęsis į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr.56582-40-11523, t.y. tą patį administracini aktą, kurio sudėtinę (grafinę) dalį prašo panaikinti prokuroras, pateikęs prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas S. J. ginčijo Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr.56582-40-11523 tuo aspektu, kad tretiesiems asmenims, tarp jų M. M., žemės sklypai buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn jo motinai iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, kurią jis pretenduoja susigrąžinti natūra pagal 1991 metais pateiktą prašymą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimu (adm. byla I-130-04-2004) pareiškėjo skundą atmetė, apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis adm. byloje Nr.A4-244/2005). Minėtuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad žemė, į kurią atkurta nuosavybės teisė, tarp jos perduota neatlygintinai nuosavybėn M. M., priskirtina valstybės išperkamai žemei. Taigi tretysis suinteresuotas asmuo S. J. savo teisę į teisminę gynybą dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 panaikinimo (jį panaikinant netektų galios ir sprendimo sudėtinės dalys – žemė sklypų planai), yra realizavęs, o, jei turi faktinį bei teisinį pagrindą įstatymų nustatyta tvarka iškelti naują ginčą teisme, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas šios apelianto S. J. teisės nevaržo. Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

70Konstatavus, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą negali būti pripažintas viešojo intereso gynimu, kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (tarp jų dėl galimų pažeidimų rengiant žemėtvarkos projektą, kuris nėra ginčo šioje byloje dalykas) nėra reikšmingi.

71Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje būtų nustatytas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, patenkinus pareikštą reikalavimą dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.56582-40-11523 priedo - 0,8000 ha žemės sklypo ( - ) plano - panaikinimo, viešasis interesas realiai nebūtų apgintas (reikalavimai dėl žemės sklypo atitinkamos dalies paėmimo į laisvos valstybinės žemės fondą, kadastro duomenų pakeitimo ar pan. nebuvo keliami). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (žr. 2009 m. m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822?65-09) konstatavo, kad pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti.

72Pirmiau minėta, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas. Atitinkamo subjekto (šiuo atveju – Utenos apskrities viršininko administracijos) prašymas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo prokurorui nėra privalomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtame atsakovo prašyme prokurorui nebuvo pateikta visa informacija ir medžiaga dėl ginčo žemės sklypo (duomenys apie tai, kad tretysis suinteresuotas asmuo J. M. kreipėsi dėl žemės sklypo ploto, viršijančio ribinę paklaidą, pirkimo, taip pat duomenys apie teismų dėl ginčo sklypo priimtus sprendimus), tačiau ši informacija pateikiant patikslintą prašymą pareiškėjui jau buvo žinoma.

73Pagal Žemės reformos įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatas administracinis aktas, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į žemę yra apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr.56582-40-11523 nurodyta, kad M. M. atkurta nuosavybės teisė į 1 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1 ha žemės sklypą, t.y. į tokio ploto žemės sklypą, į kurį pretendentė buvo pripažinta turinti teisę 1999 m. gegužės 21 d. Utenos apskrities išvadoje Nr.2562. Toks perduotino neatlygintinai nuosavybėn ir perduoto žemės sklypo bendras plotas (1 ha) nurodytas ir visuose kituose dokumentuose, susijusiuose su 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.20-08-117 patvirtino ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo yra pagrindas įregistruoti patį nekilnojamąjį daiktą ir asmens nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad 2001 m. lapkričio 6 d. M. M. nuosavybės teisė į 0,8000 ha žemės sklypą ( - ) buvo įregistruota remiantis Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523. Minėtame išraše pažymėta, kad šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Byloje nustatyta aplinkybė, kad sklypo savininko užsakymu 2004 m. balandžio 26 d. Stasio Balinsko individualiai įmonei atliktus žemės sklypo Nr.30/1, ( - ), kadastrinius matavimus buvo nustatytas didesnis žemės sklypo plotas (0,9285 ha) pati savaime nereiškia, kad atsakovo 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr.56582-40-11523 M. M. buvo atkurta nuosavybės teisė į didesnio ploto žemės sklypą, negu nurodyta šiame sprendime (1 ha).

74Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas sureglamentavo kaip turi būti sprendžiama teisinė situacija, kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėja, jog žemės sklypo, kurio duomenys buvo nustatyti atliekant preliminarius matavimus konstatuojamas ploto skirtumas (sklypas yra atitinkamai didesnis arba mažesnis). Pirmosios instancijos teismas minėtus klausimus reglamentuojančius teisės aktus aiškino teisingai.

75Žemės sklypų preliminarūs planai yra vieni iš dokumentų, numatytų Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje, patvirtintoje Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 (toliau – ir Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika), kuriuos turi parengti žemėtvarkos projekto autorius, komplektuodamas žemės tvarkymo bylas piliečiams, kuriems pagal atitinkamą apskrities viršininko įsakymu patvirtintą žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Pagal Metodikos nuostatas (Metodikos 79-81,84 punktai) yra numatytas darbų, kuriuos turi atlikti žemėtvarkos projekto autorius po to, kai apskrities viršininkas patvirtina atitinkamos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriuo piliečiams suformuoti atitinkami žemės sklypai (tarp jų – perdavimui neatlygintinai nuosavybėn). Žemėtvarkos projekto autorius po to, kai apskrities viršininkas patvirtina žemėtvarkos projektą, turi paženklinti žemėnaudas vietoje (įtvirtinti riboženklius, pamatuoti sklypą, surašyti žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą), apskaičiuoti paženklinto žemės sklypo plotą, taip pat kitus kadastro rodiklius, parengti paženklinto žemės sklypo, suformuoto pagal žemėtvarkos projektą, planą, parengti apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą taip pat dokumentus, reikalingus kadastro duomenų bei piliečio nuosavybės teisių į žemę įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Taigi žemės sklypo planas, kurį sudaro žemėtvarkos projekto autorius, paženklinęs žemės sklypą vietoje, yra apskrities viršininko sprendimo atkurti nuosavybės teises sudėtinė

76(grafinė) dalis.

77Teisės aktai (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (galioja 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr.IX-496 redakcija), Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos (2005 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr.564 redakcija) 23-25 punktai, Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 ir 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr.376 redakcijos) 75-77 punktai numato, jog ženklinant žemės sklypus vietovėje yra galima žemės sklypo ploto paklaida, numato jos leistinus dydžius (atsižvelgiant į sklypo plotą, plano mastelį), taip pat reglamentuoja kaip turi būti sprendžiama, jeigu vėliau atliekant kadastrinius matavimus nustatomas ploto skirtumas (sklypas yra atitinkamai didesnis arba mažesnis). Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemė savininkui nekompensuojama. Ši įstatymo nuostata pakartota Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 23 punkte ir detalizuota tos pačios Tvarkos 24-25 punktuose. Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 24 punktas numato, kad tuo atveju, jei atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą. Pagal Projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 25 punktą, jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, ploto skirtumas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises ar parduodamas šio žemės, miško sklypo savininkui. Tuo atveju, kai savininkas atsisako pirkti šią didesnę žemės, miško sklypo dalį, šis plotas priskiriamas laisvos valstybinės žemės fondui. Paženklinto žemės sklypo savininko galimybė pirkti iš valstybės žemės plotą, viršijantį leistiną ploto apskaičiavimo paklaidą numatyta ir Žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 76 punkte. Kaip matyti iš bylos medžiagos tretysis suinteresuotas asmuo J. M. yra pateikęs prašymą dėl atliekant kadastrinius matavimus nustatyto sklypo ploto, kuris viršija leistiną matavimo paklaidą, pirkimo, t.y. prašo jam leisti teisės aktų nustatyta tvarka kompensuoti valstybei pinigais už tą žemės sklypo plotą, kurį valstybės institucija, įgaliota priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jai faktiškai suteikė didesnį dėl savo padarytos klaidos, nors sprendime dėl nuosavybės teisės atkūrimo perduotinos neatlygintinai nuosavybėn žemės plotas nurodytas teisingai. Pareiškėjas įrodymų ir argumentų, kad į žemės plotą, kuris pagal kadastrinius matavimus viršija 1 ha, yra viešasis interesas, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė.

78Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskųstą dalį, kuria byla dėl pareiškėjo atsisakytų reikalavimų nutraukta, pagrindo nenustatyta.

79Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus, remiantis apeliacinių skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliaciniai skunda atmetami, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

80Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

81pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens S. J. apeliacinius skundus atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

82Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas... 5. 1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimo... 6. 2) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją patvirtinti UAB... 7. 3) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją patvirtinti Utenos... 8. Pirmos instancijos teismo posėdyje pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo... 9. Palaikydamas savo reikalavimą dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m.... 10. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos... 11. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su pareiškėjo prašymu... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. su pareiškėjo prašymu sutiko. Prašė... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. su pareiškėjo prašymu nesutiko ir... 15. II.... 16. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu... 17. Pareiškėjo prašymą dėl Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25... 18. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:... 19. 1. M. M. Utenos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimu... 20. 2. M. M. mirus, pagal 2003 m. rugpjūčio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą... 21. 3. Pagal savininko J. M. užsakymą buvo atlikti minėto žemės sklypo... 22. 4. J. M. 2004 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Utenos rajono žemėtvarkos... 23. 5. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. birželio 1 d. raštu Nr. 17-151... 24. 6. Į teisėtą sklypo plotą viršijančią teritoriją pretenduoja S. J.,... 25. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau ir... 26. Teismas pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis,... 27. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d.... 28. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S. J.,... 29. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad žemės sklypo... 30. III.... 31. Pareiškėjas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras,... 32. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 33. 1. Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugsėjo 25 d.... 34. 2. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų... 35. 3. Utenos rajono žemėtvarkos skyrius bandė ištaisyti klaidą ir 2004 m.... 36. 4. Pažymi, kad minėto žemės sklypo faktinis dydis nebuvo vienintelis... 37. 5. Mano, kad J. M. negalėtų būti taikomos 2005 m. gegužės 27 d.... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimu į pareiškėjo Utenos rajono... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. teismui pateiktu apeliaciniu skundu... 40. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 41. 1. J. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, apskaičiuotas... 42. 2. Teigia, jog teismo išvada, kad Utenos apskrities viršininko... 43. 3. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, dėl ko... 44. 4. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad 2000 m. birželio 30 d. Utenos... 45. 5) Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (2005 m. kovo 15 d.... 46. Utenos rajono apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo... 47. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ( - ) kadastro vietovės žemės... 48. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimu į pareiškėjo ir trečiojo... 50. Nesutikdamas su pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 51. 1. Mano, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju... 52. 2. Atsakovo sprendimas yra priimtas galiojančio ( - ) kadastrinės... 53. 3.Nepagrįstu laiko pareiškėjo teiginį, kad Projektų rengimo ir... 54. 4. Mano, kad prokuroro keliamas reikalavimas – žemės sklypo plano... 55. 5. Prokuroro teiginiai, kad ( - ) kadastrinės vietovės žemės... 56. 6. Mano, kad Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras... 57. 7. Pažymi, kad atsakovo sprendimo pagrindu žemės sklypas kaip sutuoktinių... 58. Nesutikdamas su trečiojo suinteresuoto asmens S. J. apeliaciniu skundu,... 59. 1. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ( - ) kadastrinės vietovės... 60. 2. Pažymi, kad ginčo žemės sklypo planas buvo patvirtintas ir šiuo metu... 61. 3. Trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, kad yra pažeistos jo teisės į... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 65. Kaip matyti iš pareiškėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo... 66. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismo... 67. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pateiktais įrodymais, teisingai... 68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai... 69. Atsižvelgęs į tai, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs viešojo... 70. Konstatavus, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą negali būti pripažintas... 71. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje... 72. Pirmiau minėta, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti,... 73. Pagal Žemės reformos įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatas... 74. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas... 75. Žemės sklypų preliminarūs planai yra vieni iš dokumentų, numatytų... 76. (grafinė) dalis.... 77. Teisės aktai (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (galioja 2001... 78. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskųstą dalį,... 79. Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad tenkinti... 80. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 81. pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens S. J. apeliacinius skundus... 82. Nutartis neskundžiama....