Byla 2A-44-260/2007

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų: Rūtos Palubinskaitės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovams S. K. ir D. K. , atsakovo J. K. teisių perėmėjai atsakovei N. J. , jos atstovui advokatui Vytautui Tučkui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. ir atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl panaikinimo Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-168-652/2006 pagal ieškovų S. K. ir D. K. ieškinį atsakovams J. K. , Alytaus apskrities viršininko administracijai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Alytaus teritoriniam skyriui, Alytaus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialui, tretiesiems asmenims Raitininkų seniūnijai, UAB „Druskininkų architektūros ir planavimo biuras“ architektui Gerardui Algirdui Šatūnui, dėl akto pripažinti statinį tinkamu naudoti pripažinimo negaliojančiu bei statinių priklausomybės nustatymo, ir

Nustatė

3Ieškovai S. K. ir D. K. papildomu ir patikslintu ieškiniu (t. 3 b.l. 152-159, t. 4 b.l. 12-18) prašė: pripažinti statinius, esančius ( - ) , kurių unikalūs numeriai: ( - ), t.y. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovų nuosavybe; pripažinti negaliojančiu 2003-05-22 J. K. vardu išduotą pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį namą su ūkio pastatais aktą; įpareigoti atsakovą VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialą panaikinti statinių, esančių ( - ) , įregistruotų J. K. vardu, registraciją ir juos perregistruoti ieškovų vardu. Ieškovas S. K. nurodė, kad 1995-1996 metais, atsakovui J. K. sutinkant, jis pradėjo statyti gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ( - ), ant senelio J. K. valdytos žemės. Nuosavybės teisės į žemę dar nebuvo atkurtos niekam. 2001-09-05 pirkimo pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo 4,1 ha žemės, kaip dalį bendrojoje nuosavybėje kartu su atsakovu J. K. , iš O. K. . 2001-09-05 pirkimo-pardavimo sandoris vėliau buvo panaikintas. 2002-11-29 ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,40 ha ( - ), sklypo Nr.204. 2003-02-24 pagal mainų sutartį su O. K. ieškovas vėl įsigijo 4,10 ha žemės sklypą bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su atsakovu J. K. . 1995 metais jo (ieškovo) užsakymu buvo paruoštas statinio projektas, kuris buvo suderintas su įvairiomis institucijomis. Statyba vyko jo lėšomis, atsakovas J. K. tik prižiūrėjo statybos darbus. Statyba vyko talkos būdu. Jis pirko statybines medžiagas. 1995 metais jis kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau, trūkstant žemės nuosavybės dokumentų, leidimas nebuvo išduotas, todėl statybos darbai vyko neturint leidimo, t.y. savavališkai. 2001 metais statiniai jo užsakymu buvo inventorizuoti ir sudaryta inventorizacinė byla Nr.16603. Kilus konfliktui su atsakovu J. K. ir jo atstove N. J. , pastaroji pasinaudojo jo prašymu suformuota statinių inventorizacijos byla, jo užsakytu projektu ir įteisino jo vykdomą statybą J. K. vardu. 2003-05-27 J. K. vardu buvo išduotas pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį namą su ūkio pastatais aktas, kurio pagrindu jo statyti statiniai VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruoti J. K. vardu. Atsakovai - valstybinės institucijos, pasirašiusios šį aktą, pasielgė neteisėtai, nes statiniai negalėjo būti pripažinti tinkamais naudojimuisi dėl keleto priežasčių: nebuvo jo, kaip žemės sklypo bendraturčio sutikimo, statiniai nebuvo pastatyti pagal atsakovo J. K. pateiktą projektą, statiniai nebuvo užbaigti statyti, valstybinės institucijos pažeidė statinio priėmimo eksploatuoti tvarkos reikalavimus, Statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento nuostatas. Ieškovė D. K. palaikė papildomo ir patikslinto ieškinio reikalavimus.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 13 d. sprendimu (b.l.186-194, t. V) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino 2003-05-22 J. K. vardu išduotą gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančių ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą neteisėtu ir įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją jį atšaukti; pripažino 2003-05-22 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu statinių: ( - ), registraciją J. K. nuosavybės teise VĮ „Registrų centras“ Alytaus filiale 2003-05-27 negaliojančia. Teismas ieškovų S. K. ir D. K. reikalavimą dėl ginčo statinių pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jų įregistravimo VĮ „Registrų centras“ ieškovų vardu paliko nenagrinėtą, bei atmetė ieškinį atsakovų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atžvilgiu. Teismas nustatė, jog statinio pripažinimas tinkamu naudotis aktas pradėtas 2003-05-22, o baigtas 2003-05-27, pasirašius aktą komisijos pirmininkei. Nuo 2003-02-24 mainų sutarties ir žemės sklypo perdavimo akto ieškovas S. K. ir atsakovas J. K. tapo žemės sklypo, kurio plotas 16,4 ha, esančio ( - ), bendraturčiais. Todėl sklypo bendraturčio S. K. sutikimo nebuvimą teismas vertino kaip Statybos įstatymo 24 str. nuostatų nesilaikymą. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad statiniai buvo statomi ant senų pamatų, byloje buvo nepagrįsta tinkamais įrodymais. Teismas, remdamasis eksperto paaiškinimais dėl ginčo pagal kieno projektą buvo pastatyti statiniai, padarė išvadą, jog komisija nepagrįstai pripažino, kad statiniai buvo pastatyti pagal J. K. vardu paruoštą techninį projektą. Šalims ginčijant esminius statinio reikalavimus, byloje buvo paskirta statybinė teismo ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, ar statiniai ( - ), galėjo būti pripažinti tinkami naudoti pagal 2003-05-22 aktą. Byloje pateiktame 2006-05-29 Statybinės teismo ekspertizės akte nurodyta, jog gyvenamasis namas negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti, nes neatlikti visi projekte numatyti statybos darbai (neįrengtos patalpos mansardoje, nesumontuoti laiptai, nesutvarkyta aplinka ir kt.) bei išorės mūro siena yra paveikta neleistinų deformacijų. Aplinkybė, kad namo sienos deformacija atsirado iki 2003-05-22 akto priėmimo, byloje patvirtinta ieškovų paaiškinimais, liudytojų P. B. , V. K. , A. N. parodymais. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo J. K. pateiktame projekte nebuvo numatyta, jog namas pripažintinas tinkamu naudoti įrengus vieną kambarį, virtuvę ir sanitarinį mazgą. Ieškovo argumentą dėl valstybinio visuomeninio sveikatos centro atstovo dalyvavimo komisijos darbe teismas laikė pagrįstu, kadangi ginčo namas nebuvo prijungtas prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovų Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos darbo trūkumų, teismas pripažino neesminėmis. Teismui pripažinus, jog statiniai pripažinti tinkamais naudoti pažeidus Statybos įstatymą, Statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002, teismas aktą pripažino neteisėtu, o statinių įregistravimą VĮ „Registrų centras“ J. K. vardu pripažino negaliojančiu (Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 35 p. 3 d.). Atmesdamas ieškovų reikalavimą pripažinti ginčo statinius ieškovų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas nurodė, jog spręsti nelegaliai pastatytų statinių nuosavybės teisės klausimo negali, nes pripažinus statinį tinkamu naudoti aktą neteisėtu, privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai tikrintini ir tvirtintini iš naujo.

5Apeliaciniu skundu (b.l. 7-12, t. VI) atsakovas J. K. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-07-13 sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti, iš ieškovų priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl sekančių motyvų:

61. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo būtinas sklypo bendraturčio S. K. sutikimas ginčo statinių statybai. Atsakovas J. K. yra J. K. sūnus, pirmas ir pagrindinis pretendentas į jo žemės nuosavybės atkūrimą. 1994-12-13 susitarimu su broliu A. K. , atsakovas pretendavo į jų tėvo J. K. žemės nuosavybės atkūrimą. A. K. , kuris 1995-08-11 mirė, davė atsakovui sutikimą atkurti tėviškę. Tokiu būdu ginčo statinius atsakovas pradėjo statyti turėdamas A. K. sutikimą 1995-1996 metais. Ieškovas S. K. dėl statybų vykdymo negalėjo nei prieštaravimų reikšti, nei sutikti, kadangi jis nebuvo pretendentas į žemės atkūrimą, jam nebuvo nuosavybė atkurta, jis statybų vykdymo metu jokių teisių neturėjo. Ieškovas nėra 1991-06-18 LR įstatymo Nr.I-1454 "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" subjektas. Ieškovas neturėjo teisės į šią žemę ir pagal LR AT 1990-07-26 nutarimą Nr.I-411 "Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo", nes negyveno ir nedirbo kaime. Ieškovas žemės nebuvo gavęs ir pagal LR Valstiečio ūkio įstatymą. Ieškovas nebuvo išpirkęs žemės iš valstybės, kaip turintis namų valdą. Nuosavybę atsakovas, atsakovo brolis A. K. , kartu su dviem savo seserimis, pradėjo atstatyti kaip buvusio turto savininko vaikas. Todėl ieškovas šio įstatymo tvarka jokių teisių į šią žemę neturėjo ir jokios veiklos vykdyti ten negalėjo, nes jis yra J. K. , buvusio žemės savininko, vaikaitis.

72. Atsakovas J. K. be brolio A. K. sutikimo teisę statyti statinius ginčo statinių buvimo vietoje turėjo ir dėl kitų priežasčių. Anksčiau sklype buvusius statinius atsakovas J. K. įgijo 1939 m. Dokumentai nėra išlikę, nes šie pastatai buvo sudeginti NKVD dalinių 1944-12-31 kartu su nuosavybę patvirtinančiais dokumentais, o nepilnai išlikusiuose archyviniuose dokumentuose jie taip pat neišlikę. 1993 m. LR Generalinė prokuratūra (1993-02-18 pažyma b.l. 68, t.1), tyrusi atsakovo sodybos sudeginimo aplinkybes ( - ) nustatė, kad pastatai buvo sudeginti NKVD dalinių 1944-12-31, ir nustatė, kad sudeginti pastatai buvo J. K. . Byloje esantis pastatų draudimo liudijimas (1 t. b.l. 69) patvirtina, kad šių pastatų savininkas buvo J. K. . Po pastatų sudeginimo atsakovas šiuos pastatus atstatė toje pačioje vietoje. Atsakovą ištrėmus, šis turtas buvo konfiskuotas, pastatai nugriauti. Atsakovui už nugriautus pastatus, gyvulius ir kitą konfiskuotą turtą buvo išmokėta kompensacija. Atsakovas pagal 1993-10-29 valstybinės žemės nuomos sutartį (1 t. b.l. 79) naudojosi žemės, kurioje yra ginčijami statiniai, 8,99 ha dalimi (1 t. b.l. 79), bet faktiškai naudojosi didesniu žemės plotu – 18,50 ha (1 t. b.l. 84-89) ir statybą pradėjo leidus Raitininkų seniūnijos seniūnei A. Prieskienienei. Dėl šių aplinkybių tik atsakovas J. K. turėjo teisę atkurti sodybą ir šių, sudegintų, atstatytų, vėliau konfiskuotų ir nugriautų statinių buvimo vietoje, ant tų pačių pamatų galėjo statyti naujus statinius be ieškovo sutikimo.

83. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas LR CPK 185 str. Teismo išvada, kad LR Generalinės prokuratūros 1993-02-18 pažyma ir Alytaus rajono valdybos 1991-06-19 potvarkis Nr. 99-v negali būti vertinami kaip sodybos nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kad J. K. buvo statinių savininkas, kai jie buvo sudeginti ir konfiskuoti, nėra pagrįsta. Šiuos dokumentus teismas bando paneigti sprendime remdamasis 1942-05-27 visuotinio gyventojų surašymo buto ūkio lape Nr.6 (2 t. b.l. 72-74) esančiais duomenis, kad ( - ) šeimos galva ir ūkininkas nurodytas J. K. . LR Generalinės prokuratūros 1993-02-18 pažyma ir Alytaus rajono valdybos 1991-06-19 potvarkis Nr. 99-v yra Lietuvos Respublikos valdžios ir teisėsaugos institucijų, joms suteiktos kompetencijos ribose, nustatyti faktai ir jie negali būti kitaip traktuojami tik taip, kaip tiesiogiai juose nurodoma. Jie - galiojantys ir nepanaikinti. Tuo tarpu 1942-05-27 visuotinio gyventojų surašymo buto ūkio lapas Nr.6 yra sudarytas ir turi būti vertinamas kritiškai, nes dokumentas sudarytas okupacinės valdžios. Be to 1944-12-31 statinių sudeginimo aplinkybės vyko po 1942-05-27 visuotinio gyventojų surašymo. Aplinkybės, kad atsakovas buvo neišlikusių statinių, kurių buvimo vietoje ir ant jų išlikusių pamatų buvo pastatyti statiniai ir svarbi aplinkybė, kad ginčo pastatai 1995-1996 metais buvo statomi, kai ieškovas S. K. nebuvo 16,4 ha žemės ( - ) savininku, buvo žinomos Statinių pripažinimo tinkamais naudotis komisijai iš nurodytų dokumentų, todėl Komisija priimdama dokumentus statinių pripažinimui tinkamais naudoti ir sudarydama statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą, nepareikalavo 16,4 ha sklypo bendraturčio S. K. sutikimo. Net ir formaliai prašant sutikimo iš sklypo bendraturčio gauti nebūtų įmanoma, nes jis siekė užvaldyti atsakovo turtą sąmoningai. Svarbios bylos aplinkybės yra tos, kad nuo 1997 metų ieškovas dėl darbų Alytaus mieste stokos, apsigyvena ( - ) atsakovo pastatytuose namuose ir sumano pastatų valdymą perimti: 1999-12-19 atlieka gyvulių identifikavimo ženklinimą savo vardu (1 t. b.l. 95), tai paaiškėjus ir kilus nesutarimams, ieškovas 2001-08-19 išvaro atsakovą ir jo žmoną iš atsakovo namų, 2001-04-05 iš O. K. neteisėtai nusiperka 4,10 ha žemės (pirkimo sandoris 2002-01-16 buvo panaikintas). Ieškovas savo ketinimų neatsisako ir 2003-02-24 savo turimą 6,40 ha žemę sumaino su ta pačia O. K. ir vėl tampa tos pačios 4,10 ha žemės savininku viename sklype su atsakovu.

94. Teismas padarė išvadą, kad statinį - gyvenamą namą nebuvo galima priimti todėl, kad jo siena buvo deformuota iki 2003-05-22 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto sudarymo. Statinio sienos deformacijos laiką teismas nustatė pagal liudytojų P. B. , V. K. ir A. N. parodymus. Tačiau liudytojų parodymai neatitinka teismo sprendimo išvadų. Šie liudytojai nurodė gamtos stichijos aplinkybes tik po 2003-05-22 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto sudarymo. P. B. paaiškino, kad 2005 m buvo pavojinga statiniui vėtra, apie vėtrą 2001 metais neprisimena. A. N. apie 2001 m vėtrą taip pat nežino. Ji nurodė, kad vėtra buvo 1996 metais. Ieškovai nurodė, kad sienos deformacija įvyko 2001 metais, tačiau šio teiginio nėra pagrindę. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs ir apkaltinęs atsakovą, kad jam nebūnant namuose, „atsakovas J. K. išpjovė balkį dėl ko susilpnėjo statinio konstrukcija (įlinko stogas)". 2001-08-19 išvaręs atsakovą iš ginčo pastatų, ieškovas liko gyventi name ir jis buvo atsakingas už statinių gadinimus. Ieškovas galėjo padaryti specialiai po 2003-05-22 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto sudarymo, kad statinio atsparumas sumenkėtų ir būtų pagrindas aktą pripažinti neteisėtu. Ieškovo prašyta ir paskirta ekspertizė nenustatė aplinkybės, kad balkis buvo išpjautas, nėra nustatyta jo nebuvimo įtaka sienos deformacijai.

105. Pastatų statytojas buvo atsakovas J. K. , sodyba buvo atkuriama ir pastatai buvo statomi padedant visiems vaikams, tame tarpe ir ieškovui. Kadangi buvo atkuriama sodyba, todėl buvo daroma viskas kartu: statomi pastatai, dirbama dar tuo metu nuomojama žemė ir auginami pašarai ir gyvuliai, tvarkomas miškas, sodybos aplinka ir veisiamas sodas. Ir iš pajamų, gautų už parduotą žemės ūkio produkciją, buvo statomi pastatai. Dirbo visi vaikai ir atsakovas. Tai teisme paliudijo netgi ieškovo liudytojai. Todėl visi vaikai prisidėjo prie sodybos atkūrimo, kad ir kur jie dirbo. Sodyba buvo atkuriama iš atsakovo lėšų. Lėšos buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo pateikiami 1995-1996 m. atsiskaitymo lapeliai (4 t. b.l. 141-142) neįrodo pakankamas pajamas pastatams statyti. O ieškovo teiginys, kad turėjo lėšų iš pajamų, gautų dirbant Armėnijoje po žemės drebėjimo, visiškai niekuo nepagrįstas.

11Apeliacinių skundu (b.l. 14-16, t. VI) atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Šis atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog jis yra naikintinas dėl šių aplinkybių:

121. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minimi statiniai buvo pastatyti savavališkai, tai yra neturint tam suderinto projekto ir leidimo statybos darbams vykdyti. Statinių įteisinimo faktas vykdomas vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio ir STR 1.09.06:2002 ir „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" nustatyta tvarka, t. y. statytojas nustatyta tvarka turi gauti statybos leidimą pateikus minimus šiuose teisės aktuose dokumentus.

132. Statybinės teismo ekspertizės išvados buvo atliktos pažeidžiant STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" VI skyriaus 29 punktą, kur nurodyta, kad vieno buto individualūs gyvenamieji namai gali būti pripažinti tinkamais naudoti, kai yra įrengtas vienas kambarys, virtuvė, sanmazgas. Be to, 2006-06-05 ekspertizės akte Nr. 029 teigiama, kad statinys yra neužbaigtas, nes neįrengta mansarda, o kadastriniai duomenys neatitinka projektinių sprendinių ir kiekio, bei skiriasi nuo faktinio. Šiuo atveju gyvenamas namas yra pastatytas vieno aukšto su neįrengta mansarda, inventorizuotas vieno aukšto, pripažintas tinkamu naudoti vieno aukšto, projektas patvirtintas vieno aukšto, numatant perspektyvoje įrengti mansardinį aukštą (mansardinio aukšto planas nesuderintas), 2003-05-22 leidimas statybai Nr. 74 išduotas vieno aukšto gyvenamam namui. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad įteisinant savavališkai pastatytus statinius, statybos projektas rengiamas faktiškai pastatytam statiniui kartu numatant perspektyvinius sprendinius.

143. Klausimas pagal kurios šalies, ieškovų ar atsakovo, statybos projektą yra pastatytas gyvenamasis namas visai neformuluotinas ir netinkamas, nes visi statiniai buvo pastatyti savavališkai, t. y. neturint suderintų projektų ir leidimų statybai, o nesuderintas projektas nesukelia jokių juridinių pasekmių.

154. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2003-05-05 J. K. vardu sudarytą sklypo planą derino Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius, 2003-05-07 pritarimą dėl savavališkai pastatytų statinių įteisinimą derino Alytaus rajono savivaldybė, projekto derinimą vykdė ir 2003-05-22 statinių statybai leidimą Nr. 74 išdavė taip pat Alytaus rajono savivaldybė, ne Alytaus apskrities viršininko administracija, 2003-05-05 pažymą apie pastatų priklausomybę rengė Alytaus rajono savivaldybės Raitininkų seniūnas, todėl šių statinių įteisinimas buvo vykdomas pagal kelių įstaigų sprendimus, o ne išskirtinai Alytaus apskrities viršininko administracijos iniciatyva.

165. Gaunat leidimą statybai nebuvo ir nėra jokių duomenų, kad individualus gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai turėtų priklausyti S. K. . Taip pat nebuvo ir nėra jokių duomenų, kad buvusi valda, ant kurios išlikusių pamatų buvo savavališkai statomi nauji statiniai, priklausė S. K. . Kad J. K. , S. tėvui, priklausė toje žemėje buvę pastatai tvirtinančios prokuratūros pažymos, pastatų draudimo dokumentai bylos nagrinėjimo metu buvo atmesti kaip nereikšmingi, nenurodant jokių argumentų.

17Atsiliepime į atsakovo J. K. apeliacinį skundą (b.l.21-22, t. VI) atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais ir faktais bei prašo apeliacinį skundą tenkinti.

18Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (b.l. 24., t.VI) atsakovas Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR Ūkio ministerijos Alytaus teritorinis skyrius nurodė, jog statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas teisėtas ir panaikintas nepagrįstai.

19Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (b.l.26, t. VI) atsakovas Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas mano, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-07-13 sprendimas teisėtas ir motyvuotas.

20Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (b.l.28-3, t. VI) ieškovai S. K. ir D. K. prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus. Dėl atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliacinio skundo ieškovai nurodė, kad atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija pati nevykdė LR Statybos įstatymo reikalavimų, t.y. neatvyko apžiūrėti statinių, nepatikrino ar statybos vykdomos pagal projektą, ar nepažeidžia žemės nuosavybės valdymo ir naudojimo. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija ėmėsi savavališkų statybos padarinių šalinimo, tačiau nepareikalavo pas atsakovą J. K. žemės nuosavybės dokumentų, nenagrinėjo savavališkos statybos priežasčių ir aplinkybių, nesidomėjo statybos eiga, nors apie savavališkai statomus statinius žinojo dar nuo 1995 metų, nepatikrino statinių pagal projektą vietoje, ar jie atitinka J. K. projektą, nes atsakovas J. K. tokio projekto nepateikė, nesidomėjo ant kieno žemės vyksta statyba. Ieškovai mano, jog Statybinės teismo ekspertizės Nr.029 išvados teisingos, nes statinys neužbaigtas, mansarda neįrengta. Leidimas Nr. 74 išduotas neteisėtai, o J. K. pateiktas projektas atitinka ne faktiškai pastatytą ( - ) namą, o visai kitą namo projektą. Alytaus apskrities viršininko administracija veikė kartu su atsakovu J. K. ir jo atstove. Atsakovas J. K. Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovei K. Ramanauskienei pateikė tik 6 lapų S. K. inventorinės bylos kopiją, iš kurios ir buvo padarytą inventorinė byla J. K. vardu. Šią aplinkybę patvirtina Baudžiamosios bylos medžiagoje (II tomas b. 1. 14) esantis atsakovo J. K. atstovės N. J. , kaip liudytojos papildomos apklausos 2005-06-08 protokolas, kuriame aiškiai užfiksuoti N. J. duoti parodymai. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija teismą klaidina nurodydama, jog prieš pasirašant aktą, neturėjo duomenų apie tai, jog statiniai galėtų priklausyti S. K. .

21Dėl atsakovo J. K. apeliacinio skundo ieškovai nesutinka, kad A. K. davė sutikimą J. K. vienam atkurti ( - ) sodybą, nes sutikimas buvo duotas S. K. . Atsakovas J. K. atstatyti sodybos nei juridiškai, nei fiziškai, nei materialiai negalėjo. Jis 1995-1996 m. buvo senas (84-85 m.), ligotas, be sveikatos ir be jokio supratimo apie tokias statybas, todėl ieškovai su vaikais ir daugelio kitų samdytų asmenų pagalba pastatė statinius. J. K. neturėjo lėšų statinių statybai. Niekada nebuvo ginčo tarp ieškovų ir J. K. , jog S. K. buvo pretendentu į ( - ) esančią žemę pagal 1991-06-18 LR įstatymą Nr. 1-1454. S. K. padėjo tėvui ir jo broliui A. K. atstatinėti nuosavybės teises į ( - ) esančią žemę, padėjo atstatyti ūkį ir buvusią sodybą. Teisės į žemę ( - ) niekas neturėjo iki 1999-03-01, o statant statinius tuo labiau. 1993-02-18 Generalinės prokuratūros pažyma yra paremta tik nežinomų liudytojų parodymais, nepatvirtinta jokiais rašytiniais duomenimis. Buvusi Raitininkų seniūnijos seniūnė A. Prieskienienė jokių leidimų statybai niekada nedavė, seniūnijos ūkio knygose niekada nedarė jokių įrašų apie J. K. žemę, ūkininkavimą ir statinius ( - ) .

22Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo J. K. , mirusio 2006 08 23 , teisių perėmėja atsakovė N. J. (b.l.44 ir 58, t. VI) prašė abu apeliacinius skundus patenkinti, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o ieškovai prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

24Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal abu apeliacinius skundus, nenustatė ir daro išvadą, kad atsakovo J. K. ir atsakovo Alytaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apskųstąjį teismo sprendimą. Todėl šis sprendimas nekeistinas, o abu apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tokią išvadą kolegija daro dėl šių priežasčių.

25Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija, apeliaciniame skunde teigdama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimas yra nepagrįstas, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog pastatai, dėl kurių kilęs ginčas, buvo pastatyti savavališkai, jų įteisinimas buvo vykdomas vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio ir STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka, klausimas pagal kurios šalies, t.y. ieškovo ar atsakovo, statybos projektą pastatytas gyvenamasis namas yra netinkamas, nes statiniai pastatyti savavališkai, neturint suderintų projektų bei leidimo statybai, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2003 05 05 J. K. vardu sudarytą sklypo planą derino Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius, pritarimą dėl savavališkai pastatytų statinių įteisinimo derino Alytaus rajono savivaldybė, pažymą apie pastatų priklausomybę rengė Alytaus rajono savivaldybės Raitininkų seniūnas, o be to, nagrinėjant klausimą dėl savavališkos statybos administracine tvarka, nebuvo duomenų, kad namas ir ūkiniai pastatai galėjo priklausyti S. K. . Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti ir atsižvelgiant į juos negalima vertinti, kad apskųstais teismo sprendimas yra tikrai nepagrįstas.

26Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 07 13 sprendime pagrįstai konstatavo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pateiktoje archyvinėje medžiagoje, susijusioje su atsakovo J. K. vardu pripažintų statinių tinkamais naudoti komisijos darbu, dėl pateikimo dokumentų su prieštaringais duomenimis, buvo pakankamai informacijos daryti išvadas, kad tarp ieškovo S. K. ir atsakovo J. K. galimas ginčas dėl to, kuris jų yra savavališkai pastatytų statinių statytojas. Kaip matyti iš Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto (b.l.12-13, t. V) Alytaus apskrities viršininko įsakymu paskirta komisija statytoju pripažino tik J. K. , nors žemės, ant kurios savavališkai pastatyti statiniai bendraturčiais buvo ir yra S. ir J. K. , naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šių asmenų nenustatyta. Todėl, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, pripažinti tinkamais naudoti statinių be antrojo žemės savininko S. K. sutikimo nebuvo galima. Iš Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ( b.l. 22-23, t.I) duomenų matyti, jog S. K. dalį žemės sklypo įgijo 2003 02 24, t.y. iki 2003 05 22 - 05 27 pripažįstant komisijai tinkamais naudoti statinius. Šie vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys, kol jie nepakeisti ar nepanaikinti, buvo privalomi ir Alytaus apskrities viršininko administracijai. Todėl nepagrįstai šis atsakovas dar savo pirminiame atsiliepime į ieškinį ( b.l. 46-47, t. I) teigė, jog jam nebuvo žinoma apie S. K. nuosavybės teisę į žemę su savavališkai pastatytais statiniais. Vien ta aplinkybė, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte statytoju įvardintas tik J. K. , teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžiai pažeidė ieškovo S. K. teises ir yra pakankamu pagrindu pripažinti tokį aktą neteisėtu. Taip nusprendęs pirmosios instancijos teismas, priėmė šioje dalyje visiškai pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

27Apelianto Alytaus apskrities viršininko administracijos nurodyti argumentai, kad statinių įteisinimas buvo vykdomas pagal kelių įstaigų sprendimus, o ne išskirtinai Alytaus apskrities viršininko administracijos iniciatyva, nedaro aptariamo Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtu. Konkrečiu atveju Alytaus apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija buvo nepakankamai atidi, vertindama kitų įstaigų pateiktus duomenis, ji priėmė ieškovo S. K. kaip statytojo teises pažeidžiantį sprendimą – pasirašyti ir tvirtinti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Todėl teismas pagrįstai įvertino, jog toks aktas yra neteisėtas, ir sutinkamai su STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 35 p. įpareigojo atsakovą Alytaus apskrities viršininko administraciją jį atšaukti.

28Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pagrįstai pripažino neteisėtu dar ir todėl, kad 2003 05 22 – 2003 05 27 nebuvo atlikti visi projekte numatyti statybos darbai bei gyvenamojo namo išorės mūro siena yra paveikta neleistinų deformacijų. Darydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės išvadomis (b.l. 63-71, t. V). Duomenų, kurie leistų abejoti tokių išvadų pagrįstumu , byloje nepateikta. Aplinkybė, kad gyvenamojo namo išorės mūro siena dar iki Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo 2003 m. gegužės mėnesį buvo paveikta neleistinų deformacijų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo nustatyta remiantis ieškovų paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo S. K. bei liudytojų P. B. , V. K. ir A. N. parodymais , nors apeliantas J. K. ir siūlo šių liudytojų parodymus vertinti kritiškai. Kartu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pasirašiusi komisija arba statinio su jo priklausiniais vietoje galėjo neapžiūrėti, arba apžiūrėjo nepakankamai atidžiai. Tokios išvados darytinos atsižvelgiant į tai, kad , kaip paaiškino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ekspertas Kęstutis Berteška, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte neteisingai kaip ir pastatų techninės inventorizacijos byloje nurodyta perdangų rūšis – gelžbetoninės, kada faktiškai įrengtos medinės perdangos.

29Pripažinęs, jog 2003 05 22 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra neteisėtas, pirmosios instancijos teismas ieškovo S. K. reikalavimu pagrįstai Valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialo atliktą paminėto akto pagrindu atliktą statinių įregistravimą atsakovo J. K. vardu Nekilnojamo turto registre pripažino negaliojančiu. Toks statinių įregistravimas taip pat grubiai pažeidė ieškovo S. K. teises.

30Atsakovas J. K. apeliaciniame skunde be to dar pareikšta nuomonė, kad ieškovo S. K. sutikimas ginčo statinių statybai nebuvo būtinas. S. K. nebuvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į J. K. , t.y. J. K. tėvo žemę. Nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos pretendentams, o S. K. dalį žemės įgijo iš kito pretendento. Sutikimą atkurti tėviškę, t.y. atstatyti pastatus, atsakovui J. K. davė jo brolis A. K. , miręs 1995 metais. Be to statiniai buvo pastatyti vietoje statinių, priklausiusių atsakovui J. K. , kurie pokario metais buvo nugriauti kolūkio.

31Šio atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo 2006 07 13 sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas. Kaip jau aukščiau šioje nutartyje paminėta, Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu ieškovas S. K. ir atsakovas J. K. buvo žemės, ant kurios pastatyti statiniai bendraturčiai, todėl be S. K. sutikimo negalima buvo pripažinti, kad statiniai pastatyti vieno statytojo – J. K. . Taigi pirmosios instancijos teismo išvados visiškai pagrįstos. Pažymėtina, kad teismas vertino, ar teisėtas yra Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, o ne tai, kaip kad nurodo apeliantas, ar su S. K. sutikimu ar be jo sutikimo pastatyti statiniai.

32Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia , kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimo dalys , kuriomis pripažintas neteisėtu 2003 05 22 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, Alytaus apskrities viršininko administracija įpareigota tokį aktą atšaukti bei panaikinta šio akto pagrindu J. K. vardu atlikta statinių registracija Nekilnojamojo turto registre, paliktinos nepakeistos.

33Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 07 13 sprendimo dalys, kuriomis atmesti ieškovų reikalavimai atsakovų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Alytaus teritoriniam skyriaus, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atžvilgiu, o taip pat paliktas nenagrinėtu ieškovų reikalavimas dėl statinių pripažinimo jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat nekeistinos, nesant dėl jų paduoto apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija taip vertina, nes šiose dalyse nei vienas apeliantas neprašė priimti kitokio sprendimo, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Apeliacinius skundus atmesti.

36Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Ieškovai S. K. ir D. K. papildomu ir patikslintu ieškiniu (t. 3 b.l. 152-159,... 4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 13 d. sprendimu (b.l.186-194,... 5. Apeliaciniu skundu (b.l. 7-12, t. VI) atsakovas J. K. prašė panaikinti... 6. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo būtinas sklypo bendraturčio S.... 7. 2. Atsakovas J. K. be brolio A. K. sutikimo teisę statyti statinius ginčo... 8. 3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas LR CPK 185 str.... 9. 4. Teismas padarė išvadą, kad statinį - gyvenamą namą nebuvo galima... 10. 5. Pastatų statytojas buvo atsakovas J. K. , sodyba buvo atkuriama ir pastatai... 11. Apeliacinių skundu (b.l. 14-16, t. VI) atsakovas Alytaus apskrities... 12. 1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minimi statiniai buvo pastatyti... 13. 2. Statybinės teismo ekspertizės išvados buvo atliktos pažeidžiant STR... 14. 3. Klausimas pagal kurios šalies, ieškovų ar atsakovo, statybos projektą... 15. 4. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2003-05-05 J. K. vardu... 16. 5. Gaunat leidimą statybai nebuvo ir nėra jokių duomenų, kad individualus... 17. Atsiliepime į atsakovo J. K. apeliacinį skundą (b.l.21-22, t. VI)... 18. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (b.l. 24., t.VI) atsakovas... 19. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (b.l.26, t. VI) atsakovas Alytaus... 20. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (b.l.28-3, t. VI) ieškovai S. K.... 21. Dėl atsakovo J. K. apeliacinio skundo ieškovai nesutinka, kad A. K. davė... 22. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo J. K. , mirusio... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija,... 25. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija, apeliaciniame skunde... 26. Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 07 13 sprendime pagrįstai konstatavo,... 27. Apelianto Alytaus apskrities viršininko administracijos nurodyti argumentai,... 28. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą... 29. Pripažinęs, jog 2003 05 22 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra... 30. Atsakovas J. K. apeliaciniame skunde be to dar pareikšta nuomonė, kad... 31. Šio atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro... 32. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia , kad... 33. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 07 13 sprendimo dalys, kuriomis atmesti... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 35. Apeliacinius skundus atmesti.... 36. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimą palikti... 37. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....