Byla e2A-578-258/2017
Dėl ieškovo pripažinimo mirusios nuomininkės šeimos nariu ir įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. U. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. U. patikslintą ieškinį atsakovams Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl ieškovo pripažinimo mirusios nuomininkės šeimos nariu ir įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas I. U. ieškiniu prašė pripažinti jį mirusios sesers V. U. šeimos nariu; įpareigoti atsakovą Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją pakeisti gyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), Trakai, Trakų r. sav., nuomos sutartį, sudarant ją su ieškovu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodė, kad jis nuo pat gimimo gyveno gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu ( - ), Trakų r. sav., kartu su savo seserimi V. U. ir turėjo su ja bendrą ūkį iki jos mirties, ieškovas minėtoje patalpoje gyvena ir šiuo metu. Nurodė, kad jis neturi jokio nekilnojamo turto, kuris jam priklausytų nuosavybės teise. Ieškovas nuo 1976-06-21 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs minėtu adresu. Ieškovo seseriai V. U. buvo suteiktas gyvenamasis plotas, esantis ( - ), Trakų r. sav., Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995-06-21 sprendimu ir jo priedėliu Nr. 50. 1995-06-24 buvo priimtas Trakų rajono savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 50, kuriuo buvo suteikti Užtrakio g., Trakų m. esantiems Užtrakio dvaro sodybos namams eilės numeriai ir įregistruotos juose esančios patalpos kaip Trakų valstybinės turizmo įmonės gyvenamasis plotas. Ieškovo sesuo V. U. su Trakų istoriniu nacionaliniu parku 1995-10-03 sudarė neterminuotą 35,72 kv. m bendrojo (naudingojo) gyvenamojo ploto, esančio adresu ( - ), Trakai, patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos, taip pat pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis. 1997-09-13 V. U. mirė. Ieškovas 1997-11-10 Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai parašė prašymą perrašyti Nuomos sutartį, sudarytą tarp V. U. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos. Ieškovas pažymėjo, jog visada laiku mokėjo ir iki šiol moka privalomuosius nuomos bei kitus mokėjimus, susijusius su Gyvenamosios patalpos nuoma. Ieškovas, gyvendamas kartu su savo seserimi viename bute iki jos mirties, būdamas jos šeimos narys ir turėdamas tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkė V. U., pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, tai atitinka teisėtų lūkesčių principą.
  3. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – TINP) su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą ir kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, numatytą galiojant 1964 m. CK. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 139-146) nurodė, jog neaišku, kokiu būdu atsakovas pažeidžia ieškovo teises, nepripažinus jo V. U. šeimos nariu ir kokias teises bei pareigas atsakovui sukels šis ieškovo reikalavimas. Taip pat visiškai neaišku, kokios gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), Trakai, Trakų r. sav., nuomos sutartį ieškovas prašo įpareigoti pakeisti. Pastatas, kuriame ieškovas galimai kažkada buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, yra paslaugų paskirties, t.y. yra negyvenamoji patalpa, duomenys dėl Pastato paskirties nėra nuginčyti, todėl darytina išvada, jog naudoti Pastatą kaip gyvenamąsias patalpas, t.y. jame gyventi, nėra galima (draudžiama).
  4. Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija 2015-10-21 gavo TINP raštą Nr. S-(3.1)-352 „Dėl I. U. deklaruotos gyvenamosios vietos“, kuriame prašoma panaikinti I. U. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis motyvuojant, kad minėtas asmuo nurodytoje vietoje gyvena neteisėtai. Prašyme išdėstytoms aplinkybėms patikrinti, seniūnijos darbuotojai 2015-11-25, 2015-11-26 ir 2015-11-27 dienomis patikrino, ar ieškovas faktiškai gyvena adresu ( - ), Trakai, Trakų r. sav. Nustatyta, kad komisijos patikrinimo metu, ieškovo nebuvo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pagal paties ieškovo pateiktą medžiagą, apytiksliai nuo 2010 m. nuomos mokestis mokamas ne paties ieškovo, o kito asmens. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateiktą informaciją, nuomos mokestis visais atvejais grąžintas mokėjusiam asmeniui, motyvuojant tuo, kad asmuo minėtu adresu gyvena neteisėtai. Nurodė, kad mirusiosios brolis I. U. pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo laikytas šeimos nariu, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo sudaryti su juo sutarties po jo sesers mirties. Duomenų, kad I. U. būtų kreipęsis į teismą dėl jo pripažinimo nuomininkės šeimos nariu, nėra. Taigi I. U. apskritai neteisėtai gyvena (gyveno) nurodytoje patalpoje.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog Nuomos sutartis tarp Trakų istorinio nacionalinio parko ir V. U. buvo sudaryta 1995-10-03, t.y. galiojant 1964 m. CK, todėl nagrinėjamu atveju, remiantis Įstatymo 10 str. 1 d., ieškinio senaties termino taikymo klausimas sprendžiamas taikant 1964 m. CK normas. 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas I. U. 1997-11-10 Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriui pateikė prašymą perrašyti Nuomos sutartį jo vardu dėl to, kad jo sesuo V. U. 1997-09-13 mirė. Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 1997-09-16 mirus V. U., su kuria buvo sudaryta Nuomos sutartis, gyventi minėtoje vietoje liko ieškovas, su kuriuo buvo atsisakyta sudaryti nuomos sutartį pagal 1997-12-08 raštą Nr. 01-270. Ieškovas šios trečiojo asmens nurodomos aplinkybės nepaneigė, todėl teismas, atmesdamas ieškovo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, konstatavo, kad ieškovui apie jo galimą teisių pažeidimą tapo aišku 1997-12-08, todėl 3 metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 1997-12-08 ir konstatuotina, kad jis suėjo 2000-12-08, todėl yra praleistas.
  3. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie svarbias šio termino praleidimo priežastis, todėl ieškinys atmestinas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, o pagrindo atnaujinti šį terminą, nėra.
  4. Teismas nurodė, kad 1964 m. CK 331 str. 1 d. nustatė, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Nuomos sutartyje įvardijamas tik vienas asmuo – nuomininkė V. U., jokių kitų asmenų Nuomos sutartyje, kaip nuomininkės šeimos narių, nėra nurodyta. Esant nurodytai aplinkybei, teismas konstatavo, kad ieškovas I. U. po Nuomos sutarties sudarymo neturėjo jokio teisinio pagrindo apsigyventi nurodomoje patalpoje. Šią teismo konstatuojamą aplinkybę patvirtino ir tai, kad Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995-06-21 sprendimo Nr. 50 priedėlyje, kuriame nurodoma, kad V. U. buvo suteiktas 35,72 kv. m gyvenamasis plotas, esantis adresu ( - ), Trakuose (t. 1, b.l. 22), nurodomas šeimos narių skaičius – 1, t.y. tik pati nuomininkė V. U.. Be to, Nuomos sutarties 3.1. p. nustatyta, kad nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka apgyvendinti turimoje gyvenamojoje patalpoje, sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, savo sutuoktinį, vaikus, tėvus, kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius. Nuomos sutarties 6 p. nurodyta, kad ši sutartis gali būti pakeista tiktai nuomininkui, pilnamečiams jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus. Tai, kad Nuomos sutartyje turėjo būti nurodytas gyvenamojoje patalpoje turintis teisę apsigyventi tas nuomininko šeimos narys, kuris buvo įvardytas sutartyje, ir byloje nesant duomenų ir įrodymų apie Nuomos sutarties pakeitimą, tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas I. U. neturėjo jokio teisinio pagrindo apsigyventi Gyvenamojoje patalpoje.
  5. Teismas konstatavo, kad ieškovas, be gyvenamosios vietos deklaracijos, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo faktinį gyvenimą Gyvenamojoje patalpoje kartu su buvusia nuomininke V. U. ne mažiau kaip vienerius metus ir vedus su ja bendrą ūkį laikotarpiu nuo 1995-10-03 (Nuomos sutarties sudarymo) iki 1997-09-13 (V. U. mirties), nes tik šis laikotarpis nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšmingas. Todėl jis taip pat negali būti pripažintas buvusios nuomininkės šeimos nariu (1964 m. CK 329 str. 3 d.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją pakeisti nuomos sutartį ją sudarant su apeliantu. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
    1. Teismas, vertindamas byloje pateiktus apelianto įrodymus apie ilgalaikį ir nuolatinį ryšį su gyvenamąją patalpa, remdamasis tik sudarytos nuomos sutarties rašytiniu tekstu, padarė klaidingą išvadą, kad jokių kitų asmenų nuomos sutartyje, kaip nuomininkės šeimos narių, nėra nurodyta. Todėl, teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas I. U. po nuomos sutarties sudarymo neturėjo jokio teisinio pagrindo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje. Tokia, teismo išvada prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, nes apeliantas apsigyveno gyvenamojoje patalpoje ne sudarius jo seseriai nuomos sutartį su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, o šioje patalpoje gyveno nuo pat gimimo ir iki šiol gyvena.
    2. Šios civilinės bylos esmė yra apelianto teisės į būstą (nuosavybę) įgyvendinimas. Pareikštame ieškinyje dėl įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį ją sudarant su apeliantu yra nurodyti du tokio apelianto reikalavimo pagrindai: (i) jo gyvenimas ir bendro ūkio vedimas su nuomininke (seserimi) V. U. (jo teisė po nuomininkės mirties reikalauti perrašyti nuomos sutartį su patalpoje faktiškai gyvenančiu I. U.; (ii) teisėtas lūkestis privatizuoti Gyvenamąją patalpą ar kitą gyvenamąją patalpą, kuri apeliantui būtų suteikta jį iškeldinus iš Gyvenamosios patalpos. Apelianto teisė į būstą egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar apeliantas būtų pripažintas mirusios sesers šeimos nariu, ar nebūtų pripažintas, nes teisė į nuosavybę, negali būti apribota neproporcingais siekiamam tikslui reikalavimais, kurie nepagrįstai paneigtų apelianto teisę į Gyvenamąją patalpą.
    3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas suprato, jog jo gyvenimas Gyvenamojoje patalpoje galimai neturi teisinio pagrindo. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kad tiek esant nuomininkei gyvai, tiek po jos mirties Gyvenamojoje patalpoje apeliantas gyveno. Tokią aplinkybę patvirtina ir atsakovė - Trakų rajono savivaldybės administracija, kuri atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 1997-09-16 mirus V. U., su kuria buvo sudaryta Nuomos sutartis, gyventi minėtoje vietoje liko apeliantas, su kuriuo buvo atsisakyta sudaryti nuomos sutartį pagal TINP 1997-12-08 raštą Nr. 01-270.
    4. Apeliantas I. U. pareikšdamas ieškinį atsakovams Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai ir Trakų rajono savivaldybei teismo prašė atnaujinti senaties terminą, remdamasis tuo, kad apie jo gyvenimo Gyvenamojoje patalpoje teisių pažeidimą jis sužinojo tik iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės, Trakų seniūnijos 2015-09-08 rašto, kuriame buvo nurodyta, kad yra naikinami jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys.
    5. Net jeigu būtų pripažinta, kad apeliantas sužinojo apie savo teisių pažeidimą gyventi patalpose po nuomininkės V. U. mirties gavęs pranešimą iš Atsakovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos apie tai, kad su juo nebus sudaryta nuomos sutartis (pakeistas nuomininkas) ir, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui nuomos sutarties pakeitimui pareikšti, tai atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apelianto teisių pažeidimo pobūdį, susijusį su apelianto teisėtų lūkesčių pažeidimu privatizuoti, t.y. įgyti nuosavybės teisę į būstą pagal nuomos sutarties sudarymo metu galiojusį LR Butų privatizavimo įstatymą.
    6. Nuomos sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad nuomininkas turi teisę nustatytąja tvarka apgyvendinti turimoje gyvenamojoje patalpoje, sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems šeimos nariams, savo sutuoktinį, vaikus, tėvus, kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius.
    7. Ta aplinkybė, kad atsakovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija beveik 20 metų leido apeliantui gyventi Gyvenamojoje patalpoje, siuntė jam šiuo adresu pranešimus, apeliantui leido pagrįstai vertinti šią teisinę situaciją kaip teisėtą gyvenimą Gyvenamojoje patalpoje.
    8. Nuomos sutartis su nuomininke V. U. buvo sudaryta siekiant įteisinti jos ilgametį gyvenimą Gyvenamojoje patalpoje. V. U. ir jos kartu gyvenantys šeimos nariai turėjo teisę pagal LR Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti šią gyvenamąją patalpą. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta norma, pagal kurią pareiga pasirašyti buto privatizavimo sutartį buvo nurodoma tik vienam asmeniui, bet tai nereiškė, kad tik tas asmuo privatizuoja gyvenamąją patalpą. Priešingai, visi šeimos nariai buvo laikomi privatizuojamos gyvenamosios patalpos bendrasavininkiais. Todėl teismo padaryta išvada, kad tik nuomininkė V. U. buvo vienintelė teisėta Gyvenamosios patalpos nuomininkė, neatitinka apelianto gyvenimo Gyvenamojoje patalpoje faktinių aplinkybių ir teisingumo principo.
    9. Teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių apelianto gyvenimą Gyvenamojoje patalpoje: (i) I. U. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad apeliantas gimė šioje gyvenamojoje patalpoje; (ii) apelianto paso kopija, kurioje nurodyta jo gyvenamosios vietos registracija; (iii) Trakų policijos migracijos poskyrio duomenys apie Užtrakio g. gyventojus; (iv) Trakų rajono Trakų seniūno 1998-03-30 išduota pažyma Nr.03-713, kurioje nurodoma, kad I. U. g. 1955 m., gyvena Trakų seniūnijoje, ( - ) gatvė Nr. 3 bt., Trakų mieste, nuo 1976-06-21 (t.1, b.l. 17) (apie nuomininkės V. U. gyvenimą gyvenamojoje patalpoje ir su ja gyvenančius asmenis).

411. Atsakovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2016-07-14 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

511.1. Apeliaciniame skunde ieškovo nurodomos aplinkybės (faktinis pagrindas) yra laikytini jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Tokiu būdu iš esmės ieškovas tik išreiškia savo nepasitenkinimą jam nepalankiu teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepateikia įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

611.2. Ieškovo nurodoma tariama gyvenamoji vieta buvo (yra) pastate-tarnų patalpose, esančiose ( - ), Trakų m., Trakų r. sav., kurio paskirtis nuo 2004-03-04 yra negyvenamoji, t. y. paslaugų. Pastate jokie butai ar atskiros patalpos, kaip atskiri nekilnojamojo turto ir kaip gyvenamųjų patalpų objektai, nėra suformuoti. Kadangi jokios gyvenamosios patalpos ieškovo nurodomu adresu ( - ), Trakai, Trakų r. sav., nėra, todėl darytina išvada, jog šiuo metu ieškovo nurodomos nuomos sutarties objekto nėra ir dėl to akivaizdu, kad sudaryti ieškovo nurodomų patalpų, kaip gyvenamųjų, nuomos sutarties nėra jokios teisinės galimybės.

711.3. Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Išrašo duomenys dėl pastato paskirties nėra nuginčyti, todėl darytina vienareikšmiška išvada, jog naudoti pastatą kaip gyvenamąsias patalpas, t. y. jame gyventi, yra negalima (draudžiama). Tai taip pat reiškia, kad sudaryti šalių pastato, kaip gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį, nėra teisinės galimybės, nes norint tai padaryti - būtina šių sąlygų visuma: 1) pastatas turi būti gyvenamosios paskirties ir 2) atsakovė turi duoti sutikimą gyventi pastate.

811.4. Iš esmės ieškovas siekia, kad byloje pateiktų ir esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmos instancijos teismas. Ieškovui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

911.5. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl patalpų privatizavimo nebuvo ir nėra šios bylos dalykas, todėl jo pasisakymai dėl tariamo jo diskriminavimo negali būti pagrindu teismo sprendimo panaikinimui.

1011.6. Asmens gyvenamosios vietos deklaravimas tėra administracinė procedūra, kuri atliekama valstybei siekiant įgyvendinti tam tikras viešojo reguliavimo funkcijas. Taigi, gyvenamosios vietos deklaravimas nesuteikia jam teisės gyventi tose patalpose, jas nuomotis, įsigyti pirmumo teise ir pan.

1111.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas yra vedęs - sudaręs santuoką su A. U. (ikisantuokinė pavardė B.), turi du pilnamečius vaikus ir šiuo metu gyvena gyvenamajame name, esančiame ( - )., Elektrėnų sav., taip pat aktyviai dalyvauja Kurkliškių kaimo bendruomenės veikloje - pasisakė prieš krematoriumo prie Vievio statybą ir pan.

1211.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią - 1997-12-08, nes būtent tą dieną atsakovė atsisakė sudaryti nuomos sutartį su ieškovu. Būtent ši aplinkybė ir sukėlė teisines pasekmes ieškovui. Ieškovas tokio atsakovės atsisakymo dėl nuomos sutarties pakeitimo (naujos sudarymo) neskundė, todėl pagal tuo metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK normas ieškinio senaties terminas pasibaigė 2000-12-08 dieną. Ta aplinkybė, kad ieškovas tariamai gyveno patalpose yra teisiškai nereikšminga, nes, kaip žinia, teisė negali atsirasti iš neteisės.

1312. Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

1412.1. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1964 m. civilinio kodekso 319 str. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa, mokėti nuomos mokestį. Šalys įsipareigoja vykdyti ir kitas nuomos sutartyje numatytas sąlygas (prievoles). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 35,72 kv. metrų bendrojo naudingojo ploto gyvenamąją patalpą. Vadovaujantis tuo metu susiklosčiusių nuomos teisinių santykių metu galiojusiu CK 329 str. 1 d. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Mirusiosios brolis I. U. pagal minėtą teisinę nebuvo laikytinas šeimos nariu, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo sudaryti su juo sutarties po jo sesers mirties. Pagal CK 3 d. Giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Duomenų, kad I. U. būtų kreipęsis dėl minėtos priežasties į teismą nėra. Darytina išvada, kad I. U. apskritai neteisėtai gyvena (gyveno) minėtoje vietoje.

1512.2. Šių teisinių santykių specifiškumą byloje lemia ir tai, kad pagal 2005 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės koncepcijos „Dėl Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomeninės kultūrinio pažintinio turizmo poreikiams) koncepcijos patvirtinimo“ 10.2 punktą numatyta, kad „turi būti atlikti tokie darbai, kaip gyventojų iškeldinimas”.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
  2. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus-1994-02-14 Trakų valstybinės turizmo įmonės valdybos ir revizijos komisijos posėdžio protokolą, 2001-01-19 pateiktą Trakų rajono apylinkės teismui ieškinį dėl iškeldinimo, ieškovo 2001-02-12 pateiktą Naujosios sąjungos politinės partijos pirmininkui paaiškinimą Nr. 01-09-49. Taip pat 2017-04-18 – išrašą iš VšĮ „Elektrėnų ligoninės“ apie apelianto sveikatos būklę ir prašo šį įrodymą prijungti prie bylos medžiagos. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kodėl su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į pateiktų dokumentų datas, nėra pagrindo spręsti, jog apeliantas neturėjo galimybių pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismui pateiktus dokumentus su apeliaciniu skundu dokumentus atsisako priimti. 2017-04-18 apelianto pateiktus duomenis apie apelianto sveikatos būklę teismas priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2016-02-25d. kreipėsi į teismą dėl jo pripažinimo 1997-09-13d. mirusios gyvenamosios patalpos nuomininkės šeimos nariu ir iš šio fakto kylančių ieškovo teisių ir pareigų nuomos teisiniuose santykiuose.
  4. Kadangi nuomininkė V. U. mirė 1997m., tai jos šeimos nario nustatymo klausimas sprendžiamas taikant 1964 m. CK 329 straipsnį (Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 41 str.). 1964 m. CK 329 straipsnis nuomininko šeimos nariais pagal įstatymą priskyrė kartu su nuomininku gyvenančius vaikus, sutuoktinį nuomininko ir sutuoktinio tėvus. Kiti asmenys, kurie numatyti minėtoje teisės normoje, galėjo tapti šeimos nariais, jeigu tokiais juos pripažista teismas. Tarp asmenu, kurie teismine tvarka galėjo įgyti nuomininko šeimos nario teises, CK 329 straipsnio 3 dalis numatė gimines, išlaikytinius bei sugyventinius. Apeliantas pagal giminystes laipsni gali tapti V. U. šeimos nariu tik teismo sprendimu. Be giminystės, tokiam pripažinimui būtina nustatyti reikšmingus faktus: gyvenimą kartu su buvusiu nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus bei bendro ūkio tvarkymą.
  5. Apeliantas nurodė, jog jis gimė ir ilgą laiką gyveno ginčo patalpoje, vedė su nuomininke bendrą ūkį iki jos mirties.
  6. Nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi išsinuomotoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią patalpą. Nuomininko šeimos narys teisę nuomojamą gyvenamąją patalpą įgyja tik teisėtai joje apsigyvenęs.
  7. Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes ar atsikirtimus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Byloje yra pateikti įrodymai, tvirtinantys faktą, jog I. U. šeimyninė padėtis- vedęs, santuoka įregistruota 1976-10-09d, sutuoktinė A. U.. Santuokoje 1977m. gimė dukra, 1984m. sūnus. Apelianto sutuoktinės vardu Elektrėnų sav. ( - ) nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas, pirtis, ūkiniai pastatai. Byloje nėra paneigta, jog ( - ) buvo ir yra apelianto šeimos gyvenamoji vieta.
  8. Byloje taip pat nustatyta, teisė apsigyventi gyvenamojoje patalpoje esančioje adresu ( - ), Trakuose buvo suteikta Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995-06-21 sprendimu Nr. 50 vienam asmeniui - V. U. (t. 1, b.l. 22). 1995-10-03 Trakų istorinis nacionalinis parkas ir V. U., remiantis Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995-06-21 sprendimu Nr. 50, sudarė Gyvenamosios patalpos (toliau ir – ginčo patalpos) valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos (t. 1, b.l. 27-28), taip pat Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (t. 1, b.l. 19-20). Byloje nustatyta, kad nuomininkei V. U. buvo suteikta gyvenamoji patalpa 35,72 kv.m. bendro ploto, susidedanti iš vieno 16,69 kv.m. kambario, 9,72 kv.m. virtuvės, 2,58 kv.m. koridoriaus, 4,52 kv.m. tambūro. Įrodymų apie V. U. ir I. U. bendra gyvenima ir bendro ūkio tvarkyma iki 1997m. rugsėjo 13 d. V. U. mirties nėra pateikta. Gyvenamosios vietos deklaravimo faktas, 1998m. kovo 4 d. kvitas ir vėlesni komunalinių paslaugų mokėjimo faktą tvirtinantys įrodymai nepatvirtina ne mažiau kaip vienerius metus bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymą iki nuomininkės mirties fakto.
  9. Byloje apklausta kaip liudytoja apelianto sesuo G. D. nurodė, kad jos brolis po santuokos gyvena Kurkliškių kaime, tačiau dažnai būna ir Trakuose ginčo patalpose. Būtent adresas Kurkliškių k., Vievio sen., yra nurodomas ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame išraše iš I. U. medicininių duomenų. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 t. b.l.7-23) tvirtina faktą, jog ginčo patalpa, esanti ( - ), Trakai ribojasi su R. D. priklausančiu butu, esančiu ( - ), Trakai. Juos skiria vidinės durys. Abiejuose butuose įrengtas bendras centrinis šildymas, šalto vandens apskaita, šilto vandens boileris, vienas elektros energijos apskaitos skaitiklis.
  10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti teisme, kad jis ne mažiau kaip vienerius metus gyveno ne su savo šeima, o su V. U. ir būtent tik su ja bendrai tvarkė namų ūkį. Tokių aplinkybių apeliantas neįrodė, todėl pripažinti apeliantą mirusios nuomininkės šeimos nariu nėra teisinio pagrindo.
  11. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, kad gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp nuomotojo ir nuomininko yra nutrūkę. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpų savininkė Lietuvos valstybė, turėdama teisę naudoti jai priklausanti turtą savo nuožiūra, yra priėmusi sprendimą Užutrakio dvaro sodybos kompleksą panaudoti viešiesiems (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo) poreikiams tenkinti, numatė ten gyvenančių asmenų iškeldinimą.
  12. Apelianto nurodomi kiti argumentai, taip pat argumentai, susiję su butų privatizavimu nevertintini kaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
  13. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  14. Atsakovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.

18Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

19Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai