Byla 2A-1322-264/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atstovui Valentinui Aleknai, apeliantui (atsakovui) K. B., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. Č., trečiojo asmens Vištyčio regioninio parko direkcijos atstovui N. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir K. B. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ieškinį atsakovams W. B., A. B., R. B., K. B. dėl žemės pirkimo – pardavimo sutarties, paveldėjimo teisės pagal įstatymą dalies pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vištyčio regioninio parko direkcija, Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė Lijana Gačionienė, Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Ūsaitė.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-7), kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2002 m. sausio 3 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria B. V. ir B. A. pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį B. V. vardu įregistruotą 2930 kv. metrų žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), o pirkėjas B. R. su sutuoktine B. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise jį nupirko; 2) pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės 2010-03-22 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. ( - ) dalį, t.y. 1 punktą dėl žemės sklypo, esančio ( - ), kadastriniu Nr. ( - ), unikaliu Nr. ( - ), kurį paveldėjo J. B., mirusios 2007-03-18 sutuoktinis R. B. ir sūnus K. B.; 3) taikyti restituciją - įpareigoti R. B. ir K. B. grąžinti 2930 kv. metrų žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) W. B. ir A. B., o W. B. ir A. B. įpareigoti grąžinti R. B. 600 litų gautų pardavus žemės sklypą.

4Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai; pripažino negaliojančia 2002 m. sausio 3 d. žemės pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria B. V. ir B. A. pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį B. V. vardu įregistruotą 2930 kv. metrų žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), o pirkėjas B. R. su sutuoktine B. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise jį nupirko; pripažino negaliojančiu Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės 2010-03-22 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. ( - ) dalį, t.y. 1 punktą dėl žemės sklypo, esančio ( - ), kadastriniu Nr. ( - ), unikaliu Nr. ( - ), kurį paveldėjo J. B., mirusios ( - ) sutuoktinis R. B. ir sūnus K. B.; taikė restituciją ir šalis grąžino į pirmykštę padėtį, įpareigojant R. B. ir K. B. grąžinti 2930 kv. metrų žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) W. B. ir A. B., o W. B. ir A. B. įpareigoti grąžinti R. B. 600 litų gautų pardavus žemės sklypą; sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti 2010 m. spalio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones - įpareigojimą viešojo registro valdytojui padaryti įrašą dėl atsakovams R. B. ir K. B. (pastarojo nuosavybės teisės VĮ „Registrų centre“ dar neįregistruotos) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikaliu numeriu ( - ), kadastro numeris ( - ), esančio ( - ), nuosavybės teisės perleidimo draudimo; priteisė iš atsakovų R. B., K. B., W. B., A. B. po 16,75 Lt žyminio mokesčio bei po 35,35 Lt turėtų pašto išlaidų, valstybei.

5Teismas nustatė, kad 1992 m. kovo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi V. B. (W. B.) iš Vištyčio žemės ūkio įmonės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius ( - ). 1992 m. spalio 21 d. Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 169 V. B. (W. B.) buvo leista pirkti namų valdos žemės sklypą prie pastatų, esančių ( - ). 1995 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta 2930 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ) pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ( - ) tarp pardavėjo - Marijampolės apskrities valdytojo administracijos ir pirkėjo - V. B. (W. B.). 1996 m. vasario 19 d. pirkimo - pardavimo sutartimi V. B. (W. B.) gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. ( - ), garažą, unikaliu Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikaliu Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikaliu Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikaliu Nr. ( - ) ir kiemo statinius (skysto kuro rezervuarą, kanalizacijos šulinį ir kiemo aikštelę), unikaliu Nr. ( - ), esančius ( - ) pardavė Marijampolės miškų urėdijai. Nuo 2000-08-28 minimus pastatus turto patikėjimo teise valdo Vištyčio regioninio parko direkcija. Nuosavybės teisės į pastatus registruotos Lietuvos Respublikos vardu. 2002 m. sausio 3 d. V. B. (W. B.) su sutuoktiniu A. B. (A. B.) po Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiais ir patikėjimo teise Vištyčio regioninio parko direkcijos valdomais pastatais ( - ) esantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (2930 kv. m.) pardavė R. B. ir jo sutuoktinei J. B.. Šią sutartį patvirtino Vilkaviškio 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Ūsaitė. Po J. B. mirties ( - ) žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) (2930 kv. m.) iš ½ dalies jos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo pagal Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės 2010-03-22 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ( - ) ¼ dalį paveldėjo sutuoktinis R. B. ir ¾ sūnus K. B..

6Teismas nurodė, kad LR Žemės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2001-08-03 iki 2002-07-04) 18 str. 5 d. nustatė, kad parduodant privatine nuosavybe esančią žemę nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, parduodant žemės sklypą regioniniame parke V. B. (W. B.) ir A. B. (A. B.), bei pirkėjai R. B. ir J. B. turėjo gauti pažymą - išvadą apie privačios žemės pirkimą pirmumo teise regioninio parko teritorijoje iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos, kurią turėjo paruošti Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjas ir ją suderinti su Vištyčio regioninio parko direktoriumi ir galutinai tokią pažymą išvadą turėjo patvirtinti Marijampolės apskrities viršininkas. Teismui yra pateikta 2001-08-27 pažyma išvada apie privačios žemės pirkimą pirmumo teise regioninio parko teritorijoje, kurioje Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrius siūlo nepirkti valstybei 0,293 ha (vertė 4747,00 Lt), žemės sklypo. Šią pažymą pasirašė žemėtvarkos skyriaus pavaduotoja V. B., išvada suderinta su Vištyčio regioninio parko direktorium R. B. bei išvadą tvirtino apskrities viršininkas A. M.. (b.l. 44). Kadangi viena iš sandorio šalių t.y. pirkėjas buvo R. B. (b.l. 18-20), todėl atsakovui R. B. sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad įsigyja žemės sklypą ant kurio yra Valstybei priklausantys ir patikėjimo teise Vištyčio regioninio parko valdomi pastatai. Kad nekiltų viešų - privačių interesų konfliktas įsigyjant žemės sklypą, R. B. turėjo nusišalinti nuo išvados teikimo apie žemės pirkimą pirmumo teise ir kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl išvados apie žemės pirkimą pirmumo teisme pateikimo. Atsakovas R. B. teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad ruošiant pažymą – išvadą buvo kreiptasi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl išvados apie žemės pirkimą pirmumo teise žemės sklypo, nepateikė. 2010-03-22 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie aplinkos ministerijos rašte nurodoma, kad tarnyba neturi duomenų, kad į ją būtų kreipęsis R. B. nėra. Pažymoje nurodoma, kad buvo patikrinti ir dokumentai saugomi Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos archyve, tačiau dokumentų, dėl minėtų aplinkybių nebuvo rasta. Todėl teismas konstatavo, kad sudarant sandorį gauta pažyma – išvada apie privačios žemės pirkimą pirmumo teise regioninio parko teritorijoje yra sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, kas daro ją negaliojančia. Atsakovai sutarties sudarymo metu buvo nesąžiningi ir pažeisdami imperatyvias LR Žemės įstatymo nuostatas, perkamo - parduodamo žemės sklypo tarpusavyje sutarta kaina, Valstybei pirkti pirmumo teise, nepasiūlė. Be to žemės pirkimo - pardavimo sutartyje neaptarta ant parduoto žemės sklypo esančių pastatų savininko Lietuvos Respublikos, teisė naudotis žemės sklypo, kurią užima pastatai dalimi, nenustatyti servitutai į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri būtina jų naudojimui pagal paskirtį. Todėl Vištyčio regioninio parko direkcijos teisė nekliudomai naudotis žemės dalimi, kuri reikalinga patikėjimo teise valdomų pastatų naudojimui pagal paskirtį yra pažeidžiama. Teismas sprendė, kad įvertinus ir išanalizavus surinktus byloje įrodymus darytina išvada, kad žemės sklypo, esančio ( - ) unikaliu Nr. ( - ) (2930 kv. m.) pirkimo - pardavimo sandoris yra niekinis ir negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str. 1 d.). Remiantis bendruoju teisės principu iš ne teisės, teisė atsirasti negali, todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės 2010-03-22 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ( - ) dalyje dėl žemės sklypo, esančio ( - ), kadastriniu Nr. ( - ), unikaliu Nr. ( - ) paveldėjimo. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (LR CK 1.80 str.2d.). Todėl teismas taikė abišalę restituciją.

7Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu (b.l. 135-139) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą; Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant procesines teisės normas bei materialinės teisės normas. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

81. Teismas, ignoruodamas Vilkaviškio rajono notarės Stasės Ūsaitės pateiktą atsiliepimą ir prie jo pridėtą Marijampolės apskrities viršininko A. M. 2001 m. rugpjūčio mėn. 27 d. pažymą-išvadą (žemės įstatymo 31 str. 3 d.), padarė prielaidą, kad pažymos-išvados apie privačios žemės pirmumo teise regioninio parko teritorijoje iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos nebuvo. Teismas taip pat teigia, kad apeliantas privalėjo nusišalinti nuo išvados teikimo apie žemės pirkimą pirmumo teise, nes tuo metu užėmė Vištyčio regioninio parko direkcijos direktoriaus pareigas. Apskrities viršininko administracija apskrities teritorijoje įgyvendina žemės reformą ir valstybinę žemės naudojimo ir apsaugos politiką, tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos projektus, schemas, teritorijų planavimo dokumentus, kuriose numato žemėnaudų ir žemės valdų ribas, taip pat žemės naudojimo paskirties keitimą, nustato servitutus ir kitus veiklos ribojimus Apskrities viršininkas valstybės vardu suteikia teisę naudotis žeme, sudaro jos pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokias disponavimo sutartis, paima žemę valstybės poreikiams. Tokiu būdu „pažyma-išvada apie privačios žemės pirkimą pirmumo teise regioninio parko teritorijoje“ Nr. 10 išduota 2001 m. rugpjūčio mėn. 27 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos, patvirtinanti apskrities žinojimą bei oficialų atsisakymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 18 str. nustatyta valstybės pirmumo teise pirkti iš piliečių regioninio parko teritorijoje parduodamą žemę, įsigytą privačion nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka ir žemės reformos žemėtvarkos projektu bei teritorijų planavimo dokumentais, atsisakė pirkti valstybei nurodytą žemės sklypą, patvirtina, kad sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant įstatymų reikalavimo, apskrities viršininko administracijos kompetencijos ribose, apelianto parašas sprendimo esmės nepakeitė, užginčitas nebuvo, privačių interesų konflikto klausimas nekilo ir įstatymo numatyta tvarka aptariamas nebuvo ir iki šiol nesprendžiamas, todėl teismas sprendimą grindžia prielaidomis, ignoruodamas įstatymo reikalavimą (sunkinančių aplinkybių negaliojimą atgal) bei grubiai pažeidžia Lietuvos respublikos Konstitucijos 23 str . piliečių teises į nuosavybės neliečiamumą.

92. Teismas priimdamas sprendimą remiasi pažeistomis imperatyviosios teisės nuostatomis, tačiau šios nuostatos taikomos tik antrajam žemės savininkui, t.y. apeliantui, visiškai nesiaiškinant į pirminius - pradinius V. B. ir A. B. žemės įsigijimo teisinius pagrindus. Teismas sprendimu pripažįsta V. B. ir A. B. nuosavybės teisę į ginčijamą sklypą, tačiau taiko restituciją apelianto R. B. ir jo žmonos sandoriui, grįsdamas ieškinyje pateiktais netiksliais duomenimis dėl pažymos-išvados dėl pirmumo teisės regioninio parko teritorijoje, nevertindamas notarės Stasės Ūsaitės pagrįstų prieštaravimų. Teismas Vištyčio regioninio parko direkcijos atsiliepimus (negrįstus faktiniais įrodymais), laiko įrodymais, kaip tuo tarpu pateikti VĮ Registrų įmonės pažymos įrašai byloja priešingai. Žemės nuosavybės perleidimo sutarčių objektas yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas kartu su jame esančiais priklausiniais. Sklypo įsigijimo metu Nekilnojamojo turto registre jokių priklausinių registruota nebuvo, todėl jų priklausomybė ar kokie nors apribojimai taikyti nebuvo. Iš pateiktos teismui medžiagos visiškai neaišku kokiu būdu šie statiniai atsirado sklypo teritorijoje, kokiu pagrindu jie buvo įteisinti ir iš viso ar buvo įteisinti, ar tiktai Valstybė įgyvendina savo menamą teisę.

103. Teismas priimdamas sprendimą taikyti restituciją nepasisako, o Kauno apygardos prokuratūra ir Marijampolės miškų urėdija (pagal pateiktą atsiliepimą savininku įvardijama pastaroji) nesprendžia statinių priklausomybės, naudojimo ar įteisinimo privačios nuosavybės sklype. Tokiu būdu visiškai neaiškus prokuratūros kreipimosi ieškiniu tikslas ir nepagrįsti teismo pritaikytos imperatyviosios įstatymo normos, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų- vienam savininkui jas taikant, kitam ne ir iš esmės neišsprendžiant ir neginant tiek Valstybės intereso į ypač vertingas teritorijas bei Valstybės nuosavybėje esančius statinius, tiek viešojo intereso, kuris panašu nukreiptas tiktai į V. B. ir A. B. interesų gynimą jiems patiems netgi neprašant. R. B. su žmona šį sklypą dar iki pirkimo-pardavimo sutarties tvarkė, prižiūrėjo ir faktiškai valdė daugiau kaip įstatyme minimi dešimt metų, į jį buvo jau investuota nemažai pinigų (vežant žemes, apsodinant ir panašiai), todėl ir šį sklypą iš V. B. ir A. B. nupirko už simbolinę kainą 600 litų. Teismas pritaikė restituciją ne tik sprendimą pagrįsdamas prielaidomis bet ir neįvertindamas faktinių aplinkybių suteikiančių R. B. ir jo sūnui nuosavybės teisę į šį sklypą įgyjamąja senatimi.

114. Teismas patenkino Kauno apygardos prokuratūros vindikacinį ieškinį, tačiau nevertino realios sklypo vertės susidariusios apeliantui investuojant sklypo būklei pagerinti ir pan. apsiribodamas įpareigojimu grąžinti 600 litų, todėl teismo sprendimas prieštarauja CPK 265 str. 1 d. nuostatoms. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo nepagrįstas ar kėlė teisinių abejonių, teismas taip pat nesiaiškino realios šiuo metu žemės vertės po investicijų, bei nepasisakė apie šalims padaromos žalos dydį pritaikant restituciją, taip pat pasekmes po restitucijos įvykdymo.

12Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu (b.l. 141-144) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą; Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atmesti. Apeliantas K. B. skundą grindžia analogiškais motyvais, kaip ir apeliantas R. B..

13Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinius skundus (b.l. 150-152) nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pilnai įsigilino į bylos esmę, tinkamai vertino ir aiškino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei pateiktus bylos dalyvių žodinius paaiškinimus, išvadas padarė remdamasis visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apeliantų išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti ir prašo apeliacinius skundus atmesti.

14Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 155-159) nurodo, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti. Parduodant žemės sklypą regioniniame parke V. B. ir A. B., bei pirkėjai R. B. ir J. B. turėjo gauti pažymą - išvadą apie privačios žemės pirkimą pirmumo teise pirkėjo ir pardavėjo sutarta kaina regioninio parko teritorijoje atsisakymą iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos, kurią turėjo paruošti Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjas ir ją suderinti su Vištyčio regioninio parko direktoriumi ir galutinai tokią pažymą išvadą turėjo patvirtinti Marijampolės apskrities viršininkas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, to neneigia ir atsakovas R. B., kad pažymos - išvados Nr. 10 dėl valstybės atsisakymo pirmumo teise pirkti parduodamą privatinės nuosavybės teise žemės sklypą regioniniame parke metu R. B. užėmė Vištyčio regioninio parko direktoriaus pareigas. Pasirašydamas išvadą pagrindinės valstybę atstovaujančios įstaigos - Vištyčio regioninio parko vardu, nenusišalinęs nuo šio veiksmo ir neinformavęs Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovybės, atsakovas R. B. pažeidė imperatyvias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 d., 2 d. nuostatas. Aptariama pažyma - išvada Nr. 10 jau vien dėl to neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl šiuo pagrindu negalima laikyti, kad Valstybei buvo užtikrinta pirmumo teisė pirkti parduodamą žemės sklypą ir todėl 2002 m. sausio 3 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. ( - ), laikytina niekine.

15Atsakovų teiginys, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo metu Nekilnojamojo turto registre jokių statinių registruota nebuvo, neatitinka faktinių aplinkybių. Šiuos argumentus paneigia Nekilnojamojo turto registro išrašai. Be to, atsakovas R. B., kaip Vištyčio regioninio parko direktorius, puikiai žinojo, kad ant ginčo žemės sklypo yra jo vadovaujamos įstaigos patikėjimo teise valdomi pastatai, juose pastarasis gyveno, todėl negali pasiteisinti fakto, kad ant perkamos žemės yra valstybei priklausantys pastatai nežinojimu. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad žemės pirkimo - pardavimo sutartyje neaptarus ant parduodamo žemės sklypo esančių pastatų savininko Lietuvos Respublikos, teisės naudotis žemės sklypo, kurią užima pastatai dalimi, nenustatyti servitutai į tą žemės sklypo dalį, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri būtina jų naudojimui pagal paskirtį, pažeista Lietuvos Respublikos teisė nekliudomai naudotis pastatais.

16Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad prokuroras ieškiniu negina jokio viešojo intereso, o gina privačių asmenų W. B. ir A. B. interesus. Į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi Vištyčio regioninio parko direkcija. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Įstatymo leidėjas LR Žemės įstatyme yra įtvirtinęs principinę nuostatą, kuri išlikusi ir šios dienos šio įstatymo redakcijoje, kad regioniniuose parkuose parduodamą privatinę žemę pirmumo teise gali pirkti Valstybė. Si įstatymo nuostata turi esminę reikšmę sudarant žemės perleidimo sandorius saugomose teritorijose, nes tokiu būdu Valstybei suteikiama galimybė įgyti žemę, kurios apsauga ir tinkamu naudojimu yra suinteresuota visa visuomenė. Pažeidus Valstybės pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą saugomoje teritorijoje, buvo pažeisti įstatyme numatytos imperatyvios teisės normos ir tokiu būdu prokurorui atsirado pareiga ginti viešąjį interesą.

17Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (LR CK 1.80 str. 2 d.). LR CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Taigi šioje situacijoje teismas taikė abišalę restituciją. Pagal LR CK ir LR CPK reglamentaciją atsakovai R. ir K. B. gali reikšti reikalavimus dėl žemės sklypo pagerinimo išlaidų atlyginimo, atskirame civiliniame procese.

18Atsakovė W. B. atsiliepime į apeliacinius skundus (b. l. 160-161) nurodo, kad su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimu sutinka.

19Atsakovas A. B. atsiliepime į apeliacinius skundus (b. l. 163-164) nurodo, kad su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimu sutinka.

20Tretysis asmuo Vištyčio regioninio parko direkcija atsiliepime į apeliacinius skundus (b.l. 166-167) nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procesinių teisės normų. Teismas pakankamai įsigilino į bylos esmę, tinkamai vertino ir aiškino byloje surinktus rašytinius įrodymus, bylos dalyvių žodinius paaiškinimus bei pritaikė materialinės teisės normas. Teismo išvados paremtos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl prašo apeliacinius skundus atmesti.

21Apeliaciniai skundai atmestini.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Apeliantų skundai grindžiami įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių ( CPK 185, 265 str.) bei materialinių teisės normų, reglamentuojančių sandorio negaliojimą (CK 1.80 str.) pažeidimu.

24Ieškinį pareiškė prokuroras įstatymo nustatyta tvarka, gavęs informaciją apie valstybės teisių bei teisėtų interesų pažeidimą viešajam interesui apginti (CPK 49 str.).

25Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų vertinimu bei išvadomis.

26Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl 2001-08-27 pažymos-išvados Nr. 10 ( b. l . 44) dėl privačios žemės pirmumo teise regioninio parko teritorijoje iš Marijampolės apskrities viršininko administracijos vertinimo. Pažyma nagrinėjamu atveju nepripažintina oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Iš apeliacinės instancijos teisme pateiktų papildomų dokumentų: apie atsakovo R. B. darbo laikotarpį Vištyčio regioninio parko direktoriumi, Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biure ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dokumentų, matyti, kad pažymoje-išvadoje Nr. 10 išvadą nepirkti valstybei 0, 293 ha žemės sklypo Vištyčio miestelyje davė apskrities viršininkas, ją suderinęs su atsakovu R. B., kuris nuo šio suderinimo klausimo nenusišalino, tuo pažeidė LR viešųjų ir privačių interesų valstybės tarnyboje derinimo įstatymo 3, 11 str.. Atsakovas nuo 1994-10-04 ir sandorio sudarymo metu dirbo Vištyčio regioninio parko direktoriumi, žinojo apie žemės sklype buvusius pastatus-gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, įgytus 1996-02-19 LR Valstybės nuosavybėn ir nuo 2000-08-28 turto patikėjimo teise valdomus Vištyčio regioninio parko direkcijos, pats juose iki iškeldinimo gyveno, turėjo tikslą pats įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, kurio paskirtis - privačių namų valdoms išdėstyti. Notarei pateiktame ginčo žemės sklypo plane pastatai pažymėti. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teise nuo jų įgijimo. Atsakovas nepateikė byloje jokių duomenų, kad šias aplinkybes nurodė apskrities viršininkui išvadai duoti. Pagal Vištyčio regioninio parko direkcijos nuostatus, patvirtintus 1999-04-29 Nr. 490, Vištyčio regioninio parko direkcija - juridinis asmuo, kuris valdo regioninį parką, steigėjo funkcijas sandorio sudarymo metu vykdė Miškų ir saugomų teritorijų departamentas LR aplinkos apsaugos ministerijos, su kuria šio klausimo atsakovas nederino. Esant šioms aplinkybėms, vertintina, kad atsakovas 2001-08-27 pažymoje-išvadoje Nr. 10 suderinęs išvadai - nepirkti - bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningas, tuo pažeidė ir CK 1.5 str. principus. Apeliantas byloje yra atsakovas, turintis materialinį teisinį interesą dėl bylos baigties, todėl ši išvada kaip rašytinis įrodymas vertinamas pagal įrodymų visumą (CPK 183, 187, 197 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl apelianto nurodytos pažymos vertinimo kaip sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas bei ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančio CK 1. 80 str. pagrindu, sandorio negaliojimo pasekmių – abišalės restitucijos taikymo bei išvestinių reikalavimų dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.

27Atmestini apeliantų argumentai dėl LR Konstitucijos 23 str. pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas dabar, tiek ateityje, kad įgytos teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. CK 6. 156 str. numatytas sutarties laisvės principas, numatantis šalių teisę laisvai sudaryti sutartį galimas tik nepažeidžiant įstatymų nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje ši sąlyga nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir tuo pagrindu atmesti prokuroro ieškinio reikalavimus.

28Atmestini apeliantų argumentai dėl restitucijos natūra taikymo. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio ( nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.145-6.147 straipsniuose nustatytos restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė ta, kad dėl restitucijos taikymo negalimas vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, kitos – atitinkamas pagerėjimas.

29Apeliantas byloje nepateikė jokių įrodymų dėl turto pagerinimo, jo vertės padidėjimo, nors nagrinėjant bylą ir apeliacine tvarka, galimybė pateikti papildomus įrodymus buvo šalims sudaryta (b. l. 179). Ginčo sklypas nacionalinio parko teritorijoje, kur bet kokia veikla yra ribojama ir galima tik griežtai laikantis LR Saugomų teritorijų įstatymo, priimto 1993-11-09 Nr. I-301. Ginčo turtas – žemės sklypas išlikęs, duomenų dėl jo vertės padidėjimo nėra, byloje nustatyta, kad atsakovas sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją natūrą ir restitucijos taikymą reglamentuojančių CK 6. 145-6.147 str. nuostatų nepažeidė.

30Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

31Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Atmetus apeliacinius skundus, iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos apeliacinės instancijos teismo turėtos 38 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei (CPK 96 str. ).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantų R. B., a.k( - ) ir K. B., a.k. ( - ) po 19 Lt iš kiekvieno apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas nustatė, kad 1992 m. kovo 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi V. B.... 6. Teismas nurodė, kad LR Žemės įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2001-08-03... 7. Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu (b.l. 135-139) prašo panaikinti... 8. 1. Teismas, ignoruodamas Vilkaviškio rajono notarės Stasės Ūsaitės... 9. 2. Teismas priimdamas sprendimą remiasi pažeistomis imperatyviosios teisės... 10. 3. Teismas priimdamas sprendimą taikyti restituciją nepasisako, o Kauno... 11. 4. Teismas patenkino Kauno apygardos prokuratūros vindikacinį ieškinį,... 12. Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu (b.l. 141-144) prašo panaikinti... 13. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į... 14. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas... 15. Atsakovų teiginys, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo metu Nekilnojamojo... 16. Atsakovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad prokuroras ieškiniu... 17. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio... 18. Atsakovė W. B. atsiliepime į apeliacinius skundus (b. l. 160-161) nurodo, kad... 19. Atsakovas A. B. atsiliepime į apeliacinius skundus (b. l. 163-164) nurodo, kad... 20. Tretysis asmuo Vištyčio regioninio parko direkcija atsiliepime į... 21. Apeliaciniai skundai atmestini.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Apeliantų skundai grindžiami įrodymų vertinimą reglamentuojančių... 24. Ieškinį pareiškė prokuroras įstatymo nustatyta tvarka, gavęs informaciją... 25. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo... 26. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl 2001-08-27... 27. Atmestini apeliantų argumentai dėl LR Konstitucijos 23 str. pažeidimo.... 28. Atmestini apeliantų argumentai dėl restitucijos natūra taikymo. Pagal CK... 29. Apeliantas byloje nepateikė jokių įrodymų dėl turto pagerinimo, jo vertės... 30. Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes neturi įtakos... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 32. Atmetus apeliacinius skundus, iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 34. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą palikti...