Byla 2A-25-124/2015
Dėl universiteto klausytojui skirtos drausminės nuobaudos – pašalinimo iš universiteto panaikinimo ir studijų įmokos grąžinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-137-291/2014 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui VšĮ ( - ) universitetui dėl universiteto klausytojui skirtos drausminės nuobaudos – pašalinimo iš universiteto panaikinimo ir studijų įmokos grąžinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia ( - ) universiteto rektoriaus 2013-02-13 įsakymo Nr. R0120120 pirmą eilutę dėl jos pašalinimo iš universiteto ir priteisti iš atsakovo jos įmokėtą 3393 Lt dydžio įmoką už mokslą. Nurodė, kad studijuoti ( - ) universitete pradėjo 2008 m. rugsėjo 1 d. Baigusi du semestrus, ji studijas nutraukusi, nes neišlaikiusi dviejų egzaminų bei patyrusi dėstytojos psichologinį smurtą. Po pateiktų prašymų atnaujinti studijas, ( - ) universitetas 2012 m. spalio 9 d. su ieškove sudarė klausytojo studijų sutartį vienam semestrui. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo sumokėti už studijas 3393 litų dydžio įmoką, kurią sumokėjo per du kartus: 2012-10-12 sumokėjo 3053,70 Lt ir 2012-10-15 dar sumokėjo 339,30Lt. Ieškovė vykdė visus klausytojo studijų sutarties reikalavimus, tačiau atsakovas iš esmės nevykdė savo įsipareigojimų. Nesutikdama su retorikos, ikimokyklinės pedagogikos bei profesinės etikos ir komunikacijų dalykų vertinimais, ieškovė kreipėsi į ( - ) universiteto darbuotojų ir studentų ginčų nagrinėjimo komisiją. Komisija, nagrinėjusi ieškovės skundą, taip pat priėmė nutarimą–siūlyti rektoriui klausytoją A. N. išbraukti iš studijuojančių sąrašų dėl akademinės etikos pažeidimo. 2013-02-13 universiteto rektorius įsakymu ieškovė buvo išbraukta iš klausytojų sąrašų. Į ginčų komisiją ieškovė kreipėsi dėl egzaminų netinkamo įvertinimo, o apie tai, jog komisijoje bus sprendžiamas klausimas dėl siūlymo išbraukti ją iš klausytojų sąrašų, ji nei žinojo, nei buvo informuota.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi ieškovei A. N. pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – pašalinimas iš universiteto už universiteto vidaus tvarkos pažeidimą. Tarp ieškovės A. N. ir universiteto klostėsi santykiai, neatitinkantys bendrųjų moralės normų ir akademinės etikos reikalavimų. Atsakovo manymu, ieškovė kaip klausytoja piktnaudžiavo savo teisėmis nuolatos, todėl universiteto taikyta drausminė nuobauda – pašalinimas iš universiteto yra pagrįsta. Kadangi teisinis santykis tarp klausytojo ir universiteto nutrūko ne dėl universiteto kaltės, atsakovas prašė atmesti ir ieškinio dalį dėl 3393 Lt priteisimo. Nurodė, kad A. N. kreipdamasi į teismą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti, nes universiteto statute nenumatytas terminas, per kurį privaloma kreipti į ginčų komisiją, todėl manė, jog teismas ieškovo ieškinį turėtų palikti nenagrinėtą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančia VšĮ ( - ) universiteto rektoriaus 2013-02-13 įsakymo Nr.R0120120 1 eilutę; kitą ieškinio dalį dėl universiteto klausytojui skirtos drausminės nuobaudos – pašalinimo iš universiteto, panaikinimo ir studijų įmokos grąžinimo atmetė; priteisė iš ieškovės A. N. 101Lt žyminį mokestį valstybei; iš atsakovo VšĮ ( - ) universitetas priteisė 144 Lt žyminį mokestį ir 325 Lt už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei.

7Teismas sprendė, jog ieškovė iš universiteto klausytojų išbraukta pasibaigus sutarties tarp universiteto ir klausytojo galiojimo laikui, t. y. po 2013-02-01, todėl ji, kaip klausytoja, nebegalėjo būti pašalinta iš universiteto dėl akademinės etikos pažeidimo, nes ji tuo metu jau nebeturėjo klausytojo statuso. Universitetas, taikydamas drausminę nuobaudą – klausytojo išbraukimą iš universiteto studijų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą įsakymą, kuris negali būti galiojantis, nes tuo metu ieškovė A. N. jau nebebuvo universiteto klausytoja, ir jai jokios drausminės nuobaudos nebegalėjo būti taikomos. Teismas manė, jog ieškovės teiginiai, kad buvo pažeistos jos, kaip universiteto klausytojos, teisės – jai nebuvo sudarytos sąlygos ir galimybės studijuoti, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas sprendė, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ( - ) universitetas įvykdė visas klausytojo studijų sutarties sąlygas. Tai, kad klausytojos netenkino jos žinių įvertinimas, negali būti laikoma sutarties pažeidimu, atsakovui vykdant savo pareigas. Aplinkybė, jog ieškovė iš laikytų egzaminų gavo neigiamus įvertinimus, negali būti pagrindas grąžinti ieškovei jos įmokėtą sumą, nes, teismo manymu abi šalys sutarties sąlygas įvykdė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

8Ieškovė A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 393 Lt studijų įmoką ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

9Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas reikalavimą dėl studijų įmokos grąžinimo išnagrinėjo tik formaliai, nevertindamas ieškinyje išdėstytų išsamių argumentų, rodančių esminį klausytojo studijų sutarties pažeidimą iš atsakovo pusės. Teismas visiškai neanalizavo ieškinyje išdėstytų aplinkybių, susijusių su ieškovės teisės įskaityti edukacinių tyrimų studijų rezultatą. Teismas ieškinio argumentų dėl lietuvių kalbos didaktikos dalyko dėstytojos pakeitimo visiškai neanalizavo ir neįvertino. Skundžiamame sprendime nėra pagrįsta, kodėl teismas vertino, kad universitetas teisėtai nepakeitė lietuvių kalbos dėstytojos N. B.. Teismas iš esmės nenagrinėjo ieškinyje išdėstytų argumentų dėl netinkamo egzaminavimo. Teismas nevertino ( - ) universiteto akademinių skolų likvidavimo, atsiskaitymų atidėjimo, egzaminų perlaikymo geresniam pažymiui tvarkos aprašo. Taip pat apeliantė ginčija sudarytą sutartį, kaip neteisėtą, prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, nes atsakovas parengė tokį klausytojų sutarties projektą, pagal kurį studijos trunka penkis su puse metų, kai tuo tarpu atsakovas turėjo sudaryti sąlygas baigti studijas pagal 4 metų programą.

112. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė 101 Lt žyminį mokestį valstybei. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas <...> atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio dalį, tačiau vis tiek nebuvo pagrindo iš ieškovės priteisti žyminį mokestį valstybei.

12Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas VšĮ ( - ) universitetas prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2014-05-19 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-137-291/2014 palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių motyvų ir argumentų, kurie leistų suabejoti priimto Šiaulių apylinkės teismo sprendimo pagrįstumu. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti, kad Šiaulių apylinkės teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas LR CPK bei kasacinio teismo praktikoje. Pirmosios instancijos teisme ieškovė neginčijo klausytojo studijų sutarties sudarymo ir jos neteisėtumo, todėl šie klausimai ir nebuvo nagrinėti.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš santykių studijų srityje. Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 393 Lt.

17Ieškovė pateikusi ieškinį prašė pripažinti negaliojančia ( - ) universiteto rektoriaus 2013 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. R0120120 pirmą eilutę dėl drausminės nuobaudos-išbraukimo iš studentų sąrašų panaikinimo ir reikalavo priteisti iš atsakovo ( - ) universiteto 3 393,00 litus-studijų įmoką.

18Dėl studijų įmokos grąžinimo.

19Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-10-09 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta klausytojo studijų sutartis Nr. ( - ). Pagal šią sutartį universitetas įsipareigojo sudaryti klausytojui tokias pat studijų sąlygas, kaip ir studentams, išskyrus teisę gauti valstybinę stipendiją, studento pažymėjimą, vietą studentų bendrabutyje; užtikrinti studijų kokybę, sudaryti sąlygas klausytojui studijuoti ir klausytojo pageidavimu laikyti pasirinktų dalykų egzaminus – edukaciniai tyrimai 1.Praktika; hodegetika. Praktika1; ikimokyklinė pedagogika; lietuvių kalbos didaktika 1; profesinė etika ir komunikacija; retorika; ugdymo sociologijos pagrindai (sutarties 8.5 punktas), sudaryti sąlygas klausytojui studijų metu naudotis universiteto mokymosi ir studijų baze ir pan. Ta pačia sutartimi klausytojas įsipareigoja vykdyti sutarties 8.5 punkte išvardytų studijų dalykų reikalavimus, laikytis akademinės drausmės, etikos, Studijų nuostatų ir vidaus tvarkos taisyklių; mokėti universiteto nustatytą studijų kainą; vykdyti kitus, universiteto statute ir kituose vidaus tvarką reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatytus įsipareigojimus.

20Apeliantės teigimu, atsakovas iš esmės nevykdė savo įsipareigojimų, kylančių iš klausytojo sutarties, todėl turi ieškovei grąžinti 3 393 Lt įmokas už studijas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl sutarties netinkamo vykdymo, nevertino ieškinyje išdėstytų išsamių argumentų dėl sutarties pažeidimo ir ginčą išnagrinėjo formaliai, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialinį teisinį santykį. Kaip matyti iš apeliantės ieškinio (1t., 1-4 b.l.) atsakovo pareigos nevykdymą ieškovė (apeliantė) pagrindinai siejo su aplinkybėmis dėl netinkamo–šališko, neobjektyvaus jos žinių vertinimo, vengimu pateikti egzaminų temas, su tuo, kad egzaminų tvarkaraštis buvo sudarytas, neatsižvelgiant į jos interesus, nebuvo sudarytos galimybės jai lankyti paskaitas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantė praplečia šiuos pagrindus, nurodydama ir kitas aplinkybes, kitus pagrindus. Pažymėtina, kad teismas nevertina mokslo žinių turinio, nagrinėja procedūrinius klausimus, ar nebuvo pažeista pati tvarka, nustatyta atitinkamais įstatymais, lokaliniuose aktuose. Kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovė, nesutikdama su žinių vertinimu, iš dalies pasinaudojo teise į apeliaciją dėl jos žinių įvertinimo (1 t.,55 b. l.).Nesutikdama su šiuo vertinimu Studijų nuostatų 4.6.3.1 p. nustatyta tvarka apeliantė, manydama, kad dalyko dėstytojas yra neobjektyvus, šališkas, motyvuotu prašymu galėjo prašyti, kad jos rezultatus vertintų katedros sudaryta komisija. Bylos duomenimis egzaminuojant apeliantę, dėstytojų reikalavimu, dėl objektyvumo užtikrinimo egzamine dalyvaudavo stebėtojas (1 t.,2004-2013 b. l.).Bylos duomenys patvirtina, kad ne atsakovas, o ieškovė netinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį. Be to apeliantė apeliaciniame skunde nurodo papildomus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus motyvus, kad klausytojo studijų sutartis yra neteisėta, negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pateikusi ieškinį nereiškė reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nereiškė reikalavimo dėl klausytojo studijų sutarties neteisėtumo ar nuginčijimo. Pagal LR CPK 312 straipsnį draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šie apeliantės teiginiai nenagrinėtini. Be to pažymėtina, kad apeliantė, nurodydama nekokybiško mokymo paslaugų teikimą, ginčija ir patį sutarties turinį , nurodydama, kad atsakovas nepagrįstai neįskaitė edukacinių tyrimo dalyko įvertinimo. Šis punktas negali būti sietinas su nekokybiška mokymo paslaugos teikimu, šis punktas yra įtrauktas į pačią sutartį, kurią pasirašė ir ieškovė, dėl šios sąlygos nepagrįsto įtraukimo nebuvo suformuluotas ieškovės reikalavimas. Be to pažymėtina, kad aukštosios mokyklos pasižymi autonomija. Aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., nutarimai, 2009 m. spalio 28 d. sprendimas). Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymas yra viena iš autonomijos išraiškos formų.

21Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog VŠĮ ( - ) universitetas įvykdė sutarties sąlygas ir sudarė klausytojai galimybę studijuoti pasirinktus dalykus, gauti konsultacijas ir laikyti pasirinktus egzaminus, todėl vertintina, kad atsakovas nepažeidė klausytojo studijų sutartis Nr. ( - ) ir todėl nekyla jam pareiga grąžinti ieškovei 3 393 Lt įmokas už studijas.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, šalių sudaryta klausytojo studijų sutartis Nr. ( - ) kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXV skyrius). Paslaugų sutarties sąvoka numatyta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje – paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas. Paslaugų sutarties dalykas yra tam tikras paslaugų teikimas, t. y. tam tikra veikla (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas įsipareigojo suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – ieškovė (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laiku mokėti mokestį už studijas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas; šalių nesaisto darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys). Paslaugų sutarties dalyko esmė ta, kad įsipareigojama dėl veiklos, kurią vykdant rezultatas svarbus, tačiau rezultato nėra kaip savarankiško objekto, kurį reikia perduoti klientui. Pažymėtina, kad paslaugų teikėjo atžvilgiu, paslaugų sutarties sutartimi, prisiimamas įsipareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus, nesukuriant kokio nors atskiro nuo veiksmų atskiriamo rezultato.

23Kalbant apie nagrinėjamą atvejį, paslaugų sutartimi negalima susitarti dėl tam tikro rezultato, kadangi jo buvimo paslaugų teikėjui objektyviai neįmanoma kontroliuoti arba, kitaip tariant, nepriklauso nuo jo valios – universitetas įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei mokytis, tačiau jis nėra atsakingas dėl sėkmingo rezultato, t.y. dėl išlaikytų egzaminų, nes tai nepriklauso vien nuo tinkamai suteiktų paslaugų, tai priklauso nemaža dalimi ir nuo paties studento, šiuo atveju ieškovės, kaip klausytojos, pastangų ir gebėjimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovė iš laikytų egzaminų gavo neigiamus įvertinimus, negali būti pagrindas grąžinti ieškovei jos įmokėtą sumą, nes abi šalys sutarties sąlygas įvykdė, t. y. ieškovė A. N. sumokėjo nustatytą studijų mokestį, pasirinko studijuoti ir laikyti pasirinktų studijų dalykų egzaminus, o atsakovas VŠĮ ( - ) universitetas suteikė jai galimybę ir sąlygas tai įgyvendinti.

24Pagrindinė paslaugų teikėjo pareiga – teikti tinkamos kokybės paslaugas (CK 6.717-6.718 straipsnis). Teikiant paslaugas, paslaugų teikėjas įsipareigoja dėti reikiamo rūpestingumo ir atidumo pastangas, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Paslaugos teikėjas privalo paslaugas teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento teisėtus nurodymus, nusistovėjusią praktiką ir atitinkamos profesijos standartus (CK 6.718 straipsnio 2-3 dalys). Pagrindinė kliento pareiga yra kainos sumokėjimas (CK 6.720 straipsnis). Kaina mokama sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, vykdydama klausytojo studijų sutartį Nr. ( - ), sumokėjo už studijas nustatytą 3 393 Lt sumą, tačiau, apeliantės teigimu, atsakovas – universitetas nesilaikė sutarties ir nesudarė jai tinkamų sąlygų studijuoti. Ieškovė pati buvo pasirinkusi laikyti šių studijų dalykų egzaminus: edukaciniai tyrimai 1. Praktika 1 (3 kreditai); hodegetika. Praktika 1 (4,5 kredito); ikimokyklinės pedagogikos (4,5 kredito); Lietuvių kalbos didaktikos (6 kreditai); Profesinės etikos ir komunikacijos (4,5 kredito); retorikos (3 kreditai); ugdymo sociologijos pagrindų (4,5 kredito) (klausytojų studijų sutarties 8.2 p., 8.5 p.). Tai, kad ieškovė konsultavosi su dėstytojais ir laikė šiuos egzaminus, patvirtina byloje esantys įrodymai – byloje apklausti liudytojai universiteto dėstytojai: J. P., L. L., R. Š., N. B., V. S., D. M., R. P., A. K., studentė Ž. B., dalyvavusi stebėtojos teisėmis ieškovei laikant Profesinės etikos ir komunikacijų egzaminą ir el. laiškų kopijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nei rašytiniais įrodymais, nei teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kaip atsakovas trukdė jai mokytis, laikyti egzaminus, lankyti paskaitas (2014-02-06 teismo posėdžio garso įrašas). Tokie ieškovės teiginiai, apeliacinės instancijos teismo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pakartoja, kad paslaugų sutartimi negalima susitarti dėl tam tikro rezultato, kadangi jo buvimo paslaugų teikėjui objektyviai neįmanoma kontroliuoti arba, kitaip tariant, nepriklauso nuo jo valios. Atsakovas pagal klausytojo studijų sutartį Nr. ( - ) įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei mokytis ir savo įsipareigojimą įvykdė, tačiau jis nėra atsakingas dėl sėkmingo rezultato, t. y. dėl išlaikytų egzaminų, nes tai nepriklauso vien nuo tinkamai suteiktų paslaugų, tai priklauso nemaža dalimi ir nuo paties studento, šiuo atveju ieškovės, kaip klausytojos, pastangų ir gebėjimų. Atsakovas sudarė sąlygas studijuoti visus klausytojo studijų sutarties Nr. ( - ) 8.5 punkte numatytus dalykus ir laikyti šių dalykų egzaminus, ieškovei netrukdė lankyti paskaitas, atsakovo dėstytojai ieškovę konsultavo, pateikė studijuojamų dalykų medžiagas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė už šiuos dalykus gavo neigiamus įvertinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo – universiteto kaltės ieškovė iš visų laikytų studijų dalykų gavo neigiamus įvertinimus. Tai, kad ieškovės netenkino jos žinių įvertinimas negali būti laikoma sutarties pažeidimu, atsakovui vykdant savo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, pagal vidinį teismo įsitikinimą daro išvadą, kad atsakovas – VŠĮ ( - ) universitetas įvykdė sutarties sąlygas ir sudarė ieškovei – klausytojai galimybę studijuoti pasirinktus dalykus, gauti konsultacijas ir laikyti pasirinktus egzaminus, naudotis Universiteto mokymo ir studijų baze. Ta aplinkybė, jog ieškovė iš laikytų egzaminų gavo neigiamus įvertinimus, negali būti pagrindas pripažinti, jog atsakovas netinkamai vykdė klausytojo studijų sutarties Nr. ( - ) sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abi šalys sutarties sąlygas įvykdė, todėl nėra pagrindo grąžinti ieškovei jos įmokėtą 3 393 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės elgesį laikant egzaminus, bendraujant , konsultuojantis su dėstytojais neatitinkančiu bendrųjų moralės normų, akademinės etikos taisyklių, ką patvirtina rašytiniai įrodymai-dėstytojų prašymai, pranešimai (1 tomas,204-213 b. l.), 2013-02-11 Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolas, liudytojų L. L., R. P., D. M.,N. B.,V. S., A. K., Ž. B. parodymai.

26Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

27Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, susiedamas juos su aukštosios mokyklos autonomijos principu, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui skundžiamoje sprendimo dalyje įtakos neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

29Dėl priteisto 101 Lt žyminio mokesčio valstybei.

30Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė 101 Lt žyminį mokestį valstybei. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.

31Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei pirmosios instancijos teisme buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (1 tomas, 66 b. l.). Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-06-06 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.2)-SP2-043 numatyta, kad nuo 2013-06-06 pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1tomas, 66 b. l.). Šioje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 246 Lt žyminis mokestis ir 650 Lt bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės antrinę pagalbą (1 tomas, 141-142 b. l.). Ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, todėl remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi pirmosios instancijos teismas proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai priteisė iš atsakovo VšĮ ( - ) universiteto valstybei dalį bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepagrįstai jas priteisė iš ieškovės valstybei 101 Lt žyminį mokestį, nes ši yra atleista nuo jo mokėjimo.

32Kadangi pirmosios instancijos teismas netiksliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai priteisė iš ieškovės 101 Lt žyminio mokesčio valstybei, todėl apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

33Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui skundžiamoje sprendimo dalyje įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

35Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, o tik patikslinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

38Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, panaikinant sprendimo dalį dėl 101 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš A. N. valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia ( - )... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi ieškovei A. N.... 6. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš... 7. Teismas sprendė, jog ieškovė iš universiteto klausytojų išbraukta... 8. Ieškovė A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 10. 1. Teismas reikalavimą dėl studijų įmokos grąžinimo išnagrinėjo tik... 11. 2. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė 101 Lt žyminį mokestį... 12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas VšĮ ( - )... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš santykių studijų srityje. Apeliantė... 17. Ieškovė pateikusi ieškinį prašė pripažinti negaliojančia ( - )... 18. Dėl studijų įmokos grąžinimo.... 19. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-10-09 tarp... 20. Apeliantės teigimu, atsakovas iš esmės nevykdė savo įsipareigojimų,... 21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu dėl... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, šalių... 23. Kalbant apie nagrinėjamą atvejį, paslaugų sutartimi negalima susitarti dėl... 24. Pagrindinė paslaugų teikėjo pareiga – teikti tinkamos kokybės paslaugas... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, vykdydama klausytojo studijų... 26. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad... 28. Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui skundžiamoje... 29. Dėl priteisto 101 Lt žyminio mokesčio valstybei.... 30. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš... 31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Kadangi pirmosios instancijos teismas netiksliai paskirstė bylinėjimosi... 33. Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui skundžiamoje... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.... 35. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, o tik patikslinus pirmosios... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 37. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą iš esmės... 38. Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį...