Byla 2A-419-259/2011

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei B. K., jos atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, atsakovui V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2909-301/2010 pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams V. R., VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, trečiajam asmeniui notarei B. R. dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą ir

Nustatė

3Ieškovė B. K. ieškiniu (b.l.2-6) prašė: 1) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2005-09-06 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. BRM-5336, t. y. dalyje dėl 14/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Marijampolėje; 2) panaikinti V. R. nuosavybės teisę į 14/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Marijampolėje, ir nuosavybės teises į šias dalis pripažinti ieškovei B. K. asmeninės nuosavybės teise.

4Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-10-19 sprendimu (b.l.125-129) ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino iš dalies negaliojančiu Marijampolės 5-ojo notaro biuro notarės B. R. 2005-09-06 atsakovui V. R. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. BRM-5336, dalyje dėl 10/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalies kiemo rūsio 4I1/p, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Marijampolėje; 2) panaikino atsakovo V. R. nuosavybės teisę į 10/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį kiemo rūsio 4I1/p, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Marijampolė; 3) pripažino ieškovei B. K. nuosavybės teises į 10/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 1/2 dalį kiemo rūsio 4I1/p, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Marijampolėje, asmeninės nuosavybės teise; 4) priteisė iš atsakovo V. R. valstybei 81,90 Lt žyminio mokesčio ir 10,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 5) priteisė iš ieškovės valstybei 3,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas konstatavo, jog siekdama, kad ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, ieškovė turėjo įrodyti, jog jos tėvai savo lėšomis pastatė priestatus 2A1/ž, 3A1/ž ir visą kiemo rūsį 4I1/p. Ištyręs ir įvertinęs byloje patiektus įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog priestatą 2A1/ž savo lėšomis pastatė vienas jos tėvas J. R.. Teismas nurodė, jog priestatas 2A1/ž buvo įteisintas 1992-11-11 potvarkiu Nr. 743, jis buvo įregistruotas J. R. ir V. R. vardu, nei vienas iš savininkų dėl tokios registracijos ar dėl jų nuosavybės dalių perskaičiavimo nesikreipė. Todėl teismas pripažino, jog priestatą 2A1/ž (6,28 kv. m) 1967 m. pastatė bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai - broliai J. ir V. R. lygiomis dalimis, todėl jų nuosavybės teisės į šį objektą yra lygios (po ½ dalį).

6Vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymai (b.l.29-30, 51-52, 8-13, 70-79), o taip pat liudytojų parodymais (b.l.108-109), teismas nustatė, jog priestatą 3A1/ž (iš kiemo pusės) apie 1979-1981 m. ir kiemo rūsį 4I1/p 1974 m. pasistatė J. ir A. R. (ieškovės tėvai), gyvendami santuokoje. V. R. prie statybos neprisidėjo. Be to, teismas sprendė, jog ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jos tėvai santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų prie ginčo gyvenamojo namo pristatė priestatą 3I1/ž, patvirtina ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 1989-03-28 sprendimas civ. byloje Nr. 2-193/89, kuriuo A. R. ir J. R. santuoka buvo nutraukta bei padalintas santuokoje įgytas vienintelis nekilnojamasis turtas –gyvenamojo namo priestatas 3A1/ž. Teismas pripažino, jog ginčo namo priestatą 3A1/ž savo lėšomis pristatė ir tuo naudingąjį šio namo plotą padidino bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis J. R. santuokoje su A. J. R. (dabar J.), kuris kartu su savo sutuoktine savo lėšomis 1974 m. taip pat pastatė ir kiemo rūsį 4I1/p. Šiais statiniais J. R. su sutuoktine naudojosi iki savo nuosavybės teisių perleidimo dovanojimo būdu ieškovei (dukrai), o vėliau - apdovanotoji ieškovė. Todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas 2005-09-06 paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 10/100 ginčo gyvenamojo namo ir ½ dalies kiemo rūsio, o taip pat panaikinti atsakovo nuosavybės teisę į 10/100 dalių ginčo gyvenamojo namo bei į ½ dalį kiemo rūsio, nuosavybės teisės į šias dalis pripažįstant ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

7Apeliaciniu skundu (b.l.131-133) atsakovas V. R. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą, panaikinti atsakovo paveldėtam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės 81,90 Lt žyminį mokestį, dėl šių motyvų:

8J. R. ir A. R.-J. (ieškovės tėvų) skyrybų metu 1989 m. teismas padalino jų bendrą dalinę nuosavybę atitinkamai 26/100 ir 24/100 namo. Tokiu būdu tiek teismo proceso metu, tiek vėliau perregistruojant turtą Registrų cente, jie abu žinojo, kokia dalimi namo disponuoja, t. y. jie žinojo, jog disponuoja 50/100 dalimi namo, o kita 50/100 dalimi namo disponuoja kitas bendraturtis - V. R.. Tuo metu jau buvo pastatytas priestatas 3A1/ž ir kiemo rūsys. Vadovaujantis tuo metu galiojusio LR CK normomis, ieškovės tėvai, manydami, jog jie padidino bendrą dalinę nuosavybę savo lėšomis, privalėjo tai atitinkamai įteisinti, tačiau to padaryta nebuvo, nes tuo metu dar buvo gyvi atsakovo tėvai, kurie iš tikrųjų ir pastatė priestatą savo sūnums lygiomis dalimis. Tai nurodė ir Registrų centro atstovas savo atsiliepime. Sprendime teigiama, jog tuo metu ginčų tarp bendraturčių brolių nekilo, todėl kyla klausimas, kodėl ieškovės tėvai neįteisino jiems priklausančios „padidintos“ bendros dalinės nuosavybės. 1989 m. teisme dalijantis turtą, buvo pateiktas pažymėjimas iš tuo laiku turtą registravusio Respublikinio inventorizavimo biuro apie tai, koks turtas įregistruotas brolių J. R. ir V. R. vardu. LR Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyta, kad registro duomenys yra vieši (42 str. 1 d.). Kadangi tuo metu ieškovės tėvai apie „pažeistą“ teisę žinojo, vadovaujantis LR CK 1.127 str. 1 d., 1989 metai vertintini kaip ieškinio senaties termino pradžia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino pabaigos (LR CK 1.131 str. 1 p.);

9Apeliantas nurodo, kad sprendime nepagrįstai teigiama, jog ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2005-09-06, atsakovui paveldėjus pagal įstatymą mirusio brolio bendrąją dalinę nuosavybę, t. y. 50/100 visos namų valdos. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovės tėvai dar 2000 m. ir 2002 m. padovanojo ieškovei savo turimas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje - viso 50/100, be to, tiek dovanojimo sutartyse, tiek pažymoje, gautoje iš Registrų centro, užregistravus padovanotą turtą, buvo nurodyta jo dalis - t. y. 50/100 visos namų valdos. Ieškovė ir jos tėvai, žinodami apie savo teisių „pažeidimą“, nesikreipė į teismą veikiausiai dėl to, kad tuo metu dar buvo gyvi abu atsakovo broliai J ir V. R. ir jie būtų patvirtinę visą tiesą. Jeigu ieškovė pretendavo į didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį, ji turėjo teisę po V. R. mirties užvesti bylą pas notarą dėl palikimo priėmimo, kaip penktos eilės įpėdinė, tačiau to nepadarė. LR CK 5.8 str. nurodo, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tačiau ieškovė atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo per vienerius metus, kaip tai numato CK 5.8 str., neginčijo, šio klausimo teismas taip pat nenagrinėjo;

10Atsiliepime į atsakovo V. R. apeliacinį skundą (b.l.137-140) ieškovė B. K. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų: skunde neteisingai aiškinamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 1989-02-28 sprendimas civ. byloje Nr. 2-183/89, kuriuo buvo nutraukta santuoka tarp J. R. ir A. R. bei padalintas santuokinis turtas. Marijampolės rajono apylinkės (tuo metu liaudies) teismas 1989-02-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-183/89, nutraukdamas ieškovės tėvų santuoką bei nustatęs, kad santuokoje įgytas gyvenamojo namo priestatas 3a1/ž, jį ir padalijo, A. R. pripažindamas nuosavybės teisę į 24/100 dalį pastatų (viso 19,16 kv. m bendro ploto), o iš A. R. J. R. priteisdamas 700 rub. kompensaciją. Kadangi 1/2 gyvenamojo namo, esančio ( - ), Marijampolėje, J. R. įsigijo iki santuokos, ši dalis buvo jo asmeninė ir teismo nebuvo dalinama, t. y. po santuokos nutraukimo liko jam, o gyvenamojo namo dalis, kuri J. R. ir A. R. santuokos metu buvo naujai pastatyta ir kuri sudarė 24/100 dalis gyvenamojo namo, nutraukus santuoką nuosavybės buvo pripažinta A. R.. A. R. teismo sprendimu pripažinus nuosavybės teisę į 24/100 gyvenamojo namo dalis, likusi bendrasavininkių dalis sudarė 76/100, todėl atsižvelgiant į tai, kad J. R. ir V. R. likusią namo dalį buvo įgiję lygiomis dalimis - po 1/2, tai kiekvieno iš jų dalis sudarė atitinkamai po 38/100 dalis. Todėl atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 1989-02-28 sprendimu buvo padalinta 1/2 J. R. priklausančio gyvenamojo namo dalis. Iš teismo sprendimo matyti, jog ši dalis negalėjo būti dalinama, kadangi ji buvo J. R. asmeninė nuosavybė. Tuo tarpu padidėjus bendram namo plotui ir padidėjusios namo dalies plotą asmeninės nuosavybės teise pripažinus A. R., likusių bendrasavininkių (J. R. ir V. R.) dalys bendrame plote atitinkamai sumažėjo, dėl ko turėjo būti perskaičiuotos

11Atsakovas nepagrįstai, teigia, kad pažeistai teisei apginti yra pasibaigusi ieškinio senatis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės teisių pažeidimas atsirado 2005-09-06, kuomet atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jis pareikalavo savo dalies, t. y. 1/2 gyvenamojo namo. Ieškovei pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad dalys yra paskaičiuotos neteisingai. Iki tol jokio ginčo nebuvo: ieškovės motina A. R. naudojosi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-4 (buvęs indeksas II-4) kambarys, kurio plotas 9,75 kv. m, 2-5 (buvęs indeksas II-5) virtuvė, kurios plotas 7,13 kv. m, 2-6 (buvęs indeksas II-6) sandėlis, kurio plotas 1,08 kv. m, ir 2-7 (buvęs indeksas II-7) koridorius, kurio plotas 1,20 kv. m (viso bendro ploto 19,16 kv. m), kas sudaro 24/100 dalis; J. R. naudojosi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 2-1 (buvęs indeksas II-1) veranda, kurios plotas 6,27 kv. m, 2-2 (buvęs indeksas I-2) kambarys, kurio plotas 14,25 kv. m, 2-3 (buvęs indeksas I-3), kambarys, kurio plotas 10,82 kv. m (viso bendro ploto 31,34 kv. m), kas sudaro 40/100 dalių; V. R. naudojosi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-1 (buvęs indeksas I-1), koridorius, kurio plotas 3,67 kv. m, 1-2 (buvęs indeksas I-2) kambarys, kurio plotas 18,31 kv. m, ir 1-3 (buvęs indeksas I-3) virtuvė, kurios plotas 6,36 kv. m (viso 28,34 kv. m ploto), kas sudaro 36/100 dalis. J. R. ir A. R. jiems priklausantį turtą padovanojus ieškovei, ieškovė taip pat visada naudojosi tomis pačiomis namo dalimis, kaip ir jos tėvai. Taigi, iki 2005-09-06, kuomet V. R. turto dalį paveldėjo atsakovas, jokio ginčo nebuvo.

12Skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovė pretenduoja į V. R. palikimą, todėl ieškovė palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą galėjo ginčyti per metus laiko nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.8 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė į V. R. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, tuo tarpu CK 5.8 str. taikomas ginčui, kylančiam dėl pačios teisės paveldėti. Atsakovo teisė paveldėti V. R. palikimą nėra ginčijama, todėl minėta teisės norma negali būti taikoma. Šiuo atveju ginčas yra ne dėl paveldėjimo teisės, o dėl nuosavybės teisių;

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Išnagrinėjus bylą apeliacine tarka yra nustatyta, kad 1967-04-18 pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l.17-18) broliai J. R. (ieškovės tėvas ir atsakovo brolis) ir V. R. (atsakovo brolis) lygiomis dalimis įsigijo ginčo gyvenamąjį namą 1A1/m, medinius ūkio pastatus ir kiemo įrengimus, esančius Kapsuko mieste, ( - ), 2684 kvadratinių metrų žemės sklype (dabartinis adresas - Marijampolės m., ( - )). Prie ginčo gyvenamojo namo buvo pastatyti šie priestatai: 1) 1967 m. buvo savavališkai pastatytas priestatas, plane pažymėtas indeksu 2a1/ž (6,27 kv. m. ploto), kuris Marijampolės miesto mero 1992-11-11 potvarkiu Nr. 743 įteisintas kaip J. R. savavališkai pastatytas (b.l.53); 2) 1981 m. pastatytas priestatas, plane pažymėtas indeksu 3a1/ž (viso bendro ploto 19,16 kv. m). Šio priestato statybai Kapsuko miesto statybos ir architektūros valdyba 1979-07-11 J. R. išdavė leidimą Nr.27 (b.l.29); Kapsuko miesto LDT VK Statybos ir architektūros valdyba 1988-12-26 pažyma Nr. 205, adresuota Kapsuko TTIB, pranešė, kad J. R. savo namų valdoje, esančioje ( - ) pagal Kapsuko miesto vyr. architekto 1979-07-11 patvirtintą statybos projektą pastatė ir prisilaikant sanitarinių bei priešgaisrinių reikalavimų įrengė gyvenamojo namo priestatą inv. Nr. 3a1/ž (b.l.51); 1988-12-27 Kapsuko TTIB atliko einamąją teisinę registraciją (b.l.52); 3) 1974 m. ginčo valdoje pastatytas kiemo rūsys, plane pažymėtas indeksu 4I1/p (b.l.8-13), įregistruotas 1998-12-27 lygiomis dalimis abiems bendraturčiams. Nustatyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 1989-03-28 sprendimu civ. byloje Nr.2-193/89 buvo nutraukta A. R. ir J. R. (ieškovės tėvų) santuoka bei padalintas santuokoje įgytas vienintelis nekilnojamasis turtas – gyvenamojo namo priestatas 3A1/ž: A. R. pripažintos nuosavybės teisės į 24/100 dalis gyvenamojo namo ir paskirtos naudotis visos gyvenamojo namo priestate (3A1/ž) esančios patalpos, o J. R. iš A. R. priteista 700 rublių dydžio kompensacija (b.l.20-21). 2000-12-05 dovanojimo sutartimi, registro Nr. DŽM-8950, J. R. savo dukrai (ieškovei) B. P. (dabar K.) padovanojo 26/100 gyvenamojo namo 1A1/m, 26/100 kiemo statinių ir po 1/2 likusių statinių, tarp jų ir ½ dalį ūkinio pastato Nr. 3A1/ž ir ½ kiemo rūsio 4I1/p (b.l.24-25). 2002-10-25 dovanojimo sutartimi, registro Nr. DŽM-5598, A. J. J. (buvusi R.) savo dukrai (ieškovei) B. P. (dabar K.) padovanojo 24/100 gyvenamojo namo ir 24/100 kiemo statinių (b.l.26-28). 2005-09-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, registro Nr. BRM-5336, pagrindu atsakovas V. R. paveldėjo po brolio V. R. mirties ½ ginčo gyvenamojo namo 1A1/m, ½ ūkinio pastato 2I1/m, ½ ūkinio pastato 3I1/ž, ½ kiemo rūsio 4I1/p, ½ kitų statinių (inžinerinių)-kiemo statinių, esančių ( - ), Marijampolėje (b.l.42).

15Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą taikyti ieškovės reikalavimams ieškinio senatį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės tėvai visada naudojosi priestatais 2A1/ž, 3A1/ž bei visu kiemo rūsiu 4I1/p, jokio ginčo tarp J. R. (mirė 2003-06-08, b.l.15) ir V. R. (mirė 2004-07-23, b.l.14) dėl to nebuvo ir teisės pažeidimo nebuvo. Teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime sprendė, jog tik po to, kai atsakovui buvo išduotas 2005-09-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, t. y. kai atsakovas paveldėjo mirusio brolio V. R. turtą ir buvo svarstoma galimybė ieškovei arba atsakovui vienam iš kito turimas dalis atsipirkti, ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Todėl teismas teisingai konstatavo, jog reikalavimo dalyje pripažinti iš dalies negaliojančiu 2005-09-06 paveldėjimo teisės liudijimą ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 1 d.).

16Byloje ieškovė siekė įrodyti, kad tėvai savo lėšomis pastatė priestatus 2A1/ž, 3A1/ž ir visą kiemo rūsį 4I1/p. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis buvo grindžiamas ieškinys. Ieškinys byloje yra įrodytas ir pagrįstai tenkintas skundžiamu teismo sprendimu dalinai. Iš bylos duomenų matyti, kad jog priestatą 2A1/ž (6,28 kv. m) 1967 m. pastatė bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai - broliai J. ir V. R. lygiomis dalimis, todėl jų nuosavybės teisės į šį objektą yra lygios (po ½ dalį). Esant šiai nustatytai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai (LR CPK 178 str.).

17Byloje nustatyta, kad priestatą 3A1/ž (iš kiemo pusės) apie 1979-1981 m. ir kiemo rūsį 4I1/p 1974 m. pasistatė J. ir A. R. (ieškovės tėvai), gyvendami santuokoje (tai patvirtina Marijampolės rajono apylinkės teismo 1989-03-28 sprendimas civ. byloje Nr. 2-193/89, kuriuo A. R. ir J. R. santuoka buvo nutraukta bei padalintas santuokoje įgytas vienintelis nekilnojamasis turtas –gyvenamojo namo priestatas 3A1/ž. , liudytojų parodymai b.l.29-30, 51-52, 8-13, 70-79, 108-109). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas 2005-09-06 paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu dalyje dėl 10/100 ginčo gyvenamojo namo ir ½ dalies kiemo rūsio, o taip pat panaikinti atsakovo nuosavybės teisę į 10/100 dalių ginčo gyvenamojo namo bei į ½ dalį kiemo rūsio, nuosavybės teisės į šias dalis pripažįstant ieškovei asmeninės nuosavybės teise (LR CPK 178 str.).

18Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias statybos, nuosavybės įgijimo materialinės teisės normas, paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

19Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329str., 2,3 dalys).

20Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21

22apeliacinį skundą atmesti.

23Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Ieškovė B. K. ieškiniu (b.l.2-6) prašė: 1) pripažinti iš dalies... 4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-10-19 sprendimu (b.l.125-129)... 5. Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas konstatavo, jog siekdama,... 6. Vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymai (b.l.29-30, 51-52,... 7. Apeliaciniu skundu (b.l.131-133) atsakovas V. R. su teismo sprendimu nesutiko,... 8. J. R. ir A. R.-J. (ieškovės tėvų) skyrybų metu 1989 m. teismas padalino... 9. Apeliantas nurodo, kad sprendime nepagrįstai teigiama, jog ieškovė apie savo... 10. Atsiliepime į atsakovo V. R. apeliacinį skundą (b.l.137-140) ieškovė B. K.... 11. Atsakovas nepagrįstai, teigia, kad pažeistai teisei apginti yra pasibaigusi... 12. Skunde nepagrįstai teigiama, jog ieškovė pretenduoja į V. R. palikimą,... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Išnagrinėjus bylą apeliacine tarka yra nustatyta, kad 1967-04-18... 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą... 16. Byloje ieškovė siekė įrodyti, kad tėvai savo lėšomis pastatė priestatus... 17. Byloje nustatyta, kad priestatą 3A1/ž (iš kiemo pusės) apie 1979-1981 m. ir... 18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 19. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė... 20. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 21. ... 22. apeliacinį skundą atmesti. ... 23. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-10-19 sprendimą palikti...