Byla 2-18

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 253-950/2004 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Advokatūrai, tretieji asmenys Lietuvos advokatų garbės teismui, Lietuvos advokatų taryba, dėl Advokatų garbės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio 2004 m. spalio 26 d. papildymu prašė panaikinti Advokatų garbės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo pripažintas negaliojančiu Lietuvos Advokatūros sprendimas pripažinti S. V. advokatu, panaikinti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimą išbraukti S. V. iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, priteisti iš atsakovo 4 500 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat padavė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą Lietuvos Advokatūrą sustabdyti vykdymą Advokatų garbės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo sprendimas pripažinti S. V. advokatu pripažįstamas negaliojančiu, bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo advokatas S. V. išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, iki bus išnagrinėta byla pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui – Lietuvos Advokatūrai; įpareigoti atsakovą pranešti visoms institucijoms bei fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems anksčiau pranešta apie advokato S. V. išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo, apie tai, jog sustabdytas vykdymas Advokatų garbės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo sprendimas pripažinti S. V. advokatu pripažįstamas negaliojančiu, bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimo. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neįpareigojus atsakovo sustabdyti jo savivaldos institucijų sprendimų vykdymo, atsiras itin didelė žala. Ieškovas turi tik teisinį išsilavinimą ir negali verstis jokia kita veikla. Be to, jis yra vyresnio amžiaus ir tokio amžiaus asmeniui darbo vietą susirasti sunkiau. Taip pat žala atsiras ir ieškovo klientams, kadangi savo profesinėje veikloje atstovauja daugybę nepasiturinčių žmonių nemokamai ir jo veiklos uždraudimas pažeistų šių žmonių interesus ir padarytų jiems žalą. Jau dabar ieškovui yra daroma žala: klientai jo atsisako nesumokėję už paslaugas, nukenčia ir ieškovo vardas – klientai itin neigiamai reaguoja sužinoję, kad ieškovas išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, be to, šiuos pranešimus įvairioms institucijoms nuolat pateikia teismai. Tokiais veiksmais ieškovui daroma ne tik materialinė, bet ir neturtinė žala. Esant palankiam teismo sprendimui, ieškovas turės išieškoti žalą iš atsakovo, tačiau nėra teisės akto, reglamentuojančio žalos atlyginimą advokatui iš advokatūros. Žalos išieškojimas apsunkintas dar ir dėl to, kad žalos atsiradimo faktą ieškovas galėtų įrodyti tik pakvietęs liudyti savo klientus, kurie galėtų patvirtinti, jog ieškovo paslaugų atsisakė dėl to, kad jis yra išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina ir dėl to, kad Advokatų garbės teismo ir Advokatų tarybos sprendimai jau yra vykdomi.

4Vilniaus apygardos teismas 2004 m. spalio 29 d. nutartimi (b.l. 44-45) atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad pagal Lietuvos advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Tokia įstatymo suteikta teise S. V. pasinaudojo, pareikšdamas ieškinį. Lietuvos advokatūros įstatymas nenumato Advokatų garbės teismo ir Lietuvos advokatų tarybos sprendimų sustabdymo galimybės. Motyvuodamas savo prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas nepateikė argumentų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomu. Prašyme kalbama apie galimybes ateityje pareikšti ieškinį Lietuvos Advokatūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nėra aišku, kaip nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų galimo teismo sprendimo įvykdymas.

5Ieškovas S. V. atskiruoju skundu (b.l. 48-51) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos advokatūros įstatymas nesuteikia galimybės stabdyti Advokatų tarybos ar Advokatų garbės teismo sprendimų. Tačiau ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovavosi CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punktu, o ne Lietuvos advokatūros įstatymu.
2. Teismas laikinąsias apsaugos priemones galėjo taikyti ir CPK 144 straipsnio antrosios dalies pagrindu. Ieškovas gina visuomenės – savo klientų interesus, kuriuos atstovauja tinkamai.
3. Ieškovui išieškoti žalą iš atsakovo gali būti itin problematiška dėl nestabilios jo finansinės veiklos (iškelta daug drausmės bylų advokatams ir jų padėjėjams už privalomų įmokų nemokėjimą), tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir neįvertino žalos atsiradimo bei didėjimo fakto.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad toje pačioje byloje 2003 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas sustabdė Advokatų garbės teismo 2003 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas verstis advokato praktika vienerius metus – vykdymą. O Advokatų garbės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. bei Advokatų tarybos 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimai jau vykdomi ir teismo sprendimo dieną jau bus įvykdyti. Tai, kad Advokatūra vengs vykdyti galimai palankų ieškovui sprendimą, įrodo ir patvirtina tas faktas, kad Advokatūra vengia vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 5 d. sprendimą, šis sprendimas iki šiol nėra įvykdytas.

6Atsiliepimų į ieškovo atskirąjį skundą nepareikšta.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodomos aplinkybės, sudarančios jų taikymo pagrindą, tai yra prašymas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, atitikti laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus.

9Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo prašyme įpareigoti atsakovą sustabdyti vykdymą Advokatų garbės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo sprendimas pripažinti S. V. advokatu pripažįstamas negaliojančiu, bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo advokatas S. V. išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, iki bus išnagrinėta byla pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui – Lietuvos Advokatūrai bei įpareigoti atsakovą pranešti apie tai visoms institucijoms bei fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems anksčiau pranešta apie advokato S. V. išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo, nurodyti argumentai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras itin didelė žala ne tik jam, bet ir ieškovo klientams, nesudaro pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti ne tik pagrįstas ir motyvuotas, bet ir pareiškiamas, siekiant įstatyme nustatytų šių priemonių taikymo tikslų, kadangi civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojantis sąžiningumo principas neleidžia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovui, tačiau jas taikant būtina siekti ir kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros. Todėl, kol nėra nustatytos šios civilinės bylos aplinkybės, lieka prielaida, jog sustabdžius ginčijamus sprendimus ir leidžiant ieškovui užsiimti profesine veikla, gali nukentėti jo klientų interesai ir tuo taip pat gali būti padaryta žala.

10Neturi pagrindo ir apelianto argumentas, kad teismas turi taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punktu.

11Pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, jog Advokatūros įstatymas nenumato galimybės sustabdyti Advokatų tarybos ar Advokatų garbės teismo sprendimų vykdymą. Ieškovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 55 straipsnio suteikta teise apskųsti nurodytus advokatūros institucijų sprendimus, tačiau LR Advokatūros įstatymo nuostatos nenumato jų vykdymo sustabdymo šių sprendimų apskundimo atveju. Sisteminė LR Advokatūros įstatymo normų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad pagal LR Advokatūros įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Lietuvos advokatų tarybos ar Advokatų garbės teismo sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo, ir sprendimų apskundimas nesustabdo jų galiojimo. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 2 d. nutartyje (civilinė byla UAB ,,Rumsavita” v. R.Spiečio firma ,,Eseita”, bylos Nr.3K-3-349/2004, kategorija 88, 115).

12Be to, Lietuvos Respublikos advokatūra pagal savo teisinę prigimtį yra visuomeninė organizacija, įsteigta profesiniu pagrindu, jos veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų bei kitų šaltinių, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog gali būti problematiška išieškoti žalą iš atsakovo.

13Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 338 str., 329-330 str.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 29 d. nutartį.