Byla 2A-255-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius, sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei, dalyvaujant atsakovėms B. P., O. D., atsakovių atstovei advokatei Laurai Timinskaitei, trečiajam asmeniui J. P., trečiojo asmens atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių B. P. ir O. D. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo pagal ieškovo Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. P. ir O. D. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: J. P., Varėnos rajono 1-asis notarų biuras),

Nustatė

3Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2008-04-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1996-05-23 sprendimo Nr.38-1706 dalį dėl nuosavybės teisių atstatymo į 0,4863 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kuriame yra trečiajam asmeniui J. P. priklausantys pastatai; panaikinti 1996-06-27 Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovėms O. D. ir B. P. dėl 0,4863 ha žemės sklypo paveldėjimo. Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-08-04 sprendimu Nr.38-20666 A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,51 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centras neregistruoja nuosavybės teisių į namų valdos žemės sklypą, kadangi jis dengiasi su kaimyniniu žemės sklypu, priklausančiu J. P. paveldėtojoms. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimu Nr.38-1706 J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,87 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 8,93 ha ploto ir 0,94 ha ploto žemės sklypus. 1996-06-27 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu sklypai bendrosios nuosavybės teise nuo 1996-08-01 priklauso atsakovėms O. D. ir B. P.. Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2007-04-06 raštu kvietė atsakoves atvykti aptarti galimybes patikslinti joms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 66 ribas, tačiau atsakovės atsisakė žemės sklypo peržiūrėjimo, permatavimo ir dalies žemės perkėlimo į kitą vietą. Alytaus apskrities viršininko sudaryta komisija nustatė, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimo Nr.38-1706 dalis dėl žemės, reikalingos jame esančių statinių eksploatacijai, yra priimta pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, kadangi atkuriant nuosavybės teises į žemę J. P. buvo grąžinta žemė po statiniais, kurie jam nepriklausė - sprendimo priėmimo metu pastatai, esantys žemės sklype Nr.66, nuosavybės teise priklausė A. G.. Šiuo metu statiniai pagal 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso J. P.. Neįvykdžius tuo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 12 str. 3 p., Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.6 p. reikalavimų, t. y. nepažymėjus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte tuo metu A. G. nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai reikalingo žemės sklypo, ginčijamo sprendimo dalis buvo priimta pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Kadangi nustatyta, jog Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimo Nr.38-1706 dalis prieštarauja imperatyvioms nuostatoms, todėl panaikintina ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalis dėl šio sklypo paveldėjimo, išduota O. D. ir B. P.. Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymas dėl viešojo intereso gynimo Varėnos rajono apylinkės prokuratūroje gautas 2008-03-31, todėl dėl sprendimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo dalies buvo kreiptasi tik 2008-04-29 ginant viešąjį interesą.

4Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad 1996-05-23 Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr.38-1706 J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,87 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) J. P. 1995-12-23 mirė, 1996-06-27 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą po J. P. mirties atsakovės B. P. ir O. D. paveldėjo 8,93 ha ir 0,94 ha žemės sklypus. 2005-08-04 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.38-20666 mirusios A. P. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,51 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. J. P. iš V. G. 2001-07-05 įsigijo gyvenamosios paskirties gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008-03-28 kreipimasis Varėnos rajono apylinkės prokuratūroje gautas 2008-03-31. Teismas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 16 p., 9 str. 2 d., 1992-02-07 Vyriausybės nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos tvarkos 4 ir 7.7 p., Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr.432 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 2 p. bei surinktų įrodymų pagrindu, padarė išvadą, kad, vykdant nuosavybės teisių atstatymą J. P., buvo padaryta šių teisės aktų pažeidimai, kadangi J. P. 1996-05-23 sprendimu Nr.38-1706 buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, kurioje tuo metu jau stovėjo A. G., o nuo 2001-07-05 - trečiajam asmeniui J. P., priklausantis gyvenamasis namas. Tokiu būdu buvo pažeistos trečiojo asmens J. P. teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jam priklausančio gyvenamojo namo. Teismas konstatavo, kad J. P. siūlomas suformuoti namų valdos žemės sklypas neviršija nustatyto maksimalaus 2 ha dydžio - yra 0,51 ha dydžio ir betarpiškai išsidėstęs gyvenamojo namo, ūkinio statinio, komunikacijų, sodo, įvažiavimo, daržo, stovėjimo aikštelės užimamose ribose. Sklypas apima iš seniau naudotą namų valdos žemės sklypą, atitinka 1992 m. ir 1995 m. inventorizacinių brėžinių schemose parodytą sklypo dydį, jame nėra padaryta jokių išplėtimų, sklypas faktiškai yra atribotas einančia gatve per kaimą, iš dviejų pusių ariamos žemės plotais, o nuo atsakovių valdomos nuosavybės teise namų valdos yra atskirtas pasodinta senų vaismedžių (slyvų ir kt.) juosta.

5Atsakovės O. D. ir B. P. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas ieškinyje bei teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, neteisingai jas vertino, klaidingai interpretavo pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į sutarčių šalių tikrąją valią, sutarčių turinį, protingumo ir teisingumo principus, nemotyvavo sprendimo, neteisingai taikė materialinės teisės normas. Ieškinio teiginiai patvirtina faktą, jog nuosavybės teisių atkūrimas A. P., perduodant jai nuosavybėn neatlygintinai 0,51 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat prieštarauja įstatymui, bylos nagrinėjimo metu tai ir buvo pripažinta 2009-01-23 panaikinus minėtą sprendimą. Dėl to ieškovas turėjo pasirinkti, kieno naudai viešasis interesas ginamas, o panaikinus sprendimą, kurio pagrindu buvo ginamas viešasis interesas, ieškinys turėjo būti atmestas. Alytaus apskrities viršininko administracijai jau nuo 1996 m. buvo žinoma apie esamą situaciją, bet ji nesikreipė dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Kadangi yra akivaizdžiai praleistas ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu. Nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį jos įgijo paveldėjimo sandoriu, todėl yra sąžiningos įgijėjos ir galioja draudimas išreikalauti tokį turtą iš jų teisėto valdymo. Atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą, bei Žemės reformos įstatymo nuostatas, į tai, kad Žemės reformos įstatymas pirmenybę teikia nuosavybės teisių grąžinimui, o ne pirkimui, akivaizdu, jog skirtingoms kategorijoms statinių taikomi skirtingi reikalavimai, J. P. priklausantys statiniai ir jų užimamas žemės sklypas negali būti laikomas namų valdos žemės sklypu, kadangi jis nebuvo suformuotas kaip namų valda ir sodyba, nes iki statinių privatizavimo 1992 m. ten buvo įrengta pradinė mokykla, kuriai nebuvo skirtas konkretus žemės sklypas. Nesiėmus visų Žemės reformos įstatyme, Vyriausybės nutarime „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr.260 bei šiuo nutarimu patvirtintose taisyklėse numatytų privalomų veiksmų, tiek anksčiau, tiek ir panaikinant 2005 m. sprendimą, taip pat neapskaičiavus reikalingo statinių eksploatavimui žemės sklypo ploto ir pan., negalima kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Nei buvę statinių savininkai, nei dabartinis savininkas niekada nesikreipė į atitinkamas institucijas su prašymu išpirkti statinių eksploatavimui reikalingą žemės sklypą. Trečiojo asmens J. P. pateikta žemės sklypo schema iš nekilnojamojo turto techninės apskaitos bylos negali būti tinkamu įrodymu, kad žemės sklypas tinkamai suformuotas. Alytaus apskrities viršininko administracija niekada nesikreipė su konkrečiu pasiūlymu, konkrečiais žemės sklypų projektais. J. P. įsigyjant statinius, jau galiojo naujasis CK, tačiau nėra pateikta įrodymų, kad, vadovaujantis CK 6.394 str. nuostatomis, perduodant statinius būtų aptartas teisių į žemės sklypą klausimas ir būtų gautas žemės sklypo savininko sutikimas, todėl pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti.

6Ieškovas Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad į žemės sklypo dalį J. P. nuosavybės teisė buvo atkurta pažeidžiant imperatyvius įstatymų ir Vyriausybės nutarimų reikalavimus. Teismas pagrįstai pripažino, kad santykius nuosavybės teisės atkūrimo procese tikslinga laikyti viešuoju interesu, nes tai yra susiję ne tik su konkrečiais asmenimis, bet ir formuoja visuomenės bendrąją nuomonę.

7Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, surinktų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą J. P., buvo padaryti teisės aktų pažeidimai, ir buvo pažeistos trečiojo asmens teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jam priklausančio gyvenamojo namo. Apeliantės nepateikė jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių jų teiginius dėl teismo sprendimo nepagrįstumo.

8Trečiasis asmuo J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, remiantis įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teisminio nagrinėjimo metu. Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad pirmiausia turėtų būti ginama jų, kaip žemės savininkių, nuosavybės teisė, kadangi nuosavybės teisė nėra absoliuti, o jo, kaip pastatų savininko ir žemės sklypo naudotojo, teisės ir teisėti interesai taip pat turi būti ginami.

9Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

10Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-19 nutartyje išdėstytus išaiškinimus, kurie pagal CPK 362 str. 2 d. yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir todėl netinkamai išnagrinėjo bylos ginčą, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; ir kt.). Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovų, trečiojo asmens teiktus atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėtas ginčas, šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus.

11Byloje nustatyta, kad 1996-05-23 Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr.290 ir sprendimu Nr.38-1706 (T. 1, b. l. 41-42) J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,87 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) J. P. mirė 1995-12-23, o 1996-06-27 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą 8,93 ha ir 0,94 ha žemės sklypus paveldėjo atsakovės B. P. ir O. D.. Nekilnojamojo turto registre O. D. ir B. P. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės po ½ dalį į 8,93 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybės teises į žemę J. P. buvo grąžinta žemė po statiniais, kurie nuosavybės teise jam nepriklausė. Pastatai yra 8,93 ha žemės sklype. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 1996-05-23 pastatai: gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas nuosavybės teise priklausė A. G., kuris šiuos pastatus buvo įsigijęs iš A. Š.. A. G. pastatus pardavė V. G., o V. G. 2001-07-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pastatus perleido trečiajam asmeniui J. P.. Bylos duomenys tvirtina, kad J. P. įgytas gyvenamasis namas iki jis buvo parduotas A. Š. buvo mokyklos pastatas. Iš 1992-05-29 nuosavybės teisės liudijimo matyti, kad A. Š. iš (duomenys neskelbtini) eksperimentinio ūkio nupirko 2-jų aukštų mūrinį pastatą (T. 1, b. l. 162). Nekilnojamojo turto registro duomenyse šis pastatas nuo 1992-09-30 yra nurodomas kaip gyvenamasis namas (T. 1, b. l. 188). Šie duomenys byloje nėra nuginčyti, o iki jie nėra nuginčyti laikomi teisingais (CK 4.262 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. G. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas. Byloje pateikti įrodymai, kad ūkinį pastatą pastatė A. G. 1995-01-24, kad gyvenamojo namo priklausiniai buvo vietinis vandentiekis ir vietinė kanalizacija (T. 1, b. l. 163, 192).

12Ieškovas Varėnos rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1996-05-23 sprendimo Nr.38-1706 dalį dėl nuosavybės teisių atstatymo į 0,4863 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kuriame yra trečiajam asmeniui J. P. priklausantys pastatai; panaikinti 1996-06-27 Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovėms O. D. ir B. P. dėl 0,4863 ha žemės sklypo paveldėjimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad žemės nuosavybė į sklypo dalį – 0,4863 ha – J. P. atkurta pažeidžiant 1996-05-23 galiojusio įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 12 str. 3 p., Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.6 p., nes nuosavybė atkurta į žemę, kurioje yra trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, žemė suteikiama ne tik buvusiems žemės savininkams (paveldėtojams), bet ir asmenims – privačių namų valdoms pagal faktiškai užimamą plotą, bet ne daugiau kaip 2 ha, ir kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose būtina nustatyti nuosavybėn perduodamus ar valstybės išperkamus žemės sklypus. Ieškovas ieškinį grindė ir tuo, kad trečiajam asmeniui priklauso 0,51 ha namų valda, o jos dalis 0,4863 ha įeina į J. P. grąžintą žemės sklypą, kuris dabar nuosavybės teise priklauso atsakovėms B. P. ir O. D.. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 16 p., 9 str. 2 d., 1992-02-07 Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos tvarkos 4 ir 7.7 p., Vyriausybės 1991-10-12 nutarimu Nr. 432 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 2 p., nes nustatė, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą J. P. buvo padaryta nurodytų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų pažeidimų, nes J. P. 1996-05-23 atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, kurioje tuo metu jau stovėjo A. G. priklausantis gyvenamasis namas, kuris dabar priklauso trečiajam asmeniui J. P., ir dėl to yra pažeistos trečiojo asmens teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jam priklausančio gyvenamojo namo. Teismas konstatavo, kad J. P. siūlomas suformuoti namų valdos žemės sklypas neviršija nustatyto maksimalaus 2 ha dydžio - yra 0,51 ha ir išsidėstęs gyvenamojo namo, ūkinio statinio, komunikacijų, sodo, įvažiavimo, daržo, stovėjimo aikštelės užimamose ribose. Sklypas apima iš seniau naudotą namų valdos žemės sklypą, atitinka 1992 ir 1995 metų inventorizacinių brėžinių schemose parodytą sklypo dydį, jame nepadaryta jokių išplėtimų, faktiškai yra atribotas einančia gatve per kaimą, iš dviejų pusių ariamos žemės plotais, o nuo atsakovių valdomos nuosavybės teise namų valdos yra atskirtas pasodinta senų vaismedžių (slyvų ir kt.) juosta.

13Išnagrinėjus apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, t. y. pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą J. P. buvo padaryti nurodyti įstatymų ir Vyriausybės nutarimų pažeidimai, nes J. P. 1996-05-23 atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės, kurioje tuo metu jau stovėjo A. G. priklausantis gyvenamasis namas, kuris dabar priklauso trečiajam asmeniui J. P., ir dėl to yra pažeistos trečiojo asmens teisės turėti namų valdos žemės sklypą prie jam priklausančio gyvenamojo namo, tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiajam asmeniui turi būti suformuota 0,51 ha namų valda, yra nepagrįsta.

141991-06-18 įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” (Nr. 21-545) 12 str. 3 p. valstybės reikmėms reikalinga ir kita žemė iš asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 str. numatytus išpirkimo būdus (...), tokie yra ir žemės sklypai, kuriuos užima privačių asmenų namų valdos (sodybos). Vyriausybės 1991-10-12 nutarimo Nr. 423 ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.6 p. nurodyta, kad rengiant preliminarius žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatomi valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotai. Šioje byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad nepažymėjus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai reikalingo žemės sklypo, Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimo Nr. 38-1706 dalis priimta pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Kaip jau buvo minėta aukščiau, J. P. grąžintame žemės sklype buvo A. G. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, tačiau žemėtvarkos projekte nebuvo nurodytas A. G. nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai reikalingas žemės sklypas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje išaiškino, kad Žemės reformos įstatyme apibrėžti žemės reformos tikslai: įgyvendinti teisę į žemės nuosavybę, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę ir perduodant ar išnuomojant valstybinę žemę (Įstatymo 2 str.). 1991-06-18 įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 12 str. 3 p. buvo nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš įstatymo 2 str. nurodytų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 str. nurodytus išpirkimo būdus, tarp išvardytų ir žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje. Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 p. nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamos žemės sklypas. Paprastai parduodamos žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl kaimo teritorijoje esančios namų valdos, todėl atsakovių argumentai apie tai, kad trečiasis asmuo turi teisę tik į žemę, esančią po pastatais, ir į servitutą, nepripažintini pagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje išaiškino, kad teismas turi nustatyti, koks žemės sklypo dydis turėtų būti nustatomas pastatų eksploatacijai pagal jų funkcinę paskirtį ir galiojančių teisės aktų nustatytus kriterijus, lemiančius skirtino žemės sklypo dydžio pagrįstumą, įvertinti teisinę reikšmę ir atsakovių nurodytą aplinkybę, kad teisės aktuose nurodyta namų valda (sodyba) prie ginčo pastatų nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo suformuota, taip pat ar vėliau suformuota namų valda (sodyba) atitinka prie pastatų buvusio sklypo ribas, o įvertinus visas aplinkybes, tarp jų ir nurodytas išsiaiškintinas, teismas galėtų spręsti, kokia apimtimi ieškinio reikalavimai būtų laikomi pagrįstais.

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2010-06-23 nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, kurių pagrindu būtų galima išsiaiškinti šias aplinkybes. Atsakovės B. P. ir O. D. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad trečiojo asmens nurodomas žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas, kaip namų valda ir sodyba, kadangi iki statinių privatizavimo 1992 metais ten buvo pradinė mokykla, kuriai niekada nebuvo skirtas konkretus sklypas, J. P. pateikta žemės sklypo schema iš nekilnojamojo turto techninės apskaitos bylos negali būti įrodymu, patvirtinančiu, jog statinių eksploatavimui yra skirtas žemės sklypas, kad žemės sklypas tinkamai suformuotas, 0,51 ha ploto sklypas nėra reikalingas J. P. statinių eksploatavimui, kad sklype yra aikštelė ir kiti inžineriniai įrenginiai, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, maksimalus plotas, kurio užtektų J. P. priklausančių statinių eksploatavimui, gali būti apskaičiuojamas vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu dėl statybinio techninio reglamento STR 2.0201:2004 Gyvenamieji pastatai nuostatomis (11 p.) ir pagal pateiktą lentelę būtų 1288,22 kv. m, o tai būtų 0,12 ha plotas (T. 2, b. l. 261-266). Trečiasis asmuo J. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jam priklausantis gyvenamasis namas 1975 m. buvo statytas kaip mokykla, 1975-08-09 valstybinės priėmimo komisijos akte dėl (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos priėmimo naudoti yra duomenys, kad buvo suteiktas sklypas, kad sklypas yra sutvarkytas ir apželdintas gerai, jau nuo to laiko sklypo ribos buvo daugmaž tokios pačios, kaip ir dabar naudojamo žemės sklypo, kad nuo 1975 m. dar prie mokyklos jos naudojamame žemės sklype buvo pasodintos obelys, vaiskrūmiai, įrengta asfaltuota žaidimų aikštelė, kelias, dalis teritorijos išasfaltuota, atliekant kadastrinius matavimus 1992-09-30 ir juos tikslinant 1995 m. jau buvo suformuotas faktiškai jo naudojamas namų valdos sklypas 5204 kv. m. ploto (T. 2, b. l. 217-221). Trečiasis asmuo taip pat pateikė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį surašė antstolė A. M. (T. 2, b. l. 245-248). Iš šio protokolo matyti, kad trečiasis asmuo naudojasi namų valda, kurioje yra gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šiltnamis, rūsys, šulinys, artezinis gręžinys, židinys, pavėsinė, daržas, alėja, sodas, pasėlių plotas, asfaltuota aikštelė, ties sklypo riba augančių vaismedžių juosta, daržas, keliukai iš Dainavos gatvės į kiemą, iš kiemo į Dainavos gatvę, asfaltuota kiemo dalis. Trečiojo asmens prašymu buvo apklausti liudytojai G. B. ir Z. K., kurie davė parodymus apie mokyklos, po to jos savininkų naudojamą sklypą. Ieškovas Varėnos rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri perėmė Alytaus apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, jokių įrodymų nepateikė.

16Įvertinus atsakovių ir trečiojo asmens pateiktus apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, pirmosios instancijos teisme surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad tuo metu, kai buvo priimtas Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-05-23 sprendimas dėl žemės grąžinimo J. P., grąžintame žemės sklype buvo suformuota A. G. priklausanti 0,51 ha ploto namų valda toje vietoje, kurią nurodo ieškovas, trečiasis asmuo, kad tokia namų valda turi teisę naudotis trečiasis asmuo. Ieškovo, trečiojo asmens nurodomos aplinkybės apie mokyklos naudotą žemės sklypą, po to asmenų, kurie įsigijo mokyklos pastatą, naudotą žemės sklypą nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad A. G. nuosavybės teise priklausiusiems pastatams, t. y. gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui bei jo priklausiniams: vietiniam vandentiekiui ir vietinei kanalizacijai eksploatuoti buvo reikalingas ieškovo ir trečiojo asmens nurodomas 0,51 ha plotas. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad tuo metu, kai buvo grąžinama žemė J. P., A. G. nuosavybės teise priklausė rūsys (pagal bylos duomenis rūsys, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nebuvo registruotas), šiltnamis, židinys, pavėsinė, su kurių eksploatacija ieškovas ir trečiasis asmuo sieja namų valdos nustatymą. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir inžinerinių įrenginių, kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruoti, tačiau yra gyvenamojo namo priklausiniai, eksploatacijai buvo suteiktas ir nustatytas 0,51 ha žemės sklypas. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo visiškai nepagrįstai namų valdos nustatymą sieja su mokyklos naudota ir mokyklos veiklai reikalinga teritorija, nes A. G., trečiasis asmuo įgijo gyvenamąjį namą, o ne mokyklą. Trečiojo asmens nurodomi kadastriniai matavimai nepatvirtina, kad A. G. buvo suteiktas 0,51 ha namų valdos žemės sklypas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kadastriniuose duomenyse, užfiksuotuose 1992-09-30, 1995 m., yra nurodoma, kad naudojama 5204 kv. m, užstatytas plotas yra 231 kv. m, o kiemas yra 4973 kv. m, t. y. nėra nurodoma apie naudojamą sodą, grindinį, daržą ar kitą žemę (T. 1, b. l. 187). Iš bylos įrodymų matyti, kad namų valdai toks sklypas, kokį nurodo ieškovas ir trečiasis asmuo, nebuvo suteiktas. A. G. namų valdos žemės sklypas turėjo būti suformuotas tuo metu, kai J. P. buvo atstatoma nuosavybės teisė į žemę, ir žemės sklypas turėjo būti suformuotas tokio dydžio ir toje vietoje, kad užtikrintų minėtų A. G. nuosavybės teise priklausiusių pastatų ir inžinerinių įrenginių (vietinio vandentiekio ir vietinės kanalizacijos) eksploataciją. Ieškovas ir trečiasis asmuo teigia, jog į namų valdą turi būti įtraukta ir asfaltuota aikštelė (byloje ji nurodoma dar ir kaip sporto aikštelė, kaip žaidimų aikštelė), tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad šią asfaltuotą aikštelę įsigijo nuosavybėn A. G., kad ji nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, ar kad ši aikštelė yra gyvenamojo namo priklausinys. Žemės reformos įstatymo 8 str. 4 d. nenumatė, kad atskirai sodybai (namų valdai) priklauso ir žemė, kurioje yra asfaltuota aikštelė. Kaip jau buvo minėta, ši įstatymo norma numatė, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamas žemės sklypas. Taigi šioje byloje turėjo būti nustatytos aplinkybės, kokia A. G. priklausė namų valda, nes byloje nurodomas mokyklos veiklai naudotas žemės sklypas nėra namų valdos sklypas. Ieškovas Varėnos rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras ieškinyje nurodė, kad naikintina Alytaus apskrities viršininko administracijos 1996-05-23 sprendimo Nr.38-1706 dalis dėl nuosavybės teisių atstatymo į 0,4863 ha ploto namų valdos žemės sklypą, kuriame buvo A. G., o dabar trečiajam asmeniui J. P. priklausantys pastatai, ir kad pastatų eksploatacijai yra reikalingas 0,51 ha žemės sklypas, tačiau byloje įrodymų, jog būtent A. G. namų valdai buvo reikalingas toks namų valdos sklypas, neteikė, o byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Taip pat atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija, kurios teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sutikdama su ieškiniu neteikė tokių įrodymų. Kadangi A. G. priklausė namų valda, namų valdai priklausanti žemė negalėjo būti grąžinta J. P., atsakovės, nurodydamos, kad namų valdos plotas galėtų būti 0,12 ha, nepateikė įrodymų, jog A. G. statinių eksploatacijai (namų valdai) yra pakankamas toks sklypo plotas, kad toks sklypas galėtų būti suformuotas, atsižvelgiant į sklype esančius statinius, į aplinkos objektus, reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus, nuostatas, kad sklypo naudojimas būtų įmanomas, racionalus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

17Nagrinėjant bylą iš naujo dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti žemės sklypo planus, kurių pagrindu būtų nustatytas A. G. priklausiusių pastatų eksploatacijai reikalingas žemės sklypo dydis ir šio sklypo vieta. Kadangi apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti žemės sklypo planai, kuriuose būtų suformuota A. G. priklausiusių pastatų eksploatacijai reikalinga namų valda, o trečiojo asmens pateiktas planas dėl 0,51 ha namų valdos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes byloje nėra įrodymų, kad A. G. ar asmeniui, iš kurio jis įsigijo žemės sklypą, buvo suteiktas ir suformuotas kaip namų valda 0,51 ha žemės sklypas, mokyklos veiklai naudotas žemės sklypas nėra namų valdos žemės sklypas, todėl byla iš esmės apeliacinės instancijos teisme neišspręstina, o perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su namų valdos suformavimu, o šioms aplinkybėms išaiškinti turi būti pateikti žemės sklypo planai, kuriuos turi sudaryti specialistai (tam, kad būtų išaiškintos ir nustatytos šios aplinkybės, yra reikalingos specialios žinios geodezijos srityje).

18Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintinas atsakovių apeliacinio skundo reikalavimas atmesti ieškovo Varėnos rajono prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį. Ieškinys neatmestinas ir dėl atsakovių nurodytų aplinkybių, kad ieškovas negalėjo inicijuoti teisminio proceso jo nurodytam viešajam interesui ginti, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kad atsakovės yra sąžiningos įgijėjos ir iš jų teisėto valdymo negali būti išreikalautas turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje išaiškino, kad nagrinėjamoje byloje susidarė tokia teisinė situacija, jog abiejų asmenų (tiek pastatų, tiek žemės savininko) teisės yra pažeistos vykdant atkūrimo procesą, o kadangi nuosavybės teisių atkūrimas yra kartu ir viešasis interesas, tai jam atstovauti ir ginti civiliniame procese įgaliotas prokuroras. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, nurodė, kad 2008-03-28 Alytaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės prokuratūrą, kreipimasis buvo gautas 2008-03-31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įstatymų normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, byloje konstatuotiems faktams taikė tinkamai. Pagal bylos duomenis Alytaus apskrities viršininko administracija bandė kilusį ginčą spręsti neteisminiu, šalių sutaikymo būdu, derinant atsakovių, trečiojo asmens ir administracijos susitarimą, kurio nepasiekus, užtruko administracijos kreipimasis į prokurorą. Taip pat buvo pažymėta, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Tokioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo reiškia viešojo intereso gynimą, dėl to teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą nuosavybės teisiniuose santykiuose tam, kad be pakankamo pagrindo negalėtų būti užginčytos nuosavybės teisės, - ir siekti teisingumo bei teisėtumo nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose. Teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių – teisingas nuosavybės atkūrimas ar stabilumas nuosavybės santykiuose – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Jeigu konstatuojama, kad teisingumas turinčiuose viešąjį interesą nuosavybės atkūrimo santykiuose nusveria nuosavybės stabilumo siekį, tokiu atveju netgi ieškinio senaties termino praleidimas, ypač nežymus, nėra kliūtis teismui išspręsti teisingo nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą nuosavybės atkūrimo teisiniuose santykiuose, pašalinant asmenų nuosavybės teisių pažeidimus ir kartu apginant viešąjį interesą. Atsakovės turtą paveldėjo, t. y. turtą įgijo neatlygintinai, todėl atsakovės nepagrįstai nurodo, kad iš jų negali būti išreikalautas turtas (CK 4.96 str. 3 d.).

19Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

22Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 3. Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2008-04-30... 4. Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį... 5. Atsakovės O. D. ir B. P. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir... 6. Ieškovas Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras... 7. Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir... 8. Trečiasis asmuo J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 9. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 11. Byloje nustatyta, kad 1996-05-23 Alytaus apskrities valdytojo administracijos... 12. Ieškovas Varėnos rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas... 13. Išnagrinėjus apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą... 14. 1991-06-18 įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2010-06-23 nutartimi... 16. Įvertinus atsakovių ir trečiojo asmens pateiktus apeliacinės instancijos... 17. Nagrinėjant bylą iš naujo dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti žemės... 18. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintinas atsakovių apeliacinio... 19. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą...