Byla 1-221-795/2014

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei ir R. L., dalyvaujant:

2Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei R. B.,

3nukentėjusiajai R. K.,

4nukentėjusiosios įgaliotam atstovui advokatui V. J.,

5civilinio atsakovo -Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos atstovei A. D.,

6kaltinamajam A. Š.,

7kaltinamojo gynėjai advokatei Alisai Kostiuk,

8teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), neteistas,

9kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

10A. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir nesunkiai sužalojo žmogų:

112013 m. kovo 7 d., apie 19 val., viešoje vietoje – lengvosios atletikos manieže, Klaipėdos miesto sporto centre, Taikos pr. 54, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia du kartus pečių srityje pastūmė R. K.. R. K. pargriuvo ir patyrė poodines kraujosruvas dešinio žasto, kairio dilbio ir dešinio sėdmens srityje, kliniškai nustatytą kairio riešo raiščių patempimą, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. Š. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir smurtaudamas nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

12Kaltinamasis Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino kad jis dirba ( - ), o nukentėjusioji R. K. dirba salės darbuotoja. 2013 m. kovo 7 d., A. Š. vedė treniruotę. Apie 16.00 val., saulei šviečiant per langus, budėtoja R. K. įjungė salėje šviesas. A. Š. paskambino direktoriui ir paklausė, ar jis davė leidimą R. K. įjungti šviesas. Direktorius pasakė, kad tokio leidimo jis nedavė. Netrukus šviesos išsijungė. Apie 19 val. A. Š. treniravo L. M.. Ji ruošėsi bėgimui per barjerus. Staiga prie A. Š. priėjo nukentėjusioji R. K. ir pasakė: „ar nori gauti į galvą“. A. Š. jai atsakė: „dink iš akių, netrukdyk dirbti“. R. K. atsistojo priešais A. Š. ant bėgimo tako, tarp barjerų, ir pasakė: „tu mane išklausysi“. A. Š. matė, kad L. M. ruošiasi bėgti, todėl R. K. liepė pasitraukti nuo tako. R. K. nepasitraukė, todėl A. Š. ją pastūmė. R. K. nukrito ant užpakalio. A. Š. taip pasielgė norėdamas išvengti bėgikės ir nukentėjusiosios susidūrimo. R. K. atsistojo ir vėl priėjo prie A. Š.. Ji iškėlė ranką, kurioje laikė raktų ryšulį, norėdama suduoti A. Š.. Siekdamas išvengti smūgio, A. Š. žengė žingsnį atgal, netyčia primynė R. K. koją ir ją pastūmė. Antras pastūmimas buvo stipresnis už pirmąjį. R. K. prarado pusiausvyrą, atbula „nutrypčiojo“ apie tris metrus ir vėl nugriuvo ant užpakalio, po to ant šono. Ji buvo su aukštakulniais batais. R. K. atsistojo ir išėjo iš salės. Po kelių dienų R. K. atsiprašė. Vėliau sužinojo, kad R. K. kreipėsi į policiją. Mano, kad nukentėjusioji R. K. tyčia jį provokavo, siekdama turtinės naudos. A. Š. atsiprašė R. K., nupirko jai gėlių ir davė 300 Lt, tačiau nukentėjusioji jo atsiprašymo ir pinigų nepriėmė. Savo veiksmais A. Š. viešosios tvarkos nepažeidė, nes niekas į juos nekreipė dėmesio, treniruotės vyko be jokių trikdymų.

13Šiuos savo parodymus kaltinamasis A. Š. patvirtino ir akistatos su nukentėjusiąja R. K. metu (I t., b.l. 45).

14Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., vakare, ( - ) ji įjungė šviesas. Po to ji ėjo prie trenerio D. S., norėdama paklausti, ar tinkamai parengė smėlį kitos dienos varžyboms. D. S. pasakė R. K., kad treneris A. Š. šiuo metu „skundžia“ ją direktoriui. R. K. priėjo prie A. Š. ir išgirdo jį telefonu sakant: „ta debilė įjungė šviesas, nors dar šviesu“. Pamatęs R. K., kaltinamasis išjungė telefoną ir pasakė: „dink, baidykle“. R. K. pasijuto įžeista ir pažeminta. Ji pati paskambino direktoriui ir paklausė, ką daryti. Direktorius pasakė pasikalbėsiąs su A. Š.. Po to R. K. tvarkė salę, matė vaikštantį A. Š.. Eidama pro A. Š., ji paklausė: „ar tu patenkintas savimi?“. A. Š. nusikeikė ir pastūmė R. K.. Ji nukrito ant žemės. Atsistojusi priėjo prie A. Š., manydama, kad jis atsiprašys. Tada A. Š. pastūmė ją antrą kartą. R. K. vėl nukrito ant nugaros, labiau ant vieno šono. Pastūmimas buvo stiprus, R. K. „skriejo kaip reikiant“. Nukritusi ant žemės ji slydo kelis metrus šonu. Nukentėjusioji kaltinamajam smūgių suduoti neketino ir rankoje raktų nelaikė. Raktai galėjo iškristi jai iš kišenės, kai R. K. virto ant žemės. Atsistojusi R. K. nuėjo pas medikę. Jai sutino ranka, apėmė skausmas. Apie įvykį R. K. pranešė mokyklos direktoriui. Direktorius paprašė nekviesti policijos, žadėjo pats išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Po šio įvykio R. K. buvo nedarbinga, vienas jos šonas buvo „mėlynas“ nuo kraujosruvų. R. K. mano, kad kaltinamasis visiškai nesigaili dėl savo poelgio. Jis ir toliau įžeidinėja ir žemina R. K..

15Šiuos savo parodymus nukentėjusioji R. K. patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju A. Š. metu (I t., b.l. 45).

16Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2013-03-12 Nr. G.492/13 (03) užfiksuota, kad R. K. objektyvios apžiūros metu konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio žasto, kairio dilbio ir dešinio sėdmens srityje, kliniškai nustatytas kairio riešo raiščių patempimas. Poodinės kraujosruvos galėjo susidaryti dėl trauminių kontaktinių smūginių poveikių į įvardintas kūno sritis kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva sėdmens srityje ir kairio riešo raiščių patempimas galėjo įvykti griuvimo ir atsitrenkimo į plokštumą metu. Kadangi poveikis į kairės rankos sritį nebuvo didelis, kaulinės struktūros vientisumo pažeidimo nebuvo konstatuota. R. K. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (I t., b.l.13-14).

17Nukentėjusiosios R. K. teismui pateiktose nuotraukose užfiksuota didelė kraujosruva ant sėdmens (II t., b.l. 83).

18Liudytoja L. M. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., 17.00 val., treniravosi lengvosios atletikos manieže. Ją treniravo treneris A. Š., salėje buvo budėtoja R. K.. Apie 18-19 val., pamatė bėgimo takeliu ateinančią R. K.. Treneris A. Š. ir R. K. tyliai kalbėjosi. L. M. laukė, kol R. K. pasitrauks nuo bėgimo takelio. R. K. ėmė grasinti treneriui, sakė, kad duos jam į galvą, kad jos vyras jam kažką padarys. Treneris A. Š. ją pastūmė, nes R. K. norėjo jam smogti į galvą raktu. Pastumta R. K. nukrito, po to atsistojo ir vėl ėmė šaukti ant trenerio. Tada A. Š. ją dar kartą pastūmė ir nukentėjusioji dar kartą nukrito. Treneris A. Š. pastūmė R. K. gindamasis nuo jos. L. M. matė, kad nukentėjusioji R. K. įvykio metu buvo su aukštakulniais batais.

19Liudytojas J. M. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 19.00 val., treniruodamas vaikus Klaipėdos miesto sporto centro manieže, pamatė, kad budėtoja R. K. kalbasi su treneriu A. Š.. A. Š. pastūmė per pečius stovinčią R. K.. Nukentėjusioji R. K. nukrito ant žemės. Įvykio metu nukentėjusioji stovėjo ant bėgimo tako, tokiu elgesiu keldama pavojų bėgikei. Mano, kad A. Š., siekdamas, kad nukentėjusioji pasitrauktų, turėjo jos paprašyti pasitraukti, o ne pastumti. A. Š. poelgį jis vertina kritiškai.

20Liudytojas R. B. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 19 val., treniruodamas sportininkus Klaipėdos miesto sporto centre, lengvosios atletikos manieže, išgirdo triukšmą. R. B. atsisuko ir pamatė nuo žemės besikeliančią R. K.. R. K. gulėjo ant bėgimo tako, pirmame ar antrame take. R. B. treniruojami vaikai buvo šokiruoti įvykio, jie matė, kad treneris A. Š. pastūmė salės darbuotoją R. K.. Liudytojas R. B. šio įvykio nematė, bet vėliau apie jį girdėjo.

21Liudytoja J. B. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 19.00 val., dirbdama trenere Klaipėdos miesto sporto centro lengvosios atletikos manieže, išgirdo susijaudinusių vaikų šūksnius. Atsisukusi pamatė nukentėjusiąją R. K. gulinčią ant žemės. Kaip R. K. nukrito, nematė. Nukentėjusioji gulėjo ant takelio, tarp pirmojo ir antrojo bėgimo tako, už barjerų. R. K. atsargiai atsistojo ir išėjo iš salės. Vėliau iš kalbų sužinojo, kad tarp A. Š. ir R. K. įvyko konfliktas, kurio metu A. Š. pastūmė R. K.. Treniruotė buvo sutrikdyta gal tik 15 minučių, vėliau vyko įprastine tvarka. Vaikai šio įvykio buvo nustebinti, tačiau sunkesnių pasekmių tai nesukėlė.

22Liudytojas R. V., Klaipėdos miesto sporto centro direktorius, parodė, kad 2013 m. kovo 8 d. pavaduotoja R. M. informavo jį apie įvykusį incidentą tarp trenerio A. Š. ir R. K.. Buvo sudaryta komisija dėl trenerio A. Š. elgesio svarstymo. Aiškinantis įvykusio konflikto aplinkybes, A. Š. paaiškino, kad nukentėjusioji jį išprovokavo, todėl ją pastūmė. A. Š. atsiprašė R. K., bandė su ja taikytis, tačiau ji neatleido ir kreipėsi į policiją. Liudytojo R. V. manymu, salės darbuotoja R. K. neturėtų vaikščioti bėgimo taku treniruočių metu.

23Liudytoja R. M. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 19 val., ji sužinojo, kad Klaipėdos miesto sporto centro manieže treneris A. Š. pastūmė salės budėtoją R. K.. R. M. išsikvietė A. Š. ir R. K., jie parašė paaiškinimus dėl įvykusio incidento. R. Š. paaiškino, kad nukentėjusiąją R. K. jis patraukė nes ši maišėsi ant bėgimo tako. R. K. paaiškino, kad R. Š. ją svieste sviedė ant žemės. Buvo sudaryta komisija dėl A. Š. elgesio svarstymo, jam paskirta drausminė nuobauda. A. Š. norėjo susitaikyti su R. K., nupirko jai gėlių, į voką įdėjo pinigų. R. K. gėlių ir pinigų nepriėmė.

24Liudytojas L. B. parodė, kad jis dirba Klaipėdos miesto sporto centre treneriu. 2013 m. kovo 7 d., apie 19 val., treniruotės metu, jis pamatė nukentėjusiąją R. K. stovinčią bėgimo take. Tuo metu A. Š. treniruojama mergaitė ruošėsi bėgimui. Treneris A. Š. ir salės darbuotoja R. K. kalbėjosi. L. B. matė, kad A. Š. vieną kartą abiem rankom gana stipriai pastūmė nukentėjusiąją. L. B. matė tik vieną kartą pastumiant R. K.. Ji tuo metu buvo su sijonu, su aukštakulniais bateliais. Atsistojusi R. K. nuo žemės rinko išsibarsčiusius raktus. Treniruojami vaikai šio įvykio buvo nustebinti, tačiau treniruotė vyko toliau. Vėliau iš kitų darbuotojų sužinojo, kad A. Š. nukentėjusiąją pastūmė du kartus.

25Liudytojas D. S., gimęs 1943 m., parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 17 val., treniruodamas sportininkus Klaipėdos miesto sporto centro lengvosios atletikos manieže, pamatė, kad budėtoja R. K. sėdi ant bėgimo takelio. Nukentėjusioji atsistojo ir ėjo link trenerio A. Š.. D. S. matė, kad kaltinamasis A. Š. stipriau pastūmė R. K. ir ši vėl nuvirto ant žemės. D. S. šio įvykio buvo nustebintas. Vėliau D. S. kalbėjosi su A. Š., suprato, kad jis gailisi.

26Liudytojas D. S., gimęs 1983 m., parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 18.00 val., treniruodamas vaikus Klaipėdos miesto sporto centro lengvosios atletikos manieže pamatė, kad treneris A. Š. pastūmė budėtoją R. K.. Ji nukrito ant žemės. Po kelių sekundžių R. K. atsistojo ir kaltinamasis dar kartą ją pastūmė. Dėl kokios priežasties kaltinamasis A. Š. pastūmė R. K., liudytojas nežino. Jis nematė, kad R. K. būtų užsimojusi smogti A. Š.. Įvykio metu R. K. stovėjo ant bėgimo tako, o A. Š. vedė treniruotę bėgikei. D. S. šis įvykis nustebino, šokas tęsėsi apie 10-15 minučių. Visi salėje buvę žmonės labai nustebo.

27Liudytoja V. B. parodė, kad ji dirba trenere apie 30 metų. 2013 m. kovo 7 d., apie 19 val., treniruotės metu ji išgirdo smūgio garsą, vaikai pradėjo rėkti. Atsisukusi pamatė, kad nukentėjusioji R. K. guli ant žemės. V. B. pribėgo prie R. K.. Nukentėjusioji gulėjo ant bėgimo tako aukštielninka, aplink ją buvo išsibarstę daiktai: telefonas, raktai. V. B. pasakė, kad reikia kviesti policiją. A. Š. nusijuokė, sakydamas: „oi, policija, policija“. V. B. palydėjo R. K. pas medikus.

28Liudytojas V. M. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Įvykio dieną jis dirbo lengvosios atletikos manieže, tačiau paties įvykio nematė. Išgirdo triukšmą. Mergaitė, kuri bėgo per barjerus, pasakė V. M., kad nukentėjusioji stovėjo ant bėgimo tako, maišė jai bėgti, todėl treneris nukentėjusiąją patraukė. Šis įvykis V. M. treniruotės nenutraukė.

29Liudytojas D. R. parodė, kad su kaltinamuoju A. Š. jie yra kolegos, D. R. dirba baidarių irklavimo treneriu. Įvykio dieną jis buvo lengvosios atletikos manieže, tačiau paties įvykio nematė. 15.30 val. jis bendravo su R. K.. Po to ji keletą kartų buvo prie jo priėjusi pasikalbėti. Kartą pasakė, kad treneris A. Š. „pasiuntė ant trijų raidžių“. D. R. patarė R. K. neiti prie A. Š.. D. R. manymu, R. K. tą diną buvo neblaivi, nes vyrai pasveikino kolektyvo merginas su artėjančia kovo 8 d. švente, jos turėjo pagrindą „švęsti“. Po salėje įvykusio nemalonaus incidento, R. K. skambino D. R. ir klausė jo, kieno jis pusėje, jos ar A. Š..

30Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. du kartus pastūmė nukentėjusiąją R. K.. Nuo stipraus pastūmimo nukentėjusioji du kartus pargriuvo ant žemės. Dėl kaltinamojo A. Š. pastūmimo ir kritimo ant žemės R. K. patyrė sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinio žasto, kairio dilbio ir dešinio sėdmens srityje, kliniškai nustatytą kairio riešo raiščių patempimą, nesunkiai sutrikdžiusius nukentėjusiosios sveikatą. Nukentėjusioji R. K. buvo stumdoma viešoje vietoje – lengvosios atletikos manieže, matant ne tik sporto pedagogams, bet ir nepilnamečiams mokiniams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltinamasis A. Š. lengvosios atletikos manieže kilusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios R. K. neneigia ir pripažįsta ją du kartus pastūmęs, tačiau tvirtina, kad taip pasielgė išprovokuotas pačios nukentėjusiosios R. K.. Anot A. Š., R. K., tyčia stovėdama ant bėgimo tako, pirma žodžiais pasiūlė jam duoti į galvą, o pastumta ir nuvirtusi ant grindų, atsistojo ir ketino ranka smogti A. Š.. Jis, siekdamas apsiginti nuo agresyviai besielgiančios nukentėjusiosios, ją pastūmė dar kartą. A. Š. tvirtina, kad pastumdamas R. K. nuo bėgimo tako, jis taip pat siekė išvengti jos susidūrimo su bėgike L. M., kuri tuo metu kaip tik ruošėsi startui. Visos šios kaltinamojo nurodytos nukentėjusiosios sužalojimo paskatos neduoda pagrindo jam nesilaikyti bendrų moralės normų ir stumdyti salės darbuotoją R. K.. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad konfliktas tarp jos ir kaltinamojo A. Š. kilo po to, kai ji uždegė salėje šviesas, o kaltinamasis ją „paskundė“ sporto mokyklos direktoriui. R. K. priėjus prie A. Š. pasikalbėti, jis ją ėmė stumdyti. Visa tai įvyko viešoje vietoje – sporto manieže, kuriame tuo metu buvo trenerių, vaikų ir kitų lankytojų, aplinkiniams stebint kilusį konfliktą. R. Š. nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik R. K. sveikatos sutrikdymas, bet ir viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymas. Kaltinamajame akte, aprašant A. Š. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, jog jis smurtavo prieš R. K. iš chuliganiškų paskatų. Nustatyta, kad ginčas tarp bendradarbių R. K. ir A. Š. kilo dėl R. K. darbinių funkcijų vykdymo: A. Š. pranešė mokyklos direktoriui, apie netinkamą šių funkcijų vykdymą (dienos metu uždegtą salėje šviesą), o R. K. kaltinamojo vedamos treniruotės metu atėjo pasiaiškinti. Tokio asmeninio ir dalykinio konflikto metu kaltinamasis A. Š., apimtas pykčio, du kartus pastūmė R. K.. Taigi, kaltinamasis A. Š. smurtavo prieš nukentėjusiąją ne dėl neaiškios dingsties, o dėl asmeninio, ar net dalykinio pobūdžio paskatų.

31Veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos padarymo motyvai reikšmės neturi. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai ar kitokie. Motyvas nėra šios nusikalstamos veikos požymis (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-405/2013). Nustačius, kad kaltinamasis A. Š. viešoje vietoje smurtavo prieš nukentėjusiąją R. K. ir šiais savo veiksmais sukėlė pavojingas pasekmes – sporto manieže buvę sporto pedagogai, vaikai ir kiti lankytojai buvo nustebinti ir šokiruoti tokio trenerio elgesio, todėl neabejotinai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. A. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, metu, smurtaujant prieš salės darbuotoją nukentėjusiąją R. K., buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Kaltinamajame akte nurodyta, kad ši kaltinamojo A. Š. veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų ir kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. ir nukentėjusioji R. K. yra bendradarbiai, tarp jų susiklostę įtemti ir konfliktiški santykiai. R. K. paaiškino, kad A. Š. ją išvadina necenzūriniais ir kitais žeminančiais žodžiais, jie vienas kito nemėgsta. A. Š. parodė, kad R. K. apie 16 val. uždegė salėje šviesas, nors tuo metu buvo pakankamai šviesu. Suerzintas tokio nukentėjusiosios poelgio, A. Š. apie jį informavo sporto mokyklos direktorių. Apie tai sužinojo nukentėjusioji R. K. ir pasiguodė liudytojui D. R.. Liudytojas D. R. patvirtino, kad jog nukentėjusioji pasiskundė, kad A. Š. ją pasiuntė „ant trijų raidžių“, todėl jis patarė jai nelįsti prie kaltinamojo. Tokia konfliktinė situacija tęsėsi iki 19 val., kol A. Š., apimtas pykčio, ėmė smurtauti prieš A. K., ją du kartu pastumdamas. Kaltinamojo A. Š. veiksmai negali būti vertinami, kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. A. Š. stumdė R. K. ne dėl neaiškios priežasties, o dėl asmeninės antipatijos ir pykčio, kilusio dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios darbinių santykių. Kaltinamojo A. Š. veikoje nesant chuliganiškų motyvų, t.y., būtinojo nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kvalifikuojančio požymio, jo veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

32Iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad nusikalstama veika padarytą iš chuliganiškų paskatų.

33Kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (LAT 2009-05-26 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-249/2009).

34Kaltinamojo A. Š. nurodyta R. K. stumdymo priežastis – siekimas patraukti ją nuo bėgimo tako ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su bėgike L. M., negali būti vertinama, kaip veika, padaryta siekiant pašalinti kitiems asmenims, ar visuomenės interesams gresiantį pavojų. Nustatyta, kad nukentėjusioji R. K. konflikto su A. Š. metu stovėjo ant bėgimo tako ir tokiais savo veiksmais trukdė bėgikei L. M. tęsti treniruotę, tačiau, teismo vertinimu ši situacija nebuvo tokia pavojinga, ir gręsiantis pavojus (R. K. bei bėgikės L. M. susidūrimas) galėjo būti pašalintas kitomis, ne tokiomis pavojingomis priemonėmis. Liudytoja L. M. parodė, kad ji matė ant bėgimo tako stovinčią ir su treneriu A. Š. besikalbančią nukentėjusiąją, todėl stovėjo ir laukė, kol nukentėjusioji pasitrauks. Liudytojas L. B. parodė, kad A. Š. ir R. K. konflikto metu, A. Š. treniruojama mergaitė tik ruošėsi bėgimui. Pats kaltinamasis A. Š. paaiškino, kad L. M. tik ruošėsi bėgti per barjerus, o nukentėjusiąją jis pastūmė, kad ši netrukdytų bėgikei. Liudytoja L. M. matė bėgimo take stovinčią nukentėjusiąją R. K., todėl atidėjo startą ir laukė, kol take neliks kliūties, tai matė ir kaltinamasis A. Š.. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo siekiamo išvengti pavojaus (nukentėjusiosios R. K. ir liudytojos L. M. susidūrimo) grėsmė buvo labiau tikėtina, nei objektyviai egzistuojanti. Kaltinamojo A. Š. nurodyta versija, kad jis, stumdamas R. K., veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, paneigta kitais bylos duomenimis.

35Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, A. Š. padarė netiesiogine tyčia: du kartus stipriai pastumdamas nukentėjusiąją, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, A. Š. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad įžūliais smurtiniais veiksmais – stumdydamas nukentėjusiąją R. K. – demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

36A. Š. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. A. Š. yra Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos treneris, turintis 27 metų pedagoginio darbo stažą. Darbdavio jis charakterizuojamas kaip didelę patirtį ir gerą reputaciją turintis darbuotojas, niekada nebaustas drausmine tvarka (II t., b.l. 105). Šios aplinkybės ir kaltinamojo A. Š. asmenybės teigiamas vertinimas nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės. Kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą tik iš dalies ir viso teisminio įrodymų tyrimo metu tvirtino, kad nukentėjusioji R. K. pati išprovokavo konfliktą, ketindama smogti kaltinamajam, neišlaikiusi pusiausvyros ir virsdama pati susižalojo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu abejojo, ar R. K. nustatyti sužalojimai galėjo kilti tik dėl jos kritimo, kaltino ją siekimu pasipelnyti. Jis nusikaltimu padarytos žalos ar bent jos dalies nepašalino, nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata ir jos gydymu. Jis 2014 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio metu pareiškė esąs nekaltas (II t., b.l. 106-107). Nors kaltinamasis viso teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad tuoj po įvykio jis atsiprašė nukentėjusiosios R. K., nupirko jai gėlių ir į vokelį įdėjo 300 Lt, tačiau teisme nukentėjusiosios jis taip ir neatsiprašė, pareikšdamas, kad dėl viso šio įvykio kalta pati R. K.. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

37Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, A. Š. už kiekvieną nusikaltimą skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu A. Š. įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Siekiant padėti kaltinamajam A. Š. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skiriama šiame straipsnyje nenumatytas įpareigojimas – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

38Kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

39Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos direktorė A. D. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojui -Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos kolektyvui (II t., b.l. 105).

40BK 40 straipsnyje numatyta asmens, padariusio nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybė tik esant šio straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų sąlygų visumai, t.y., 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. Š. anksčiau nebuvo teistas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nusikalto pirmą kartą. Jo asmenybės teigiamas vertinimas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų, Tačiau iki nuosprendžio priėmimo momento kaltinamasis nėra atlyginęs nusikalstama veika R. K. padarytos žalos ir net nėra pradėjęs to daryti. Jis nei raštu nei žodžiu neįsipareigojo ateityje, po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. A. Š. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad nukentėjusiosios R. K. civilinio ieškinio nepripažįsta, nes yra nekaltas dėl jai padarytos žalos. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad A. Š. savanoriškai, o ne įpareigotas teismo nuosprendžiu, ateityje atlygins ar pašalins visą padarytą žalą. Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino tik iš dalies, negatyviai savo veikos nevertina, išgyvena tik dėl jos gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl nusikalstamos veikos padarinių. A. Š. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių visumos.

41Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. kaltinamajam A. Š. pareiškė 10287,67 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti 287,67 Lt turtinę žalą bei 10 000 Lt neturtinę žalą (II t., b.l. 12-14). Kaltinamasis A. Š. civilinio ieškinio nepripažįsta. Civilinis atsakovas civilinio ieškinio klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

42Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

43Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nukentėjusioji R. K. nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 287,67 Lt gydymo ir kelionės į gydymo įstaigas išlaidos. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji gydymo išlaidų nedetalizuoja, bet prie civilinio ieškinio prideda Všį Klaipėdos jūrininkų ligoninės kasos aparato kvitą kvitą 2013 m. gegužės 13 d., patvirtinantį, kad už rentgeno nuotrauką ji sumokėjo 5 Lt (II t., b.l. 16), VŠĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro kasos aparato kvitą, patvirtinantį, kad už gydymo paslaugas šioje įstaigoje 2013 m. gegužės 6 d. sumokėjo 16 Lt (II t., b.l. 16); 2013 m. kovo 12 d. nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, patvirtinantį, kad R. K. už specialisto tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriui sumokėjo 65 Lt (II t., b.l. 17);Všį Jūrininkų sveikatos priežiūros centro kasos aparato kvitą ir R. K. suteiktų paslaugų apskaitos lapą, patvirtinančius, kad už gydymo procedūrą – parafino aplikaciją nukentėjusioji sumokėjo 32 Lt (II t., b.l. 18); R. K. pateikė ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro fizioterapijos skyriaus (kabineto) lankytojo kortelę, kurioje nurodyta, kad 2013 m. balandžio 29 d., 2013 m. balandžio 30 d. ir 2013 m. gegužės 2 d. R. K. dėl nugaros dešinės pusės hematomos buvo paskirtos fizioterapijos procedūros (II t., b.l. 22). R. K. pateikė ir kvitą, patvirtinantį, kad 2013 m. balandžio 30 d. ji pirko elektroninį kartinį bilietą už 5.4 Lt (II t., b.l. 16). 2013 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminio tyrimo veiksmas – akistata tarp nukentėjusiosios R. K. ir kaltinamojo A. Š. (I t., b.l. 95). Nukentėjusioji pateikė Klaipėdos kartinio e-bilieto, 2013 m. liepos 1 d. įsigijimo kvitą ir UAB „Klaipėdos ekspedicija“ kasos kvitą 2013 m. liepos 1 d. kelionės bilietui įsigyti, patvirtinantį jos kelionės pas tyrėją išlaidas 6,1 Lt, ir 201 (II t., b.l. 16,19). Šios nukentėjusiosios patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika. R. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 129,5 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

44Kiti kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai: UAB „Hasana“ kasos aparato kvitai, išduoti 2013-05-07, 2013-05-08 kelionės Šilutės r. bilietams už 5 Lt įsigyti, bei UAB „Dešimtas maršrutas“ kasos kvitas, išduotas 2013-05-09 kelionės į Kalotės k. bilietui už 2,5 Lt įsigyti (II t., b.l. 19), neaišku kaip susiję su R. K. pareikštu civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti (gydymo ir kelionės į gydymo bei ikiteisminio tyrimo įstaigas išlaidos). Nukentėjusioji teismui pateikė dokumentus: 23 vienetus, 48,80 Lt vertės popierinių kelionės Klaipėdos m. bilietų, kasos kvitą, patvirtinantis 0,6 Lt sumokėjimą už kopijavimo paslaugas, ir kasos aparatų kvitus, patvirtinančius Klaipėdos m. kartinių e-bilietų už 56,8 Lt įsigijimą. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad visos šios išlaidos yra susijusios su jos kelionėmis į gydymo įstaigas, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių kad ji iš tiesų lankėsi gydymo įstaigose kasos kvituose nurodytomis dienomis. Be to, nukentėjusioji pateikė gydytojo išrašytus receptus vaistams įsigyti, tačiau dokumentų, patvirtinančių šių vaistų įsigijimo išlaidas, arba bent jau vaistinių kainoraščių, patvirtinančių šių vaistų kainas, nepateikė. Šioje dalyje (150,67 Lt) tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, teismas negali, todėl pripažįsta nukentėjusiosios R. K. teisę į 150,67 Lt ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

45Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai R. K. buvo padaryti įvairūs sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio žasto, kairio dilbio ir dešinio sėdmens srityje, kliniškai nustatytas kairio riešo raiščių patempimas. Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo R. K. dėl kaltinamojo A. Š. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus- negalėjo kurį laiką dirbti, sumažėjo jos judėjimo laisvė, bendravimo galimybės. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiosios darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad po traumos nesumažėjo jos darbingumas, nesumažėjo atlyginimas, nepasikeitė darbo funkcijos. Nukentėjusioji nurodo, kad ji dėl sužalojimų jaučia stresą ir baimę, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kad R. K. dėl 2013 m. kovo 7 d. patirtų sužalojimų lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, jai diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas.

46Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir R. K. priteisiama 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

47Kaltinamasis A. Š. ir nukentėjusioji R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo Klaipėdos miesto sporto centre, kuris 2013 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-220 buvo reorganizuotas į Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklą. Nukentėjusioji ir kaltinamasis po įstaigos reorganizavimo tęsia darbo santykius Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokykloje (II t., b.l. 79). LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal CK 6.264 straipsnį kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys. A. Š., žalos padarymo R. K. metu veikė kaip Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos treneris, t.y., atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. A. Š. darbo metu neteisėtai panaudojo fizinę jėgą ir smurtą prieš kitą darbuotoją R. K., tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarydamas jai turtinę ir neturtinę žalą. Tarp A. Š. veiksmų ir žalos, padarytos R. K. yra priežastinis ryšys. Darbdaviui yra taikoma žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija, kurią nuginčyti turi pareigą pats žalą padaręs asmuo(kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013). Civilinis ieškinys 129,5Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisiamas iš civilinio atsakovo Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos.

48Civilinis ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius kaltinamajam A. Š. pareiškė civilinį ieškinį , reikalaudamas atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 2049,72 Lt turtinę žalą (17-18). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl nusikaltimo padarymo metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji R. K. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. gegužės 20 d., ir VSDFF Klaipėdos skyrius už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. jai išmokėjo 1619,28 Lt ligos pašalpą, bei sumokėjo 430,44 Lt mokesčių. Pagal CK 6,290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, todėl šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo A. Š..

49Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Š. pareiškė 153,70 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (II t., b.l 38-39). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausta nukentėjusioji R. K. sveikatos priežiūros įstaigose buvo gydoma nemokamai. Jos gydymo išlaidos padengti Klaipėdos teritorinė ligonių kasa sumokėjo 153,7 Lt.

50Pagal CK 6.264 straipsnį kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys. Tačiau CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 nagrinėjant analogišką teisinę ir faktinę situaciją, kur kaltininkas nuteistas pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, išaiškinta, kad jei darbdavys drausdamas savo atsakomybę dėl nelaimingų atsitikimų darbe mokėjo darbuotojų socialinio draudimo įmokas, būtina vadovautis CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje tiek nukentėjusioji R. K., tiek kaltinamasis A. Š. dirbo pagal darbo sutartis Klaipėdos lengvosios atletikos mokykloje (iki reorganizavimo viešosios įstaigos pavadinimas buvo Klaipėdos sporto centras), už juos darbdavys mokėjo socialinio draudimo įmokas. Šie faktai sudaro prielaidas taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė ligonių kasa šioje byloje neturi teisės reikalauti, kad Klaipėdos lengvosios atletikos mokykla atlygintų žalą, patirtą dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų bei sumokėtų mokesčių nuo jų, kurios sudaro 2049,72 Lt, bei R. K. sveikatos priežiūros paslaugų, kurios sudaro 153,70 Lt. Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklai nesant materialiai atsakingu asmeniu, kuris privalo atlyginti Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išlaidas už nukentėjusiajai R. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir išmokėtas socialinio draudimo išmokas, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai atmetami.

51Nukentėjusiosios R. K. patirtos 3000 Lt išlaidos advokatui už civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą baudžiamajame procese, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo A. Š. (II tomas, b.l. 78).

52Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

53A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, A. Š. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam paskirti įpareigojimą –tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

54-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą penkiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, A. Š. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam paskirti įpareigojimą –tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, A. Š. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam paskirti įpareigojimą –tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

56A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

57Nukentėjusiosios R. K. pareikštą 10287,67 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos 129,5 turtinės žalos atlyginimą ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje civilinio ieškinio dalyje dėl 158,17 Lt turtinės žalos atlyginimo pripažinti nukentėjusiosios teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Civilinio ieškinio dalį dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

58Civilinio ieškovo Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos pareikštą 153,70 civilinį ieškinį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 2049,72 Lt civilinį ieškinį atmesti.

59Priteisti iš kaltinamojo A. Š. 3000 Lt nukentėjusiajai R. K. proceso išlaidoms atlyginti.

60Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,... 2. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei R. B.,... 3. nukentėjusiajai R. K.,... 4. nukentėjusiosios įgaliotam atstovui advokatui V. J.,... 5. civilinio atsakovo -Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios... 6. kaltinamajam A. Š.,... 7. kaltinamojo gynėjai advokatei Alisai Kostiuk,... 8. teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Š.,... 9. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2... 10. A. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams... 11. 2013 m. kovo 7 d., apie 19 val., viešoje vietoje – lengvosios atletikos... 12. Kaltinamasis Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino... 13. Šiuos savo parodymus kaltinamasis A. Š. patvirtino ir akistatos su... 14. Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., vakare, ( - ) ji įjungė... 15. Šiuos savo parodymus nukentėjusioji R. K. patvirtino ir akistatos su... 16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus... 17. Nukentėjusiosios R. K. teismui pateiktose nuotraukose užfiksuota didelė... 18. Liudytoja L. M. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., 17.00 val., treniravosi... 19. Liudytojas J. M. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 19.00 val., treniruodamas... 20. Liudytojas R. B. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 19 val., treniruodamas... 21. Liudytoja J. B. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 19.00 val., dirbdama... 22. Liudytojas R. V., Klaipėdos miesto sporto centro direktorius, parodė, kad... 23. Liudytoja R. M. parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 19 val., ji sužinojo, kad... 24. Liudytojas L. B. parodė, kad jis dirba Klaipėdos miesto sporto centre... 25. Liudytojas D. S., gimęs 1943 m., parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 17 val.,... 26. Liudytojas D. S., gimęs 1983 m., parodė, kad 2013 m. kovo 7 d., apie 18.00... 27. Liudytoja V. B. parodė, kad ji dirba trenere apie 30 metų. 2013 m. kovo 7 d.,... 28. Liudytojas V. M. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį ir nukentėjusiąją.... 29. Liudytojas D. R. parodė, kad su kaltinamuoju A. Š. jie yra kolegos, D. R.... 30. Išanalizavęs ir įvertinęs duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta,... 31. Veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos... 32. Iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad nusikalstama veika padarytą iš... 33. Kaltinamojo A. Š. veika kvalifikuojama kaip dviejų nusikalstamų veikų... 34. Kaltinamojo A. Š. nurodyta R. K. stumdymo priežastis – siekimas patraukti... 35. Nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, A. Š. padarė netiesiogine... 36. A. Š. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio... 37. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2... 38. Kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas... 39. Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto lengvosios atletikos mokyklos... 40. BK 40 straipsnyje numatyta asmens, padariusio nesunkų ar apysunkį... 41. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. kaltinamajam A. Š. pareiškė... 42. Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.... 43. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp... 44. Kiti kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai: UAB „Hasana“ kasos... 45. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad... 46. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir... 47. Kaltinamasis A. Š. ir nukentėjusioji R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu... 48. Civilinis ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius kaltinamajam A. Š. pareiškė... 49. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo... 50. Pagal CK 6.264 straipsnį kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos,... 51. Nukentėjusiosios R. K. patirtos 3000 Lt išlaidos advokatui už civilinio... 52. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 303... 53. A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 54. -pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies... 56. A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 57. Nukentėjusiosios R. K. pareikštą 10287,67 Lt civilinį ieškinį tenkinti... 58. Civilinio ieškovo Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos pareikštą... 59. Priteisti iš kaltinamojo A. Š. 3000 Lt nukentėjusiajai R. K. proceso... 60. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas...