Byla 2-341/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės, kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria patvirtintas UAB „Pragysta“ kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašas.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3UAB „Pragysta“ 2005 m. gruodžio 22 d. iškelta bankroto byla. Įmonės administratorius UAB „Būrai“ kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 2402985,87 Lt sumai.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymą patenkino. Teismas nurodė, kad įmonės kreditorių reikalavimai, kuriuos prašo patvirtinti įmonės administratorius yra pagrįsti ir tvirtintini pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pagrindus.

5Atskiruoju skundu kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį dalyje, kurioje patvirtinti pirmosios eilės kreditorių P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P. kreditoriniai reikalavimai ir perduoti šių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad UAB “Pragysta” iškėlus bankroto bylą UAB „Pragysta“ atleido iš darbo 4 apdraustuosius, kurių pranešimuose apie atleidimą iš darbo buvo nurodyta 116721,62 Lt draudžiamųjų pajamų ir 39662 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų suma. Apeliantas mano, kad šie kreditoriniai reikalavimai atsirado dėl nesąžiningų veiksmų, t.y. UAB „Pragysta“ darbuotojams 2005 m. III ketvirtį buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis nuo 135,5 Lt iki 550 Lt, o 2005 m. IV ketvirtyje – nuo 550 Lt iki 3500 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. IV ketvirtyje UAB „Pragysta“ jokios veiklos nevykdė, apelianto nuomone, UAB „Pragysta“ piktnaudžiavo teisės aktais suteikiama teise nustatyti darbo užmokestį neatsižvelgiant į ekonominę padėtį bei iš UAB „Pragysta“ bankroto procedūros kylančius kitų įmonės kreditorių kreditorinių teisių apribojimus. Be to, pareiškėjai 2005 m. gruodžio 5 d. susitarimais su UAB „Pragysta“ susitarė nutraukti darbo sutartis šalių susitarimu nuo 2006 m. sausio 2 d., kiekvienam pareiškėjui išmokant 10 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijas. Tais pačiais susitarimais susitarė ir dėl kompensacijų už nepanaudotas atostogas nutraukiant darbo sutartis, padidinant darbo užmokesčius už paskutinius mėnesius, pagal kuriuos skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas, nuo 2 iki 14,5 karto. Be to, ĮBĮ įpareigoja įmonės administratorių bankroto byloje patikrinti įmonės sudarytus sandorius per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir nustačius priešingus įmonės tikslams sandorius, pareikšti ieškinį teisme dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Tokie sandoriai yra BUAB „Pragysta“ darbuotojų sandoriai, kuriais susitarta prieš bankroto bylos inicijavimą pakelti darbo užmokesčius beveik 15 kartų, pagal šiuos pakeltus darbo užmokesčius susitariant paskirti 10 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą, žinant, kad įmonė nepajėgi mokėti tokio dydžio darbo užmokesčio. Tačiau BUAB „Pragysta“ administratorius šiuose sandoriuose neįžvelgė P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P. nesąžiningų veiksmų. Apeliantas taip pat nurodo, kad apie Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį sužinojo tik 2006 m. gegužės 3 d. kuomet gavo iš BUAB „Pragysta“ administratoriaus pranešimą apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą. Iki tol apeliantas apie bylos nagrinėjimą ir 2006 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimą nieko nežinojo.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Pragysta“ administratorius UAB „Būrai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P. darbo sutartys buvo sudarytos nepažeidžiant darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas BUAB „Pragysta“ administratoriui nutraukti darbo sutartis su UAB „Pragysta“ pirmosios eilės kreditoriais yra nepagrįstas, nes sutartys su minėtais asmenimis yra 2006 m. sausio 3 d. nutrauktos.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditoriai P. K., V. A., V. V., A. R. prašo palikti teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatyta (CPK 329 str.).

10Kaip minėta, apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, motyvuojamas tuo, kad P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P., nesąžiningais veiksmais esant blogai įmonės finansinei būklei, kelis kartus pasididino darbo užmokesčius ir taip padidino savo kreditorinius reikalavimus. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neginčijo kreditorinių reikalavimų, nes apie UAB „Pragysta“ kreditorių sąrašo tvirtinimą nieko nežinojo.

11Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio pirmąja dalimi nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas išsprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Nagrinėjamu atveju prašymų dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nebuvo pateikta – byloje tokių duomenų nėra ir apeliantas tokios aplinkybės nenurodo. Administratorius kreditorių pareikštų finansinių reikalavimų neginčijo. Todėl klausimą dėl kreditorinių finansinių reikalavimų tvirtinimo teismas turėjo teisę išnagrinėti rašytinio proceso tvarka ir įstatymas teismo neįpareigojo apie bylos nagrinėjimą pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims, tame tarpe ir apeliantui, kaip bankrutuojančios UAB „Pragysta“ kreditoriui šioje byloje. Todėl aplinkybė, kad apeliantas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas kreditorinių reikalavimų tvirtinimas, nesudaro proceso teisės normos pažeidimo ir nėra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.

12Tačiau būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorių finansinius reikalavimus, tame tarpe ir P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P. finansinius reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių, administratoriui jų neginčijant, iš esmės neišnagrinėjo šių reikalavimų pagrįstumo.

13Apeliantas VSDFV Vilniaus skyrius, atskiruoju skundu ginčydamas P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P. finansinių reikalavimų pagrįstumą, nurodo, kad minėti UAB „Pragysta“ darbuotojai nesąžiningais veiksmais esant blogai įmonės finansinei būklei, kelis kartus pasididino darbo užmokesčius ir taip padidino savo kreditorinius reikalavimus. Tačiau šių apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su minėtų asmenų finansinių reikalavimų pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, nes byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių arba paneigiančių kreditorių P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P. finansinių reikalavimų bei jų dydžio pagrįstumą. Siekiant išspręsti, ar administratorius turėjo pagrindą ginčyti šių kreditorių finansinius reikalavimus ir ar šie reikalavimai yra pagrįsti, byloje būtina rinkti papildomus įrodymus, susijusius su šiais reikalavimais ir tik tada spręsti jų pagrįstumo klausimą.

14Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtinti P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P. kreditoriniai reikalavimai, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes ji priimta, nenustačius šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių ir nėra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis, todėl klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Ši nutarties dalis naikinama, o minėtų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, nes tvirtinant šiuos reikalavimus, nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ( CPK 327 str. 1 d. 2p., 329 str. 1 d.).

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu,

Nutarė

16Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės ,,Pragysta“ kreditorių P. K., V. A., V. V., A. R. ir J. P. kreditoriniai reikalavimai ir šių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai