Byla 2A-592-567/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei, dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui G. B., suinteresuotiems asmenims T. M. ir L. M., suinteresuoto asmens UAB „VVV“ atstovams advokatui Ričardui Suslavičiui ir M. D., suinteresuotam asmeniui E. M. – K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. M. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-168-643/2009 pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ir suinteresuotų asmenų L. M. ir T. M. priešinį pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. M. – K., UAB „VVV“, A. M., M. M., V. P., V. B. P., A. M., Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija ir VĮ Registrų centras.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė 2007-12-21 pateikė pareiškimą, prašydamas pripažinti 14,41 kv.m. ploto ūkinį pastatą, esantį ( - ), Vilniuje, kadastro ir registro dokumentuose žymimą raidėmis 2I1/p, bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Nurodė, kad 2006-04-25 į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrių kreipėsi UAB „VVV“, kaip buto, esančio ( - ), Vilniuje, savininkas bei pranešė, jog namo kieme yra ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 2I1/p, į kurį nuosavybės teisės neįregistruotos. UAB „VVV“ buvo informuota 2006-05-11 raštu apie pradėtą vykdyti statinių, kurie neturi savininkų, pripažinimo bešeimininkiais procedūrą. 2006-06-20 sudaryta tam tikslui darbo grupė įtraukė minėtą pastatą į apskaitą, kaip statinį, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nėra žinomas. Vilniaus miesto DŽDT Vykdomasis komitetas 1973-03-16 sprendimu skyrė 40 kv.m. ploto žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, dviejų boksų garažui individualioms automašinoms statyti J. R. ir V. B. P.. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad dviejų boksų garažas statomas, nugriaunat esamus sandėlius, ir numatytas įpareigojimas statytojams J. R. ir V. B. P. pastatyti vietoje griaunamų 3 sandėliukus namo gyventojams. Pastatyti garažai buvo priimti naudoti 1975-05-15 aktais. Vilniaus miesto Spalio rajono Vykdomasis komitetas 1975-12-08 sprendimu nusprendė įregistruoti 17,53 kv.m. ploto garažą J. R. vardu, o 1976-01-29 sprendimu – 17,15 kv.m. ploto garažą V. B. P. vardu. Nuosavybės teisės į šiuos garažus įregistruotos viešame registre. Ūkinis pastatas, esantis ( - ), Vilniuje, pažymėtas indeksu 2I1/p, buvo pastatytas teisėtai, vykdant Vilniaus miesto DŽDT Vykdomojo komiteto 1973-03-16 sprendimo įpareigojimą. Minėtame pastate esančių sandėliukų priklausomybės klausimas nebuvo išspręstas. Šiuo metu minėtas pastatas yra 1977 kv.m. ploto namų valdos žemės sklype, kuriame taip pat stovi gyvenamasis namas, esantis ( - ), Vilniuje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėtame gyvenamajame name nuosavybės teise valdo butus A. M. ir M. M. – butą Nr. 1, E. M. – Kasparaitienė – butą Nr. 6, UAB „VVV“ – butą Nr. 4, V. P. – butą Nr. 2, A. M. – butą Nr. 3, T. M. – butą Nr. 5. Gyvenamojo namo butai (Nr.1, Nr.5 ir Nr. 6) buvo privatizuoti su rūsio patalpomis, tačiau nėra duomenų, kad ginčo pastate esantys sandėliukai būtų privatizuoti. Siekiant nustatyti pastato savininkus, spaudoje buvo kviečiami atsiliepti ginčo pastato savininkai ar asmenys, turintys teisių į jį, tačiau niekas neatsiliepė (LR CK 4.57 str. 1 d., 4.58 str.).

4Suinteresuoti asmenys T. M. ir L. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir 2008-02-15 priešinį pareiškimą, prašydami atmesti pareiškėjo pareiškimą ir pripažinti T. M. ir L. M. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ūkinį pastatą 2I1/p, esantį ( - ), Vilniuje, ir įregistruoti nuosavybės teises T. M. ir L. M. į nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą 2I1/p (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), Vilniuje, kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nurodė, kad 1940 m. adresu ( - ), Vilniuje buvo pastatytas ir įregistruotas ūkinis statinys. Vėliau pokario metais šis statinys priklausė butų Nr. 5 ir Nr. 6 šeimoms. 1973 m. statinys buvo nugriautas, o butų Nr. 5 ir Nr. 6 šeimoms pastatyti 3 sandėliukai. Gyvenamojo namo cokoliniame aukšte pagrindinis plotas buvo užimtas butų Nr. 3 ir Nr. 1 garažų įrengimui. Papildomai kiekviena name gyvenanti šeima turėjo po 1 sandėliuką namo cokoliniame aukšte. Namas rūsio neturi. Ginčo sandėliukus T. M. ir L. M. įsigijo 1978 m., pasikeitę butais su buto Nr. 5 gyventojais. Bute Nr. 5 gyveno 2 šeimos, kurioms priklausė 4 sandėliukai, todėl, pasikeitus butais, šie sandėliukai atiteko T. M. ir L. M.. Norėdami statyti garažą, T. M. ir L. M. nusipirko papildomai vieną sandėliuką, priklausiusį butui Nr. 6, už 1000 rublių. 1992 m. T. M. ir L. M. butas buvo privatizuotas su visomis pagalbinėmis patalpomis pagal tuo metu galiojusį Privatizavimo įstatymą. 2006 metų pradžioje T. M. ir L. M. kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu dėl sandėliukų įregistravimo, tačiau prašymas patenkintinas nebuvo, nes sandėliukai yra neidentifikuoti, tačiau sandėliukai yra pastatyti vietoj nugriautų 1940 m. pastatytų sandėliukų, todėl jie laikytini teisėtais statiniais. Šiuo atveju sandėliukų savininkai pareiškėjui visada buvo žinomi. T. M. ir L. M. ginčo sandėliukais naudojasi nuo 1978 m., kai pasikeitė butais. Nuo tada jie įgijo valdymo teisę ir 1992 m. privatizavo butą kartu su jais. T. M. ir L. M. ginčo sandėliukus įgijo sąžiningai ir niekas neturi daugiau teisių už juos į šį turtą, kurį valdo nepertraukiamai, atvirai, teisėtai ir kaip savą jau 30 metų (CK 4.22 str. 1 d., 4.23 str. 2 d., 4.25 str. 1 d., 4.26 str. 3 d., 4.57 str., 4.68 str. 1 d ir 2 d., 4.71 str. 1 d.).

5Suinteresuotas asmuo UAB „VVV“ atsiliepimuose į pareiškimą ir priešinį pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti, o priešinį pareiškimą atmesti. Nurodė, kad daiktinės teisės į ūkinį pastatą viešame registre nėra įregistruotos trečiųjų asmenų vardu, pareiškėjas atliko visas reikiamas procedūras iki pareiškimo pateikimo teismui, o savininkų ir asmenų, turinčių teisių į ūkinį pastatą, pretenzijų nesulaukė. Suinteresuotų asmenų T. M. ir L. M. priešinis pareiškimas nepagrįstas, nes jie nepateikė ginčo ūkinio pastato statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. L. M. ir T. M. valdymo neįregistravo viešame registre, nepateikė įrodymų, kad jiems buvo perduotas būtent ginčo ūkinis pastatas ir kad tai padaryta teisėtai (CK 4.22 str., 4.23 str., 4.27 str. 2 d., 4.57 str., 4.58 str., 4.68 str. – 4.71 str., 4.253 str.).

6Suinteresuotas asmuo E. M. – K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo pastato savininkai T. M. ir L. M. įgijo šį pastatą, pirkdami butą su priklausiniais, nepertraukiamai valdo nuo 1978 m., t.y. nenutraukta įgyjamoji senatis. Ginčo statinio sandėliukų naudotojai pareiškėjui žinomi nuo pat pradžios, tačiau jis nesusisiekė su jais, o rinko duomenis apie sandėliukus, neteisėtai įtraukė juos į apskaitą, kaip statinį, neturintį savininko. Pareiškimas paduodamas, ginant tik D. šeimos valdomos UAB „VVV“ interesus, siekiančios sandėliukų teritorijoje statyti namus. VĮ Registrų centras vykdė dvigubą ūkio pastato 2I1p, kuris apėmė ir sandėliukus kartu su garažų boksais, apskaitą, registruodamas garažų boksą, iškraipė 1975-12-18 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 612, įregistravo kitu adresu.

7Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimuose į pareiškimą ir priešinį pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti, o priešinį pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pagal įstatymą savivaldybė turtą gali įgyti pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą. Pagal Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles ir pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, jog ginčo ūkinis pastatas yra bešeimininkis, todėl turi būti perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Asmuo, teisėtai pastatęs statinį, įgyja nuosavybės teisę į statinį ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Suinteresuoti asmenys L. M. ir T. M. nepateikė ūkinio pastato statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų, todėl negali įgyti nuosavybės teisės į ginčo statinį (CK 4.22 str., 4.23 str., 4.27 str., 4.57 str., 4.58 str., 4.68 str. – 4.71 str., 4.253 str., LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 str. 7 p.).

8Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į priešinį pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčo ūkinis pastatas (Nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų byloje Nr. 13/10075 pažymėtas 2I1/p) bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Šiuo atveju suinteresuoti asmenys L. M. ir T. M. siekia įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises į ginčo ūkinį pastatą, kuris nėra tinkamai suformuotas, kaip nekilnojamojo turto objektas. Minėto ūkinio pastato nustatyti tik kadastro duomenys, tačiau nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis, kad nekilnojamasis daiktas yra baigtas formuoti. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais, todėl toks suinteresuotų asmenų L. M. ir T. M. priešinio pareiškimo reikalavimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas negalėtų būti tenkinamas (CK 4.24 str., 4.68 str. – 4.71 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d., 12 str.).

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-02-02 sprendimu nusprendė:

101) Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkinti ir pripažinti 14,41 kv.m. ploto ūkinį pastatą ( - ), Vilniuje, kadastro ir registro dokumentuose žymimą raidėmis 2I1/p, bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

112) T. M. ir L. M. priešinį pareiškimą atmesti ir priteisti iš L. M. ir T. M. po 134,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, jog L. M. ir T. M. negalėjo valdyti iki 1978 m. pastatytų sandėliukų, kaip savų. Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1973-03-16 sprendimą J. R. ir V. P. turėjo vietoj griaunamų pastatyti 3 sandėliukus namo gyventojams. Teismas pabrėžė, jog šiuo atveju nėra nustatyta, kad ūkinis pastatas 2I1/p yra baigtas formuoti. Teismas nustatė, kad ūkinio pastato 2I1/p statyba nėra įteisinta, todėl kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Teismas konstatavo, jog minėto Vykdomojo komiteto įpareigojimas pastatyti vietoj griaunamų 3 sandėliukus namo gyventojams, nelaikytinas atsisakymu savo nuosavybės teisių į juos. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei (savivaldybei) priklausantį turtą. Teismas L. M. ir T. M. argumentus, kad sandėliukus jie iš valstybės įsigijo privatizuodami butą, vertino kritiškai dėl tų pačių motyvų, kad negalėjo būti privatizuotas neteisėtas statinys, kaip netinkamas nuosavybės teisės objektas. Teismas padarė išvadą, kad L. M. ir T. M. prašymas dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2I1/p, esantį adresu ( - ), Vilniuje, įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo atmestinas, kadangi nėra įstatymo reikalaujamų sąlygų nuosavybės teisei šiuo pagrindu atsirasti. Teismas konstatavo, jog atmetus reikalavimą pripažinti L. M. ir T. M. nuosavybės teises į ūkinį pastatą 2I1/p įgyjamosios senaties pagrindu, atmestinas ir jų reikalavimas įregistruoti nuosavybės teises į šį objektą.

12Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006-06-20 aktu Nr. 2 įtraukė ginčo ūkinį pastatą į apskaitą, kaip statinį, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nėra žinomas. Teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko visas privalomas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad, nebuvo nustatyta, kad 14,41 kv.m. ploto ūkinis pastatas ( - ), Vilniuje, kadastro ir registro dokumentuose žymimas raidėmis 2I1/p, turėtų savininką, padarė išvadą, kad yra teisėtas pagrindas pripažinti jį bešeimininkiu. Teismas konstatavo, jog patenkinus Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą, iš suinteresuotų asmenų, pareiškusių priešinį reikalavimą, L. M. ir T. M., priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei –154,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 114,70 Lt žyminio mokesčio (CK 4.23 str., 4.24 str., 4.57 str., 4.58 str., 4.68 str. – 4.71 str., CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., Nekilnojamojo LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimas Nr. 643 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-23 sprendimas Nr. 1-977 „Dėl statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas) nustatymo, apskaitymo ir dokumentų pateikimo pripažinti statinius bešeimininkiais tvarkos patvirtinimo“).

13Suinteresuoti asmenys T. M. ir L. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą ir patenkinti priešinį pareiškimą arba priimti apeliantams palankų sprendimą pagal priklausinius. Pirmosios instancijos teismo sprendimas vienašališkas, neteisingas, gina korupcijos interesus. Apeliantams nesuprantama, kokiais motyvais remiantis buvo atmestas priešinis pareiškimas. Apeliacinio skundo argumentai:

141) Sandėliukai buvo įgyti sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai 30 metų valdomi, 1992 m. privatizuoti ir stovi ant butui priklausančios išpirktos žemės valdos. DŽDT Vykdomojo komiteto įpareigojimu vietoje nugriaunamo 57 m2 ploto ūkinio pastato pastatyti tris sandėliukus 5 ir 6 butų gyventojams, t.y. tiems gyventojams, kurie sandėliukų neatsisakė. Vilniaus miesto savivaldybė prarado savo teises į ūkinio pastato nuosavybę, kadangi ūkinis pastatas buvo nugriautas ir jo vietoje buvo pastatytas dviejų garažų ir trijų sandėliukų statinys. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės turtas buvo sunaikintas dėl tuometinių DŽDT vykdomojo komiteto veiksmų. 1978 m. apeliantai, pasikeitę butais, kartu įgijo ir visus buto Nr. 5 ūkio priklausinius, o vėliau nusipirko papildomai vieną sandėliuką, priklausiusį butui Nr. 6, už 1000 rublių. 1992 m. pagal 1991-05-28 LR Butų privatizavimo įstatymą butas buvo privatizuotas su visomis pagalbinėmis patalpomis. Tokiu atveju sutartyje buvo nurodoma, kad butas perkamas su priklausiniais. Butus su priklausiniais šiuo atveju pirko trys šeimos, gyvenančios bute Nr. 1, bute Nr. 5 ir bute Nr. 6, taigi visi priklausiniai juridiškai priklauso šių butų savininkams. Butai Nr. 2 ir Nr. 4 buvo privatizuoti be priklausinių, todėl jų kainos ženkliai skiriasi nuo apeliantams priklausančio buto Nr. 5 kainos. Teisėtai pastatyti 3 sandėliukai dar iki butų privatizacijos buvo privati butų Nr. 5 ir Nr. 6 nuosavybė, kurią, privatizuojant butus, papildomai savivaldybė pardavė jų šeimininkams savininkams.

152) Sandėliukai pastatyti teisėtai iš privataus statytojo medžiagų ir jo lėšomis ir yra privati nuosavybė, papildomai privatizuoti ir stovi ant išpirktos žemės, todėl savivaldybė namo, esančio ( - ), Vilniuje, valdose jokio jai priklausančio turto neturi. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė pareiškimą, gindama D. šeimos ir jų valdomos UAB „VVV“ interesus. Savivaldybei buvo žinomas sandėliukų šeimininkas, t.y. iš 2006-01-28 prašymo VĮ Registrų centrui dėl pastato įregistravimo, iš 2006-03-16 UAB „Naujamiesčio būstas“ rašto – atsakymo dėl pastato nugriovimo. Savivaldybė nesikreipė tiesiogiai į sandėliukų šeimininkus, o vietoj to rinko dokumentus pagal 2007-11-22 R. D. prašymą, kurio tikslas atimti nekilnojamąjį turtą iš teisėtų valdytojų. Teismas privalėjo vadovautis CPK 293 str. ir nutraukti bylą, kadangi pareiškėjas nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. 2002 m. butą Nr. 4 įsigijusi D. šeima tendencingai teikia ieškinius prieš apeliantus tikslu atimti jų nuosavybę, todėl visos bylos turėtų būti sujungtos į vieną ir perduotos prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal BK 181 str. 3 d., tik taip bus sustabdyti D. šeimos veiksmai.

163) Teismas, gindamas savivaldybės neteisėtus interesus, atmetė L. M. ir T. M. priešinį pareiškimą, tačiau nenurodė konkrečių pagrindų, įrodymų. Daikto atviro valdymo pagrindu jie įgijo nuosavybės teisę į daiktą, nes sandėliukus jie įgijo sąžiningai ir sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą ir papildomai privatizuotą, valdo nuo 1978 m., virš 30 metų. Teismo išvada, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybės ar savivaldybei priklausančius daiktus, kad asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą, nepagrįsta, kadangi savivaldybė jokios nuosavybės nebeturi. Šiuo atveju yra pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas, kurį įgyvendinti turi butų Nr. 5 ir Nr. 6 gyventojai, nepriklausomai, kas tuose butuose gyventų. Papildomai sandėliukai privatizuoti buto Nr. 5 gyventojų, kaip priklausiniai, todėl jie yra apeliantų šeimos privati nuosavybė.

17Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „VVV“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą palikti nepakeistą.

18Suinteresuotas asmuo E. M. – K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą, priimti naują sprendimą – patenkinti priešinį pareiškimą dėl ūkinio pastato, esančio adresu ( - ), Vilniuje, pripažinimo apeliantams nuosavybės teise pagal senatį arba pagal priklausinius ir priteisti bylos vedimo išlaidas.

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą patenkinti ir pripažinti 14,41 kv.m. ploto ūkinį pastatą ( - ), Vilniuje, žymimą 2I1/p, bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, naikintina dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla šioje dalyje. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus šioje dalyje gali priimti naują sprendimą, atmetant Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą (LR CPK 330 str.). Sprendimo dalis, kuria T. M. ir L. M. priešinis pareiškimas atmestas ir priteista iš L. M. ir T. M. po 134,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, paliktina nepakeista, nes byla šioje dalyje išspręsta teisingai, tinkamai pritaikant materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 320 str.).

21Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žemės sklypo savininkų teisių turinį, apibrėžė, kad žemės sklypo savininkams nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, bei kiti nekilnojamieji daiktai. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Nuosavybės teisė į bešeimininkį daiktą negali būti įgyjama, jeigu tokio daikto pasisavinimu pažeidžiama kito asmens teisė pasisavinti daiktą.

22Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas - 14,41 kv.m. ploto ūkinis pastatas ( - ), Vilniuje, žymimas 2I1/p - yra ant privataus žemės sklypo, kurio savininkai yra įregistravę nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre (3 t., b.l. 91-93). Ta aplinkybė, kad ant privataus žemės sklypo yra ūkio pastatas, į kurį nuosavybės teisės viešame registre neįregistruotos (3 t., b.l. 128), ir šį pastatą 2006-06-20 aktu Nr. 2 (1 t., b.l. 19-20) savivaldybė apskaitė, kaip statinį, neturintį savininkų (arba kurių savininkai nežinomi), nesudaro teisinio pagrindo ūkinį pastatą, žymimą 2I1/p, pripažinti bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima pripažinti bešeimininkiu ant privataus žemės sklypo esančio nekilnojamojo daikto, kuris nėra tinkamai suformuotas, kaip nekilnojamojo turto objektas, ir yra nustatyti tik jo kadastro duomenys.

23Įstatymų leidėjas nustatė, kad asmuo, perėmęs turtą, prisiima su turtu susijusias teises ir prievoles. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypo ( - ), Vilniuje, priklausiniu yra ginčo objektas - ūkinis pastatas 2I1/p, kuriuo faktiškai naudojasi T. M. ir L. M.. Teisėjų kolegija nevertina argumentų dėl to, ar yra teisinis pagrindas pripažinti nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio paskirties ūkinį pastatą 2I1/p, kaip buto Nr. 5, priklausinį, nes T. M. ir L. M. nepareiškė tokio reikalavimo nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjas draudžia apeliacinėje instancijoje reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja buto Nr. 5 priklausinių teisinio statuso klausimo (CPK 312 str.). Ta aplinkybė, kad teisėjų kolegija palieka nepakeistą sprendimo dalį, kuria atmestas priešinis reikalavimas pripažinti T. M. ir L. M. nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą į ūkinį pastatą 2I1/p, esantį ( - ), Vilniuje, ir įregistruoti nuosavybės teises T. M. ir L. M. į nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą 2I1/p (unikalus Nr. 109409136-3024), esantį ( - ), Vilniuje, kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę, neužkerta kelio T. M. ir L. M. keiptis į teismą, užvedant atskirą bylą, dėl pripažinimo nuosavybės teisių į buto Nr. 5 priklausinius.

24Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad L. M. ir T. M., iš valstybės įsigiję privatizuotą butą, negalėjo privatizuoti sandėliukų, kaip neteisėto statinio ir netinkamo nuosavybės teisės objekto, nes šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl buto Nr. 5 priklausinių.

25L. M. ir T. M. siekia įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises į ginčo ūkinį pastatą, kuris nėra tinkamai suformuotas, kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl nuosavybės teisės į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o gali būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 str. 1 d., 4.47 str., 4.12 str., Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. - 7 str.).

26Įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus (CK 4.68 str. 1 d.). Teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas, yra daikto registracijos pagrindas (CPK 529 str.). Vien ta aplinkybė, kad nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas sukako, savaime nesudaro teisinio pagrindo įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises, nes nagrinėjamu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį.

27Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad ūkinio pastato 2I1/p statyba nėra įteisinta (tai patvirtina ir naujai prijungtas rašytinis įrodymas, 3 t., b.l. 190) ir nėra nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, teisėto valdymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

28Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CPK 293 str. ir nutraukti bylą, kadangi pareiškėjas nesilaikė ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, nes apeliantai neįvardino įstatyminio pagrindo pareiškėjui pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nutraukti bylą CPK 293 str. numatytais pagrindais ir nėra įstatymo, įpareigojančio savivaldybę pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka šios kategorijos bylose.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo sujungti kitas civilines bylas, kuriose dalyvauja D. šeima ir apeliantai, į vieną bylą ir perduoti prokuratūrai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal BK 181 str. 3 d., nes teismai, spręsdami civilinius ginčus, neatlieka baudžiamojo persekiojimo funkcijų. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai (CK 1.136 str., 1.138 str., 1.98 str. 2 d., 4.13 str. 2 d., 4.22 str., 4.23 str., 4.27 str., 4.57 str., 4.58 str., 4.68 str. – 4.71 str., 4.253 str., 6.122 str. 1 d., CPK 3 str. 7 d., str., 5 str. - 8 str., 177 str. - 179 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

30Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis, kuria atmestas T. M. ir L. M. priešinis pareiškimas, yra pagrįsta ir teisėta, kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti T. M. ir L. M. priešinį pareiškimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš L. M. ir T. M. po 134,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, nes jie turi pareigą atlyginti valstybei visas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylose, kuriose ginamas savivaldybės interesas, yra atleista pagal įstatymą. Netenkinus apeliacinio skundo dalyje dėl priešinio pareiškimo reikalavimų, apeliantams nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje. Byloje nėra įrodymų, kad E. M. – K. patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl jai nėra priteisiamos bylos vedimo išlaidos (LR CPK 83 str. 1 d. 5 p., 93 str., 98 str.).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

Nutarė

32Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą patenkinti ir pripažinti 14,41 kv.m. ploto ūkinį pastatą ( - ), Vilniuje, žymimą 2I1/p, bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

33Atmesti Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą pripažinti 14,41 kv.m. ploto ūkinį pastatą ( - ), Vilniuje, žymimą 2I1/p, bešeimininkiu ir perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

34Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo dalį, kuria T. M. ir L. M. priešinis pareiškimas atmestas ir priteista iš L. M. ir T. M. po 134,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė 2007-12-21 pateikė pareiškimą,... 4. Suinteresuoti asmenys T. M. ir L. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir... 5. Suinteresuotas asmuo UAB „VVV“ atsiliepimuose į pareiškimą ir priešinį... 6. Suinteresuotas asmuo E. M. – K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį... 7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 8. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į priešinį... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-02-02 sprendimu nusprendė:... 10. 1) Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą tenkinti ir pripažinti 14,41... 11. 2) T. M. ir L. M. priešinį pareiškimą atmesti ir priteisti iš L. M. ir T.... 12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006-06-20... 13. Suinteresuoti asmenys T. M. ir L. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydami... 14. 1) Sandėliukai buvo įgyti sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai 30 metų... 15. 2) Sandėliukai pastatyti teisėtai iš privataus statytojo medžiagų ir jo... 16. 3) Teismas, gindamas savivaldybės neteisėtus interesus, atmetė L. M. ir T.... 17. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė, suinteresuoti asmenys Vilniaus... 18. Suinteresuotas asmuo E. M. – K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta Vilniaus miesto... 21. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žemės sklypo savininkų teisių... 22. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas - 14,41 kv.m. ploto ūkinis pastatas ( -... 23. Įstatymų leidėjas nustatė, kad asmuo, perėmęs turtą, prisiima su turtu... 24. Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo... 25. L. M. ir T. M. siekia įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises į ginčo... 26. Įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia,... 27. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad... 28. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad pirmosios... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo sujungti kitas... 30. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis, kuria atmestas T. M. ir L. M.... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,... 32. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo... 33. Atmesti Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą pripažinti 14,41 kv.m.... 34. Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo...