Byla 2-1732-241/2017
Dėl kreditorių komiteto nušalinimo, skubaus bankroto administratorės atstatydinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-420-413/2017 pagal pareiškėjo Z. V. pareiškimą dėl kreditorių komiteto nušalinimo, skubaus bankroto administratorės atstatydinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ bankroto byloje.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą prašydamas:
    1. skubiai atstatydinti atsakovės BUAB „FF Lizingas“ bankroto administratorę UAB „Admivita“ ir paskirti kitą bankroto administratorių, nesusijusį su UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ buveinėje, jų filialuose veikiančiomis įmonėmis ir fiziniais asmenimis;
    2. nušalinti BUAB „FF Lizingas“ kreditorių komitetą ir įpareigoti administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą dėl naujo kreditorių komiteto išrinkimo;
    3. paskirti BUAB „FF Lizingas“ bankroto procedūros metu vykdytos įmonės veiklos auditą, lėšas už auditą apmokant iš sukauptų ir nepanaudotų BUAB „FF Lizingas“ lėšų;
    4. dėl galimai nusikalstamų veikų priimti atskirąją nutartį ir pranešti Generalinei prokuratūrai;
    5. iš BUAB „FF lizingas“ išreikalauti duomenis apie atsakovės bankroto procedūrą: duomenų suvestinę apie nuo 2013 m. lapkričio 13 d. gautas pajamas ir padarytas išlaidas, tai patvirtinančius dokumentus; žemės sklypų nuomos teisių vertinimus; turto pardavimo dokumentus; turto nurašymo ir sunaikinimo aktus; teismui nepateiktus kreditorių komiteto protokolus; įrodymus apie M. Ž. ir/ar AB „Klaipėdos energijos“ susipažinimo su BUAB „FF Lizingas“ dokumentais patvirtinančius dokumentus, jų apmokėjimą už tai patvirtinančius dokumentus; 2013 – 2016 m. BUAB „FF Lizingas“ metines finansines atskaitomybes; UAB „Palviga“ nekilnojamojo turto duomenis, žemės sklypo nuomos sutartį, šio ir kito turto bei žemės nuomos teisės vertinimus, turto pardavimo ar kitokio perleidimo dokumentus; BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Palviga“ lėšų likučius kasose ir banko sąskaitose; BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Palviga“ turto ir dokumentų, buvusių BUAB „FF Lizingas“ buveinėje ( - ), inventorizavimo aktus; UAB „n5 grupė“ už turto ir dokumentų inventorizavimą įmonei BUAB „FF Lizingas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimo dokumentus; BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Palviga“ turto ir dokumentų, buvusių administratorės perimtoje BUAB „FF Lizingas“ buveinėje inventorizavimo aktus; BUAB „FF Lizingas“ antstolių D. B. ir R. K. paslaugų pirkimą 2015 m. gruodžio, 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; 2015 m. lapkričio 26 d. antstolio D. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir vaizdo medžiagą (išreikalauti ją ir iš antstolio D. B.); iš UAB „Mabuta“ išreikalauti hiptekos lakšto Nr.03/1/2001/0003001 originalą; iš UAB „Skome“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) išreikalauti nuomos sutartis, kurių pagrindu VSDFV iš UAB „Skomė“ nuomojasi patalpas UAB „Skomė“ patalpose ( - ).
  2. Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
    1. areštuoti atsakovės lėšas ir turtą, įskaitant ir UAB „Palviga“ akcijas bei lėšas, leidžiant lėšas naudoti tik gavus teismo ar kreditorių susirinkimo leidimą;
    2. viešame Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisės perleidimo draudimą nekilnojamam turtui, nurodytam pareiškėjo su prašymu pateiktoje lentelėje apie turto perleidimą;
    3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XIV skyriaus pagrindais paskirti atsakovės turto administratorių iš Kauno mieste veikiančių administratorių, administratoriaus kandidatūrą parinkti teismui, gavus administratoriaus sutikimą, nustatyti skubų teismo nutarties dėl turto administratoriaus paskyrimo vykdymą;
    4. uždrausti atsakovei BUAB „FF Lizingas“ sudaryti sandorius ar atlikti kitus veiksmus įmonės vardu be teismo ar kreditorių susirinkimo leidimo;
    5. sustabdyti dabartinės sudėties BUAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto veiklą.
  3. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas siekiu apsaugoti BUAB „FF Lizingas“ nuo įmonės lėšų švaistymo ir išvengti tolimesnės žalos atsakovei darymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl BUAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto nušalinimo, pareiškimą dėl skubaus bankroto administratoriaus atstatydinimo priėmė ir atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Teismas priėmė pareiškėjo pareiškimo dalį dėl skubaus atsakovės bankroto administratoriaus atstatydinimo kaip atitinkančią procesinio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus.
  3. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nereglamentuoja galimybės ginčyti kreditorių komiteto nutarimų klausimo. Tačiau įvertinus tai, kad kreditorių komitetas veikia kreditorių susirinkimo pavedimu ir nustatyta tvarka, kreditorių komiteto nutarimams ginčyti taikoma tokia pati tvarka kaip ir ginčyti kreditorių susirinkimų nutarimus. Tokiu būdu kreditorius (-iai), nesutikdamas su priimtu kreditorių komiteto nutarimu, turi teisę jį skųsti (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o siekiant nušalinti kreditorių komitetą, iš pradžių turėtų būti kreiptis į kreditorių susirinkimą, o tik jam priėmus nutarimą netenkinti pareikšto prašymo, teismui ginčyti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymą dėl BUAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto nušalinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.
  4. Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pažymėjo, kad prašymas dėl BUAB „FF Lizingas“ administratoriaus atstatydinimo reiškiamas pakartotinai. Pirmą kartą Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti tokį prašymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taip pat tiek Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi, tiek 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi jau buvo atmesti pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su draudimu pardavinėti atsakovės turtą.
  5. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sietinos su BUAB „FF Lizingas“ valdymo organų (kreditorių komiteto ir administratoriaus) veiklos apribojimu ir turto panaudojimo bei jo realizavimo tvarkos stabdymu, kas reikštų faktinį įmonės bankroto procedūrų sustabdymą galimai ilgą laiką.
  6. Teismas konstatavo, jog nors pateiktu prašymu pareiškėjas kvestionuoja kreditorių komiteto priimtus nutarimus, susijusius tiek su atsakovės turto pardavimo tvarka ir kaina, tiek su bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo bankroto administratoriui dydžio nustatymu, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad ginčijami kreditorių komiteto nutarimai būtų pripažinti negaliojančiais ar įstatymo nustatyta tvarka apskųsti, be to, atsakovės turto pardavimo tvarka ir kaina, kreditorių komiteto veikla ir priimti nutarimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl BUAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto nušalinimo, ir nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl BUAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto nušalinimo formaliais pagrindais, pasisakydamas tik apie kreditorių teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą, o tik jam priėmus nutarimą netenkinti prašymo kreiptis į teismą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau teismas nesigilino į pareiškimo turinį, t. y. bankroto administratoriaus kartu su šališku atsakovės kreditorių komitetu atliktas galimai nusikalstamas veikas. Teismas bankroto byloje privalėjo būti aktyvus ir byloje nustačius galimai atliktas nusikalstamas veikas, dėl jų priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pritaikius pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų faktiškai sustabdyta atsakovės bankroto procedūra galimai ilgą laiką. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nestabdo bankroto proceso, kadangi prašyme buvo nurodyta, jog jos gali būti tęsiamos, bet tik teismo pritarimu.
    3. Teismas klaidingai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga, todėl negali būti taikomos. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tokios, kurios netrukdytų tęsti atsakovės bankroto procedūros, kontroliuojant jas teismui ir neleidžiant bankroto administratorei kartu su kreditorių komiteto nariais vykdyti nusikalstamų veikų.
    4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas kvestionuoja kreditorių komiteto priimtus nutarimus, susijusius tiek su atsakovės turto pardavimo tvarka ir kaina, tiek su bankroto administravimo išlaidų ir atlyginimo bankroto administratoriui dydžio nustatymu. Pareiškėjo pateikto pareiškimo ginčo dalykas yra ne kreditorių komiteto nutarimai, bet atsakovės bankroto administratorės kartu su kreditorių komiteto nariais įvykdytos ir tęsiamos nusikalstamos veikos.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „FF lizingas“ prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad teismas atsisakė priimti nagrinėti prašymą dėl skubaus kreditorių komiteto nušalinimo formaliais argumentais, nesigilindamas į jo prašymo argumentus dėl bankroto administratoriaus, veikiančio drauge su šališku kreditorių komitetu, įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos nustačius galimai atliktas nusikalstamas veikas pranešti prokurorui skundžiama nutarties dalimi nebuvo nagrinėjami, kadangi šie argumentai yra pareiškėjo prašymo dėl skubaus bankroto administratoriaus atstatydinimo argumentų dalis. Be to, pareiga informuoti atitinkamas kompetentingas institucijas apie tikėtinai padarytus įstatymų pažeidimus ar nusikaltimų požymius priskirta teismui, ir tik teismas sprendžia dėl tikslingumo priimti paminėtais atvejais atskirąją nutartį. Pareiškėjas, manydamas, kad dėl jo nurodytų aplinkybių turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali apie tai informuoti kompetentingą instituciją savarankiškai.
    2. Pareiškėjui ne tik pareiškus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nesusijusias su reikalavimu dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, tačiau ir nepagrindus, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Skomė“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, UAB „Baltic Arms“ prašo: 1) apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties dalies, kurioje atsisakyta priimti prašymą dėl atsakovės BUAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto nušalinimo, nutraukti, o jeigu apeliacinis procesas šioje dalyje nebūtų nutrauktas, atskirąjį skundą šioje dalyje atmesti; 2) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties dalies, kurioje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti; 3) priteisti ieškovės naudai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Įstatymų leidėjas nenumato, kad nutartis, kuria išsprendžiamas bankrutuojančios įmonės smulkiojo kreditoriaus procesinis prašymas dėl kreditorių komiteto nušalinimo, galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjas taip pat nenurodė tokios teisės normos. Nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo procesinį prašymą dėl atsakovės BUAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto nušalinimo, neužkerta kelio tolesnei atsakovės bankroto bylos eigai bei neužkerta kelio šiame procese dalyvauti pareiškėjui ir kelti šį klausimą įstatymų nustatyta tvarka, apie kurią skundžiamoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties dalies, kurioje atsisakyta priimti jo procesinį prašymą dėl atsakovės kreditorių komiteto nušalinimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl atsakovo BUAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto nušalinimo, padaręs pagrįstą išvadą, kad tik bankrutuojančios ir/ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas kompetentingas spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto nušalinimo. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia tokios pirmosios instancijos teismo išvados ir didžiąja dalimi niekaip nesusiję su atsakovės kreditorių komiteto veikla, o susiję su administratorės veikla. Pareiškėjo prašymas dėl atsakovės BUAB „FF lizingas“ administratorės atstatydinimo buvo priimtas.
    3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti taikomos tik tokios, kurios galėjo būti susijusios su pareiškėjo prašymo dėl atsakovės BUAB „FF lizingas“ administratorės atstatydinimo galimu patenkinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su jo reiškiamu prašymu dėl bankroto administratorės atstatydinimo, ir pagrįstai konstatavo, kad jos negali būti taikomos, kadangi susijusios su atsakovės valdymo organų – kreditorių komiteto ir administratorės – veiklos apribojimu ir turto panaudojimo bei jo realizavimo tvarkos stabdymu, kas reikštų faktinį įmonės bankroto procedūrų sustabdymą galimai ilgą laiką.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl įmonės kreditorių komiteto nušalinimo ir atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

11Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantas 2017 m. spalio 18 d. pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo pirmininko 2017 m. spalio 12 d. rašto dėl civilinės bylos Nr. B2-420-413/2017 nagrinėjimo tvarkos patikrinimo vidinio teismo administravimo tvarka kopiją, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės A. S. 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopiją bei VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninės 2017 m. spalio 12 d. medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą. Apelianto nuomone, šie nauji įrodymai patvirtina Kauno apygardos teismo teisėjo G. Koriagino šališką atsakovės bankroto bylos nagrinėjimą, UAB „FF lizingas“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ direktoriaus E. D. sutuoktinės žinomai melagingą pranešimą apie pareiškėjo nepadarytą nusikalstamą veiką bei pareiškėjo sveikatos būklę.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pateikiami nauji įrodymai nėra susiję su byloje sprendžiamais klausimais dėl pareiškimo dalies dėl įmonės kreditorių komiteto nušalinimo priėmimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsisako juos priimti.

12Dėl prašymo pašalinti bylos dalyvius

  1. Apeliantas 2017 m. spalio 17 d. prašyme taip pat apeliacinės instancijos teismo prašo pašalinti iš bylos dalyvių BUAB „FF lizingas“, UAB „Baltic arms“ ir UAB „Skomė“, taip pat nepriteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nurodo, kad iš šių įmonių gavo atsiliepimus į jo atskirąjį skundą su prašymais priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau negavo pirmosios instancijos teismo nutarties dėl šių įmonių įtraukimo į bylą. Taip pat negavo šių įmonių dokumentų, patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko negali pateikti savo nuomonės.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BUAB „FF lizingas“ yra atsakovė UAB „FF lizingas“ bankroto byloje, UAB „Skomė“ – ieškovė, o UAB „Baltic arms“ – atsakovės kreditorė, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, be to, ir kreditorių komiteto narė, todėl apelianto argumentas, kad jis negavo pirmosios instancijos teismo nutarties dėl šių asmenų įtraukimo į bylą yra nepagrįstas. Be to, spręsti dėl bylos šalių pašalinimo iš bylos yra ne apeliacinės instancijos, bet pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
  3. Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių nepateikė prašymo priteisti kokias nors bylinėjimosi išlaidas, todėl neturi teisinės reikšmės apelianto argumentai dėl dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jam pateikimo.

13Dėl prašymo nušalinti bankrutavusios įmonės kreditorių komitetą

  1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto prašymą dėl atsakovės kreditorių komiteto nušalinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyt pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs kreditorių susirinkimo prerogatyvą spręsti dėl kreditorių komiteto. Teismas nurodė, kad siekdamas nušalinti kreditorių komitetą, pareiškėjas iš pradžių turėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą, o jam priėmus nutarimą netenkinti pareikšto prašymo, tik tuomet kreiptis į teismą dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas atmetė jo prašymą formaliais pagrindais, nesigilindamas į pareiškimo turinį, t. y. bankroto administratoriaus kartu su šališku atsakovės kreditorių komitetu atliktas galimai nusikalstamas veikas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktu, kompetencija spręsti klausimą dėl atsakovės kreditorių komiteto nušalinimo yra priskirtina ne teismui, bet įmonės kreditorių susirinkimui. Apeliantas, būdamas atsakovės BUAB „FF lizingas“ kreditoriumi ir nesutikdamas su priimtais atsakovės kreditorių komiteto nutarimais ar siekdamas nušalinti kreditorių komitetą, iš pradžių dėl to turėtų teikti prašymą atsakovės kreditorių susirinkimui ir tik šiam netenkinus pateikto prašymo, tokį kreditorių susirinkimo nutarimą ginčyti teismine tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas kreipėsi tiesiogiai į atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prieš tai neteikęs prašymo dėl kreditorių komiteto nušalinimo atsakovės kreditorių susirinkimui ir nesant susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, kuris (nutarimas) gali būti ginčijamas teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį apelianto prašymą kaip nenagrinėtiną teisme.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl nurodytų neva atsakovės bankroto administratorės karto su kreditorių komitetu atliktų nusikalstamų veikų Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-307-180/2015 jau buvo išaiškinęs apeliantui, kad CPK 299 straipsnyje nustatyta teismo teisė priimti atskirąją nutartį, nusiunčiant ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant apie pažeidimus, kai nagrinėjant bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Teismo pareiga pranešti prokurorui apie dalyvaujančio byloje asmens arba kito asmens veiksmus ar neveikimą, turinčius nusikalstamos veikos požymių, paaiškėjusius tai bet kurioje civilinio proceso stadijoje, nustatyta CPK 300 straipsnyje. Taigi pareiga informuoti atitinkamas kompetentingas institucijas apie tikėtinai padarytus įstatymų pažeidimus ar nusikaltimų požymius priskirta teismui, ir tik teismas sprendžia dėl tikslingumo priimti paminėtais atvejais atskirąją nutartį. Apeliantas, jei mano, kad dėl jo nurodytų aplinkybių turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali apie tai informuoti kompetentingą instituciją savarankiškai.

14Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
  2. Apeliantas nesutikimą su skundžiamos nutarties dalimi dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia, teigdamas jog laikinosios apsaugos priemonės ne tik nestabdytų atsakovės bankroto proceso, bet ir neleistų atsakovės bankroto administratoriui kartu su kreditorių komitetu vykdyti nusikalstamas veikas. Tuo tarpu prašomų laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumą su pareikštais reikalavimais apeliantas grindžia, nurodydamas, kad pateikto pareiškimo ginčo dalykas yra ne kreditorių komiteto nutarimai, bet atsakovės bankroto administratorės kartu su kreditorių komiteto nariais įvykdytos ir tęsiamos nusikalstamos veikos.
  3. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip deklaratyvius. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų reikalavimų pobūdį (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi būtent tokios taisyklės – teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
  4. Nagrinėjamu atveju apelianto prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios nei su reikalavimu atstatydinti atsakovės bankroto administratorių, nei su reikalavimu nušalinti įmonės kreditorių komitetą. Kaip nurodė pats apeliantas, jo siekis buvo atskleisti atsakovės bankroto administratorės kartu su kreditorių komiteto nariais įvykdytas ir tęsiamas nusikalstamas veikas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikštų reikalavimų esmei ir nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu šioje byloje apsauga.

15Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

  1. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

16Dėl procesinės bylos baigties

  1. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamiems klausimams aktualias proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl BUAB „FF lizingas“ kreditorių komiteto nušalinimo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovė UAB „Skomė“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, UAB „Baltic Arms“ atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prašė priteisti ieškovės naudai iš apelianto bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šis prašymas nesvarstytinas.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį nepakeistą.

20Atsisakyti priimti apelianto Z. V. su 2017 m. spalio 17 d. prašymu apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus ir grąžinti juos apeliantui.

Proceso dalyviai
Ryšiai