Byla 2S-223-372/2017
Dėl antstolio R. K. veiksmų

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonatienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10996-907/2016, iškeltoje pagal pareiškėjo Ž. Ž. skundą suinteresuotiems asmenims Administracinei komisijai prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir antstoliui R. K. dėl antstolio R. K. veiksmų.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas (skolininkas) Ž. Ž. kreipėsi į antstolį R. K., prašydamas panaikinti antstolio 2016-09-22 patvarkymą Nr. ( - ) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir vykdomąją bylą nutraukti, priverstinio išieškojimo patvarkymo išdavimo atveju jame nurodyti nepervedinėti į antstolio sąskaitą piniginių lėšų, kurios neviršija vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).
  1. Teigė, kad suėjo vykdymo senaties terminas bei išieškojimo nukreipimas į jo pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje neteisėtas, nes šių lėšų dydis yra mažesnis nei Vyriausybės nustatyta MMA.
  1. Antstolis 2016-10-14 patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė Ž. Ž. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų.
  1. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo tvirtinti jog skola per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo nebuvo išieškota dėl antstolio aplaidumo. Nurodė, kad pats pareiškėjas būdamas skolininku vykdymo procese elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nesiėmė jokių veiksmų, kad informuotų antstolį, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvagamas į tai, kad kas du metus, buvo atliekamos įvairios užklausos, pateikiami patvarkymai dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikiami patvarkymai dėl informacijos pateikimo gauti išrašai apie asmenį, gauti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys apie asmenį, sprendė, kad nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas, nepateikė jokių įrodymų, kad įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios ir jam priklausančios piniginės lėšos yra CPK 668 str.1 d. ar 739 str. nurodytos pinigų sumos ar Sprendimo vykdymo instrukcijos 93 p. nurodytas turtas ar lėšos, į kuriuos nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Teismas pažymėjo, jog CPK 629 str. numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai bei vykdomąją bylą nutraukia ne teismas, o tik antstolis savo patvarkymu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį, pareiškėjas (skolininkas) Ž. Ž. prašo teismo nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirajame skunde teigia, kad:
    1. Teismas spręsdamas išieškojimo senaties termino taikymo klausimą turėjo atsižvelgi į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, o ne į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
    1. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo vengimą ar trukdymą vykdyti nutarimus. Piniginių lėšų neturėjimas negali būti prilyginamas vengimui mokėti baudą, nėra duomenų, jog būtų disponuota grynaisiais pinigais ir nemokėta bauda. Nesidomėjimas vykdymo eiga, nebendradarbiavimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jog vengiama vykdyti nutarimus.
    1. Antstolis nebuvo aktyvus vykdymo procese, kadangi įkalinimo įstaigose visuomet buvo atidaromos banko sąskaitos pareiškėjo vardu, o duomenys apie banko sąskaitas antstoliui buvo ir yra laisvai prieinamos. Aplinkybė, kad antstoliams nuteistųjų asmenų registras yra prieinamas tik nuo 2014 m. nepateisina antstolio neveikimo be to sąskaita areštuota tik 2016 m.
    1. Laisvės atėmimo vieta yra laikino buvimo o ne gyvenamoji vieta, pranešimo antstoliui apie laikino buvimo vietą būtinumas CPK neįtvirtintas.
    1. Išieškojimas yra nukreiptas į pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno MMA.
    1. Vykdant išieškojimą iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis privalo laikytis CPK 668 str. nuostatų, numatančių iš kurio turto negali būti išieškoma bei CPK 736 str. nuostatų, numatančių, išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius.
  1. Antstolis R. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Antstolis, netenkindamas skolininko (pareiškėjo) vykdomojoje byloje Nr. ( - ) skundo, patvarkyme nurodė visas svarbias aplinkybes, kurios turi būti nustatytos kilus abejonių dėl išieškojimo termino.
    1. Pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamojoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nuosekliai aptarti administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senaties terminai ir antstolis nuo šios praktikos, netenkindamas apelianto skundo, nenukrypo.
    1. Skolininkas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad siekė įvykdyti nutarimą, kuriuo jam buvo skirta bauda ir nevengė skirtos baudos sumokėjimo. Skolininkas nuo pažeidimo padarymo ar nuobaudos skyrimo iki jo laisvės apribojimo, turėjo pakankamai laiko t. y. daugiau nei 6 mėn. sumokėti skolą.
    1. Antstolio patvarkymais išieškojimas iš skolininko nebuvo nukreiptas į pinigines lėšas, į kurias įstatymas draudžia nukreipti išieškojimą.
  1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Bauda nėra sumokėta geranoriškai bei nėra išieškota antstolio.
    1. Vadovaujantis CPK 629 str. nuostatomis nėra teisinio pagrindo vykdomąją bylą nutraukti.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

10teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
  1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
  1. Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
  1. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Taigi jei per du metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
  1. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2011-01-12 nutarimas skirti pareiškėjui (skolininkui) baudą buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepažeidus ATPK 308 str. 1 d. įtvirtinto termino, kadangi vykdymui pateiktas 2011-02-25, o antstolio kontoroje gautas 2011-03-01 (1 vykd. b. l.). Minėtas vykdomasis dokumentas buvo antstolio priimtas vykdyti 2011-03-02 patvarkymu. Nuo 2011-03-01 iki 2016-02-17 buvo nuolat atliekami vykdymo veiksmai - daromos užklausos kredito įstaigoms, tikrinti skolininko duomenys ,,Sodra“, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre, priimti siūlymai sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas ir pan.
  1. Pažymėtina, jog pareiškėjas (skolininkas) teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi skolos padengimo galimybėmis, vykdymo proceso eiga, informavimą apie savo buvimo vietos pasikeitimą. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas (skolinikas) žinodamas apie jam paskirtą baudą nebendradarbiavo su antstoliu ir vengė vykdyti nutarimus dėl baudos paskyrimo.
  1. LR CPK 668 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 – 93.6 p. pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad LR CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, be to, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo LR CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po LR CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas LR CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. LR CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas LR CPK 736 str. Minėto straipsnio 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, LR CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o LR CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.
  1. LR CPK 688 str. 1 d. numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. LR CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra LR CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą CPK normų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų, reguliuojančių vykdymo procesą, nepažeidė. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. taip pat imperatyviai nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
  1. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

13Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai