Byla e2-1489-861/2019
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, atsakovo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir I. P. ieškinį atsakovui ERGO Life Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovai nurodė, kad 2017-04-27 R. P., savo namuose, esančiuose Klevų g. 34, Kaunas, krito nuo laiptų, praslydo per laiptų aikštelę po laiptų turėklais, drabužių dalimis užsivyniojo aplink turėklų konstrukciją bei suspaudė kaklą tarp kietų bukų paviršių ir tokiu būdu mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos išduotame mirties liudijime Nr. 487 nurodyta mirties priežastis - pozicinė asfiksija suspaudus kaklą. R. P. buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO pagal kaupiamojo draudimo sutartį Nr. 71-523-061140 ir pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-550-526895. Tarp apdraustosios vyro, R. P. bei draudimo bendrovės vyko susirašinėjimas, kurių metu draudimo bendrovė 2017-09-15 raštu Dėl pranešimo apie apdraustosios mirtį Nr. 71-550-526895-003-0553-001 ir 2017-09-05 raštu Dėl pranešimo apie apdraustosios mirtį Nr. 71-523-061140-003-0520-001 pranešė, kad išmoka dėl mirties nelaimingo atsitikimo metu negali būti mokama, kadangi įvykis yra nedraudžiamas, todėl, kad apdraustoji buvo vartojusi alkoholį, tačiau draudimo bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apdraustosios girtumas turėjo įtakos jos mirčiai, t. y., kad tarp apsvaigimo alkoholiu ir mirties yra priežastinis ryšys. Ieškovai teigė, kad sąlyga, kuriai esant draudėjas turi teisę atsisakyti mokėti draudiminę išmoką, esant nedraudžiamajam įvykiui, negali būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti visus atvejus, kai apdraustasis įvykio metu buvo veikiamas alkoholio, neatsižvelgiant į apdraustojo veikimo alkoholiu priežastinį ryšį su įvykiu, nes toks aiškinimas pernelyg susiaurintų draudimo apsaugos ribas, prieštarautų draudimo sutarties prigimčiai bei sampratai (CK 6.987 straipsnis). Apdraustoji nesenai sirgo sunkia kraujo užkrėtimo liga, kuri ne tik išsekina organizmą, tačiau ir kurios simptomai gali būti juntami ateityje bei turėti įtakos kylantiems traukuliams. R. P. jau buvo ištikę priepuoliai, kurių metu ją kamavo traukuliai, todėl didelė tikimybė, kad tai gali sąlygoti tokių traukulių pasikartojimą. Atsižvelgiant į tai, traktuotina, kad apdraustosios kritimą nuo laiptų sąlygojo pasikartojantys traukuliai, atsiradę dėl išsekimo nuo kraujo užkrėtimo ligos, todėl mirties priežastis neturi nieko bendro su alkoholio vartojimu. Įvykis turi būti traktuojamas kaip draudžiamasis, o draudimo bendrovė sutarčių pagrindu turėtų išmokėti išmokas naudos gavėjams - nepilnamečiui sūnui I. P. pagal draudimo sutartį Nr. 71-550-526895 1360 EUR, o R. P. pagal draudimo sutartį Nr. 71-523-061140 - 10000 EUR.

3Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga nėra absoliuti — draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. 2014 m. kovo 20 d. R. P. su atsakovu sudarė Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų susitarimą prie Gyvybės draudimo sutarties Nr. 71-523-061140, šalys susitarė, kad draudimo suma apdraustosios R. P. mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju yra 10000 Eur, o naudos gavėjas apdrausto asmens mirties atveju — R. P.. Kaip nurodyta Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo liudijime Nr. 71-523-061140, šis susitarimas yra sudarytas pagal Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 012. Draudimo liudijime draudėja R. P. savo parašu patvirtino, kad yra supažindinta su Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklėmis Nr. 012 ir jai įteikta taisyklių kopija. 2017 m. kovo 14 d. R. P. su atsakovu sudarė Investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-550-526895, šalys susitarė, kad apdraudžiami turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais: bazinė draudimo suma apdraustosios R. P. mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju yra 360 Eur, o papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo suma apdraustosios R. P. mirties atveju — 1000 Eur. Draudimo liudijime numatyta, kad naudos gavėjas apdraustosios R. P. mirties atveju — I. P.. Kaip nurodyta Draudimo liudijime Nr. 71-550-526895, ši sutartis yra sudaryta pagal Investicinio gyvybės draudimo taisykles Nr. 018. Draudimo liudijime draudėja R. P. savo parašu patvirtino, kad yra supažindinta su Investicinio gyvybės draudimo taisyklėmis Nr. 018 ir jai įteikta taisyklių kopija. Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros atsakovas gavo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kur nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, jog 2017 m. balandžio 27 d. apie 13.35 val. namuose rastas pakibęs vertikaliai ant laiptų aikštelės R. P. kūnas. Nutarime teigiama, kad pagal specialisto išvadą, R. P. mirties priežastis — pozicinė asfikcija, suspaudus kaklą. R. P. lavono kraujyje rasta 4,80 %o (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumą. Be to, Prokuratūros nutarime nurodomos tokios R. P. mirties aplinkybės (mechanizmas): R. P., būdama sunkaus girtumo būklės lipo laiptais, galimai paslydo, atbulomis krito nuo laiptų, praslydo per laiptų aikštelę po laiptų turėklais, drabužių dalimis užsivyniojo aplink turėklų konstrukciją bei suspaudė kaklą tarp kietų bukų paviršių. Pažymėta, kad Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. P. parodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. apie 13.35 val. grįžo į namus, rado pakibusią savo mamą R. P., ji buvo iškritusi pro laiptų turėklus ir kabojo ant laiptų. Paskutinį kartą mamą matė gyvą 2017 m. balandžio 27 d. apie 07.20 val., ji buvo neblaivi, paskutinius keturis metus mama vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovas nurodė, kad Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 012, kurių pagrindu sudaryta Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. 71-523-061140), 4.9. punkte numatyta, kad nedraudiminiais įvykiais, kada draudimo išmoka nemokama, yra laikomi nelaimingi atsitikimai, kuriuos lėmė alkoholio, narkotinių ar apsvaigimo tikslu naudotų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Pagal Investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 018, kurių pagrindu sudaryta Investicinio gyvybės draudimo sutartis Nr. 71-550-526895, IV skyriaus „Papildomos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sąlygos“ 2.1.9. punktą, nedraudžiamaisiais įvykiais, kai draudimo išmoka nėra mokama, taip pat laikomi nelaimingi atsitikimai, kuriems turėjo įtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu naudotų toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Vadovaudamasis šiomis draudimo sutarčių sąlygomis, įvykio aplinkybių tyrimo metu gauta informacija, taip pat medicininiais alkoholio poveikio žmogaus būsenai ir elgsenai duomenimis, atsakovas apdraustosios patirtą mirtiną įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Atsakovas sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju priėmė tik pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų riziką, o pagal gyvybės rizikos draudimo sutartis išmokėjo ieškovams atitinkamai R. P. — 7288,10 Eur, I. P. — 4130,06 Eur ir 1375 Eur draudimo išmokas.

4Dubliku ieškovai pažymėjo, kad Prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateiktos R. P. mirties aplinkybės, kuriose nurodoma, kad R. P. lipo laiptais ir galimai paslydo, krito nuo laiptų, drabužiai užsivyniojo aplink turėklų konstrukciją bei suspaudė kaklą tarp kietų bukų paviršių, tačiau atsakovas nepagrindžia ar nukentėjusioji tikrai paslydo, o net jei ir taip - ar tai sąlygojo alkoholis. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal DĮ 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Ieškovai pažymėjo, kad požiūrį į apdraustojo neblaivumą ar kitokią būseną tokiais atvejais yra išreiškęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-04-29 sprendime Nr. 56/06. Konstitucinis Teismas sprendė, ar socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojanti įstatymo nuostata, nustatanti, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, jeigu apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su įvykio atsiradimu, neprieštarauja LR Konstitucijai. Konstitucinis teismas konstatavo, kad tokia teisės norma, kuria nustatoma, kad įvykis yra nedraudžiamasis, jeigu apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, nors tai neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo atsiradimui, prieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ši konstitucinė nuostata įpareigoja teismą aiškintis įtaką, kurią turėjo neblaivumas atsiradusių pasekmių atžvilgiu. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo aprašytas mirtino įvykio mechanizmas yra nulemtas sunkaus apdraustosios neblaivumo, tačiau tokie teiginiai turėtų būti vertinami kaip klaidinantys, kadangi nutarime nurodyta, kad kraujyje rasta etilo alkoholio, tačiau nepasakoma, kad tai ir sąlygojo nelaimingą įvykį. Ieškovai akcentavo, kad 2017 m. balandžio mėn. 9 d. R. P. buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba dėl prasidėjusių generalizuotų priepuolių. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad R. P. nepaslydo lipdama laiptais, o ją ištiko priepuolis, kuris ir sąlygojo nelaimingą įvykį, nes yra didelė tikimybė, kad generalizuoti priepuoliai galėjo pasikartoti. Tokiu atveju, nėra svarbu ar alkoholis veikė ar neveikė moters judėjimo, kadangi ji nukrito dėl ištikusio priepuolio, kuris ir sąlygojo nukritimą bei nelaimingą atsitikimą.

5Tripliku atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamos bylos situacijoje priežastinio ryšio tarp apdraustosios neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo nustatymas, kaip loginis procesas, reikalauja atsižvelgti į tokias nelaimingo atsitikimo aplinkybes: įvykio metu apdraustoji buvo sunkaus girtumo būsenoje (jos kraujyje rasta 4,80 promilės etilo alkoholio), nustatyta alkoholio koncentracija apdraustosios kraujyje atitinka mirtino girtumo lygį, nes, kaip nurodoma medicinos mokslo literatūroje, tokioje būsenoje (kai alkoholio koncentracija yra didesnė nei 4,5 promilės) žmogų gali ištikti netgi savaiminė mirtis. Klinikinių sunkaus girtumo simptomų kontekste loginiu požiūriu darytina vienareikšmė išvada — dėl alkoholio poveikio žmogus yra apskritai praradęs savikontrolę, jau nekalbant apie galimybę natūraliai stovėti, eiti, turėti koordinaciją, orientuotis aplinkoje. Objektyviai suvokiant žmogaus, esančio mirtino girtumo būklėje, padėtį, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad apdraustąją nelaimingas atsitikimas ištiko lipant laiptais, o saugiam lipimui laiptais yra būtina ypač gera orientacija, judesių koordinacija, reakcija, tuo tarpu stipriai apgirtęs žmogus tokių savybių objektyviai nebeturi. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 457/2017(02) yra nurodoma, jog R. P. nuo laiptų krito atbulomis. Ši aplinkybė taipogi aiškiai liudija koordinacijos, pusiausvyros nebuvimą. Atsakovas pažymėjo, kad dublike nurodoma, jog apdraustoji galėjo nukristi nuo laiptų dėl ištikusio priepuolio, o ne dėl neblaivumo, tačiau teiginiai apie apdraustąją prieš pat nelaimingą atsitikimą galimai ištikusį priepuolį tėra versija, kai tuo tarpu sunkus apdraustosios neblaivumas yra faktas. Apdraustoji savo 2017-03-08 prašyme sudaryti draudimo sutartį atsakovui deklaravo, jog yra sveika ir darbinga, o pranešime apie apdraustosios mirtį ieškovas R. P., atsakydamas į klausimą, kurioje gydymo įstaigoje, pas kokį gydytoją apdraustoji gydėsi dėl susirgimo, tapusio mirties priežastimi, nurodė, kad ligos nebuvo. Atsižvelgiant į fiduciarinį draudimo sutarties pobūdį teigiama, kad tuo atveju, jeigu apdraustoji bei naudos gavėjas neteisingai deklaravo apie tai, jog apdraustoji yra sveika ir darbinga, tuomet būtent jiems dėl fiduciarumo principo pažeidimo tenka tokio neteisingo deklaravimo neigiamos teisinės pasekmės. Jeigu apdraustoji nelaimingą atsitikimą būtų patyrusi dėl sąmonės sutrikimo, epilepsijos, traukulių ir pan., toks įvykis pagal sudarytų draudimo sutarčių sąlygas būtų nedraudžiamasis (Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių 4.1. punktas, Investicinio gyvybės draudimo taisyklių IV skyriaus 2.1.1. punktas).

6Teismo posėdžio metu ieškovų advokatas paaiškino, kad mirtis niekaip nesusijusi su alkoholiu, nes moteris buvo epileptikė, jai buvo kraujo užkrėtimas, o kritimą nuo laiptų galėjo įtakoti ir epilepsija, ir tai, kad ji paslydo, bet ne alkoholis. Jai buvo sužalotas veidas, o tai rodo, jog ji krito ir susižalojo, galėjo ir prarasti sąmonę. Alkoholis kiekvieno žmogaus organizmą veikia skirtingai, o jo įtaką mirčiai atsakovas įrodinėja straipsniais, nuomonėmis.

7Teismo posėdžio metu atsakovo advokatas paaiškino, kad kalbama apie sunkų girtumą, 4,8 promilių, tad tokio girtumo įtaka įtvirtinta ir teisės aktuose (Narkologinės priežiūros įstatymas, baudžiamoji atsakomybė vairuojant nuo 1,5 promilių, civilinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, Darbo kodekse visiška materialinė atsakomybė ir pan.). Žuvusioji savo anketose nieko neužsiminė apie jokias ligas, ieškovas to nepadarė ir pranešęs apie įvykį. Kritimo nuo laiptų ir alkoholio tiesioginį ryšį įrodo aplinkybių visuma, o ieškovų nurodomos aplinkybės tik prielaidos, kai tuo tarpu girtumas yra faktas. Atsakovo nuomone, būtent girtumas lėmė visas kitas aplinkybes.

8Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas parodė, jog jis tą dieną budėjo ir atvyko į įvykio vietą. Patvirtino, kad kuo daugiau promilių, tuo mažiau adekvataus veikimo. Eksperto vertinimu, moteris bėgo laiptais, tai rodo, kad buvo sąmoninga, posūkyje slydo – tai rodo užsivyniojęs gobtuvas, taip pat apibrozdinimai krūtinės srityje. Ekspertas nurodė, jog nežino, ar tokioje situacija blaivus žmogus sugebėtų išsilaisvinti, bet tikėtina, kad blaivi moteris būtų atsargiau ėjusi, juk tai jos namai, ji žinojo, kokie laiptai. Žaizda ant lūpos paaiškina, jog kūnas nesirideno laiptais, žaizda atsirado jau įsikibus į pakopą, o ieškovų teiginys, jog krito dėl epilepsijos, tik prielaida. Moteris buvo apsišlapinusi, tačiau tai būdinga tiek pakaruokliams, tiek alkoholikams, be to, kaip paaiškėjo, ji gėrė 4 metus, galėjo būti padidinta tolerancija alkoholiui. 4,8 promilės kliniškai reiškia nekoordinuotą, klumpantį žmogų, bet tai labai individualu, šiuo atveju, tai tik skaičius, nes gėrė 4 metus, tikimybė, kad tokio girtumo bėgdama kris, slys, žinoma, didėja. Kaip sakė mirusiosios brolis, jis ryte kalbėjo telefonu, jautė, kad sesuo neblaivi, vadinasi, vidutinis girtumas tikrai buvo. Taip pakibusi ji galėjo būti gyva apie 10 min., užduso dėl nosies ir krūtinės užspaudimo, tačiau sąmonė buvo dar trumpiau. Galbūt, jei būtų blaivi, būtų iš rūbų išsinėrusi, bet tai tik nuomonė.

9Baigiamojoje kalboje ieškovų advokatas akcentavo, kad ekspertas aiškiai nurodė, jog moteris buvo sąmoninga, greitai judėjo, slydo ir krito, už turėklų užsivyniojo jos gobtuvas ir ji užduso. Advokatas manė, jog mirusioji išsilaisvinti negalėjo, rūbai buvo susikėlę, spaudė nosį, tą įrodo eksperto pateiktos nuotraukos. Tai galėjo nutikti ir blaiviam asmeniui, o alkoholis neįrodo, kad ji buvo nesąmoninga, sunkiai judėjo, įtakos alkoholis neturėjo, atsirado panika, sunku priimti kažkokius sprendimus, kad išsigelbėti. Todėl įvykis buvo draudžiamasis.

10Baigiamojoje kalboje atsakovo advokatas pabrėžė, kad ekspertas nepaneigė alkoholio įtakos, be to civiliniame procese galioja tikėtinumo principas; reikia vadovautis medicinos mokslu, kuris rodo, kad esant 4 promilėms žmogus būna be koordinacijos, o nagrinėjamu atveju kalbame apie 4,8 promiles. Be to, akivaizdu, kad pats lipimas laiptais didina riziką, kai žmogus neguli lovoje, kad blaivėtų. Įvykis negalėjo būti pripažintas draudžiamuoju.

11Ieškinys atmetamas.

12Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2017-04-27 R. P. Klevų g. 34, Kaune, krito nuo laiptų, praslydo per laiptų aikštelę po laiptų turėklais, drabužių dalimis užsivyniojo aplink turėklų konstrukciją bei suspaudė kaklą tarp kietų bukų paviršių ir tokiu būdu mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos išduotame mirties liudijime Nr. 487 nurodyta mirties priežastis - pozicinė asfiksija suspaudus kaklą. R. P. buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO pagal kaupiamojo draudimo sutartį Nr. 71-523-061140 ir pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-550-526895. Atsakovas 2017-09-15 raštu Dėl pranešimo apie apdraustosios mirtį Nr. 71-550-526895-003-0553-001 ir 2017-09-05 raštu Dėl pranešimo apie apdraustosios mirtį Nr. 71-523-061140-003-0520-001 pranešė, kad išmoka dėl mirties nelaimingo atsitikimo metu negali būti mokama, kadangi įvykis yra nedraudžiamas, todėl, kad apdraustoji buvo vartojusi alkoholį. Ieškovų nuomone, įvykis turi būti traktuojamas kaip draudžiamasis, o draudimo bendrovė sutarčių pagrindu turėtų išmokėti išmokas naudos gavėjams - nepilnamečiui sūnui, I. P. pagal draudimo sutartį Nr. 71-550-526895 1360 EUR, o R. P. pagal draudimo sutartį Nr. 71-523-061140 - 10000 EUR. Atsakovas nurodo, kad pagal Investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 018, kurių pagrindu sudaryta Investicinio gyvybės draudimo sutartis Nr. 71-550-526895, IV skyriaus „Papildomos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sąlygos“ 2.1.9. punktą, nedraudžiamaisiais įvykiais, kai draudimo išmoka nėra mokama, taip pat laikomi nelaimingi atsitikimai, kuriems turėjo įtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu naudotų toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas, tad atsakovas apdraustosios patirtą mirtiną įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Taigi, byloje kilo klausimas, koks priežastinis ryšys lėmė tai, kad R. P. 2017-04-27 krito nuo laiptų, praslydo per laiptų aikštelę po laiptų turėklais, drabužių dalimis užsivyniojo aplink turėklų konstrukciją bei suspaudė kaklą tarp kietų bukų paviršių ir tokiu būdu mirė.

13Kaip numatyta LR CPK 176 str. 1 d., įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, privalo vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) bei įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; ir kt.). Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog 2008-04-29 sprendime Nr. 56/06 Konstitucinis Teismas analizavo, ar socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojanti įstatymo nuostata, nustatanti, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, jeigu apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su įvykio atsiradimu, neprieštarauja LR Konstitucijai ir konstatavo, kad tokia teisės norma, kuria nustatoma, kad įvykis yra nedraudžiamasis, jeigu apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, nors tai neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo atsiradimui, prieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ieškovai šį sprendimą sieja su įpareigojimu teismui aiškintis, kokią įtaką turėjo neblaivumas atsiradusių pasekmių atžvilgiu. Ieškovai, vadovaudamiesi suformuota teismų praktika, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-3-521/2004, teigdami, kad atsakovas privalo įrodyti aplinkybes, kurios atleistų jį nuo pareigos mokėti draudimo išmoką. Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje minimoje byloje kasacinis teismas kaip tik ir nurodo, jog teisė sumažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją išmokėti yra vertinama kaip sankcija už draudimo sutarties sąlygų pažeidimą ir pripažįsta, kad kai kurie pažeidimai neturi įtakos draudiminiam įvykiui ar žalos dydžiui, o pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. Visgi, nagrinėjamoje byloje teismas laiko nustatytu, kad mirusioji dėl savo valinių veiksmų – t. y. sunkaus apsvaigimo nuo alkoholio, netinkamai vykdė draudimo taisyklėse numatytą pareigą ir akivaizdžiai sudarė esmines arba papildomas sąlygas nelaimingam atsitikimui įvykti. Kaip teisingai nurodo ieškovai, teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją mažinti pagrindai turi būti aiškiai nustatomi draudimo sutartyje ir taisyklėse, o draudikui nusprendus pasinaudoti šia teise, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti minėta teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-521/2004).

14Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba kitam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013).

15Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 018, kurių pagrindu sudaryta Investicinio gyvybės draudimo sutartis Nr. 71-550-526895, IV skyriaus „Papildomos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sąlygos“ 2.1.9. punktas nedraudžiamaisiais įvykiais laiko nelaimingus atsitikimus, kuriems turėjo įtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu naudotų toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas ir nors ieškovai teigia, kad ši sąvoka aiškinama plečiamai, kaip apimanti visus atvejus, kai apdraustasis įvykio metu buvo veikiamas alkoholio, neatsižvelgiant į apdraustojo veikimo alkoholiu priežastinį ryšį su įvykiu, teismas su tuo sutikti negali. Be kita ko, ieškovai nurodo, kad apdraustojo veikimo alkoholiu faktas gali neturėti jokios įtakos draudiminiam įvykiui ar žalos dydžiui, tada kai draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, apibrėžtas kaip nepriklausantis nuo apdraustojo valios atsitikimas, įvykęs dėl išorės jėgų poveikio (nelaimingas atsitikimas), tačiau tokią ieškovų nuomonę paneigia eilė byloje nustatytų aplinkybių. Ieškovai teisingai teigia, kad apdraustojo veikimo alkoholiu faktas gali neturėti jokios įtakos draudiminiam įvykiui ar žalos dydžiui. Kaip žinoma, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

16Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad R. P. mirtį, kai ji krito nuo laiptų ir užsikabinusi drabužiais už turėklų užduso, sukėlė ne tai, kad ją prieš beveik 3 savaites ištiko priepuolis ir traukuliai, be to, ji buvo sirgusi kraujo užkrėtimo liga, o būtent tai, kad ji mirties dieną buvo sunkaus girtumo būsenoje, tokios būsenos lipo laiptais ir krito nuo jų. Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Aukščiau nurodytas apdraustosios elgesys iš esmės prieštarauja elementariems bei visiems suprantamiems atsargaus, saugaus ir protingo elgesio reikalavimams (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-835-603/2014). Nagrinėjamoje byloje dėl savo būklės neįvertinusi galimybės saugiai judėti, R. P. žuvo, o alkoholio vartojimas turėjo esminę reikšmę R. P. mirčiai. Nors mirusioji sirgo kraujo užkrėtimo liga, jokiuose byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose išvardinti šios ligos simptomai nesiejami su tais, kurie galėjo lemti mirusiosios paslydimą, kritimą nuo laiptų – liga išsekina organizmą, simptomai gali būti juntami ateityje bei gali turėti įtakos kylantiems traukuliams ir, kaip teigia ieškovai, yra didelė tikimybė, kad tai gali sąlygoti traukulių pasikartojimą. Tuo vadovaudamiesi ieškovai nurodo, kad kritimą nuo laiptų sąlygojo pasikartojantys traukuliai, atsiradę dėl išsekimo nuo kraujo užkrėtimo ligos, todėl mirties priežastis neturi nieko bendro su alkoholio vartojimu. Kaip minėta, teismas su tokiais teiginiais sutikti negali. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas, nors ir negalėjo bei neturėjo diskrecijos teisės įvertinti priežastinio ryšio tarp mirusiosios ligų bei neblaivumo ir įvykusio nelaimingo atsitikimo, nurodė, kad kuo daugiau organizme yra alkoholio promilių, tuo mažiau žmogus veikia adekvačiai, be to, tvirtino, kad nors alkoholis kiekvieną organizmą veikia skirtingai, o mirusioji alkoholį vartojo 4 metus ir jos kraujyje buvo rasta 4,8 promilės alkoholio, įvertinus šias aplinkybes individualiai, vidutinio sunkumo girtumas tikrai buvo, net ir esant padidintai tolerancijai alkoholiui. Kita vertus, ieškovai nurodo, jog nors prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateiktos R. P. mirties aplinkybės (mechanizmas), kuriose nurodoma, kad R. P. lipo laiptais ir galimai paslydo, nepagrindžia aplinkybės, kad tai sąlygojo alkoholis. Tuo tarpu ekspertas, nors ir nurodydamas, kad susidėjo daug aplinkybių ir tai, kad gobtuvo užsivyniojimui alkoholis įtakos neturėjo, tvirtino, jog tikimybė, kad esant 4,8 promilių girtumui asmuo bėgdamas parkris, paslys, tik didėja. Ekspertas taip pat atmetė ieškovų argumentus, jog mirusiąją ištiko epilepsijos priepuolis, dėl ko ji krito nuo laiptų, paaiškindamas, kad žaizda ant lūpos atsirado ne ridenantis nuo laiptų, o įsikibus į pakopą, ką rodo išoriniai krūtinės nubrozdinimai, be to, apkramtyto liežuvio požymiai buvo paviršiniai, įtakoti greičiausiai to, jog burna buvo užspausta drabužių. Teismas vertina ir tai, kad ieškinyje ir dublike nurodyti ieškovų argumentai dėl mirusiąją ištikusių generalizuotų priepuolių yra tik prielaidos, nes medicininiuose dokumentuose šie priepuoliai užfiksuoti dar 2017-04-09, o apie mirties dieną ištikusius pasikartojančius priepuolius jokių duomenų nėra; tai, kad jie galėjo pasikartoti, tėra spėjimai. Verta pažymėti, kad 2017-04-09 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, jog pacientė, pagal dukros paaiškinimus, vartojo alkoholį apie savaitę laiko, o 2017-04-09 ištiko traukuliai.

17Teismas taip pat atkreipia ieškovų dėmesį, jog mirusiosios sveikatos būklė – kraujo užkrėtimas, epilepsija, generalizuoti priepuoliai – kaip tik sudarė prielaidas ypatingai rūpintis savo sveikatos būkle, kai tuo tarpu byloje esantys įrodymai byloja, jog mirusioji elgėsi priešingai: 4 metus vartojo alkoholį, mirties dienos rytą, kaip nurodė jos brolis ir dukra, buvo vartojusi alkoholio, po mirties jos organizme buvo rasta 4,8 promilės alkoholio. Todėl teigti, kad nėra svarbu ar alkoholis veikė ar neveikė moters judėjimo laiptais, kadangi ji nukrito dėl ištikusio priepuolio, kuris ir sąlygojo nelaimingą atsitikimą, nėra nei teisinio, nei loginio pagrindo, taip pat akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.). Pagal mirusiosios dukters paaiškinimus ikiteisminiame tyrime, jos motina mirties dieną, t. y. 2017-04-27 buvo neblaivi 7.20 val. ryto. Svarbu pažymėti dar ir tai, kad 2017-03-08 prašyme sudaryti draudimo sutartį atsakovui R. P. nurodė, jog yra sveika, o pats ieškovas R. P. pranešime apie žmonos mirtį nurodė, kad mirusioji nesirgo. Be to, minėtame prašyme R. P. nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus nebuvo gydyta ligoninėje, nors 2016 m. spalio mėn. buvo hospitalizuota VĮ Kauno klinikinė ligoninė, jai buvo diagnozuotas kraujo užkrėtimas.

18Kaip minėta, teismų praktikoje yra pažymėta, jog draudimo sutartis grindžiama šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. ubernmae fidei), šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad ieškovas ir mirusioji pažeidė savo fiduciarinę pareigą, tad ir šiuo pagrindu jiems tenka neteisingo deklaravimo apie apdraustosios sveikatą neigiamos teisinės pasekmės. Teismas taip pat negali nesutikti su atsakovo išreikšta pozicija, jog jei apdraustoji nelaimingą atsitikimą būtų patyrusi dėl sąmonės sutrikimo, epilepsijos, traukulių ir pan., toks įvykis pagal sudarytų draudimo sutarčių sąlygas, būtų nedraudžiamasis pagal Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių 4.1. punktą bei Investicinio gyvybės draudimo taisyklių IV skyriaus 2.1.1. punktą.

19Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose vadovaujasi Draudimo įstatymu bei jau minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimu ir teigia, kad atsakovas privalo įrodyti, jog yra atleidžiamas nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, nes, ieškovų nuomone, mirusiosios girtumas neturėjo įtakos įvykiui, tad atsakovas negali atsisakyti mokėti išmokos dėl nereikšmingo taisyklių pažeidimo; turi būti vertinama įrodymų visuma, kadangi teismų praktikoje yra pripažįstama, jog nagrinėjamu atveju įvykiui įvykti turėjo lemti ar sudaryti prielaidas būtent alkoholio vartojimas. Teismas nesutinka su ieškovų pozicija, jog taisyklių pažeidimas buvo mažareikšmis, toks, kuris niekaip neįtakojo įvykio ir nesudarė prielaidų įvykiui kilti. Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, priešingai, rodo, jog mirusioji ilgą laiką nuolat vartojo alkoholį, jos šeima apie šią egzistuojančią ligą žinojo, tuo laikotarpiu buvo sudarytos draudimo sutartys, o minėtose aukščiau anketose apie alkoholizmą, o taip pat ir gydymąsi ligoninės stacionare, buvo nutylėta. Pažymėtina, jog ne kartą minėti generalizuoti priepuoliai mirusiąją ištiko taip pat prieš tai savaitę vartojus alkoholį, o mirties dieną R. P. buvo sunkaus girtumo būklėje; kaip nurodoma medicininiuose dokumentuose, jos kraujyje buvo mažiausiai 4,8 promilės alkoholio. Tai, kad mirusioji vartojo alkoholį 4 metus, o mirties rytą 7.20 val. jau buvo vartojusi alkoholio, be to, jos broliui susisiekus su seserimi telefonu apie 11 val. taip pat buvo neblaivi, rodo, kad būtent alkoholio ilgalaikis nesaikingas vartojimas sudarė prielaidą įvykti nelaimingam įvykiui, o mirties dieną buvęs sunkus girtumas turėjo jei ir netiesioginę, tai labai reikšmingą įtaką kritimui nuo laiptų (nepriklausomai nuo to, paslydo ar ne mirusioji), kas atleidžia atsakovą nuo pareigos mokėti draudimo išmoką. Nors teismo posėdyje apklaustas ekspertas primygtinai siūlė teismui nesieti mirties tik su neblaivumu, visgi, visų byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad sunkus R. P. girtumas lėmė jos kritimą nuo laiptų ir uždusimą. Be to, kaip paaiškino ekspertas, kuo daugiau kraujyje alkoholio, tuo žmogus mažiau veikia adekvačiai, kas rodo, jog galimai blaivus žmogus, net ir nukritęs nuo laiptų, gebėtų išsigelbėti, išsinerti iš drabužių ar pan., o galbūt ir nebūtų kritęs nuo laiptų apskritai. Teismas pažymi, kad į bylą pateiktoje viešai skelbtoje Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojos toksikologės G. L. nuomonėje dėl alkoholio vartojimo akcentuojama, kad jei alkoholis vartojamas ilgą laiką, tai yra poveikis centrinei nervų sistemai – gali komplikuotis psichoze, traukuliais, tuo tarpu mirusiąją ištikusių traukulių kilmė, pagal pateiktus duomenis, mediciniškai taip ir nebuvo nustatyta. Teismas akcentuoja, jog neįmanoma nesutikti su atsakovo teiginiu, kad byloje yra neginčytinai nustatyta aplinkybė dėl mirusiosios sunkaus girtumo, tuo tarpu aplinkybė, jog mirusiąją ištiko priepuolis, tėra spėlionė, niekaip nepagrįsta įrodymais. Tai, kad priepuolis ją buvo ištikęs 2017-04-09, nereiškia, kad jis pasikartojo būtent tuo metu, kai ji lipo laiptais būdama sunkaus girtumo 2017-04-27. Tai, ką teismo posėdyje apie sunkų girtumą paaiškino ekspertas (nekoordinuotas žmogus, klumpantis, o tikimybė, kad 4,8 promilių girtumo bėgdama kris, slys, žinoma, didėja), patvirtina ir LR Narkologinės priežiūros įstatymas, kuris nurodo, kad psichiką veikiančios medžiagos (alkoholis, narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos) veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir(ar) fizinę priklausomybę. Kaip atsiliepime nurodo atsakovas, 3,5 - 5,0 (promilių) etilo alkoholio koncentracija kraujyje asmeniui sukelia tokius klinikinius simptomus kaip koma, visiškas jutimų išnykimas, susilpnėję ar išnykę refleksai, hipotermija, šlapimo, išmatų nelaikymas, kraujotakos ir kvėpavimo slopinimas; o esant daugiau nei 4,5 promilių etilo alkoholio koncentracijai kraujyje gali ištikti mirtis nuo kvėpavimo sustojimo (Klinikinė toksikologija: vadovėlis medicinos studentams / T.V. Kajokas, J. Šurkus, A. Stonys, et ai. — Kaunas: Naujasis lankas, 2002). Girtumo įtaką neadekvačiam elgesiui tiesiogiai yra patvirtinusi ir teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl neblaivumo įtakos įvykio kilimui, yra nurodęs, jog nuo alkoholio sulėtėja reakcija, koordinacija, todėl net 1,9 promilių girtumas turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-33/2011). Tokią praktiką formuoja ir Vilniaus apygardos teismas, nutartyje pripažinęs, kad alkoholis žmogų apsvaigina, sutrinka dėmesys, atmintis, mąstymas ir kitos psichikos funkcijos, o esant sunkiam girtumo laipsniui atsiranda centrinės nervų sistemos slopinimo požymių, žmogus praranda orientaciją, koordinaciją. Šiems veiksmams neigiamą įtaką turi alkoholio poveikis, tuo labiau, esant sunkiam girtumo laipsniui, kai žmogaus dėmesys, mąstymas, orientacija, koordinacija yra smarkiai sutrikę. Teismas pripažino, kad jei 2,1 promilių girtumo asmuo nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio, būtų buvęs atidesnis, elgęsis kitaip ir išvengęs įvykio, o įvykiui turėjo įtakos būtent apdraustojo apsvaigimas dėl alkoholio vartojimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-565/2016).

20Kalbant apie priežastinį ryšį, kasacinio teismo praktikoje jo nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape pagal ekvivalentinio priežastinio ryšio teoriją nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Šiuo atveju konstatuotina, jog faktinis priežastinis ryšys tarp mirusiosios girtumo ir įvykusios mirties egzistuoja. Jei mirusioji būtų buvus blaivi, tikėtina, kad nuo laiptų ji nebūtų kritusi, o net ir nukritusi nuo laiptų, ji būtų gebėjusi atsikelti, pilnu korpusu nebūtų išslydusi iš laiptų aikštelės, būtų gebėjusi išsilaisvinti iš drabužių ar pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010).

21Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į įrodymų visumą, sprendžia, kad draudiminio įvykio faktas nebuvo nustatytas, o atsakovas tiek procesiniais dokumentais, tiek teismo posėdžio metu paneigė ieškovų nurodytas aplinkybes, jog draudimo išmoką atsisakė mokėti dėl nereikšmingo pažeidimo, neturėjusio esminės įtakos įvykusiam įvykiui. Priešingai, teismas nustatė, kad įrodyta, jog mirusiosios sunkus girtumas ir įvykęs nelaimingas atsitikimas, kai ji krito nuo laiptų, išslydo per laiptų turėklų apačią ir užsivyniojus gobtuvui užduso, yra susijęs priežastiniu ryšiu, todėl, esant nedraudžiamajam įvykiui, draudikui neatsirado prievolės mokėti draudimo išmoką (CK 6.987 str.). Taigi, teismas sprendžia, jog priežastinis ryšys egzistuoja, nes neteisėtas veikimas – besaikis ir ilgalaikis alkoholio vartojimas, kuomet lavono kraujyje buvo 4,8 promilės alkoholio, tiesiogiai sukėlė mirtį – neblaivus asmuo lipo laiptais, krito nuo jų, išslydo iš laiptų aikštelės per turėklų tarpą ir užsivyniojus aplink turėklus gobtuvui, užduso.

22Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Todėl iš ieškovų atsakovo naudai priteistina 1452 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Priteisti iš ieškovų R. P., a. k. ( - ) ir I. P., a. k. ( - ) atstovaujamo R. P., atsakovo ERGO Life Insurance SE, į. k. 110707135, naudai 1452 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

26Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata... 2. ieškovai nurodė, kad 2017-04-27 R. P., savo namuose, esančiuose Klevų g.... 3. Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad draudimo sutartimi... 4. Dubliku ieškovai pažymėjo, kad Prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį... 5. Tripliku atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamos bylos situacijoje... 6. Teismo posėdžio metu ieškovų advokatas paaiškino, kad mirtis niekaip... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo advokatas paaiškino, kad kalbama apie sunkų... 8. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas parodė, jog jis tą dieną... 9. Baigiamojoje kalboje ieškovų advokatas akcentavo, kad ekspertas aiškiai... 10. Baigiamojoje kalboje atsakovo advokatas pabrėžė, kad ekspertas nepaneigė... 11. Ieškinys atmetamas.... 12. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2017-04-27 R. P. Klevų g. 34, Kaune, krito... 13. Kaip numatyta LR CPK 176 str. 1 d., įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 14. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 15. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Investicinio gyvybės draudimo... 16. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad R. P.... 17. Teismas taip pat atkreipia ieškovų dėmesį, jog mirusiosios sveikatos... 18. Kaip minėta, teismų praktikoje yra pažymėta, jog draudimo sutartis... 19. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose vadovaujasi Draudimo įstatymu bei... 20. Kalbant apie priežastinį ryšį, kasacinio teismo praktikoje jo nustatymo... 21. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes... 22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286... 24. ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš ieškovų R. P., a. k. ( - ) ir I. P., a. k. ( - ) atstovaujamo... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti...