Byla A-756-61-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjai V. P.,

4atsakovo atstovams Vaidai Miškinytei, Robertui Šerėnui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir su darbo užmokesčių susijusių išmokų priteisimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja V. P. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Valstybinė geležinkelio inspekcija) viršininko 2007 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-3 ,,Dėl atleidimo iš pareigų“; 2) įpareigoti Valstybinę geležinkelio inspekciją pakeisti 2007 m. sausio 16 d. pasiūlymą Nr. S-12 ir pasiūlyti pareiškėjai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas; 3) priteisti iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirbo Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje nuo 2003 m. birželio 2 d. iki atsakovas skundžiamu įsakymu atleido ją iš užimamų pareigų. Nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d. ji dirbo Rinkos reguliavimo skyriaus viršininke, nuo 2005 m. sausio 31 d. iki atleidimo iš tarnybos (2007 m. sausio 22 d.) – Bendrojo skyriaus vedėja (A lygis, 11 kategorija). Atsakovas 2006 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-592 pranešė jai apie tai, kad nuo 2007 m. sausio 22 d. bus panaikinta jos užimama Bendrojo skyriaus vedėjos pareigybė. 2007 m. sausio 16 d. pasiūlymu dėl pareigų Nr. S-12 atsakovas informavo ją apie tai, kad Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje yra laisva A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė. Šiame pasiūlyme atsakovas teigė, kad ji neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatytų specialiųjų reikalavimų, būtinų šioms pareigoms atlikti, t. y. neturi darbo patirties geležinkelių transporte. Todėl atsakovas pasiūlė jai užimti žemesnes (A lygio 6 kategorijos) Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas, nustatant darbo vietą Vilniuje, Pamėnkalnio g. 26 - 2. Tačiau pareiškėja neturi būsto Vilniuje, augina nepilnametį vaiką. Todėl, atsižvelgiant į Vilniaus nekilnojamojo turto kainas ir pragyvenimo lygį Vilniuje, pareiškėja turėjo atsisakyti siūlomų Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigų. Pareiškėjos nuomone, atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatyto specialiojo reikalavimo. Nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d. Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje pareiškėjos užimtos Rinkos reguliavimo skyriaus viršininko (skyriaus vedėjo) pareigos yra labai glaudžiai susiję su geležinkelių transportu. Todėl atsakovas, nepasiūlydamas pareiškėjai tos pačios 11 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybės, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jos teises.

9Atsakovas Valstybinė geležinkelio inspekcija prašė atmeti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje dirbo karjeros valstybės tarnautoja nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2007 m. sausio 22 d. Nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d. pareiškėjo dirbo Rinkos reguliavimo skyriaus viršininke. Rinkos reguliavimo skyriaus viršininko pareigybė buvo įsteigta ir reikalinga Valstybinei geležinkelio inspekcijai koordinuoti licencijų vežti keleivius, bagažą ir krovinius geležinkelio transportu išdavimą, atlikti kitus su tuo susijusius darbus. Šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui nustatytuose specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo nustatytas reikalavimas turėti patirtį geležinkelių transporto srityje. Formaliai pagal pareigybės aprašymą pareiškėja buvo atsakinga už licencijų geležinkelio įmonėms išdavimo koordinavimą, už geležinkelio transporto sektoriaus dalyvių licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, už iškilusių ginčų tarp vežėjų ir infrastruktūros valdytojo nagrinėjimą, bet praktiškai jos darbas buvo susijęs tik su licencijų pakeitimu jau dirbančioms geležinkelio įmonėms (AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Transachema“, Viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“), dalyvavimu svarstant įvairių teisės aktų projektus, licencijų ir saugos sertifikatų blankų formų paruošimu, kitais su tuo susijusiais darbais. Todėl pareiškėja neįgijo kvalifikacijos ir patirties, būtinos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus pareigoms tinkamai atlikti. Nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 22 d. pareiškėja ėjo Bendrojo skyriaus viršininkės pareigas. Ji buvo atsakinga už prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų organizavimą ir koordinavimą, už Valstybinės geležinkelio inspekcijos darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, už ryšių su užsienio institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis koordinavimą ir pan. Šis darbas taip pat nebuvo susijęs su geležinkelių transporto eismo saugos sritimi. Asmuo, pretenduojantis užimti Eismo saugos kontrolės eismo saugos inspektoriaus (A lygis, 11 kategorija) pareigas, privalo atitikti svarbų kvalifikacinį reikalavimą – turėti darbo patirties geležinkelių transporto srityje. Toks asmuo turi sugebėti kvalifikuotai ir tinkamai kontroliuoti, ar geležinkelių transporto eismo organizavimas ir valdymas, geležinkelių infrastruktūra, riedmenų bei konteinerių techninė priežiūra atitinka galiojančius teisės aktų reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka tirti eismo įvykius, analizuoti ir vertinti geležinkelių transporto eismo saugos būklę, inspektuoti kaip asmenys, turintys saugos sertifikatus ir įgaliojimus saugos srityje, laikosi teisės aktų reikalavimų eismo saugos klausimais, dalyvauti komisijų, priimančių eksploatuoti geležinkelių transporto objektus, darbe. Tokias pareigas gali atlikti tik žmogus, turintis praktinio darbo patirtį geležinkeliuose, puikiai išmanantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297 patvirtintus Techninio geležinkelio naudojimo nuostatus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 483 patvirtintas Geležinkelio signalizacijos taisykles, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 452 patvirtintas Geležinkelio eismo taisykles, mokantis tinkamai pritaikyti šiuos ir kitus teisės aktus inspektavimo ir geležinkelio transporto eismo įvykių tyrimo metu, t. y. būti šios srities žinovu ir ekspertu. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neturėjo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus funkcijoms atlikti būtinų įgūdžių ir praktinio darbo patirties, Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininkas pasiūlė pareiškėjai jos kvalifikaciją atitinkantį kitą darbą – Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (A lygis, 6 kategorija). Šios pareigybės tikslas – koordinuoti Valstybinės geležinkelio inspekcijos ryšius su Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitų šalių institucijomis. Būtent šiai pareigybei nustatyti specialieji reikalavimai atitinka pareiškėjos turimą darbo patirtį ir kvalifikaciją. Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininkas, pasiūlęs pareiškėjai Eismo saugos kontrolės eismo saugos inspektoriaus pareigas, nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. P. skundą (t. I, b. l. 126-130).

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą, 2008 m. vasario 12 d. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: panaikino Valstybinės geležinkelio inspekcijos 2007 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-3 ,,Dėl atleidimo iš pareigų“, o bylos dalį dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir įpareigoti atsakovą pasiūlyti pareiškėjai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. I, b. l. 152-158).

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2009 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies: atnaujino procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dalyje dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimas ir panaikintas Valstybinės geležinkelio inspekcijos 2007 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. P-3 „Dėl atleidimo iš pareigų“, ir perdavė bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (t. II, b. l. 16-22).

14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės geležinkelio inspekcijos 2007 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. P-3 ,,Dėl atleidimo iš pareigų“, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą, Likusioje dalyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. II, b. l. 32-40).

15Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėja V. P. patikslino skundą prašydama: 1) priteisti iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. vasario 22 d.); 2) priteisti iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos 0,07 procento nuo kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo 2008 m. vasario 29 d. iki jų išmokėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką po 151,04 Lt už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojant nuo 2008 m. vasario 22 d. iki jų išmokėjimo dienos; 4) panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-12 „Dėl V. P. atleidimo“, atleisti pareiškėją iš pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnio 4 dalimi ir priteisti iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos kompensaciją pagal DK140 straipsnio 1 dalies 3 punktą – tris vidutinius darbo užmokesčius, t. y. 9062,40 Lt. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo priėmimo ji buvo grąžinta į darbą Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje, tačiau jai nebuvo sudarytos sąlygos dirbti. Pareiškėja neturėjo darbo vietos, jai nebuvo leista naudotis kompiuteriu ir faksu, jai nebuvo perduoti dokumentai, reikalingi Bendrojo skyriaus vedėjo funkcijoms vykdyti. Pareiškėja iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko negavo jokių pavedimų ar nurodymų. Todėl pareiškėja 2008 m. vasario 19 d. pateikė atsakovui prašymą atleisti ją iš pareigų pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovas 2008 m. vasario 20 d. raštu Nr. S-324 informavo pareiškėją, kad jos prašymas netenkintinas. Pareiškėja 2008 m. vasario 20 d. pakartotinai paprašė atleisti ją iš pareigų, nes darbdavys nesudaro jai tinkamų darbo sąlygų, dėl ko ji negali atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-12 ji buvo atleista iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos Bendrojo skyriaus vedėjo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atleidimo dieną jai buvo išmokėtas tik darbo užmokestis už septynias darbo dienas. Tačiau, pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju, atleidžiant ją iš pareigų, turėtų būti taikomos DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatos ir pareiškėjai turėtų būti išmokėta kompensacija. Be to, pareiškėja 2008 m. vasario 22 d. kreipėsi į Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininką su prašymu išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tačiau dėl neaiškių priežasčių kompensacija už nepanaudotas atostogas pareiškėjai nebuvo išmokėta ir į jos prašymą nebuvo atsakyta. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju buvo pažeisti DK 141 straipsnio 1 dalies ir 177 straipsnio reikalavimai. Todėl, vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė geležinkelio inspekcija privalo sumokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (t. I, b. l. 162-164; t. II, b. l. 79-83).

16Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2009 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjos V. P. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjai iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-12 nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė (t. II, b. l. 90-94).

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V. P. apeliacinį skundą, 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos 2008 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-12, atleisti pareiškėją iš pareigų pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovo kompensaciją pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat dėl reikalavimo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką panaikino ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. II, b. l. 162-170).

18III.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2010 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjos V. P. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjai iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos 6 041,60 Lt kaip kompensaciją pagal DK 140 straipsnio 2 dalį ir 1319, 52 Lt kaip kompensaciją pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-12 „Dėl V. P. atleidimo” (t. I, b. l. 175) pareiškėja buvo atleista iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos Bendrojo skyriaus vedėjo pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai valstybės tarnautojas atsistatydina savo noru). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. Nutartyje konstatuota, kad dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P-12 panaikinimo pareiškėja į teismą kreipėsi laiku, t. y. per įstatymo nustatytą terminą. Įvertinus visus pareiškėjos pateiktus įrodymus (t. I, b. l. 169-170, 174, 178- 179, 181), darytina išvada, kad jai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos darbui. Tačiau vertintina, kad pareiškėja išėjo iš darbo savo noru pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nes yra jos pačios prašymas (t. I, b. l. 174). Todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-12 netenkintinas. Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Kadangi teismas šioje byloje nustatė, kad pareiškėja nutraukė sutartį savo noru, jos atžvilgiu DK 297 straipsnio 4 dalies bei 140 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos. Tačiau pareiškėjai priteistina dviejų vidutinių darbo užmokesčių suma pagal DK140 straipsnio 2 dalį, t. y. 6 041,60 Lt, nes pareiškėjo išėjo savo noru dėl to, kad jai nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį, pareiškėjos reikalavimas išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 82,47 Lt sumos tenkintinas, nes byloje nustatyta, kad pareiškėjos atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2008 m. vasario 22 d., atsakovas pareiškėjai nesumokėjo 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ši kompensacija pareiškėjai buvo sumokėta tik 2009 m. birželio 23 d. (t. II, b. l. 108). Todėl, vadovaujantis teismų suformuota DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo praktika, pareiškėjai už minėtą laikotarpį priteistina ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (kurią pirmosios instancijos teismas priteisė, o atsakovas pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą jau sumokėjo), ir 1319,52 Lt išmoka, apskaičiuojamą už uždelstą atsiskaityti laiką (16 mėnesių × 82,47 Lt).

20IV.

21Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pareiškėja nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. vasario 22 d. buvo grąžinta į Valstybinės geležinkelio inspekcijos Bendrojo skyriaus vedėjos pareigas. Šiuo laikotarpiu pareiškėja taip pat dirbo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje. Pareiškėja neatsisakė einamų pareigų Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje, tuo pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą draudimą valstybės tarnautojui eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Todėl, atsakovo nuomone, kompensacija pareiškėjai priteista neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009 pažymėjo, kad pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o iš ne teisės negali atsirasti teisė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikino 2008 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriuo pareiškėja buvo grąžinta į Valstybinėje geležinkelio inspekcijos Bendrojo skyriaus vedėjos pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad pareiškėja 2007 m. sausio 19 d. iš darbo buvo atleista teisėtai, todėl nebuvo teisinio pagrindo grąžinti ją į anksčiau eitas pareigas. Dėl išvardintų priežasčių laikytina, kad pareiškėja 2008 m. vasario 22 d. atleista iš pareigų teisėtu, o kompensacija jai priteista nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjai kompensaciją, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir nesivadovavo teisės principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjai nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, rėmėsi tik teismo posėdžio metu duotais pareiškėjos paaiškinimais, kuriuose pateiktas tik subjektyvus pareiškėjos situacijos vertinimas. Byloje esantys pareiškėjos prašymai neįrodo, kad pareiškėjai nebuvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos prašymai buvo atmesti ar į juos nebuvo reaguojama. Teismui pateikti pareiškėjos paaiškinimai ir prašymai nėra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Sprendimas šioje byloje priimtas įvertinus tik vienos ginčo šalies poziciją, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio reikalavimus. Todėl, atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

22Atsiliepimu į atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą pareiškėja V. P. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimu ji buvo grąžinta į Valstybinės geležinkelio inspekcijos Bendrojo skyriaus vedėjos pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną. Todėl atsakovo argumentas, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo principu „iš ne teisės negali atsirasti teisė“, yra nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir patvirtinančių, kad pareiškėjai buvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24V.

25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi (t. II, b. l. 162-170), išnagrinėjęs V. P. apeliacinį skundą, iš dalies panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl šių pareiškėjos reikalavimų: 1) panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-12; 2) atleisti pareiškėją iš pareigų pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį; 3) priteisti iš atsakovo kompensaciją pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punktą; 4) išmokėti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką. Taigi šiuo atveju ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir atsakovo, ir nagrinėjamas būtent šia apimtimi.

26Pirmosios instancijos teismas atmetė pirmąjį pareiškėjos reikalavimą ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-12 paliko nepakeistu. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos reikalavimo pripažinti ją atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį.

27Atsakovo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pareiškėjai buvo priteista 6 041,60 Lt dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį bei 1 319,52 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį.

28Dėl išeitinės išmokos pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį

29Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

30Pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti iš atsakovo pareiškėjai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoką priėmė, padaręs išvadą, jog pareiškėjai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos darbui, ,,nes net kanceliarinės darbo priemonės pareiškėjai buvo suteiktos tik po kelių pareiškėjos raštų, parašytų administracijai“; ,,pareiškėja išdirbo tik savaitę, o ji parašė net keletą raštų vien darbo priemonių klausimais“.

31Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.) konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja teismą priimant sprendimą ne tik įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, bet ir konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismo sprendime tik pažymėta, jog jis minėtą išvadą padarė įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus, esančius T. I, b. l. 169, 170, 174, 178-179, 181. Teismo nurodytuose bylos lapuose yra V. P. prašymų Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininkui: 2008 m. vasario 14 d. ,,dėl darbo priemonių ir dokumentų pateikimo“; 2008 m. vasario 14 d. ,,dėl atleidimo“; 2008 m. vasario 20 d., kuriuo prašoma atleisti iš darbo nuo 2008 m. vasario 22 d.; taip pat pareiškėjos 2008 m. vasario 20 d. prašymo Valstybės tarnybos departamentui bei jos 2008 m. vasario 20 d. prašymo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sekretoriui kopijos, patvirtintos pačios pareiškėjos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių dokumentų visiškai nepakanka išvadai, jog atsakovas nesudarė pareiškėjai tinkamų sąlygų darbui. Teismas išvardintų prašymų kopijų įrodomosios reikšmės sąryšyje su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei surinktų įrodymų visumoje neanalizavo ir nevertino.

32Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo pareiškėja kokiu nors atsakovo įsakymu būtų buvusi sugrąžinta į tam tikras pareigas. Kadangi atsakovas šioje byloje ginčijamu 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-12 V. P. atleido iš Bendrojo skyriaus vedėjos pareigų (T. I, b. l. 175), spręstina, kad minimu 2008 m. vasario 13 d. – 2008 m. vasario 22 d. laikotarpiu ji vykdė būtent tas (valstybės tarnautojos) pareigas. Be to, kaip visiškai pagrįstai nurodo atsakovas, pareiškėja tuo metu ėjo ir Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės (valstybės tarnautojos) pareigas (T. II, b. l. 56) (tik nuo 2008 m. vasario 14 d. iki vasario 22 d. imtinai jai buvo suteiktos nemokamos atostogos). Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas valstybės tarnautojui eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Taigi, pareiškėja (nepažeisdama įstatymų reikalavimų) tuo pačiu metu negalėjo eiti valstybės tarnautojos pareigų ir Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje, ir Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje.

33Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja V. P. Valstybinės geležinkelio inspekcijos 2007 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-3 nuo 2007 m. sausio 22 d. buvo atleista iš Bendrojo skyriaus vedėjos pareigų (T. I, b. l. 20). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundas dėl šio įsakymo panaikinimo buvo atmestas (T. I, b. l. 126-130). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu atsakovo 2007 m. sausio 19 d. įsakymą panaikino (T. I, b. l. 152-158). Tačiau Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi (T. II, b. l. 16-22) procesas administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai buvo atnaujintas, ir išnagrinėjus pareiškėjos apeliacinį skundą iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo panaikintas šio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimas dėl atsakovo 2007 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. P-3 panaikinimo, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistas. Taigi pripažinta, jog pareiškėja iš tarnybos 2007 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-3 buvo atleista pagrįstai.

34Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas bei faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėja iš tarnybos Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje pagrįstai buvo atleista pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai atsistatydina savo noru), ir esant tokiai situacijai nebuvo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir priteisti jai 6 041,60 Lt (dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) išeitinę išmoką pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, jo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl ši teismo sprendimo dalis naikinama (ABTĮ 143 str.).

35Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį

36Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. P-12, su ja visiškai neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo jai 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. vasario 22 d. Atsakovas iš esmės šios aplinkybės neginčijo.

37Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pareiškėjai sumokėjo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. vasario 22 d., tačiau priklausančią jai 82,47 Lt sumą už nepanaudotas atostogas pagal mokėjimo nurodymą pervedė tik 2009 m. birželio 23 d. (T. II, b. l. 108). Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nustatyta, kad darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Dėl aptariamo pareiškėjos reikalavimo išsamiai ir detaliai buvo pasisakyta jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi, tad teisėjų kolegija joje išdėstytų argumentų nebekartoja. Teismo sprendimo dalis dėl 1 319,52 Lt sumos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo paliktina nepakeista.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti: sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos priteista 6 041,60 Lt kompensacija pareiškėjai V. P., panaikinti.

41Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai V. P.,... 4. atsakovo atstovams Vaidai Miškinytei, Robertui Šerėnui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja V. P. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį... 9. Atsakovas Valstybinė geležinkelio inspekcija prašė atmeti pareiškėjos... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu... 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V.... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo... 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi... 15. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėja V. P.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo,... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos V.... 18. III.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo,... 20. IV.... 21. Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Lietuvos... 22. Atsiliepimu į atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Lietuvos... 23. Teisėjų kolegija... 24. V.... 25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi... 26. Pirmosios instancijos teismas atmetė pirmąjį pareiškėjos reikalavimą ir... 27. Atsakovo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi... 28. Dėl išeitinės išmokos pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalį... 29. Darbo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį... 30. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti iš atsakovo pareiškėjai... 31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos... 32. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog po Lietuvos... 33. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja V. P. Valstybinės... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas bei faktines... 35. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką pagal... 36. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo 2008 m. vasario... 37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pareiškėjai sumokėjo darbo... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą... 41. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo... 42. Nutartis neskundžiama....