Byla 3K-3-377/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais VĮ Valstybės turto fondo ieškinius atsakovei I. M. dėl statinių nugriovimo, tretieji asmenys: UAB „Stepra“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, L. B., G. B., R. L., Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. Kundrotienė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais VĮ Valstybės turto fondas prašė įpareigoti atsakovę I. M. nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius ( duomenys neskelbtini).

5Jie nurodė, kad Vyriausybės 2000 m. kovo 6 d. ir 2001 m. kovo 26 d. nutarimais Nr. 258 ir Nr. 325 gyvenamasis namas, esantis ( - ), buvo įtrauktas į nugriautinų privatizuojamų objektų sąrašą. VĮ Valstybės turto fondas 2001 m. gruodžio 7 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 487-01 pardavė buvusį gyvenamąjį namą ir šulinį, esančius ( - ), trečiajam asmeniui UAB „Stepra“ už 20 Lt. Sutartyje buvo nurodyta, kad objektas parduodamas nugriauti. UAB „Stepra” 2002 m. spalio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė šiuos statinius trečiajam asmeniui R. L. už 9000 Lt, kuri 2002 m. lapkričio 27 d. pardavė juos atsakovei I. M. už 10 000 Lt. Pagal 2001 m. gruodžio 7 d. sutartį UAB „Stepra“ buvo įpareigota privatizuotus statinius nugriauti. Šiuos statinius įsigijus atsakovei, jai perėjo ir įsipareigojimas nugriauti buvusį gyvenamąjį namą ir šulinį. Atsakovė nenugriovė statinių, bet pradėjo neteisėtą pastato rekonstrukciją. Ginčo pastatas yra uosto rezervinėje teritorijoje, kurioje negalima gyvenamoji pastato paskirtis.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinius patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę I. M. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti be teisėto pagrindo padarytą statinio, esančio ( - ), rekonstrukciją, užfiksuotą 2003 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos akte Nr. 36; ieškinių reikalavimą įpareigoti atsakovę nugriauti statinius atmetė.

8Teismas padarė išvadą, kad atsakovei neperėjo privatizavimo sutartyje nurodyta prievolė nugriauti ginčo statinius. Teismas nurodė, kad ginčo statinių paskirtis – nugriovimas. Apie tai, kad statiniai buvo parduoti nugriauti buvo padaryta pastaba viešame registre. Trečiajam asmeniui UAB „Stepra” atsirado sutartimi nustatyta pareiga nugriauti privatizuotus statinius. Pareiga nugriauti statinius nėra daiktinės teisės suvaržymas, nes daikto suvaržymai turi būti įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnis). Viešame registre įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotas juridinis faktas apie privatizavimo sutartyje nurodytą pirkimo-pardavimo sutarties dalyko paskirtį, ir kiekvienas analogiškas atsakovei apdairus ir protingas asmuo turėjo apie tai žinoti. Ieškovė išreiškė savo valią ir nupirko statinius su galiojančia registro pastaba, tačiau jai neperėjo privatizavimo sutartyje nurodyta prievolė. Registro pastaba nepakeitė tiesioginės daiktų paskirties ir nesukūrė papildomų daiktinių teisių apribojimų. Prievolė nugriauti pastatą yra privatizavimo sutarties dalykas. Atsakovė neįgijo į turtą daugiau teisių ir pareigų, nei jų turėjo buvusi turto savininkė trečiasis asmuo R. L. (CK 4.48 straipsnis). Registro pastaba apie privatizavimo sutartyje nustatytą prievolę nesukūrė atsakovei prievolinių santykių, nes 2002 m. lapkričio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, kad atsakovė pirko daiktus nugriauti, trečiojo asmens UAB “Stepra” sutartinė prievolė jai neperėjo, todėl ji neturi šios prievolės prieš valstybę nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais šiuo metu neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovė nusigriautų statinius esant galiojančiam atsakovės nuosavybės teisės į statinius įsigijimo pagrindui, nes teisėtu pagrindu įgytą nuosavybę saugo įstatymas (CK 4.93 straipsnis). Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais kaip privatizavimo institucija yra ne 2002 m. lapkričio 27 d. pirkimo-pardavimo, o 2001 m. gruodžio 7 d. privatizavimo sutarties šalis, pagal savo funkcijas ji gali kontroliuoti tik privatizavimo sutarties vykdymą (Valstybės ir savivaldybės privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 9 punktas). Atsakovė nepažeidžia ieškovo teisių. Žemės sklypo, kuriame yra atsakovės statiniai, paskirtis, buvo ir yra gyvenamoji, atsakovė turi teisę naudotis žemės sklypu, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai – gyvenamasis namas ir šulinys. Byloje neįrodyta, kad atsakovės statiniai yra uosto rezervinėje teritorijoje.

9Byloje įrodyta, kad atsakovė be projekto ir statybos leidimo atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją. Pastato rekonstravimas buvo uždraustas valstybinės žemės nuomos sutartimi, dėl to ieškovas pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovę nugriauti neteisėtą statybą. Ši ieškovo teisė ir atsakovės pareiga yra nustatyta įstatymo ir sutarties.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės I. M. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais VĮ Valstybės turto fondo apeliacinius skundus, 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinius patenkino: įpareigojo atsakovę per tris mėnesius nugriauti gyvenamąjį namą ir kiemo statinį – šulinį, esančius ( - ).

11Teisėjų kolegija motyvavo, kad ginčo statinių paskirtis buvo jų nugriovimas, tokia statinių paskirtis buvo nustatyta Vyriausybės 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 325, šalys savo susitarimu negalėjo pakeisti daikto paskirties. Daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui nepriklausomai nuo to, kiek kartų tas daiktas perleidžiamas (CK 4.9 straipsnio 2 dalis), dėl to 2001 m. gruodžio 7 d. sutartyje apibrėžta turto įgijėjo prievolė nugriauti įsigytus statinius perėjo tiek UAB „Stepra“, tiek ir vėlesnėms turto savininkėms R. L. bei I. M. (CK 6.2 straipsnis). Teisėtu pagrindu įsigytą nuosavybę saugo įstatymas. Nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Šiuo atveju kalbama ne apie daikto nusavinimą, o apie prievolės, nustatytos poįstatyminio akto ir sutarties, įvykdymą (CK 6.1 straipsnis). Neteisėta gyvenamojo namo rekonstrukcija, kuri buvo uždrausta valstybės žemės nuomos sutartimi, yra papildomas pagrindas nugriauti visą statinį (CK 4.103 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovei buvo žinoma, jog ginčo statinius ji įsigijo nugriauti. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nuo 2002 m. rugsėjo 11 d. Registrų centro visose pažymose notariniams sandoriams sudaryti kartojamas įrašas „pagal 2001 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį objektas parduotas nugriovimui“, žemės sklypo nuomos sutartyje buvo nurodyta sąlyga pakeisti žemės paskirtį, nes uosto sanitarinėje zonoje gyvenamoji paskirtis negalima, atsakovė 2003 m. balandžio 7 d. sudarė su UAB „Krostaga“ sutartį dėl ginčo pastato paskirties pakeitimo.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą iš dalies, paliekant galioti tik tą sprendimo dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtą statybą bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškinių reikalavimai įpareigoti atsakovę nugriauti statinius. Kasatorė nurodė šiuos argumentus:

141. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas.

15Ieškovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija neskundė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo, o atsakovė apeliacine tvarka skundė tik teismo sprendimo dalį dėl statinio rekonstrukcijos nugriovimo. Apeliacinės instancijos teismas, nesant ieškovo apeliacinio skundo, patenkino jo ieškinio reikalavimą dėl pastato visiško nugriovimo, taip priėmė dėl atsakovės blogesnį sprendimą ir peržengė apeliacinio skundo ribas (pažeisti CPK 313, 320 straipsniai).

162.Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

17Teisėjų kolegija ieškinius patenkino dviem skirtingais teisiniais pagrindais, t. y. atsakovės pareigą nugriauti ginčo statinius kildino ir iš sutartinių prievolinių santykių (CK 6.1, 6.2 straipsniai), ir iš daiktinės teisės suvaržymų (CK 4.9 straipsnis). Kasatorė mano, kad ginčo santykiams turėjo būti taikomos ne daiktinės, bet prievolių teisės normos.

18Teisėjų kolegija nepagrįstai daikto paskirtį (pastatas parduodamas nugriauti) prilygino daiktinės teisės suvaržymui. Šiuo atveju daikto paskirtis nelaikytina daiktinės teisės suvaržymu, nes, be savininko, į daiktą niekas kitas neturi jokių teisių, o kalbama tik apie privatizavimo sandorio vykdymą, t. y. apie prievolės vykdymą. Tas faktas, kad UAB „Stepra“ nusipirko pastatą nugriauti, nebuvo įregistruotas turto registre nei kaip daiktinės teisės suvaržymas, nei kaip juridinis faktas, taip pat registre nenurodyta, kad pastato gyvenamoji paskirtis pakeista į griaunamo pastato. Įregistravus turto registre 2001 m. gruodžio 7 d. privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutart, buvo išduota pažyma, kurioje šis faktas nenurodytas. Tik vėliau, 2002 m. rugsėjo 11 d., atsirado registro pastaba apie pastato pardavimą nugriauti. Šios pastabos atsiradimo negalima traktuoti kaip daiktinės teisės suvaržymo įregistravimo, nes jis atliekamas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytą tvarką.

19Kita vertus, net įregistruoti daiktinės teisės suvaržymai nepereina savaime, jų perleidimas turi būti nurodytas įstatyme arba sutartyje. Atsakovė 2002 m. lapkričio 27 d. sutartimi įsigijo ginčo pastatą be jokių nuosavybės teisės apribojimų ir sąlygų (sutartyje nenurodyta įsipareigojimo nugriauti pastatą). Jos nuosavybė nėra apribota trečiųjų asmenų tarpusavio įsipareigojimais. Jai neperėjo UAB „Stepra“ prievolė nugriauti pastatą pagal privatizavimo sutartį. Atsakovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimai nesieja jokie sutartiniai santykiai. Pastato privatizavimo sutarties šalys yra UAB „Stepra“. Jeigu tarp VĮ Valstybės turto fondo ir UAB „Stepra“ atsirado prievoliniai santykiai, tai nereiškia, kad, perleidus pastatą, savaime pasikeitė viena iš prievolinio santykio šalių.

20Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais VĮ Valstybės turto fondas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teisėjų kolegija nepažeidė procesinės teisės normų. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, peržengė ieškinių reikalavimų ribas, vadovaudamasi CPK 259, 260 straipsniais, naujai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, ir išsprendė ginčą iš esmės. CPK 313 straipsnio normos draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį, negu skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena šalis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Pagal CPK 46 straipsnio 2 dalį šiam asmeniui suteiktos visos ieškovo teisės, dėl to, net ir nesant ieškovo apeliacinio skundo byloje, VĮ Valstybės turto fondas turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Teisėjų kolegija tinkamai taikė materialinės teisės normas. Pagal CK 4.9 straipsnio 1 dalį daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susiję įsipareigojimai. Šios bylos atveju tai yra ginčo objekto savininko įsipareigojimas naudoti šį objektą nugriauti. Turto registre įrašas apie tai, kad objektas nupirktas nugriauti, padarytas 2002 m. rugsėjo 11 d., t. y. prieš UAB „Stepra“ perleidžiant ginčo turtą trečiajam asmeniui R. L. Perleidžiant turtą R. L., vėliau I. M., pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo nurodyta sąlyga dėl statinių nugriovimo, dėl to atsakovė įregistravo savo nuosavybę be jokių apribojimų. Tačiau CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina R. L. ir I. M., nes valstybės privatizuotų ginčo statinių paskirtis buvo nugriovimas, tai nustatė Vyriausybė 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 325, kuris nėra nuginčytas. Šis nutarimas turi būti vykdomas be jokių išlygų.

21Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teisėjų kolegija pagrįstai įpareigojo atsakovę nugriauti ginčo statinius, nes ji pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį negalėjo įgyti į ginčo turtą daugiau teisių ir pareigų, nei jų turėjo buvęs savininkas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo atmetami.

25CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Šis draudimas netaikomas, jeigu sprendimą skundžia ir kita šalis arba trečiasis asmuo, turintis šalies teises. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais turi visas ieškovo teises ir pareigas, t. y. visas šalies teises ir pareigas, todėl jo atliekami veiksmai CPK 313 straipsnio prasme sukelia tokias pat pasekmes, kaip ir kitos šalies. Jeigu civilinėje byloje apeliacinį skundą yra padavęs atsakovas ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, tai blogesnio sprendimo priėmimo draudimas pagal CPK 313 straipsnį jiems netaikomas. Šie kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti.

26Kasacinio skundo argumentai dėl materialinės teisės normų pažeidimo atmetami.

27Sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 1.63, 6.154, 6.1, 6.2 straipsniai). Sandorių pagrindu gali atsirasti daiktinės teisės, tai priklauso nuo daiktinės teisės turinio. Pvz., įstatyme nustatyta, kad sandorio pagrindu gali būti įgyjama nuosavybės teisė (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), gali būti nustatomas uzufruktas (CK 4.147 straipsnis 1 dalis), gali būti suteikiama užstatymo teisė (CK 4.163 straipsnis) ir kitos daiktinės teisės. Daiktinės teisės suvaržymai gali atsirasti dėl sudarytų sandorių, taigi iš prievolių. Tokia daiktinės teisės kilmė nepaneigia atsiradusios teisės kaip daiktinės. Daiktinės teisės pasižymi tuo, kad: 1) susijusios su daiktu; 2) joms būdingas absoliutumas; 3) būdingas sekimo požymis. Jeigu sandoris sudarytas dėl sukurto materialaus pasaulio dalyko, tai jis yra sandoris dėl daikto (CK 4.1 straipsnis). Daiktinės teisės absoliutumas reiškia, kad daiktinės teisės turėtojo teisės neturi teisės niekas pažeisti. Reikalavimas nepažeisti daiktinės teisės skirtas visiems asmenims. Tai nereiškia, kad ši teisė yra suprantama kaip neribojama. Ji gali būti apribojama, taip pat ir sutartimis. Trečias daiktinės teisės požymių yra sekimas, t. y. šios teisės ėjimas kartu su daiktu. Kas įgyja daiktą, tas įgyja ir su juo susijusią daiktinę teisę.

28Įstatymas nepateikia daiktinės teisės suvaržymą apibrėžimo ar suvaržymų sąrašo. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti dėl nuosavybės teisės ribojimo, nes ginčas susijęs su daiktinės nuosavybės teisės į statinį, parduotą nugriauti, įgyvendinimo. Nuosavybės teisė gali būti apribojama savininko valia (CK 4.39 straipsnio 1 dalis), ji išreiškiama sudarant sandorį (CK 1.64 straipsnis).

29Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bet kurios iš šių teisių ribojimas, atsiradęs sutarties pagrindu, yra prievoliniu pagrindu kilęs daiktinės teisės – nuosavybės teisės – suvaržymas. Tai vienas iš registruojamų juridinių faktų (CK 4.253 straipsnis, 4.254 straipsnio 1 punktas). Viešame registre įregistruotas daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas – pareiga nugriauti nuosavybėn įgytą statinį – dėl ryšio su daiktu, per tai taikant absoliutumo ir sekimo principus yra privalomas bet kuriam daiktą nuosavybėn įgijusiam asmeniui, nors jo įgijimo sandoryje tai nenurodyta. Toks įgijėjas negali gintis sąžiningumu, nes nuosavybės teisės ribojimo faktas yra paviešintas per registrą. Kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, kad turi būti taikomi tik prievolių teisės nuostatos, nes prievoliniai santykiai susiklostė dėl daikto nuosavybės teisės. Šių teisių įgijėjas teisių turi tiek, kiek jam galėjo perduoti ankstesnis teisių turėtojas, jeigu įstatymai ar nutartis nenustato ko kita (CK 4.48 straipsnis). Ši nuostata teismo taikyta pagrįstai ir negali būti paneigta tuo argumentu, kad taikomos tik prievolių teisės nuostatos.

30Nuosavybės teisės suvaržymai, kurie atsirado teisės aktų pagrindu, o vėliau buvo perkelti į sutartį, vėlesnių nuosavybės teisės objekto įgijėjų vienašališka valia negali būti panaikinti, o panaikinimas ar jų neįrašymas į perleidimo sutartis turi būti traktuojamas kaip niekinis, nesukeliantis teisinių pasekmių, kitokių, negu jas numato galiojantis teisės aktas. Nuosavybės teisės buvo apribotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 325 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo buvęs gyvenamasis namas įtrauktas į nugriautinų privatizuojamų objektų sąrašą. Taip nuosavybės teisė buvo suvaržyta teisės aktu ir priešingi jo įgyvendinimui asmenų valiniai veiksmai prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir būtų niekiniai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis), o reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali reikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.79 straipsnio 5 dalis).

31Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų apeliacinės instancijos teismo sprendimui panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33

34Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir trečiasis asmuo... 5. Jie nurodė, kad Vyriausybės 2000 m. kovo 6 d. ir 2001 m. kovo 26 d.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinius... 8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei neperėjo privatizavimo sutartyje... 9. Byloje įrodyta, kad atsakovė be projekto ir statybos leidimo atliko... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija motyvavo, kad ginčo statinių paskirtis buvo jų... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas.... 15. Ieškovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija neskundė apeliacine... 16. 2.Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės... 17. Teisėjų kolegija ieškinius patenkino dviem skirtingais teisiniais... 18. Teisėjų kolegija nepagrįstai daikto paskirtį (pastatas parduodamas... 19. Kita vertus, net įregistruoti daiktinės teisės suvaržymai nepereina... 20. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais... 21. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo... 25. CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl... 26. Kasacinio skundo argumentai dėl materialinės teisės normų pažeidimo... 27. Sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK... 28. Įstatymas nepateikia daiktinės teisės suvaržymą apibrėžimo ar... 29. Nuosavybės teisės turinį sudaro teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant... 30. Nuosavybės teisės suvaržymai, kurie atsirado teisės aktų pagrindu, o... 31. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų apeliacinės instancijos teismo... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. ... 34. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...