Byla 2A-875-260/2009

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Egidijaus Tamašausko sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovių atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, atsakovėms L. S. ir R. V. ( ji ir atsakovo J. V. atstovė), šios atsakovės atstovui advokatui Sauliui Avižai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių R. V. ir J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-143-364/2009 pagal ieškovių V. Z., V. M. ir V. M. ieškinį atsakovams J. B., R. V., J. V., Ž. V., L. S., K. D. V., tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracijai, E. Z., J. S., A. Z. dėl teisinės registracijos panaikinimo ir

Nustatė

3Ieškovės ieškiniu (T.1, b.l.3-6) ir patikslintu ieškiniu (T.1, b.l. 71-74) prašė teismo panaikinti nuosavybės teisių registraciją atsakovams į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ), Kaune, gyvenamąjį namą, unikalus Nr.( - ); ūkinį pastatą, unikalus Nr.( - ); kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovės nurodė, jog yra pretendentės nuosavybės teisių atkūrimui į J. Z. nuosavybės teise turėtą žemę adresu Pažaislio valsčiuje, Girstupio kaime (dabartinis adresas – ( - ), Kaunas) ir joms iki šiol negrąžinama visa J. Z. nuosavybės teise turėta žemė, nes joje yra pastatai, į kuriuos įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės. 1987-05-13 sprendimu Nr.162 Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas nusprendė paimti iš atsakovų – J. B., J. V., K. D. V., T. V., R. V. ir L. S. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, želdiniais ir įrenginiais. Tuo pačiu sprendimu buvo nuspręsta sumokėti atsakovams už paimtus sklype esančius pastatus, želdinius ir įrenginius bei įpareigoti Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyrių pateikti pasiūlymus dėl griaunamo namo ( - ) gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju plotu, Vidaus reikalų valdybą neregistruoti naujų gyventojų numatytame griauti minėtame name, o valdos ( - ) savininkus – neapgyvendinti naujų gyventojų numatytame griauti name. Vykdant sprendimą Nr.162 D. V. individualiai statybai buvo suteiktas žemės sklypas, esantis ( - ), R. V. buvo suteiktas butas ir išmokėta 1852 rublių piniginė kompensacija, T. V. buvo suteiktas butas ir išmokėta 1234 rublių piniginė kompensacija, J. V. buvo suteiktas butas ir išmokėta 1852 rublių piniginė kompensacija, J. K. buvo suteiktas butas, J. B. buvo suteiktas butas ir išmokėta 1234 rublių piniginė kompensacija bei L. S. buvo suteiktas butas ir išmokėta 1234 rublių piniginė kompensacija. Nei vienas iš atsakovų minėto sprendimo neginčijo, priėmė visas kompensacijas, tuo atsisakydami savo teisių į nekilnojamąjį turtą ir taip jie prarado savo teises į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ), Kaunas. Pastatai, esantys ( - ), Kaune, yra nenaudojami, nepritaikyti gyventi ir jais niekas nesirūpina, duomenys, jog namas adresu ( - ), Kaune, turi būti nugriautas, yra įrašyti į viešą registrą. Atsakovų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ), Kaune, registracija pažeidžia ieškovių teises, nes dėl šios priežasties jos negali realizuoti savo teisų – atkurti nuosavybės teisių į J. Z. turėtą žemę toje vietoje.

5Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog nuosavybės teisę į pastatą, esantį ( - ), Kaune, yra įgijusi teisėtai, savo turto nei nugriauti, nei kitaip sunaikinti nesiruošia, todėl ieškovių reikalavimas panaikinti jos nuosavybės teisių registraciją yra neteisėtas, be to, atsakovei pagal sprendimą Nr.162 nebuvo suteiktas sprendime minimas butas. Atsakovas K. D. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal sprendimą Nr. 162 pinigų negavo, gavo tik žemės sklypą. Atsakovai R. V., L. S. ir Ž. V. su ieškiniu taip pat nesutiko.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Iš pateiktos apžiūrai ieškovių nuosavybės teisių atkūrimo bylos teismas nustatė, kad ieškovių reikalavimas susijęs su nuosavybės teisės atkūrimo įgyvendinimu, kadangi ginčo statiniai randasi ieškovių pretenduojamame žemės sklype, todėl ieškovių reikalavimas tiesiogiai susijęs su jų teisių gynimu. Teismas nustatė, kad atsakovų turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniais 1987-05-13 Vykdomojo komiteto sprendimu buvo nuspręsta paimti iš jų bendrosios nuosavybės ir už jį atsakovams buvo kompensuota (T.1, b.l. 8-15, T.2, b.l. 70-99). Teismas laikė, kad atsakovai eilę metų – nuo 1987 m. naudojosi ir gautomis kompensacijomis, ir turtu, už kurį buvo atlyginta, todėl atsakovai neteisėtai praturtėjo, kadangi pinigų ir kitų kompensacijų valstybei negrąžino. Tai, kad Vykdomojo komiteto sprendimas po penkerių metų, t.y. 1992 metais buvo panaikintas, savaime teisinių pasekmių nesukėlė, kadangi asmenys priėmė 1987 m. sprendimo vykdymo teisinius padarinius. Likęs įrašas Nekilnojamojo turto registre negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms ir turi būti panaikintas.

7Apeliaciniu skundu (T.2, b.l. 164-172) atsakovės R. V. ir J. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovių nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas dėl sekančių motyvų:

81. Ieškovės nėra materialinio teisinio santykio šalys, turinčios teisę reikšti reikalavimą panaikinti atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto teisinę registraciją. Šioje byloje ginčas kyla iš nuosavybės paėmimo valstybės (visuomenės) poreikiams teisinių santykių. Nuosavybės paėmimo valstybės (visuomenės) poreikiams teisiniame santykyje dalyvauja 2 subjektai - valstybė (jos interesus atstovaujanti atitinkama institucija) bei asmenys, kurių turtas yra paimamas. Atitinkamai tik šio materialinio teisinio santykio subjektai vienas kitam gali reikšti pretenzijas, reikalavimus. Ieškovės šioje byloje nėra materialinio teisinio santykio subjektai, joms nėra suteikta teisė atstovauti valstybę bei jos interesus, ieškovės negali už valstybę nuspręsti, ar yra reikalingas valstybei žemės sklypas, ar ne. Kadangi sprendimą paimti visuomenės poreikiams atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą priėmė Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas, atitinkamai šioje byloje ieškinį dėl atsakovų nuosavybės teisės registracijos panaikinimo turi teisę reikšti tik pati institucija, kuri ir priėmė sprendimą paimti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, t.y. Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas, jo teises perėmusi Kauno miesto savivaldybė (Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo 62 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str.). Ieškovės neturi teisės reikalauti, kad pastatai būtų nugriauti ir panaikinta jų registracija. Ieškovės savo teises turėtų ginti skųsdamos Kauno apskrities viršininko administracijos neveikimą, t.y. vengimą joms teisės aktų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises, o ne prašydamos teismo panaikinti atsakovams priklausančio turto teisinę registraciją. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovėms žemės sklype, esančiame ( - ), Kaunas, negali būti priimamas, nes žemės sklypas užstatytas atsakovams nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Teismas nesiaiškino, ar ieškovėms nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į kitoje vietovėje esantį žemės sklypą, nepaisant to, kad ieškovių nuosavybės teisės atkūrimo bylos buvo išreikalautos. Pirmosios instancijos teismas, prieš darydamas išvadą, kad ieškovėms gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ), Kaune, minėtą aplinkybę privalėjo išsiaiškinti, nes priešingu atveju, ieškovės visiškai nebūtų susijusios ir neturėtų jokių interesų minėtame žemės sklype.

92. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar 1987 m. gegužės 13 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr.162 buvo įgyvendintas bei, ar atsakovams buvo kompensuota už nusavintą žemės sklypą, t.y. ar atsakovų nuosavybės teisės yra pasibaigusios. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesiaiškino, ar egzistuoja materialinis teisinis pagrindas panaikinti atsakovų nuosavybės teisių registraciją.

102.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, ar yra teisinis pagrindas panaikinti atsakovų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą registraciją. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal 2002 m. liepos 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 p. daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Pirmosios instancijos teismas, galėjo ir turėjo teisę panaikinti atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto teisinę registraciją, tik nustatęs, kad atsakovai nėra paimto nekilnojamojo turto savininkai, t.y. kad jų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pasibaigė. Teismas nenustatęs, kad atsakovai nėra nekilnojamojo turto savininkai, negalėjo priimti sprendimo panaikinti atsakovų nuosavybės teisių registraciją, nes tokio sprendimo priėmimui nebūtų teisinio pagrindo. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kokiu įstatyme įtvirtintu teisiniu pagrindu atsakovų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra pasibaigę ir, kad nuosavybės teisės pasibaigimas yra pagrindas panaikinti atsakovų nuosavybės teisių registraciją į nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisės įgijimo ir pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 str. Vienas iš nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų - turto paėmimas visuomenės poreikiams (CK 4.100 str., 1964 m. CK 163 str.). Kauno miesto apylinkės teismas privalėjo nustatyti ir išsiaiškinti, ar atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas buvo paimtas visuomenės poreikiams, nacionalizuotas.

112.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra nepasibaigusios. 1987 m. gegužės 13 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 162 dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu, želdiniais ir įrenginiais paėmimo iš atsakovų, 1991 m. sausio 30 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 6-V „Dėl žemės sklypo suteikimo „Kapitalinės statybos savivaldybės valstybinei įmonei silpnaregių mokyklai-internatui statyti" buvo pripažintas netekusiu galios. Kompetentingoms institucijoms panaikinus sprendimą dėl atsakovų nekilnojamojo turto paėmimo, neliko teisinio pagrindo, kuriuo remiantis atsakovai prarastų nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovai priėmė 1987 m. sprendimo vykdymo teisinius padarinius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, t.y. 1987 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 162 nebuvo įgyvendintas. Šioje byloje ir kilo ginčas, ar minėtas sprendimas buvo įvykdytas, bei ar buvo atsakovams tinkamai kompensuota už valstybės (visuomenės) poreikiams paimtą turtą. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad 1987 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 162 nebuvo įvykdytas, atsakovams nebuvo išmokėtos kompensacijos už paimamą žemės sklypą. Kauno miesto meras 1990 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. V-2906 nurodė, kad „Kauno m. Vykdomasis komitetas 1987 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 162 Silpnaregių mokyklos internato statybai skyrė sklypą, numatydamas nugriauti esamus pastatus, suteikti gyventojams butus ir priklausančias kompensacijas. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus Jums [Atsakovams] buvo suteiktas butas keturių kambarių (55,1 kv.m.), priskaičiuota 3704 rub. kompensacija, kurią 1990 m. lapkričio 26 d. pareiškimu atsisakėte priimti, motyvuodami tuo, kad norite pirkti gautą butą. <...> Prašome atiduoti savo buto raktus miesto savivaldybės įmonei „Kapitalinė statyba", kuri Jums apmokės kompensaciją už griaunamą butą. Respublikos Vyriausybei priėmus privatizacijos įstatymus, gal bus galimybė teigiamai išspręsti Jūsų pageidavimą". Priėmus atitinkamus teisės aktus, atsakovai suteiktus butus gavo nuosavybėn ne kaip kompensaciją už paimamą žemės sklypą, tačiau butus privatizavo, kompensacijos nebuvo išmokėtos. Pastarasis byloje esantis įrodymas patvirtina, kad 1987 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 162 nebuvo įvykdytas. Atsakovų paimamo turto vertė nebuvo atlyginta, o tai reiškia, kad atsakovų nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Kaune, nepasibaigė, atsakovai yra teisėti namo savininkai. Kompetentingos valstybės institucijos savo veiksmais pripažino bei patvirtino, kad atsakovai yra nekilnojamojo turto teisėti savininkai ir valdytojai (CPK 187 str.). Kauno miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1995 m. kovo 13 d. rašte Nr. 194-2 aiškiai nurodyta, kad „jeigu Jūs [atsakovai] 1957 m. įsigijote namą iš žemės savininko paveldėtojo, prašymas paduotas iki 1994 m. vasario 3 d. ir pristatėte sekančius dokumentus: žemės nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, paveldėjimo teisės liudijimas, giminystės ryšį įrodančius dokumentus, namo pirkimo sutartį iš paveldėtojo, tokiu atveju Jums [atsakovams] priklauso lengvatos, numatytos 1994 m. birželio 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 471 2.3.4 punkte“, t.y. šiuo raštu pripažinta, kad atsakovai yra gyvenamojo namo, ( - ), Kaune, teisėti savininkai, nes pradėta po namu esančio žemės sklypo išpirkimo procedūra. Šis raštas atsakovams buvo pateiktas jau po to, kai 1991 m. sausio 30 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 6-V buvo panaikintas 1987 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr.162. Be to, atsakovė R. V. 1994 m. balandžio 29 d. iš Kauno miesto valdybos gavo pranešimą, kad sumokėtų žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, pardavimo kainą pagal įkainojimo aktą, t.y. 270,07 Lt, t.y. pripažinta, kad atsakovė turi pagrįstas teises į minėtą žemės sklypą. Minėtus pranešimus yra gavę bei reikalaujamus mokesčius yra sumokėję ir kiti atsakovai. Byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. vasario 25 d. raštu Nr. Sl-961(1.10) informavo atsakovus, kad „Jūsų [Atsakovų] 2008 m. vasario 21 d. žemės sklypo ( - ) pateikta kadastrinių matavimų byla perduota vyr. specialistei J. V. dėl minėto žemės sklypo išpirkimo dokumentų tvarkymo. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas bus rengiamas eilės tvarka pagal kadastrinių matavimų bylos pateikimo datą. Su parengtu sutarties projektu būsite pakviesti susipažinti pasirašytinai". Pastarasis Kauno apskrities viršininko administracijos raštas tik pavirtina aplinkybę, kad atsakovai yra teisėti gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune, savininkai, nes priešingu atveju nebūtų pradėta žemės sklypo, esančio po minėtu gyvenamuoju namu, išpirkimo procedūra. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių 2.4 p. asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. 2008 m. sausio 8 d. buvo nustatomos žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, ribos. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė atsakovai, kaip teisėti žemės sklypo naudotojai (T.1, b.l. 142). Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kompetentingos valstybės institucijos pripažįsta atsakovus teisėtais žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, naudotojais bei teisėtais ant šio žemės sklypo esančio gyvenamojo namo savininkais. Nei viena valstybės institucija atsakovų nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą neginčijo ir neprieštaravo.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą (T.3, b.l. 8-17) ieškovės V. Z., V. M. ir V. M., atstovaujamos advokato Edvino Sergaičio, prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės nesutinka su apeliaciniu skundu dėl sekančių motyvų:

131. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2000 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-1162/2000, konstatavo, kad 1987 metais galioję teisės aktai - LR Butų kodekso 136 str. ir Lietuvos Ministrų tarybos 1983 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr.315 „Dėl atlyginimo piliečiams už jiems priklausančius gyvenamuosius namus, kitus statinius ir įrenginius, griaunamus ryšium su žemės sklypų paėmimu valstybės ar visuomenės reikalams ir jų aprūpinimo gyvenamuoju plotu" numatė, jog asmens teisė į gyvenamojo namo dalį pasibaigia nuo to momento, kai su šiuo asmeniu tinkamai atsiskaityta, kompensuojant už jam priklausiusią namo dalį. Minėtoje byloje Aukščiausiasis Teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo pripažinta negaliojančia teisinė registracija į turtą asmens, gavusio už šį turtą kompensaciją. Minėtoje byloje ieškovu buvo fizinis asmuo, gynęs savo pažeistas teises. Todėl priešingai, nei teigia apeliantės, fizinis asmuo gali reikšti ieškinius dėl registracijos į nekilnojamąjį turtą panaikinimo, jei tokia registracija pažeidžia jo teises.

142. Specialioji teisėjų kolegija 2005-03-07 nutartyje nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl viešojo administravimo subjektų - valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo sprendimo ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo, kuriais atsisakyta panaikinti kaip neteisėtą namo teisinę registraciją, panaikinimo, bei naujo sprendimo, kuriuo būtų panaikinta minėto namo teisinė registracija, sprendžiama ne tik dėl minėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalys, 3 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymas). Pagal keliamo ginčo pobūdį ir esmę, matyti, jog sprendžiant ginčą, bus sprendžiama taip pat ir dėl civilinių teisių ir pareigų, t.y. nuosavybės teisių į minėtą pastatą nuginčijimo. Priklausomai nuo to, kaip teismas vertins byloje susiklosčiusias aplinkybes, susijusias su nuosavybės, taigi civiliniais teisiniais santykiais, priklausys ir viešojo administravimo subjektų atliktų veiksmų teisėtumo įvertinimas. Ginčas, susijęs tiek su administraciniais teisiniais, tiek ir su civiliniais teisiniais santykiais, nagrinėtinas ne administraciniame, bet bendrosios kompetencijos teisme, todėl ieškovės tinkamai pasirinko bendrosios kompetencijos teismą savo pažeistų teisių gynimui.

153. Byloje pateiktas 2007 m. spalio 17 d. išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, patvirtina, jog namas, esantis adresu ( - ), Kaune, turi būti nugriautas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.262 straipsnio nuostatomis, tokie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. 2006 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-377/2006, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „viešame registre įregistruotas daiktinės nuosavybės teisės suvaržymas - pareiga nugriauti nuosavybėn įgytą statinį - dėl ryšio su daiktu, per tai taikant absoliutumo ir sekimo principus yra privalomas bet kuriam daiktą nuosavybėn įgijusiam asmeniui".

164. Aplinkybę, jog numatyti nugriovimui pastatai, esantys adresu ( - ), Kaune, yra nenaudojami, nepritaikyti gyventi ir jais niekas nesirūpina, patvirtina duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Kaune, fizinis nusidėvėjimas yra 68%, jo vertė - tik 408 Lt, o atkūrimo sąnaudos, įvardintos kaip statybos vertė, sudarytų net 94.660 Lt. Ūkinio pastato fizinis nusidėvėjimas sudaro dar daugiau - net 70%. Kiti pastatai, esantys nurodytu adresu, net neįregistruoti registre. Akivaizdu, jog teisinė registracija į šiuos beveik visiškai sugriuvusius pastatus, kuriais apeliantės nesinaudoja, joms yra reikalinga tik tam, kad galėtų privatizuoti žemės sklypą, esantį po jų nenaudojamais ir skirtais nugriovimui, bei faktiškai jau beveik natūraliai sugriuvusiais pastatais, į kurį gali būti atkurtos ieškovių nuosavybės teisės. Apeliantės negina savo teisių į beveik sugriuvusius ginčo pastatus, už kuriuos jau gavo kompensaciją, o nori pasinaudoti jais siekdamos kitų tikslų - užvaldyti po pastatais esantį žemės sklypą, tai yra neteisėtai pasipelnyti.

175. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovėms nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į kitoje vietovėje esantį žemės sklypą, yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovės per savo atstovą davė parodymus šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo posėdyje, o be to, pačios apeliantės pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsireikalavo ieškovių nuosavybės teisės atkūrimo bylas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus pateiktus įrodymus, o kitų įrodymų apeliantės ne tik nepateikė, bet ir net neprašė išreikalauti.

186. Ieškovės pateikė teismui rašytinį įrodymą - 1994 m. vasario 11 d. AB „Kapitalinė statyba" pažymą Nr.218 apie atsakovams skirtas kompensacijas. Tai, kad atsakovai kompensacijas priėmė, jie patys patvirtino teismo posėdyje. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nesiaiškino bei nenustatė, ar 1987 m. gegužės 13 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr.162 buvo įgyvendintas bei, ar atsakovams buvo kompensuota už paimamą nekilnojamąjį turtą, prieštarauja bylos medžiagai ir yra visiškai nepagrįsti. Jokių įrodymų apie atsisakymą priimti joms skirtas kompensacijas apeliantės pirmosios instancijos teismui nepateikė.

197. Apeliacinio skundo teiginys, jog 1987 m. gegužės 13 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr.162 Dėl žemės sklypo su gyvenamuoju namu, želdiniais ir įrenginiais paėmimo iš atsakovų, 1991 m. sausio 30 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.6-V „Dėl žemės sklypo suteikimo „Kapitalinės statybos" savivaldybės valstybinei įmonei silpnaregių mokyklai-internatui statyti" buvo pripažintas netekusiu galios ir dėl to nėra teisinio pagrindo atsakovų nuosavybės teisių registracijos panaikinimui, yra atmestinas, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, surinkti įrodymai vienareikšmiai patvirtino, kad atsakovai priėmė 1987 m. gegužės 13 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr.162 vykdymo teisinius padarinius.

208. Kauno miesto mero 1990 m. gruodžio 3 d. rašte Nr.V-2906 taip pat vienareikšmiai nurodoma, kad „Jums buvo suteiktas butas keturių kambarių (55,1 kv.m.), priskaičiuota 3704 rub. kompensacija, kurią 1990 m. lapkričio 26 d. pareiškimu atsisakėte priimti, motyvuodami tuo, kad norite pirkti gautą butą. <...> Prašome atiduoti savo buto raktus miesto savivaldybės įmonei „Kapitalinė statyba", kuri Jums apmokės kompensaciją už griaunamą butą" tik patvirtina atsakovėms suteiktas kompensacijas netgi nekilnojamuoju turtu. Todėl apeliančių teiginio, kad, atsakovų paimamo turto vertė nebuvo atlyginta, šis dokumentas ne tik nepatvirtina, bet ir jį vienareikšmiai paneigia. 9.

21Apeliacinio skundo teiginys, kad kompetentingos valstybės institucijos savo veiksmais pripažino bei patvirtino, kad atsakovai yra nekilnojamojo turto teisėti savininkai ir valdytojai, yra nepagrįstas, nes į bylą nepateikti įrodymai. Kauno miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyba ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nebuvo ir nėra institucijos, kompetentingos pripažinti atsakovus gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Kaune, teisėtais savininkais. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. kovo 19 d. raštu Nr.S2-1002(17) ieškoves per savo atstovą tik informavo, kad žemės sklypo, esančio adresu ( - ), Kaune, privatizavimo klausimas bus sprendžiamas tik pateikus įsigaliojusį teismo sprendimą šioje byloje. Tą patį patvirtino ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas 2008 m. gruodžio 29 d. raštu Nr.4-07-1214.

2210. Apeliančių reikalavimas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ne iš dalies - tik jų (apeliančių) atžvilgiu, yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas, nes pirmosios instancijos teismas sprendime yra pasisakęs ir dėl kitų atsakovų šioje byloje teisių, kurie pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir tokių įgalinimų apeliantėms nesuteikė.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą (T.3, b.l. 3-5) tretysis asmuo VĮ “Registrų centras” prašo apeliacinį skundą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, kadangi neturi teisinio intereso šioje civilinėje byloje. Sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad šioje byloje ginčas kyla iš nuosavybės paėmimo valstybės (visuomenės) poreikiams teisinių santykių, kuriuose dalyvauja 2 subjektai - valstybė (jos interesus atstovaujanti institucija) bei asmenys, kurių turtas yra paimamas ir mano, kad ieškovės neturi reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų 36 punktą nekilnojamasis daiktas išregistruojamas, kai pateikiamas teisės aktų nustatytas dokumentas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto žuvimo faktą, nekilnojamasis daiktas, kuriam nereikalingas statybos leidimas ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, išregistruojamas, kai pateikiamoje kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-23 sprendimu Nekilnojamojo turto registre būtų panaikinta nuosavybės teisių registracija atsakovų vardu į nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), Kaune, o ne nekilnojamųjų daiktų registracija, kas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Žemės sklypas po šiais statiniais liktų užstatytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d., nuosavybės teisės į žemę atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, ko ir siekia ieškovės.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą (T.3, b.l.21-24) tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą patenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Kauno miesto savivaldybės nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai konstatavo ieškovių materialinį suinteresuotumą, netinkamai aiškino CPK 41 straipsnio ir 45 straipsnio normas. Teismas, nors ir konstatavęs teisių pažeidimą, ginčijamu sprendimu šių teisių neatkūrė. Ieškiniu, kurį teismas tenkino, buvo prašoma panaikinti nuosavybės teisių registraciją, tačiau neprašoma panaikinti pačių statinių registracijos. Teismui konstatavus, kad ieškovės yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemę ir tuo pasireiškia jų materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi, neanalizavo ir nekonstatavo, kad būtent ginčijamos nuosavybės teisės registracijos panaikinimas atstatys ieškovių pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės neprašė naikinti statinių registracijos, ieškinio reikalavimo tenkinimas nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovių atžvilgiu, kadangi žemės sklypas, po šiais statiniais, liks užstatytas, t.y. priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Dėl šios priežasties pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmos instancijos teismas privalėjo nustatyti ieškovų teisę reikšti ieškinyje nurodytus reikalavimus ir kokiu teisiniu pagrindu šis reikalavimas gali būti reiškiamas. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 296 str. 1 d. 1 p. ir nepaliko ieškinio reikalavimo nenagrinėtu. Materialinis ieškinio reikalavimas reiškiamas dėl nuosavybės teisių registracijos panaikinimo. Teisių į nekilojamąjį turtą registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, kuriame nustatyta ginčo sprendimo tvarka, reiškiant reikalavimus dėl nuosavybės teisių registracijos panaikinimo neteisminiu būdu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės būtų bandę ieškinio reikalavimus įgyvendinti neteismine tvarka. Prie ieškinio yra pridėtas VĮ Registrų centro 2007-10-18 raštas Nr.S-5098-2021, iš kurio matosi, kad ieškovės kreipėsi į minėtą įmonę su kitu prašymu - dėl papildomų duomenų įrašymo. Minėtame rašte taip pat išaiškinama teisė ir procedūra, kurios reiktų imtis, norint išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises ir iš Nekilnojamojo turto registro. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 1 d., teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nėra duomenų, kad ieškovai būtų šia privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka pasinaudoję. CPK 137 str. 2 d. 3 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai buvo nesilaikoma įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 296 str. 1 d. 1 p. numatoma, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovai nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

27Teismo sprendimas pagal CPK 263 str. jam keliamus reikalavimus turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus.

28Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių R. V. ir J. B. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jis priimtas tinkamai įvertinus įrodymus, dėl ko apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

29Atsakovės apeliacinį skundą grindžia iš esmės dviem motyvais, t.y. kad ieškovės neturi teisės reikšti reikalavimą panaikinti atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto teisinę registraciją ir kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesiaiškino, ar egzistuoja materialinis teisinis pagrindas panaikinti atsakovų nuosavybės teisių registraciją.

30Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovės nėra materialinio teisinio santykio šalys, turinčios teisę reikšti reikalavimą panaikinti atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto teisinę registraciją, kadangi ginčas kyla iš nuosavybės paėmimo valstybės (visuomenės) poreikiams teisinių santykių.

31Byloje nagrinėjamu atveju ieškovės prašo panaikinti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą registraciją, kadangi registracija yra neteisėta ir pažeidžia ieškovių teises. Ieškovės yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į J. Z. nuosavybės teise turėtą žemę. Žemė natūra negrąžinama ieškovėms, kadangi žemėje, į kurią ieškovės pretenduoja yra pastatai. Kad ieškovių reikalavimas susijęs su jų nuosavybės teisės atkūrimo įgyvendinimu, patvirtina ir ieškovių nuosavybės teisių atkūrimo byla. Ginčo statiniai randasi žemės sklype, kurį iki nacionalizacijos valdė J. Z., ir kurį jos pageidauja susigrąžinti įstatymų nustatyta tvarka, taigi ginčo reikalavimas tiesiogiai susijęs su jų teisių gynimu. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčas kyla iš nuosavybės paėmimo valstybės (visuomenės) poreikiams teisinių santykių ir ieškinį dėl atsakovų nuosavybės teisės registracijos panaikinimo turi teisę reikšti tik pati institucija, o šiuo atveju Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto teisių perėmėja Kauno miesto savivaldybė. Apeliančių aiškinimas, kad tokio pobūdžio reikalavimą galėtų reikšti tik savivaldybė, yra nepagrįstas, jis paneigia CPK 5 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė. Teisėjų kolegijos nuomone, kada savivaldybė akivaizdžiai neveikia taip, kaip kad turėtų veikti ir užtikrintų, jog iš nugriauti numatytų statinių iškeldinti asmenys nereikštų nepagrįstų pretenzijų įsigyti valstybės valdomą žemę prie tokių statinių, ieškovės turi teisę ginti savo teises teisme. Tą patvirtina ir teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 12 28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1162/2000).

32Apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas,priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesiaiškino, ar egzistuoja materialinis teisinis pagrindas panaikinti atsakovų nuosavybės teisių registraciją, atmeta kaip nepagrįstus.

33Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš atsakovų Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 162 buvo paimtas žemės sklypas, esantis ( - ), Kaune, (dabartinis adresas ( - ), Kaune) su atsakovams priklausančiais pastatais , jiems už tai atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovai negali naudotis turtu, už kurį jiems atlyginta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada yra pagrįsta. Teisėjų kolegija taip vertina atsižvelgdama į tokias aplinkybes:

341. 1987 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 162 „Dėl žemės sklypo suteikimo kapitalinės statybos valdybai 200 vietų silpnaregių mokyklos-internato statybai“ ir šį sprendimą patikslinančiu 1987 11 12 sprendimu Nr. 394 „Dėl kai kurių miesto Vykdomojo komiteto sprendimų dalinio pakeitimo“ Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas nusprendė paimti žemės sklypą su gyvenamuoju namu, želdiniais ir įrenginiais iš B. J., J.,V. J., J., V. K. D. I., V.T. A., J., V. R., J, S. L.,J, - 2999 kv.m. ploto valdą ( - ). Kartu buvo nuspręsta sumokėti sprendime paminėtiems asmenims už paimtame sklype esančius pastatus, želdinius ir įrenginius pagal įkainojimo aktą, o Gyvenamųjų patalpų skyriui buvo pavesta pasirūpinti griaunamame name ( - ) gyvenančių asmenų apgyvendinimu , sprendimo parengimo dokumentuose fiksuojant, kad name gyvena 4 šeimos (T.1, b.l. 8-9 ir 11; T 2, b.l. 68-73; T. 3, b.l. 56-66).

352. Vykdant Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1987 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 162, Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1987 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 189 „Dėl žemės sklypų suteikimo individualinių gyvenamųjų namų statybai“ V. K. D., gyvenančiam ( - ), buvo suteiktas 600 kv.m. ploto žemės sklypas ( - ). Pastarojo sprendimo rengimo dokumentuose fiksuota, jog V. K. D. gyvena name, kuris numatytas nugriauti 1987 05 13 sprendimu (T. 1, b.l. 12-14; T. 2, b.l. 77-94).

363. Vykdant Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1987 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 162, Kauno miesto vykdomojo komiteto 1988 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 296 „Dėl gyvenamojo, bendrojo ploto suteikimo, tarnybinių patalpų išnuomojimo ir kai kurių miesto Vykdomojo komiteto sprendimų priedėlių punktų pripažinimo netekusiais galios“ suteikti butai J. K., T. V. ir R. V. , kurie, kaip fiksuota sprendimo rengimo dokumentuose, keldinami iš ( - ) namo, J. K. kaip nuomininkė, o T. V. ir R. V. kaip savininkai (T.3, b.l. 70-81).

374. Vykdant Kauno miesto vykdomojo komiteto 1987 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 162, numatytos nugriauti individualios namų valdos ( - ) savininkams , kaip matyti iš AB „Kapitalinė statyba“ pažymos, V. K. D. buvo skirtas žemės sklypas, T. V. ir R. V. suteikti butai ir išmokėtos piniginės kompensacijos, J. V., J. B. ir L. S. išmokėtos piniginės kompensacijos ( T.1,b.l.15). Kad ši pažyma atitinka tikrovę, patvirtino liudytojas V.K., pasirašęs 1994-02-11 AB “Kapitalinė statyba” pažymą Nr.218 (T.1, b.l. 15) paliudijo, jog VĮ “Kapitalinė statyba” buvo Vykdomojo komiteto padalinys, kuris išmokėdavo pinigus žmonėms už želdinius ir statinius, tai dienai, kai buvo išduota minėta pažyma, viskas jau buvo išmokėta (T.2, b.l. 149). Netikėti šio liudytojo parodymais teismas pagrindo neturi.

385. Kad gyvenamojo namo ( - ) savininkams ir numatytiems iškeldinti asmenims buvo suteikti butai bei žemės sklypas, išmokėtos už paimamą turtą piniginės kompensacijos pripažino ir atsakovas K. D. V., teisme patvirtinęs, kad visi pinigus paėmė (T.2, b.l. 55). Be to atsakovė R. V. teismo posėdyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat pripažino, kad už nugriauti numatyto namo dalį ji gavo butą (T. 2, b.l. 57). Kad šiai atsakovei buvo atlyginta už numatyto nugriauti namo dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, jog 1992 metais privatizuojant butus R. V. ir T. A. V. juos pirko (T.3, b.l. 48-49 ir 52-53). Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, kuris įsigaliojo 1991 06 21, 7 straipsnis numatė, kad buvusiems namų savininkams , kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą. Tai, kad paminėtiems dviem namo ( - ), Kaune, savininkams nebuvo neatlygintinai pripažinta nuosavybės teisė į suteiktus butus, tik patvirtina, jog jiems buvo kompensuota numatyto nugriauti namo vertė.

39Visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad atsakovams už numatytą paimti namų valdą ir numatytą nugriauti namą buvo atlyginta, o tai, kad namų valdos neperėmė ir pastatų nenugriovė savivaldybė galima laikyti tik pastarosios neveikimo pasekme. Iš duomenų namų valdos ( - ), Kaune, techninės apskaitos byloje esančių duomenų apie namo būklę matyti, kad namas yra žymiai nusidėvėjęs, nedidelės vertės. Namo fotonuotraukose fiksuota padėtis (atsakovų žemės išpirkimo segtuve – Atskiras priedas bylos- b.l.49-54) leidžia vertinti, kad name niekas negyvena, juo niekas nesirūpina.

40Atsakovų argumentą, kad Kauno miesto Vykdomojo komiteto 1987 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 162 buvo pripažintas negaliojančiu, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. 1991 m. sausio 30 d. Kauno miesto valdyba priėmė potvarkį Nr. 6-v „Dėl žemės sklypo suteikimo „Kapitalinės statybos“ savivaldybės valstybinei įmonei silpnaregių mokyklai-internatui statyti“. Šiame potvarkyje buvo numatyta, kad paimamas iš Gamybinio butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonės bei Veterinarijos akademijos naudojamo sklypo iki 3 ha žemės sklypas silpnaregių mokyklai-internatui statyti prie Kuršių gatvės, taip pat pripažįstamas netekusiu galios miesto Vykdomojo komiteto 1987 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 162 (t. 2, b.l.95). Tačiau ir Kauno miesto valdybos 1991 01 30 potvarkis 6-v 1997 m. birželio 3 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 451 „Dėl žemės sklypo Kuršių g. 49 detaliojo plano“ taip pat buvo pripažintas netekusiu galios, numačius žemės sklype Kuršių g. 49 vietoje silpnaregių mokyklos-internato įrengti autobusų ir troleibusų aikštelę. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1987 05 13 sprendimas, kiek tai buvo susiję su namų valdos paėmimu iš atsakovų visuomenės poreikiams, buvo iš dalies įgyvendintas, iš atsakovų 1991 01 30 potvarkiu nebuvo pareikalauta grąžinti to, ką jie gavo už numatytą nugriauti namą, o 1991 01 30 potvarkiu bei 1997 06 30 sprendimu buvo tik nusprendžiama dėl žemės skyrimo ir paėmimo tai pačiai silpnaregių mokyklai-internatui.

41Apeliacinį skundą atsakovės grindžia ir ta aplinkybe, kad kompetentingos valstybės institucijos savo veiksmais pripažino bei patvirtino, jog atsakovai yra nekilnojamojo turto, esančio ( - ), teisėti savininkai ir valdytojai. Jie nurodo, jog atsakovė R. V. 1994 m. balandžio 29 d. iš Kauno miesto valdybos gavo pranešimą, kad sumokėtų žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, pardavimo kainą pagal įkainojimo aktą, kas laikytina, jog ši atsakovė turi pagrįstas teises į minėtą žemės sklypą, taip pat tokius pranešimus yra gavę bei reikalaujamus mokesčius yra sumokėję ir kiti atsakovai. Byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. vasario 25 d. raštu Nr. Sl-961(1.10) informavo atsakovus, jog jų 2008 m. vasario 21 d. žemės sklypo ( - ) pateikta kadastrinių matavimų byla perduota vyr. specialistei J. V. dėl minėto žemės sklypo išpirkimo dokumentų tvarkymo, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas bus rengiamas eilės tvarka pagal kadastrinių matavimų bylos pateikimo datą. Toks Kauno apskrities viršininko administracijos raštas tik pavirtina aplinkybę, kad atsakovai yra teisėti gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaune, savininkai, nes priešingu atveju nebūtų pradėta žemės sklypo, esančio po minėtu gyvenamuoju namu, išpirkimo procedūra.

42Teisėjų kolegijos nuomone, apeliančių nurodyti kompetentingų valstybės institucijų raštai nepaneigia aplinkybių, kad 1987 metais buvo nuspręsta iš atsakovų paimti namų valdą ir už ją buvo tinkamai atlyginta. Tai, kad nuo 1994 metų iki dabar atskiros institucijos rašo raštus, kuriuose atsakovai pripažįstami namų valdos, esančios ( - ), Kaune, savininkais, tėra tik Kauno miesto savivaldybės pareigūnų, neužtikrinusių, kad pilnai būtų įvykdytas 1987 05 13 sprendimu numatyto atsakovų turto paėmimo visuomenės poreikiams, neveikimo pasekmė.

43Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovams už namų valdą ( - ) (dabartinis adresas ( - )) pagal 1987 05 13 sprendimą Nr. 162 buvo atlyginta pagal tuo metu galiojusius įstatymus kaip už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams, todėl yra pagrindas atsakovų nuosavybės teisių registracijos panaikinimui.Todėl tokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį patenkino.

44Atsižvelgdama į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą palieka nepakeistą.

45Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo ieškovių materialinį suinteresuotumą, netinkamai aiškino CPK 41 straipsnio ir 45 straipsnio normas. Šis tretysis asmuo teigia, kad teismas, nors ir konstatavęs teisių pažeidimą, ginčijamu sprendimu šių teisių neatkūrė. Ieškiniu, kurį teismas tenkino, buvo prašoma panaikinti nuosavybės teisių registraciją, tačiau neprašoma panaikinti pačių statinių registracijos. Teismui konstatavus, kad ieškovės yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemę ir tuo pasireiškia jų materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi, neanalizavo ir nekonstatavo, kad būtent ginčijamos nuosavybės teisės registracijos panaikinimas atstatys ieškovių pažeistas teises, o todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės neprašė naikinti statinių registracijos, ieškinio reikalavimo tenkinimas nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovėms, kadangi žemės sklypas po šiais statiniais liks užstatytas.

46Teisėjų kolegija vertina, kad, remiantis tokia Kauno miesto savivaldybės nuomone, negalima laikyti byloje priimtą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 02 23 sprendimą neteisėtu ar nesukuriančiu teisinių pasekmių. Šiuo sprendimu iš esmės konstatuota, kad atsakovai jau nėra pastatų, esančių ( - ), savininkai, tokius pastatus privalo perimti nugriovimui, t.y taip, kaip numatyta Kauno miesto savivaldybės 1987 05 13 sprendime Nr. 162, Kauno miesto savivaldybė. Nugriovus žemės sklype esančius pastatus, atsirastų galimybė ieškovėms reikalauti, kad būtų joms sugrąžintas žemės sklypas, į kurį teises atkurti jos pretenduoja. Bet kokios kliūties atkurti nuosavybės teises eliminavimas laikytinas pretenduojančio atkurti nuosavybės teises asmens teisių pažeidimo pašalinimu. Todėl ir vertintina, kad byloje priimtas teismo sprendimas ieškovėms teisines pasekmes sukurs.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48apeliacinį skundą atmesti.

49Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.