Byla 2S-1828-153/2013
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio K. K. ir R. K. interesus, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13887-944/2013 pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio K. K. ir R. K. interesus, pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. K., R. K., Ventos socialinės globos namams, V. K., notarei L. G., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Pareiškėjas prašė atnaujinti Ventos socialinės globos namams, atstovaujantiems K. K. interesus, dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti į močiutės L. K., mirusios 2008-01-31, turtą; atnaujinti Ventos socialinės globos namams, atstovaujantiems R. K. interesus, dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą palikimui priimti į močiutės L. K., mirusios 2008-01-31, turtą. Nurodė, kad Ventos socialinių namų pateikė prašymą apginti neveiksnių globos namų gyventojų interesus ir kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad R. K. ir K. K. teismo sprendimais pripažintos neveiksniomis ir jų globėja paskirta biudžetinė įstaiga Ventos socialinės globos namai. Kadangi pagal CK 3.240 straipsnį globėjas yra savo globotinių atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių asmenų teises ir teisėtus interesus be specialaus pavedimo, todėl teismas darė išvadą, kad ne Šiaulių apygardos prokuroras, o minėtų suinteresuotų asmenų globėjas pagal įstatymą Ventos socialinės globos namai privalo ginti neveiksnių asmenų teises ir teisėtus interesus - kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Taip pat nurodė, kad CK 5.56 straipsnyje nustatyta, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai, tačiau tokia teisė nėra numatyta prokurorui ir nėra numatyta teisė vietoj globėjo ginti neveiksnių asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.246 straipsnis).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis K. K. ir R. K. interesus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. mano, kad kreiptis j teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Nurodo, kad šiuo atveju prokuroro ginami asmenys Ramunė ir K. K. neturi visiško civilinio teisinio veiksnumo ir būtent globėjo elgesys gali lemti vienokių ar kitokių teisinių padarinių asmenims ir jų turtinei padėčiai atsiradimą, todėl globėjų pasyvus ar netinkamas elgesys dėl globotinių teisių įgyvendinimo turėtų būti vertinamas kaip jų teisių pažeidimas, kuris turi būti ištaisytas kompetentingų valstybės institucijų, prie kurių priskirtina ir prokuratūra. Teigia, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, gina viešąjį interesą nes atstovauja neveiksnių K. K. ir R. K. teises ir teisėtus interesus.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakytas priimti prokuroro pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

13Pagal nagrinėjamos bylos duomenis nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuroras, gavęs Ventos socialinių globos namų prašymą apginti neveiksnių globos namų gyventojų interesus, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti Ventos socialinės globos namams, atstovaujantiems neveiksnių K. K. ir R. K. interesus, dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti į močiutės L. K., mirusios 2008-01-31, turtą. Teismas, skundžiama nutartimi, konstatavo, kad prokuroras nėra pilnamečių neveiksnių asmenų atstovas pagal įstatymą ir neturi teisės kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, todėl atsisakė priimti prokuroro pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14Prokuroro teises inicijuoti procesą ginant viešąjį interesą reglamentuoja CPK 49 straipsnis bei Prokuratūros įstatymas. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad prokuroras kreiptis į teismą tikslu apginti viešąjį interesą gali tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma, t. y. teisės akto pažeidimas, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998-06-18, 2001-04-02 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog prokuroras, turėdamas pagrindo manyti, kad globėjo – biudžetinės įstaigos Ventos socialinės globos namų, pasyvus ar netinkamas elgesys dėl neveiksnių globotinių R. K. ir K. K. teisių įgyvendinimo yra viešojo intereso pažeidimas, kreipėsi į teismą pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Kadangi nagrinėjamu atveju prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą (CPK 49 straipsnis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o ne kaip pilnamečių neveiksnių asmenų globėjas, todėl apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti pareiškimą, kaip paduotą asmens neturinčio procesinės teisės kreiptis į teismą, yra nepagrįsta.

16Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl ieškinio (pareiškimo) priėmimo, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai