Byla 3K-3-555/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis atmesti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitas-Service” ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį; trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kai sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, klausimas.

5Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-335-01/2005 dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

6Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu, patenkinus ieškovo UAB „Agrolitas-Service” ieškinį, atsakovas Vilniaus apskrities viršininkas įpareigotas sudaryti su ieškovu 1,5 ha žemės, skirtos jam naudotis Vilniaus rajono valdybos 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu, nuomos sutartį. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad pagal ginčo žemės sklypo skyrimo ieškovui metu galiojusius teisės aktus nebuvo nustatyta reikalavimo sudaryti žemės sklypų, suteiktų iki 1992 m. kovo 15 d., nuomos sutartis, tokios pareigos nenurodyta ir Vilniaus rajono valdybos 1992 m. kovo 12 d. potvarkyje, todėl UAB „Agrolitas-Service“ neturėjo pareigos sudaryti nuomos sutartį; pagal Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 17 punktą UAB „Agrolitas-Service“ laikytina suteikto žemės sklypo nuomininke. Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų skyrimo tvarką, keitėsi, atsakovo nurodyti teisės aktai – CK, Žemės įstatymas, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (toliau – Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692) – priimti daug vėliau, jais pabloginta ieškovo padėtis, nes pakeista žemės sklypų skyrimo ir įforminimo tvarka, tačiau dėl to nėra ieškovo kaltės. Teismas, vadovaudamasis nurodytais motyvais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priėjo prie išvados, kad įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, kuriais remiasi atsakovas, atsisakydamas sudaryti nuomos sutartį, taikymas ieškovui pažeidžia jo interesus, kurie turi būti ginami.

7Pareiškėjo teigimu, šalių ginčą teismas sprendė nesivadovaudamas ginčo metu galiojusia materialiąja teise, pripažinęs, kad teisės aktų nustatytas teisinis reglamentavimas nepalankus ieškovui, jį ignoravo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies, CPK 2, 3 straipsnių, CK 1.5, 1.6 straipsnių, Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas ir padarydamas aiškią bei esminę teisės taikymo klaidą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjo nuomone, jeigu teismas būtų taikęs ginčo metu valstybinės žemės naudojimo ir valdymo tvarką reglamentavusias imperatyviąsias teisės normas, pagal kurias valstybinė žemė išnuomojama asmenims aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.551 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis), būtų priėmęs kitokį sprendimą – ieškinys būtų atmestas.

8Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su prašymu atnaujinti procesą, nes pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 ginčo žemės sklypas laikytinas nauju, todėl galėjo būti išnuomotas ieškovui tik aukciono būdu.

9Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškimą prašė atnaujinti procesą, nes išnagrinėtoje byloje teismas be pagrindo netaikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 nuostatų.

10Ieškovas prašė atmesti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad, sprendžiant valstybinės žemės sklypo suteikimo UAB „Agrolitas-Service” teisėtumo klausimą, reikia taikyti šio žemės sklypo perdavimo ieškovo bendrovei metu, t. y. 1992 m. kovo 12 d., galiojusias normas. Ieškovas taip pat nurodė, kad prokuroras šiuo atveju gina ne viešąjį, bet privatų Kalnėnų bendruomenės interesą.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

12Vilniaus miesto 4–asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad nors generalinis prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo pagal Kalnėnų bendruomenės, t. y. kelių asmenų, teigiančių, jog UAB „Agrolitas-Service“ nuomojamame žemės sklype (kuris ribojasi su bendruomenės kvartalu, naikinami želdiniai, kertami medžiai, keičiamas sklypo reljefas, vežamos statybinės atliekos), tačiau toks kreipimasis, remiantis Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, laikytinas viešuoju interesu, nes teisės normos suteikia asmenims subjektinę teisę prižiūrėti, kontroliuoti (dalyvaujant detaliojo plano viešame svarstyme ir kt. būdais), kad aplinka, tiesiogiai susijusi su jų gyvenimo ir veiklos vieta, būtų keičiama laikantis teisės reikalavimų ir atitiktų viešąjį interesą. Teismas nustatė, kad prašomoje atnaujinti byloje Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 322p ieškovui buvo skirtas 1,5 ha žemės sklypas gamybinei bazei statyti ir nuolat naudotis. Teismas sprendė, kad nurodyto potvarkio priėmimo metu galiojusiame Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 89 nebuvo nustatyta reikalavimo sudaryti perduodamo nuolat naudotis žemės sklypo nuomos sutartį, todėl ieškovas, įvykdęs potvarkyje iškeltas sąlygas (sumokėjęs atitinkamas įmokas žemės ūkio ministerijai, Nemėžio valstybinei žemės ūkio įmonei, atlikęs reikiamus tyrinėjimo–projektavimo darbus, parengęs ir suderinęs gamybinės bazės statybos projektą), teisėtai įgijo teisę nuolat naudotis jam suteiktu žemės sklypu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 ir 1992 m. kovo 12 d. potvarkio Nr. 322p pagrindu, todėl prašomą atnaujinti bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai taikė nurodytų teisės aktų nuostatas, taigi pareiškėjo argumentai dėl šio teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos yra nepagrįsti ir nėra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš civilinės bylos, kurios procesą prašomą atnaujinti, matyti, jog ginčo žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai atsirado 1992 m., kai Vilniaus rajono valdyba 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 322p skyrė UAB ,,Agrolitas-Service“ naudotis 1,5 ha žemės sklypą gamybinei bazei statyti. 1964 m. CK 4 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda, be kita ko, iš administracinių aktų, taigi Vilniaus rajono valdybos 1992 metų kovo 12 d. potvarkis, kuris nenuginčytas ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, yra administracinis aktas, suteikiantis UAB ,,Agrolitas-Service“ ginčo žemės sklypo nuomos teisę. Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintų Valstybinių žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 17 punkte buvo nustatyta, kad visi piliečiai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatyta tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais, išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas, išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus rajono valdybos 1992 m. kovo 12 d. potvarkis Nr. 322p nepanaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas civilinių santykių stabilumą, turėjo pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo, be to, bylos medžiaga patvirtina, jog UAB ,,Agrolitas-service“ yra įvykdžiusi nustatytas sąlygas žemės nuomos teisiniams santykiams atsirasti, šios bendrovės teisė reikalauti sudaryti ginčo žemės nuomos ne aukciono tvarka sutartį pagrįsta pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.13 punkto nuostatas, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai nepatvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti jo nurodytoje civilinėje byloje procesą.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimai apie prisidėjimą prie kasacinio skundo

15Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-335-01/2005 bei perduoti atnaujintą bylą nagrinėti Vilniaus miesto 4–ajam apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Civilinę bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, pirmosios instancijos teismas

17išsprendė ne pagal šalių ginčo atsiradimo metu galiojusią materialiąją teisę; pripažinęs, kad teisinis valstybinės žemės naudojimo ir nuomos reglamentavimas nepalankus ieškovui, teismas apskritai netaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų (CK 6.551 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnis), taip padarydamas aiškią teisės normų taikymo klaidą.

18Kasacinio teismo nurodyta, kad aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. A. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-125/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal I. R. ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-403/2008).

19Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 12 d. potvarkio priėmimo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio, reglamentavusio valstybinės žemės suteikimą naudotis, 2 dalyje buvo nustatyta, kad, patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypai išnuomojami neterminuotai arba terminuotai naudotis. Pagal 1964 m. CK 298 straipsnio 1 dalį nuomos sutartis, ilgesniam kaip vienerių metų terminui turėjo būti rašytinės formos. Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų tipo gyvenvietėse taisyklių 20 punkte buvo nustatyti reikalavimai žemės sklypo nuomos sutarčiai. Taigi nors nurodytu potvarkiu buvo suteikta UAB ,,Agrolitas-Service“ teisė nuomotis skirtą žemės sklypą, tačiau ši teisė nebuvo įgyvendinta įstatymo nustatyta tvarka, t. y. sudarant nuomos sutartį, kurios pagrindu galėjo atsirasti nuomos teisiniai santykiai. Teismų motyvai, kad teisės aktuose nebuvo įtvirtinta reikalavimo sudaryti nuomos sutartį, prieštarauja pirmiau aptartam teisiniam reglamentavimui.

20UAB ,,Agrolitas-Service“ dėl ginčo žemės sklypo nuomos kreipėsi 2004 m., t. y. galiojant CK 6.551 straipsniui, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį; valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos analogiškos imperatyviosios nuostatos, kurios UAB ,,Agrolitas-Service“ kreipimosi dėl ginčo žemės nuomos buvo detalizuotos 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 29 punkte, pagal kurį be aukciono išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų naudojamais pastatais, įrenginiais ar kitais statiniais (išskyrus laikinuosius). UAB ,,Agrolitas-Service“ neturėjo ginčo žemės sklype nuosavybės teise priklausančių objektų. Be to, pagal nurodytos Tvarkos 2.4 punktą ne aukciono tvarka gali būti išnuomojami žemės sklypai, suteikti iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Ginčo žemės sklypas suteiktas 1992 m. kovo 12 d. UAB ,,Agrolitas-Service“ ne individualiems namams, bet gamybinei bazei statyti, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtinta Tvarka ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką sudaryti su UAB ,,Agrolitas-Service“ valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono būdu.

21Pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ginčo žemės sklypas laikytinas ne naudojamu, bet nauju žemės sklypu ir galėjo būti išnuomotas tik pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintos Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.1.1 punktą, t. y. tik aukciono būdu.

222. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti procesą, rėmėsi tuo, kad teisė nuomotis ginčo žemės sklypą atsirado iš administracinio akto, tačiau neatsižvelgė į tai, jog UAB ,,Agrolitas-Service“ neįgyvendino šios teisės nustatyta tvarka, t. y. nesudarė nuomos sutarties. 2004 m. ši teisė galėjo būti įgyvendinta pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ne Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 nustatyta tvarka; šis teisės aktas netaikytinas ginčo atveju, nes jo galiojimo metu nebuvo atlikta jokių veiksmų dėl ginčo sklypo nuomos teisės įgyvendinimo. UAB ,,Agrolitas-Service“ teisę reikalauti sudaryti ginčo žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka apeliacinis teismas grindė Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.13 punktu, tačiau ši teisės norma neteko galios nuo 2002 m. spalio 19 d., t. y. iki šalių ginčo atsiradimo, todėl negalėjo būti taikoma, sprendžiant šalių ginčą.

23Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ir trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pareiškimuose dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nurodo, kad sutinka su kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

24Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Agrolitas-Service“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:

251. Proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai tinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą, nes pareiškėjo argumentai nepatvirtina, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu padaryta aiški ir esminė teisės taikymo klaida. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu, aiški teisės taikymo klaida gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai; jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise, įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2009). Nagrinėjamu atveju teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šiuo teisės klausimu praktikos, nes pareiškėjo pateikti teisiniai argumentai nepatvirtina, kad teismas, spręsdamas civilinę bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, netaikė imperatyviųjų teisės normų ar netinkamai aiškino vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmę arba kad be pateisinamo pagrindo peržengė diskrecijos teisę, vertindamas nagrinėtos bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad kitiems nurodytos civilinės bylos dalyviams, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Žemės ūkio ministerijai, nekilo abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes jie neskundė šio sprendimo instancine tvarka.

262. Prašymas atnaujinti procesą negalėjo būti tenkinamas ir dėl to, kad jis paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. Pareiškėjas nurodė, kad apie Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo sprendimą jam tapo žinoma 2009 m. vasario 19 d., kai Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Kalnėnų bendruomenės prašymas. Tačiau pareiškėjo nenurodyta, kada Kalnėnų bendruomenė sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias neva proceso atnaujinimo pagrindą, nes būtent šios bendruomenės interesus siekia ginti pareiškėjas. Kalnėnų bendruomenė neginčijo ieškovo teisių į aptariamą žemės sklypą nei iki teismo sprendimo byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priėmimo, nei po to. Tik tada, kai ieškovas ėmė įstatymų nustatyta tvarka keisti žemės naudojimo paskirtį pagal miesto bendrąjį planą į mažaaukštės gyvenamosios statybos teritoriją, Kalnėnų bendruomenė neva įžvelgė viešojo intereso pažeidimą ir, iš esmės nesutikdama su ginčo žemės sklypo detaliuoju planu, nusprendė ginčyti šio sklypo suteikimo teisėtumą.

273. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti procesą, pagrįstai rėmėsi Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintų Taisyklių 17 punktu, pagal kurį visi asmenys, naudojantys nustatyta tvarka jiems suteiktus valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais, išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas, išlaikomas valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis, taip pat Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.13 punkto nuostatomis, pagal kurias ankstesni miestų, rajonų merų (valdybų) sprendimai dėl naujų žemės sklypų skyrimo ar nuomos juridiniams asmenims, jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo nesudarytos nustatyta tvarka nuomos sutartys ir juridiniai asmenys ilgiau kaip šešis mėnesius nemokėjo nustatytų metinių nuompinigių už suteiktus ar išnuomotus žemės sklypus, naujais savivaldybių merų (valdybų) sprendimais pripažįstami netekusiais galios ir šie žemės sklypai išnuomojami aukcione. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančiu sprendimą, kuriuo ieškovui suteikta naudotis ginčo žemė, nes nebuvo nė vienos iš aptartoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, t. y. nuomos mokesčio skolos už šešis mėnesius ir naujo sprendimo pripažinti netekusiu galios ankstesnį sprendimą dėl ginčo žemės sklypo skyrimo.

284. Teismai priėjo prie pagrįstos išvados, kad, sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo suteikimo ieškovui teisėtumo, reikia remtis šio sklypo suteikimo metu galiojusiais teisės aktais, ir pagrįstai konstatavo, kad nurodytas žemės sklypas suteiktas ieškovui nuolat naudotis teisėtai (1992 m. kovo 12 d. galiojusios Žemės reformos įstatymo redakcijos 15 straipsnis), jis įvykdė visas potvarkyje nustatytas šio sklypo suteikimo sąlygas, taigi teisėtai atsakovas įpareigotas sudaryti su ieškovui nuomos sutartį. Teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas civilinėje teisėje įpareigoja įstatymų leidėją, civilinių teisinių santykių šalis gerbti įgytas civilines teises, reikalauja nuspėjamumo, kuris apima esminį teisės principą, kad „įstatymas negalioja atgaline tvarka“. Dėl to ieškovo teisė naudotis ginčo žemės sklypu, teisėtai įgyta iki pagal naujojo CK įsigaliojimo galiojusias teisės normas, negali būti kvestionuojama dėl to, kad pasikeitė teisės aktai ir turi būti ginama bei įgyvendinta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. sudarant rašytinę nuomos sutartį.

295. Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas neįgyvendino savo teisės į ginčo žemės nuomą, t. y. nesudarė rašytinės šios žemės nuomos sutarties, yra nepagrįsti. Išnagrinėtoje civilinėje byloje teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovas atliko visus veiksmus, reikalingus įgyvendinant teisę naudotis žemės sklypu (sumokėjo atitinkamas įmokas Žemės ūkio ministerijai, Nemėžio valstybinei žemės ūkio įmonei, atliko reikiamus tyrinėjimo–projektavimo darbus, parengė ir suderino gamybos bazės statybos projektą), o nuomos sutartis nebuvo įforminta ne dėl jo kaltės. Ieškovas kreipėsi į teismą ne dėl teisės nuomotis ginčo žemės sklypą ne aukciono tvarka pripažinimo, bet prašydamas patvirtinti faktinių nuomos santykių buvimą ir įpareigoti atsakovą įforminti juos įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, 1964 m. CK nebuvo nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro žemės nuomos sutartį negaliojančią. Dėl to kasatoriaus argumentai, susiję su sutarties formos nesilaikymu, kaip imperatyviųjų teisės normų pažeidimu, yra nepagrįsti.

306. Kasatoriaus argumentai dėl CK 6.551 straipsnio ir Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.1.1 punkto taikymo nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos patvirtina ne kasatoriaus, bet ieškovo pozicijos pagrįstumą, nes pagal šią teisės normą tais atvejais, kai teisinis santykis atsirado iki įsigaliojant CK, jo atsiradimui CK normos netaikomos.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą. Šis institutas leidžia maksimaliai užtikrinti, kad nebūtų palikta galioti galbūt neteisėtų ir nepagrįstų teismo sprendimų tais atvejais, kai teismo sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka arba teismo padarytų klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis (ekstraordinarus) pobūdis lemia tai, kad šio proceso tvarka bylos gali būti peržiūrimos ir teismų sprendimai (nutartys) tikrinami tik esant pagrindams, nustatytiems CPK 366 straipsnyje.

34Šioje byloje pareiškėjas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gavęs Kalnėnų bendruomenės prašymą ir surinkęs duomenų apie galbūt neteisėtą teismo sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos, gindamas viešąjį interesą (CPK 365 straipsnio 2 dalis), kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kai sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

35Dėl viešojo intereso nagrinėjamu atveju buvimo

36

37Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl viešojo intereso, kaip generalinio prokuroro teisės paduoti prašymą atnaujinti procesą prielaidos, buvimo nagrinėjamu atveju, nes ieškovo UAB „Agrolitas–Service“ atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, teigiama, kad šiuo atveju generalinis prokuroras siekia atnaujinti procesą gindamas ne viešąjį, bet privatųjį, t. y. Kalnėnų bendruomenės, interesą.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Viešasis interesas yra bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

39Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir kt. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus m. apylinkės prokuroras v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-279/2009; kt.).

40Ginti viešąjį interesą prokuroras gali pagal asmens, asmenų grupės, institucijos ar organizacijos kreipimąsi, taip pat savo iniciatyva, be to, ir tada, kai privalantys ginti viešąjį interesą asmenys nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžti prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais. Dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, kai turi pakankamai duomenų apie tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, jo nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ar visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiajam teisiniam reikalavimui patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-363/2010; kt.).

41Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju generalinis prokuroras, gavęs Kalnėnų bendruomenės pareiškimą dėl galbūt neteisėto valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės naudojimo ir surinkęs duomenų, jog Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo sprendimas, kuriuo valstybės žemės valdytojas buvo įpareigotas išnuomoti ginčo žemę UAB „Agrolitas–Service“, galbūt yra neteisėtas, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje priimtas nurodytas teismo sprendimas, remdamasis viešojo intereso gynimu, nes valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomojimas, griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, neabejotinai yra viešasis interesas.

42Dėl išdėstytų motyvų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai aptartu klausimu atmestini.

43Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti pradžios

44

45Teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, kad nagrinėjamu atveju generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas ir dėl to, jog jis paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą.

46CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo tada, kai Kalnėnų bendruomenė, kuri kreipėsi į generalinį prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, neva sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

47Dėl termino prašymui atnaujinti procesą, kai tokį prašymą pateikia generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, paduoti kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai generalinis prokuroras surenka pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; kt.). Tam, kad surinktų duomenų, kurie leistų spręsti apie viešojo intereso pažeidimą, generalinis prokuroras turi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus: prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt. Tik surinkęs pakankamai duomenų, generalinis prokuroras gali nustatyti, ar yra pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Kartu kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad jeigu būtų nustatyta, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad, priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tai terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-363/2010; kt.).

48Nagrinėjamu atveju generalinis prokuroras, 2009 m. vasario 19 d. gavęs Kalnėnų bendruomenės pareiškimą dėl galbūt neteisėto valstybinės žemės išnuomojimo, atlikęs šio pareiškimo tyrimą ir surinkęs duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą, išnuomojant valstybės žemę ne aukciono tvarka, 2009 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą dėl proceso civilinėje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas įpareigoti valstybės žemės valdytoją sudaryti su privačiu juridiniu asmeniu ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, atnaujinimo.

49Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikė generalinis prokuroras, todėl CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai prokuroras surinko pakankamai duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą, išnuomojant ne aukciono tvarka valstybės žemę. Kalnėnų bendruomenės pareiškimas vertintinas kaip vienas iš duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą šaltinių, tačiau dėl to nėra pagrindo sutikti su atsiliepimo į kasacinį skundą teiginiu, jog terminas prokuroro prašymui atnaujinti procesą paduoti skaičiuotinas nuo tada, kai Kalnėnų bendruomenė sužinojo ar turėjo sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nesiremiama tuo, jog prokuroras nepateisinamai ilgai rinko duomenis, reikšmingus proceso atnaujinimui inicijuoti, arba kad turėdamas pakankamai tokių duomenų delsė pateikti prašymą atnaujinti procesą.

50Dėl nurodytų motyvų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai dėl praleisto termino prašymui atnaujinti procesą paduoti atmestini.

51

52Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

53

54Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą (CPK 365 straipsnio 2 dalis), prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teigdamas, kad Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendime padaryta aiški teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, taikymo klaida, kuri lėmė neteisėto sprendimo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją sudaryti su ieškovu UAB „Agrolitas-Service“ valstybinės žemės nuomos sutartį priėmimą.

55CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo pažymėta, kad įstatymo neįvardyta, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo nurodyta, kad teisės klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-572/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

57Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar proceso atnaujinimo pagrindas, kuriuo remiasi pareiškėjas, iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-204/2008; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-546/2010; kt.)

58Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu klausimą sprendę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą, nurodydami, kad Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendime nepadaryta aiškios ir esminės teisės taikymo klaidos.

59Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai be pagrindo atmetė prašymą atnaujinti procesą, nes akivaizdu, kad civilinę bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė aiškią ir esminę teisės taikymo klaidą, t. y. šalių ginčą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo išsprendė ne pagal ginčo santykių atsiradimo metu galiojusią materialiąją teisę; pripažinęs, kad teisinis valstybinės žemės naudojimo ir nuomos reglamentavimas nepalankus ieškovui, teismas apskritai netaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų.

60Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis; valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir Civilinio kodekso normomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009; kt.).

61Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ieškovui UAB „Agrolitas-Service“ buvo skirtas Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 322p nuolat naudoti gamybinei bazei statyti. (Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Agrolitas-Service“ kaip juridinis asmuo buvo įregistruota tik 1992 m. balandžio 28 d.). Šio žemės sklypo suteikimo ieškovui naudotis metu valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomą detalizavo ir reglamentavo Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka taisyklės. Pagal šių taisyklių 17 punktą visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys (Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 priėmimo dieną) nustatyta tvarka jiems suteiktus žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais, išskyrus valstybinės valdžios ir valdymo organus, valstybines tarnybas, kitas valstybines įstaigas, išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto (vietos savivaldybių biudžetų) lėšomis; Taisyklių 18 punkte buvo nustatyta, kad jeigu po šio nutarimo priėmimo dienos žemės sklypo naudotojas ir jo teisinis statusas nesikeičia, nauja nuomos sutartis su juo nesudaroma; žemės sklypo nuomos sutartį šiuo atveju atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti; pagal Taisyklių 19 punktą po šio nutarimo priėmimo dienos keičiantis žemės sklypo naudotojui, su nauju naudotoju sudaroma nauja žemės sklypo nuomos sutartis; teisinį statusą pakeitęs žemės sklypo naudotojas taip pat laikomas nauju žemės sklypo naudotoju; Taisyklių 20 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma miesto (rajono) valdybos ir sklypo naudotojo; šiame punkte taip pat buvo nustatyti žemės sklypo nuomos sutarties turinio reikalavimai; Taisyklių 21 punkte buvo nustatyta, kad, šių taisyklių 19 punkte numatytais atvejais sudarant naują naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį, ji tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti nuomininko įregistruojama miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje; šių sąlygų nesilaikymas daro nuomos sutartį negaliojančią; kitų nuomos pagrindais naudojamų žemės sklypų teisinis įregistravimas atliekamas palaipsniui, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

62Nagrinėjamu atveju bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nurodyto teisės akto, reglamentavusio valstybinės žemės nuomą nekonkurso tvarka ginčo žemės suteikimo naudotis ieškovui metu, nuostatomis. Minėta, kad ieškovui UAB „Agrolitas-service“ ginčo žemės sklypas skirtas naudoti gamybinei bazei statyti 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu, t. y. jau po 1992 m. vasario 7 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 89 priėmimo. Taigi šio nutarimo priėmimo dieną ginčo žemės naudotoja buvo Nemėžio valstybinė žemės ūkio įmonė, iš kurios paimtas 1,5 ha žemės sklypas suteiktas naudoti ieškovui 1992 m. kovo 12 d.

63Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 neteko galios, Vyriausybei priėmus 1993 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo UAB „Agrolitas-Service“ reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, rėmėsi nurodytu Nutarimu Nr. 550 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 17 punktu, teigdamas, kad jame buvo nustatyta, jog visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys nustatyta tvarka suteiktus jiems valstybinės žemės sklypus, laikomi naudojamų sklypų nuomininkais. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas netiksliai pacitavo Taisyklių 17 punktą. Šioje teisės normoje buvo nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys (išskyrus valstybines ir savivaldybių įstaigas bei organizacijas, išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis), naudojantys jiems nustatyta tvarka suteiktus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, taip pat turintys pastatų, statinių bei įrenginių (kai šiems objektams nėra priskirta žemės sklypų), laikomi valstybinės žemės nuomininkais tik įregistravę valstybinės žemės nuomos sutartį miesto (rajono) valdybos žemėtvarkos tarnyboje. Be to, teismas sprendime pažymėjo, kad Taisyklių 18 punkte buvo nustatyta, jog žemės sklypo nuomos sutartis sudaroma miesto (rajono) valdybos ir sklypo naudotojo, tačiau sprendė, kad Taisyklėse nebuvo tiesiogiai nustatytos žemės naudotojų pareigos rūpintis nuomos sutarties sudarymu, inicijuoti tokių sutarčių sudarymą buvo valstybės institucijos pareiga.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias) turi veikti taip, kad įgyvendintų savo teises teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ieškovas iki 2004 m., kai kreipėsi į kompetentingą valstybės instituciją dėl naudojamos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, nesiekė įgyvendinti teisės išsinuomoti 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 322p suteiktą naudoti žemės sklypą valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

65Pažymėtina tai, kad ginčo žemės sklypo naudojimo santykiai – tęstinio pobūdžio. Ieškovas ėmė siekti sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį tik 2004 m., t. y. praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo šio sklypo suteikimo jam naudoti gamybinei bazei statyti. Kai Vilniaus apskrities viršininko administracijai nesutiko sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutarties ne aukciono tvarka, ieškovas 2004 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo sudaryti tokią sutartį. Dėl to, kad teisę sudaryti ginčo žemės nuomos sutartį ieškovas ėmė siekti įgyvendinti 2004 m., šiam šalių ginčui išspręsti turėjo būti taikomi ginčo santykių atsiradimo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomą, tarp jų ir 2000 m. CK, Žemės įstatymas bei tam tikri poįstatyminiai teisės aktai.

66Bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netaikė ginčo santykių atsiradimo metu galiojusių teisės aktų, nurodęs, kad jie pablogino ieškovo padėtį, todėl, teismo nuomone, šių aktų taikymas pažeistų teisėtus ieškovo interesus. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, vadovavosi ne teisės aktų, reglamentuojančių valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomą, bet teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nors, minėta, valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina ir tai, kad teismas konstatavo faktinių ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos santykių buvimą, nenustatęs, ar ieškovas mokėjo nuomos mokestį už naudojimąsi šia žeme.

67Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas 1992 m. kovo 12 d. potvarkiu Nr. 322p buvo suteiktas naudoti tikslinei paskirčiai – gamybinei bazei statyti. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, ieškinyje pripažino, kad neįgyvendino tikslo, kuriam buvo skirtas ginčo žemė sklypas, t. y. nepastatė gamybinės bazės. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklype nėra UAB „Agrolitas-Service“ nuosavybės teise priklausančių ar jo nuomojamų pastatų, įrenginių arba kitų statinių (išskyrus laikinuosius).

68Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas, nagrinėjęs ieškovo UAB „Agrolitas-Service“ reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti ginčo žemės nuomos sutartį, be pagrindo netaikė ginčo santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų, t. y. netaikė teisės normų, kurias turėjo taikyti, taip padarydamas aiškią ir esminę teisės taikymo klaidą. Dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.

69Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje priimtas nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinka CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimus: paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, pagrįstas pakankamais argumentais, patvirtinančiais CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, t. y. kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė aiškių ir šalių ginčui išspręsti esminių teisės taikymo klaidų. Pagal šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes pareiškimą atnaujinti procesą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą ir tai lėmė neteisėtų nutarčių atsisakyti atnaujinti procesą priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija atnaujina procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis) ir perduoda atnaujintą bylą nagrinėti Vilniaus miesto 4-ajam apylinkės teismui (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

70

71

72Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

73Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2010 m. gruodžio 27 d. pažymą kasaciniame teisme patirta 47,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Patenkinus pareiškėjo kasacinį skundą ir atnaujinus procesą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą.

74Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

75Panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartį.

76Priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-335-01/2005 ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti Vilniaus miesto 4-ajam apylinkės teismui.

77Priteisti iš ieškovo UAB „Agrolitas-Service“ (juridinio asmens kodas 221379210) į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660) 47,90 Lt (keturiasdešimt septynis litus 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų.

78Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto... 5. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 6. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2005 m.... 7. Pareiškėjo teigimu, šalių ginčą teismas sprendė nesivadovaudamas ginčo... 8. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 9. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į... 10. Ieškovas prašė atmesti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė,... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 12. Vilniaus miesto 4–asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi... 13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m.... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai,... 15. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 4–ojo... 16. 1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto... 17. išsprendė ne pagal šalių ginčo atsiradimo metu galiojusią materialiąją... 18. Kasacinio teismo nurodyta, kad aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366... 19. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. kovo 12 d. potvarkio... 20. UAB ,,Agrolitas-Service“ dėl ginčo žemės sklypo nuomos kreipėsi 2004 m.,... 21. Pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ginčo žemės sklypas... 22. 2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti procesą,... 23. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija ir trečiasis asmuo... 24. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,Agrolitas-Service“ prašo... 25. 1. Proceso atnaujinimo klausimą sprendę teismai tinkamai aiškino ir taikė... 26. 2. Prašymas atnaujinti procesą negalėjo būti tenkinamas ir dėl to, kad jis... 27. 3. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą atnaujinti procesą,... 28. 4. Teismai priėjo prie pagrįstos išvados, kad, sprendžiant dėl ginčo... 29. 5. Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas neįgyvendino savo teisės į... 30. 6. Kasatoriaus argumentai dėl CK 6.551 straipsnio ir Vyriausybės 1999 m.... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo... 34. Šioje byloje pareiškėjas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras,... 35. Dėl viešojo intereso nagrinėjamu atveju buvimo... 36. ... 37. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl viešojo intereso, kaip generalinio... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją... 39. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti... 40. Ginti viešąjį interesą prokuroras gali pagal asmens, asmenų grupės,... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju generalinis prokuroras,... 42. Dėl išdėstytų motyvų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai aptartu... 43. Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti pradžios ... 44. ... 45. Teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl ieškovo atsiliepimo į kasacinį... 46. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti... 47. Dėl termino prašymui atnaujinti procesą, kai tokį prašymą pateikia... 48. Nagrinėjamu atveju generalinis prokuroras, 2009 m. vasario 19 d. gavęs... 49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti... 50. Dėl nurodytų motyvų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai dėl... 51. ... 52. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu... 53. ... 54. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras,... 55. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte... 57. Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas... 58. Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto... 59. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai be pagrindo atmetė prašymą... 60. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei... 61. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ieškovui UAB... 62. Nagrinėjamu atveju bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjęs... 63. Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 neteko galios, Vyriausybei... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo (lot.... 65. Pažymėtina tai, kad ginčo žemės sklypo naudojimo santykiai – tęstinio... 66. Bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjęs pirmosios instancijos... 67. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas... 68. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus... 69. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro... 70. ... 71. ... 72. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės... 73. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2010 m. gruodžio... 74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 75. Panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d.... 76. Priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.... 77. Priteisti iš ieškovo UAB „Agrolitas-Service“ (juridinio asmens kodas... 78. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...