Byla eI-4298-535/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovės atstovės atstovui Pauliui Snukiškiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovei Ramunei Lūžaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. B., L. B., R. B., J. B., I. G., M. G., A. J., A. J., A. M., R. M., G. P. (G. P.), D. P., L. P., V. P., D. S. ir D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, BUAB ,,Voyage-Voyage“ (bankroto administratorius UAB „Atveika“), BUAB ,,Freshtravel“ (bankroto administratorius UAB „Valdsita“), ir BUAB ,,Go Planet Travel“ (bankroto administratorius UAB „Admivita“) dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nustatė

2Pareiškėjai D. B., L. B., R. B., J. B., I. G., M. G., A. J., A. J., A. M., R. M., G. P., D. P., L. P., V. P., D. S. ir D. S. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos turtinę žalą: D. B. 383,95 Eur; L. B. 383,95 Eur; R. B. 383,95 Eur; J. B. 422,37 Eur; A. J. 422,37 Eur; I. G. 656,17 Eur; M. G. 656,17 Eur; A. J. 356,42 Eur; D. S. 356,42 Eur; A. M. 302,51 Eur; R. M. 302,52 Eur; G. P. 579,07 Eur; D. P. 317,60 Eur; L. P. 317,59 Eur; V. P. 317,59 Eur; D. S. 656,63 Eur; 2) priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos pareiškėjų naudai 1 936 Eur proceso išlaidas (išlaidas už atstovavimą), kiekvienam pareiškėjui po 121 Eur.

3Paaiškina, kad 3 asmenų šeima - D. P., L. P. ir V. P. 2014-02-10 su kelionių organizatoriumi UAB „Go Planet Travel“ (toliau – ir kelionių organizatorius, Bendrovė) sudarė kelionės sutartį dėl kelionės į Turkiją. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėjo 4850 Lt (1404,66 Eur), tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) jų įsigyta kelionė neįvyko. Siekdami kompensuoti pagal kelionės sutartį sumokėtą pinigų sumą, su prašymu kreipėsi į Valstybinio turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas). Pagal Turizmo departamento nurodymą 2015-09-08 jiems buvo grąžinta 451,88 Eur (1 560,25 Lt), tačiau liko negrąžinta 952,78 Eur suma, t. y. kiekvienam po 317,59 Eur.

4Paaiškina, kad 2 asmenų grupė - A. J. ir J. B. su kelionių organizatoriumi UAB „Go Planet Travel“ sudarė kelionės sutartį dėl kelionės į Graikiją. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėjo 4 300 Lt (1 245,37 Eur), tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) jų įsigyta kelionė neįvyko. Siekdami kompensuoti pagal kelionės sutartį sumokėtą pinigų sumą, su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą. Pagal Turizmo departamento nurodymą 2014-12-16 jiems buvo grąžinta 1 383,31 Lt (400,63 Eur), tačiau liko negrąžinta 844,74 Eur, t. y. kiekvienam po 422,37 Eur.

5Paaiškina, kad 3 asmenų šeima - D. B., L. B. ir R. B. 2014-11-12 su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė kelionės sutartį dėl kelionės į Elurgadą. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėjo 4 197 Lt (1 215,54 Eur), tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) jų įsigyta kelionė neįvyko. Siekdami kompensuoti pagal kelionės sutartį sumokėtą pinigų sumą, su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą. Pagal Turizmo departamento nurodymą 2015-09-09 jiems buvo grąžinta 63,69 Eur, tačiau liko negrąžinta 1 151,85 Eur suma, t. y. kiekvienam po 383,95 Eur.

6Paaiškina, kad jis, G. P., 2014-11-11 su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė kelionės sutartį dėl kelionės į Madeirą. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėjo 2 099 Lt (607,91 Eur), tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) jo įsigyta kelionė neįvyko. Siekdamas kompensuoti pagal kelionės sutartį sumokėtą pinigų sumą, su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą. Pagal Turizmo departamento nurodymą 2015-09-09 jam buvo grąžinta 28,84 Eur, tačiau liko negrąžinta 579,07 Eur.

7Paaiškina, kad 2 asmenų grupė - A. J. ir D. S. 2014-10-22 su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė kelionės sutartį dėl kelionės į Hurgadą. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėjo 2 598 Lt (752,43 Eur), tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) jų įsigyta kelionė neįvyko. Siekdami kompensuoti pagal kelionės sutartį sumokėtą pinigų sumą, su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą. Pagal Turizmo departamento nurodymą 2015-09-09 jiems buvo grąžinta 39,59 Eur, tačiau liko negrąžinta kiekvienam po 356,42 Eur.

8Paaiškina, kad 2 asmenų šeima - A. M. ir R. M. 2014-11-06 su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė kelionės sutartį dėl kelionės į Madeirą. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėjo 2 198 Lt (636,58 Eur), tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) jų įsigyta kelionė neįvyko. Siekdami kompensuoti pagal kelionės sutartį sumokėtą pinigų sumą, su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą. Pagal Turizmo departamento nurodymą 2015-09-10 jiems buvo grąžinta 31,55 Eur, tačiau liko negrąžinta 605,06 Eur suma, t. y. A. M. - 302,51 Eur ir R. M. - 302,52 Eur.

9Paaiškina, kad 2 asmenų šeima - M. G. ir I. G. 2014-11-14 su kelionių organizatoriumi UAB „Voyage-Voyage“ sudarė kelionės sutartį dėl kelionės į Kiniją. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėjo 2 174,08 Eur, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) jų įsigyta kelionė neįvyko. Siekdami kompensuoti pagal kelionės sutartį sumokėtą pinigų sumą, su 2015-05-08 prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą. Pagal Turizmo departamento nurodymą jiems buvo grąžinta 861,74 Eur, tačiau liko negrąžinta 1312,34 Eur suma, t. y. kiekvienam po 656,17 Eur.

10Paaiškina, kad ji, D. S. su kelionių organizatoriumi UAB „Voyage-Voyage“ sudarė kelionės sutartį dėl kelionės į Kiniją. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėjo 1 087,47 Eur, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) jų įsigyta kelionė neįvyko. Siekdama kompensuoti pagal kelionės sutartį sumokėtą pinigų sumą, su 2015-05-08 prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą. Pagal Turizmo departamento nurodymą jiems buvo grąžinta 430,84 Eur, tačiau liko negrąžinta 656,63 Eur suma.

11Pareiškėjų teigimu, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis) neužtikrino 1990-06-13 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB ,,Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus. Kadangi valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, valstybei kyla atsakomybė.

12Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ūkio ministerija su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti ar Valstybė, kaip Europos Sąjungos narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal Europos Sąjungos sutartis (įskaitant dėl Europos Sąjungos direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti Valstybės įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę, be to, byloje nėra kompetentingų Europos Sąjungos institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad Valstybė būtų padariusi Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurių pagrindu Valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjų atžvilgiu.

13Prieštaravo, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis bei faktinis pagrindas priteisti pareiškėjams turtinę žalą, atsiradusią dėl kelionių organizatorių nemokumo. Pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Be to, spręsti ar į nacionalinę teisę Valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas gali tik Europos Komisija arba Teisingumo Teismas, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad šios institucijos būtų konstatavusios, jog Valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, atitinkamai nėra pagrindo pareiškėjoms priteisti žalos atlyginimą.

14Pažymėjo, kad pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą, ar garantiją, kurie esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad į šio straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę. Šiuo atveju pareiškėja žalą galėjo patirti dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimą ar finansų įstaigos laidavimą ar garantiją.

15Atkreipia dėmesį, kad pateiktos tarp pareiškėjų ir kelionių organizatorių sudarytos paslaugų sutartys yra šalių nepasirašytos, todėl negali būti laikoma, kad paslaugų sutartys buvo pasirašytos. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad D. B., A. J. ir A. M. pinigų sumos buvo pervestos į Cherry Media LT banko sąskaitą, tačiau šis subjektas nėra paslaugų sutarties šalis, be to, pinigai buvo pervesti anksčiau nei buvo sudaryta paslaugų sutartis. Iš mokėjimo paskirties taip pat nėra aišku, kad buvo mokėta už kelionę pagal paslaugų sutartį. Apibendrindama šiuo aspektu nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia patirtos žalos.

16Nurodė, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius, o ne reikalauti pinigų iš Valstybės, nes žala atsirado dėl privataus juridinio asmens veiksmų.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad įstatymo leidėjas, perkeldamas Direktyvą, numatė, kad sėkmingai vystančio veiklą kelionių organizatoriaus įsipareigojimai turistų atžvilgiu didės, todėl Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais nustatė papildomą saugiklį/reikalavimą, kad vykdančio veiklą kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais yra priklausoma nuo jo gautų praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų ir negali būti mažesnė kaip 7 procentai minėtų įplaukų dydžio. Atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjas, susiedamas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą su kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinėmis įplaukomis ir nustatydamas, kad ji turi būti ne mažesnė kaip 7 procentai, nesiekė apriboti garantija dengiamos rizikos dydžio, bet pateikė visiems kelionių organizatoriams taikomą privalomos (minimalios) prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimą, jo nuomone proporcingą prisiimtiems įsipareigojimams. Taip pat pažymėjo, kad Turizmo įstatymas nurodo, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, būdamas atsakingu verslo subjektu, gali ir privalo pats įvertinti galimą veiklos riziką bei turistų turtinius interesus užtikrinti pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, ir ši suma turi būti apskaičiuojam taip, kad ji užtikrintų turisto interesus, jei paaiškėtų, kad kelionės organizatorius tampa nemokus.

18Pabrėžė, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik pradinis privalomas tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams.

19Departamento nuomone, patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto bylose ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 109 ir 112 straipsniai), o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privačių juridinių asmenų - UAB „Go Planet Travel“, UAB „Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“ - veiksmų.

20Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovės atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento atstovė palaikė atsiliepimų argumentus, prašė skundą atmesti.

21Skundas tenkintinas.

22Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjų teigimu, jie patyrė dėl netinkamo Direktyvos nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

23Byloje nustatyta, kad 3 asmenų šeima – D. P., L. P. ir V. P. su kelionių organizatoriumi UAB „Go Planet Travel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėta 4 850 Lt (1 404,66 Eur) suma, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjų įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjai su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą ir pagal Turizmo departamento nurodymą jiems buvo grąžinta 451,88 Eur suma, tačiau liko negrąžinta 952,78 Eur suma - D. P. ir L. P. – po 317,59 Eur, V. P. – 317,60 Eur. Taigi pareiškėjams buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionę sumokėta suma, todėl jie patyrė nuostolių.

24Byloje nustatyta, kad 2 asmenų grupė – A. J. ir J. B. su kelionių organizatoriumi UAB „Go Planet Travel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėta 4 300 Lt (1 245,37 Eur) suma, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjų įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjai su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą ir pagal Turizmo departamento nurodymą jiems buvo grąžinta 400,63 Eur suma, tačiau liko negrąžinta 844,74 Eur suma, t. y. kiekvienam po 422,37 Eur. Taigi pareiškėjams buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionę sumokėta suma, todėl jie patyrė nuostolių.

25Byloje nustatyta, kad 3 asmenų šeima – D. B., L. B. ir R. B. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėta 4 197 Lt (1 215,54 Eur) suma, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjų įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjai su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą ir pagal Turizmo departamento nurodymą jiems buvo grąžinta 63,69 Eur suma, tačiau liko negrąžinta 1 151,85 Eur suma, t. y. kiekvienam po 383,95 Eur. Taigi pareiškėjams buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionę sumokėta suma, todėl jie patyrė nuostolių.

26Byloje nustatyta, kad G. P. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtrave“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėta 2 099 Lt (607,91 Eur) suma, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjų įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą ir pagal Turizmo departamento nurodymą jam buvo grąžinta 28,84 Eur suma, tačiau liko negrąžinta 579,07 Eur suma. Taigi pareiškėjui buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionę sumokėta suma, todėl jis patyrė nuostolių.

27Byloje nustatyta, kad 2 asmenų grupė – A. J. ir D. S. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėta 2 598 Lt (752,43 Eur) suma, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjų įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjai su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą ir pagal Turizmo departamento nurodymą jiems buvo grąžinta 39,59 Eur suma, tačiau liko negrąžinta 712,84 Eur suma, t. y. kiekvienam po 356,42 Eur. Taigi pareiškėjams buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionę sumokėta suma, todėl jie patyrė nuostolių.

28Byloje nustatyta, kad 2 asmenų šeima – A. M. ir R. M. kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėta 2 198 Lt (636,58 Eur) suma, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjų įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjai su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą ir pagal Turizmo departamento nurodymą jiems buvo grąžinta 31,55 Eur suma, tačiau liko negrąžinta 605,06 Eur suma, t. y. A. M. - 302,51 Eur, R. M. – 302,52 Eur. Taigi pareiškėjams buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionę sumokėta suma, todėl jie patyrė nuostolių.

29Byloje nustatyta, kad 2 asmenų šeima – M. G. ir I. G. kelionių organizatoriumi UAB „Voyage-Voyage“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėta 2 174,08 Eur suma, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjų įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėjai su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą ir pagal Turizmo departamento nurodymą jiems buvo grąžinta 861,74 Eur suma, tačiau liko negrąžinta 1 312,34 Eur suma, t. y. kiekvienam po 656,17 Eur. Taigi pareiškėjams buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionę sumokėta suma, todėl jie patyrė nuostolių.

30Byloje nustatyta, kad D. S. su kelionių organizatoriumi UAB „Voyage-Voyage“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį kelionės organizatoriui sumokėta 1 087,47 Eur suma, tačiau dėl organizatoriaus nemokumo (bankroto) pareiškėjos įsigyta kelionė neįvyko. Pareiškėja su prašymu kreipėsi į Turizmo departamentą ir pagal Turizmo departamento nurodymą jai buvo grąžinta 430,84 Eur suma, tačiau liko negrąžinta 656,63 Eur suma. Taigi pareiškėjai buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionę sumokėta suma, todėl ji patyrė nuostolių.

31Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves inter alia žmogaus orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Todėl šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Vadinasi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

32Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi reikalavimas atlyginti žalą privalo būti tenkinamas tik nustačius viešosios atsakomybės sąlygas: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

33Pareiškėjai teigia, kad Direktyvos nuostatos į Turizmo įstatymą perkeltos netinkamai, todėl valstybei kyla atsakomybė, nes jie patyrė nuostolius, jiems liko negrąžintos atitinkamos sumos už nesuteiktas paslaugas.

34Ūkio ministerija teigia, kad nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sąlyga, kad valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, nes Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XI-1496 buvo siekiama įgyvendinti Direktyvą, užtikrinant, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju vartotojams bus užtikrinamas visų sumokėtų pinigų grąžinimas ir jų repatrijavimas, taigi priimant Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymą buvo vykdoma pareiga perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę ir buvo pagrįstai manoma, kad įstatyme nustatomas teisinis reguliavimas bus pakankamas užtikrinti turistų teises kelionių organizatoriaus nemokumo atvejais. Direktyvos 7 straipsnis į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra perkeltas ne tik pagal savo esmę ir prasmę, bet ir iš esmės pažodžiui, todėl, Ūkio ministerijos nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjai žala dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo atsirado dėl netinkamo Direktyvos perkėlimo.

35Pažymėtina, kad Direktyvos 7 straipsnio nuostatos įtvirtina kelionių organizatoriaus ir (arba) kelionių pardavimo agento, kuris yra sutarties šalis, pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas.

36Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), aiškindamas Direktyvos nuostatas, konstatavo, kad pagal Direktyvos 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes šių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotoją nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu (ESTT 1996 m. spalio 8 d. sprendimas Dillenkofer ir kt., C-178/94, C-179/94, C-188/94, C-189/94 ir C-190/94, EU:C:1996:375, 34 ir 35 p.). Taip pat Direktyvos 90/314 7 straipsnyje numatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotą sumokėtų pinigų grąžinimą ir repatriaciją kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju ir šia garantija vartotojas bus apsaugotas nuo nemokumo, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, padarinių (ESTT 1999 m. birželio 15 d. sprendimas Rechberger ir kt., C‑140/97, EU:C:1999:306, 74 p.). Tokį Direktyvos 7 straipsnio aiškinimą patvirtina ir ja siekiamas tikslas – užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto ESTT sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 p.). Pažymėtina, kad nei Direktyvos konstatuojamosiose dalyse, nei 7 straipsnio tekste nenumatyta, kad įmanoma apriboti šiame straipsnyje numatytą garantiją. Be to, minėtame 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu nesvarbu kokiu būdu jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (žr. minėto ESTT sprendimo Rechberger ir kt., 63, 64 p.).

37Šiuo atveju pareiškėjams tik dalis sumokėtų pinigų buvo grąžinta remiantis Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta garantija, ESTT yra aiškiai pažymėjęs, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis kompetentingas aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę, turi nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečią garantijos dydžio apskaičiavimo tvarką, tokia padėtis susiklostė dėl nacionalinės teisės aktų leidėjo įtvirtintos sistemos, pagal kurią numatytas nepakankamas vartotojo sumokėtų pinigų grąžinimas ir galimo repatrijavimo išlaidų padengimas tiek, kiek pagal šios sistemos struktūrą neįmanoma atsižvelgti į įvykius nagrinėjamame ekonominiame sektoriuje. ESTT konstatavo, kad Direktyvos 7 straipsnis aiškintinas taip, jog juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas (ESTT 2014 m. sausio 16 d. nutartis I. B. ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

38Ūkio ministerija teigia, kad Direktyva įgyvendinama Turizmo įstatymu (2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1496 priedo 1 p.). Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: 1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; 2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ar kelionių agentų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriai, kelionių agentūros ir kelionių agentai privalo individualiai pasirašyti prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutartį su finansų įstaiga, pagal kurią draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatyta suma kompensuoti turisto nuostolius, atsiradusius dėl turizmo paslaugų teikėjo prievolių turistui neįvykdymo. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 7 procentai kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas.

39Šiuo aspektu aktualus Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo, išdėstyto nauja redakcija 2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprašas) 33 punktas. Vadovaujantis šiuo Aprašu, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29.2–29.4 ir 29.1 punktuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti). Nagrinėjamu atveju Turizmo departamentas įvykdė kompensavimo draudimo lėšomis procedūrą vadovaudamasis šiuo reguliavimu. Primintina, kad tokiu būdu pareiškėjai buvo kompensuota 4,96 proc. jos sumokėtos už neįvykusią kelionę sumos.

40Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.

41ESTT praktikoje, aiškinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms direktyvoje yra numatyta pareiga imtis visų būtinų atitinkamos direktyvos veiksmingumą užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamą tikslą (ESTT 1984 m. balandžio 10 d. sprendimas Sabine von Colson ir Elisabeth Kamann prieš Land Nordrhein-Westfalen, 14/83, EU:C:1984:153, 15 p., 2008 m. balandžio 15 d. sprendimas Impact prieš Minister for Agriculture and Food ir kt., C-268/06, EU:C:2008:223, 40 p.). Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvą pasiekti joje numatytą rezultatą ir pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti šios pareigos įvykdymą privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompetenciją. Būtent nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugą, jiems suteiktą pagal Sąjungos teisės nuostatas, ir visišką šių nuostatų veiksmingumą (ESTT sprendimo byloje Impact 42 p.). Taikydami nacionalinę teisę, nacionaliniai teismai turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į direktyvos tekstą ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos (šiuo aspektu žr. jau minėto ESTT sprendimo von Colson ir Kamann 26 p.; 1990 m. lapkričio 13 d. ESTT sprendimas byloje Marleasing SA prieš La Comercial Internacional de Alimentacion SA, C‑106/89, EU:C:1990:395, 8 p., 2004 m. spalio 5 d. ESTT sprendimą sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. prieš Deutsches Rotes Kreuz, Kreisverband Waldshut eV, C-397/01, C-398/01, C-399/01, C‑400/01, C-401/01, C-402/01 ir C-403/01, EU:C:2004:584, 113 p.). Reikalavimas aiškinti nacionalinę teisę Europos Sąjungos teisę atitinkančia prasme išplaukia iš pačios Sutarties sistemos, kadangi toks aiškinimas leidžia bylą nagrinėjančiam nacionaliniam teismui pagal savo kompetenciją užtikrinti visišką Europos Sąjungos teisės veiksmingumą (ESTT sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 114 p.). Todėl iš ESTT praktikos aišku, kad visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, jei per nurodytą laikotarpį jos neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę ar ją perkėlė neteisingai (ESTT 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose Francovich ir kt. prieš Italijos valstybę, C-6/90 ir C-9/90, EU:C:1991:428, 11 p., 2002 m. liepos 11 d. ESTT sprendimas Marks & Spencer prieš Commissioners of Customs & Excise, C-62/00, EU:C:2002:435, 25 p.). Jeigu nacionalinės teisės negalima aiškinti ir taikyti pagal Sąjungos teisės reikalavimus, nacionaliniai teismai ir administraciniai valdžios organai privalo taikyti visą Sąjungos teisę ir ginti pagal ją suteikiamas asmenų teises ir prireikus netaikyti bet kurios jai prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos (ESTT 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Fuß prieš Stadt Halle, C-429/09, EU:C:2010:717, 40 p.).

42Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Europos Sąjungos teisės aktų galią Lietuvos teisės sistemoje, yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ne tik yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teisės aktas nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis, bet ir – Europos Sąjungos teisės atžvilgiu – yra expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus pačią Konstituciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).

43Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės normų kolizijos aspektu būtina pažymėti ir tai, kad nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (ESTT 1978 m. kovo 9 d. sprendimas byloje Simmenthal, 106/77, 21 ir 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Kutz-Bauer, C-187/00, 73 p.; 2005 m. gegužės 3 d. sprendimas sujungtose bylose Berluskoni ir kt., C-387/02, C-391/02 ir C‑403/02, 72 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas byloje Filipiak, C-314/08, 81 p.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinėje bylose Nr. A492-12/2011, Nr. A928-492/2015).

44Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, ESTT, Konstitucinio Teismo, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog kelionių organizatoriams tapus nemokiems, jų organizuotos kelionės neįvyko, o pareiškėjai gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, nes Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Todėl Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos, t. y. Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį.

45Atsakovės atstovė su tokiu reikalavimu nesutinka, teigdama, kad nenustačius valstybės neteisėtų veiksmų, neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų atlyginti turtinę žalą.

46Teismas pažymi, kad ESTT formuodamas praktiką dėl valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus Europos Sąjungos teisę konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: 1) pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; 2) pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; 3) yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos (1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose Andrea Francovich ir D. B. ir kt. prieš Italijos Respubliką, C-6/90 ir C-9/90, EU:C:1991:428).

47Vertindamas pirmąją sąlygą šios bylos kontekste, teismas pažymi, kad Direktyvos 7 straipsnio turinys ir tikslas, kaip jie išaiškinti ESTT praktikoje, atskleidžia, kad šia norma netiesiogiai, t. y. nustatant kelionių organizatoriui ir (arba) kelionių pardavimo agentui reikalavimą pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas, aiškiai siekiama suteikti asmenims teisę į sumokėtų pinigų grąžinimą ir repatrijavimą kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Todėl pirmoji valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus Europos Sąjungos teisę kilimo sąlyga, laikytina nustatyta.

48Pažeidimo pakankamo akivaizdumo, kaip valstybės atsakomybės už žalą pažeidus ES teisę kilimo sąlygą, teismas laiko, kad iš ESTT praktikos matyti, jog pažeidimas yra pakankamai rimtas, kai institucija ar valstybė narė, įgyvendindama savo teisėkūros kompetenciją, akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidžia nustatytas savo diskrecijos ribas (ESTT 1996 m. kovo 26 d. sprendimo byloje British Telecommunications, C‑392/93, EU:C:1996:131, 42 p.). ESTT, nagrinėdamas šios sąlygos nustatymo klausimą Direktyvos 90/314 7 straipsnio kontekste, konstatavo, kad valstybė narė neturi jokios diskrecijos numatyti, kokio dydžio riziką turi dengti garantija, kurią vartotojams privalo suteikti kelionių organizatorius arba kelionių pardavimo agentas. (ESTT 2014 m. sausio 16 d. nutartis byloje I. B. ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorszgi Fióktelepe ir Magyar llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 47 p.).

49Teismas, įvertinęs bylai aktualios Turizmo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgęs į įstatymo, kuriuo Turizmo įstatymas buvo išdėstytas nauja (aktualia bylai) redakcija projekto aiškinamąjį raštą, Aprašo 33 punkto nuostatas, konstatuoja, kad nacionalinis reglamentavimas apribojo dengtinos rizikos dydį garantija, kurią vartotojams privalo suteikti kelionių organizatorius arba kelionių pardavimo agentas, t. y. nacionalinis reglamentavimas turi tokį ribojantį poveikį, todėl yra akivaizdžiai nesuderinamas su minėtoje direktyvoje nustatytomis pareigomis ir sudaro pakankamai rimtą Europos Sąjungos teisės pažeidimą, kaip jis yra aiškinamas ESTT praktikoje. Tokiu būdu antroji valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Europos Sąjungos teisę kilimo sąlyga laikytina nustatyta.

50Dėl trečiosios valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus ES teisę kilimo sąlygos, teismas laiko, kad pagal ESTT praktiką nuspręsti, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp valstybei nustatytos pareigos pažeidimo ir nukentėjusiųjų šalių patirtos žalos, turi nacionaliniai teismai (ESTT 1996 m. kovo 5 d. sprendimas sujungtose bylose Brasserie du Pcheur SA prieš Bundesrepublik Deutschland ir The Queen prieš Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt., C-46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 65p.; 1999 m. birželio 15 d. ESTT sprendimas byloje Walter Rechberger, Renate Greindl, Hermann Hofmeister ir kt. prieš Republik Österreich, C-140/97, EU:C:1999:306, 72 p. ir kt.).

51Teismas, įvertinęs ESTT, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, LVAT suformuotą praktiką, suformuotą analogiško pobūdžio bylose, daro išvadą, kad jei Direktyvos 7 straipsnis būtų tinkamai įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėje, kelionių organizatoriaus nemokumo (bankroto) atveju asmeniui būtų kompensuota visa už neįvykusią kelionę sumokėta suma. Tačiau Direktyvos 7 straipsnis nebuvo tinkamai įgyvendintas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai už neįvykusią kelionę buvo kompensuota tik dalis jos sumokėtos sumos. Teismas laiko, kad tarp minėto ES teisės pažeidimo ir asmens patirtos turtinės žalos ES teisės taikymo prasme yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiomis aplinkybėmis trečioji valstybės atsakomybės už žalą pažeidus Europos Sąjungos teisę kilimo sąlyga laikytina nustatyta ESTT (ESTT sprendimo byloje Walter Rechberger, 75–77 p.; LVAT administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017). Taigi nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos 90/314 garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

52Atsakovės atstovė, vertindama turtinės žalos atsiradimo pagrįstumą, atsiliepime į skundą nurodo, jog tarp pareiškėjų ir kelionių organizatorių sudarytos paslaugų teikimo sutartys nėra pasirašytos nei vienos iš šiose sutartyse nurodytų šalių, todėl negali būti laikoma, kad sutartys tarp pareiškėjų ir kelionių organizatorių apskritai buvo sudarytos. Iš į bylą pateikto 2014-11-11 mokėjimo nurodymo Nr. 188 matyti, kad pareiškėjas G. P. 1 599 Lt pervedė į UAB „Cherry Media Lt“, kuri nėra turizmo paslaugų sutarties šalis, banko sąskaitą, todėl atsakovės atstovei nėra aiškus pinigų pervedimo pagrindas.

53Bylos duomenys rodo, kad tarp G. P. ir UAB „Freshtravel“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ) kelionei į Madeirą. Į byla pateikta sutartis nepasirašyta, tačiau G. P. mokėjimo nurodymu Nr. 188 2014-11-11 į UAB „Cherry Media Lt“ sąskaitą pervedė 1 599 Lt sumą. Turizmo departamentas išmokėjo 28,84 Eur draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdyto įsipareigojimo. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, jog išmokėjus draudimo išmoką dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų, buvo pripažinta, kad 2014-11-11 paslaugų teikimo sutartis Nr. ( - ) tarp G. P. ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudaryta, o draudimo išmoka pervesta į paslaugos užsakovės sąskaitą. Be to, G. P. 2014-11-11 mokėjimo nurodymo Nr. ( - ) mokėjimo paskirtyje nurodė: „grupinis.lt order#(522877943)“. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Chery Media Lt“ yra internetinio portalo www.grupinis.lt valdytoja. Per šį internetinį portalą buvo įsigytas kuponas poilsinei kelionei į Madeirą, kuriam suteiktas individualus registracijos numeris, kuris ir buvo nurodytas pareiškėjo mokėjimo nurodyme Nr. ( - ).

54Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi, pagal įstatymą, Paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjo turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebūdamas Paslaugų sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai.

55Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog pareiškėjas G. P. 2014-11-11 mokėjimo nurodymu Nr. ( - ) pervedė 1 599 Lt sumą į UAB „Chery Media LT“ banko sąskaitą kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už internetiniame portale www.grupinis.lt užsakytą kelionę į Madeirą.

56Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kiti pareiškėjai sudarė atitinkamai su UAB „Voyage-Voyage“, UAB „Freshtravel“ ir UAB ,,Go Planet Travel“ paslaugų teikimo sutartis poilsinėms kelionėms. Į byla pateiktos sutartys nepasirašytos, tačiau pareiškėjai mokėjimo nurodymais į minėtų kelionių organizatorių sąskaitas pervedė paslaugų teikimo sutartyse nurodytas sumas. Turizmo departamentas išmokėjo kiekvienam iš pareiškėjų atitinkamas draudimo išmokas dėl UAB „Voyage-Voyage“, UAB „Freshtravel“ ir UAB ,,Go Planet Travel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, jog išmokėjus draudimo išmokas dėl UAB „Voyage-Voyage“, UAB „Freshtravel“ ir UAB ,,Go Planet Travel“ neįvykdytų įsipareigojimų, buvo pripažinta, kad paslaugų teikimo sutartys tarp pareiškėjų ir UAB „Voyage-Voyage“, UAB „Freshtravel“ ir UAB ,,Go Planet Travel“ buvo realiai sudarytos, o draudimo išmokos pervestos į paslaugų užsakovių sąskaitas.

57Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

58Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (LVAT administracinėse bylose Nr. A756-73/2009, Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Taigi iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo skundo pateikimo, o nuo bylos iškėlimo momento. Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2017 m. liepos 3 d. Todėl pareiškėjams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2017 m. liepos 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

59Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjų naudai patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teisme kiekvienas jų patyrė po 121 Eur atstovavimo išlaidų.

60Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą, 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Vertinant šių teisės aktų nuostatas konstatuotina, jog įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą.

61Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

62Nustatyta, kad pareiškėjai 2017-05-19, 2017-05-30, 2017-06-07, 2017-06-08 ir 2017-06-27 sudarė atstovavimo sutartis su advokatu Justu Viliu. Pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas bei atstovavimas teisme, grindžia Danske Bank mokėjimo operacijų išrašais.

63Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

64Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 838,70 Eur.

65Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2.5 (2,5 x 838,70 Eur = 2 096,75 Eur). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už vieną pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo valandą teisme dydis yra 0,1, t. y. 83,87 Eur.

66Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už šias paslaugas patvirtinančiais dokumentais bei neviršija Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių įkainių dydžių, kiekvienam pareiškėjui priteisia po 121 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas.

67Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

68Pareiškėjų D. B., L. B., R. B., J. B., I. G., M. G., A. J., A. J., A. M., R. M., G. P. (G. P.), D. P., L. P., V. P., D. S. ir D. S. skundą patenkinti.

69Priteisti pareiškėjai D. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 383,95 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

70Priteisti pareiškėjai L. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 383,95 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

71Priteisti pareiškėjui R. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 383,95 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

72Priteisti pareiškėjai J. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 422,37 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

73Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 422,37 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

74Priteisti pareiškėjai I. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 656,17 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

75Priteisti pareiškėjui M. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 656,17 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

76Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 356,42 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

77Priteisti pareiškėjai D. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 356,42 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

78Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 302,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

79Priteisti pareiškėjai R. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 302,52 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

80Priteisti pareiškėjui G. P. (G. P.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 579,07 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

81Priteisti pareiškėjai D. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 317,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

82Priteisti pareiškėjai L. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 317,59 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

83Priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 317,59 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

84Priteisti pareiškėjai D. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 656,63 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. 2017 m. liepos 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

85Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur D. B. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

86Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur L. B. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

87Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur R. B. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

88Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur J. B. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

89Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur A. J. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

90Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur I. G. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

91Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur M. G. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

92Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur A. J. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

93Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur D. S. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

94Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur A. M. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

95Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur R. M. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

96Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur G. P. (G. P.) naudai teismo išlaidoms atlyginti.

97Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur D. P. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

98Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur L. P. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

99Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur V. P. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

100Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 121 Eur D. S. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

101Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė... 2. Pareiškėjai D. B., L. B., R. B., J. B., I. G., M. G., A. J., A. J., A. M., R.... 3. Paaiškina, kad 3 asmenų šeima - D. P., L. P. ir V. P. 2014-02-10 su... 4. Paaiškina, kad 2 asmenų grupė - A. J. ir J. B. su kelionių organizatoriumi... 5. Paaiškina, kad 3 asmenų šeima - D. B., L. B. ir R. B. 2014-11-12 su... 6. Paaiškina, kad jis, G. P., 2014-11-11 su kelionių organizatoriumi UAB... 7. Paaiškina, kad 2 asmenų grupė - A. J. ir D. S. 2014-10-22 su kelionių... 8. Paaiškina, kad 2 asmenų šeima - A. M. ir R. M. 2014-11-06 su kelionių... 9. Paaiškina, kad 2 asmenų šeima - M. G. ir I. G. 2014-11-14 su kelionių... 10. Paaiškina, kad ji, D. S. su kelionių organizatoriumi UAB „Voyage-Voyage“... 11. Pareiškėjų teigimu, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis... 12. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ūkio ministerija su pareiškėjų... 13. Prieštaravo, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis bei faktinis pagrindas... 14. Pažymėjo, kad pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kelionių... 15. Atkreipia dėmesį, kad pateiktos tarp pareiškėjų ir kelionių... 16. Nurodė, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas su pareiškėjų skundu... 18. Pabrėžė, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių... 19. Departamento nuomone, patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama... 20. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovės... 21. Skundas tenkintinas.... 22. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią,... 23. Byloje nustatyta, kad 3 asmenų šeima – D. P., L. P. ir V. P. su kelionių... 24. Byloje nustatyta, kad 2 asmenų grupė – A. J. ir J. B. su kelionių... 25. Byloje nustatyta, kad 3 asmenų šeima – D. B., L. B. ir R. B. su kelionių... 26. Byloje nustatyta, kad G. P. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtrave“... 27. Byloje nustatyta, kad 2 asmenų grupė – A. J. ir D. S. su kelionių... 28. Byloje nustatyta, kad 2 asmenų šeima – A. M. ir R. M. kelionių... 29. Byloje nustatyta, kad 2 asmenų šeima – M. G. ir I. G. kelionių... 30. Byloje nustatyta, kad D. S. su kelionių organizatoriumi UAB... 31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose ne kartą yra... 32. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 33. Pareiškėjai teigia, kad Direktyvos nuostatos į Turizmo įstatymą perkeltos... 34. Ūkio ministerija teigia, kad nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės... 35. Pažymėtina, kad Direktyvos 7 straipsnio nuostatos įtvirtina kelionių... 36. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), aiškindamas... 37. Šiuo atveju pareiškėjams tik dalis sumokėtų pinigų buvo grąžinta... 38. Ūkio ministerija teigia, kad Direktyva įgyvendinama Turizmo įstatymu (2011... 39. Šiuo aspektu aktualus Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos... 40. Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas... 41. ESTT praktikoje, aiškinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms... 42. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas,... 43. Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės normų kolizijos aspektu būtina... 44. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius... 45. Atsakovės atstovė su tokiu reikalavimu nesutinka, teigdama, kad nenustačius... 46. Teismas pažymi, kad ESTT formuodamas praktiką dėl valstybės atsakomybės... 47. Vertindamas pirmąją sąlygą šios bylos kontekste, teismas pažymi, kad... 48. Pažeidimo pakankamo akivaizdumo, kaip valstybės atsakomybės už žalą... 49. Teismas, įvertinęs bylai aktualios Turizmo įstatymo redakcijos 8 straipsnio... 50. Dėl trečiosios valstybės atsakomybės už žalą, pažeidus ES teisę kilimo... 51. Teismas, įvertinęs ESTT, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, LVAT... 52. Atsakovės atstovė, vertindama turtinės žalos atsiradimo pagrįstumą,... 53. Bylos duomenys rodo, kad tarp G. P. ir UAB „Freshtravel“ sudaryta paslaugų... 54. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, jog... 56. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kiti pareiškėjai sudarė... 57. Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines... 58. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 59. Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjų naudai patirtas... 60. Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos... 61. Pagal ABTĮ 40 str. 5 d. kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi... 62. Nustatyta, kad pareiškėjai 2017-05-19, 2017-05-30, 2017-06-07, 2017-06-08 ir... 63. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už... 64. Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis... 65. Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo surašymą, taikytinas... 66. Teismas, įvertinęs tai, kad išlaidų dydis yra pagrįstas apmokėjimą už... 67. Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 68. Pareiškėjų D. B., L. B., R. B., J. B., I. G., M. G., A. J., A. J., A. M., R.... 69. Priteisti pareiškėjai D. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 70. Priteisti pareiškėjai L. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 71. Priteisti pareiškėjui R. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 72. Priteisti pareiškėjai J. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 73. Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 74. Priteisti pareiškėjai I. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 75. Priteisti pareiškėjui M. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 76. Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 77. Priteisti pareiškėjai D. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 78. Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 79. Priteisti pareiškėjai R. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 80. Priteisti pareiškėjui G. P. (G. P.) iš atsakovės Lietuvos valstybės,... 81. Priteisti pareiškėjai D. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 82. Priteisti pareiškėjai L. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 83. Priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 84. Priteisti pareiškėjai D. S. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 85. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 86. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 87. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 88. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 89. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 90. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 91. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 92. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 93. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 94. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 95. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 96. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 97. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 98. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 99. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 100. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio... 101. Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...