Byla 2A-2764-450/2014
Dėl nuostolių, atsiradusių viršijus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Daugiabučių namų Lentupio 8-10 savininkų bendrijai dėl nuostolių, atsiradusių viršijus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Daugiabučių namų Lentupio 8-10 savininkų bendrijos 2 423,08 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Nurodė, kad jis teikia šilumą Vilniaus miesto daugiabučiams namams, įskaitant daugiabučiams gyvenamiesiems namams adresu Lentupio g. 8 ir 10, Vilniuje, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri Daugiabučių namų Lentupio 8-10 savininkų bendrija (atsakovas). Atsakovas taip pat yra ir minėtų namų valdytojas. Ieškovas, kaip šilumos tiekėjas, iki šilumos tiekimo vartojimo ribos patiekė reikiamus parametrus atitinkančią šilumos energiją, skirtą geriamojo šalto vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos karšto vandens temperatūros, o taip pat tolimesniam šio paruošto karšto vandens temperatūros palaikymui namų karšto vandens sistemoje (cirkuliacijai). Į namus patiektas šilumos kiekis buvo apskaitytas įvadiniais šilumos skaitikliais ir paskirstytas namų šilumos vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, kaip tą numato Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis. 2010 m. gegužės 3 d. Komisija priėmė nutarimą Nr. O3-74, kuriuo patvirtino atitinkamus Šilumos paskirstymo metodų pakeitimus ir nustatė, kad ne šildymo sezono periodu šilumos kiekis, skirtas karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), negali viršyti Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ normatyvų, t. y. vartotojai turi pareigą apmokėti tik už normatyvus neviršijantį šilumos kiekį karšto vandens temperatūros palaikymui. 2012 m. birželio, liepos rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir 2013 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. atsakovo prižiūrimų namų, esančių adresu Lentupio g. 8 ir 10, Vilniuje, karšto vandens sistemose karšto vandens temperatūros palaikymui buvo suvartotas didesnis šilumos kiekis, viršijant paminėtu nutarimu nustatytus šilumos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui. Ieškovas negavo apmokėjimo iš atsakovo už visą į namus patiektą šilumos kiekį, nors Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta energijos tiekėjo teisė paskirstyti ir parduoti visą į daugiabutį namą pateiktą energijos kiekį, todėl patyrė žalos.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumą Vilniaus miesto daugiabučiams namams, įskaitant gyvenamiesiems namams, adresu Lentupio g. 8 ir 10, Vilniuje, kurių vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri Daugiabučių namų Lentupio 8 ir 10 savininkų bendrija (atsakovas). Atsakovas taip pat yra ir minėtų namų valdytojas. Ieškovas, kaip šilumos tiekėjas, iki šilumos tiekimo vartojimo ribos (Šilumos ūkio įstatymo 11 str. 2 d.), t. y. vartotojų namų bendrosios nuosavybės tinklų 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir 2013 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. (ne šildymo sezono metu) patiekė reikiamus parametrus atitinkančią šilumos energiją, skirtą geriamojo šalto vandens pašildymui iki higienos normomis nustatytos karšto vandens temperatūros (karštas vanduo), o taip pat tolimesniam šio paruošto karšto vandens palaikymui namų karšto vandens sistemoje (cirkuliacijai). Į namus pateiktas šilumos kiekis buvo apskaitytas įvadiniais šilumos skaitikliais ir buvo paskirstytas šilumos vartotojams. Ginčijamu laikotarpiu (ne šildymo sezono metu) atsakovo prižiūrimų namų karšto vandens sistemose karšto vandens temperatūros palaikymui buvo suvartotas šilumos kiekis, viršijantis nutarimu nustatytus šilumos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, tačiau ieškovas negavo apmokėjimo už visą į namus patiektą šilumos kiekį.

9Daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu Lentupio g. 8 ir 10, Vilniuje, šilumos punktų įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šių namų butų savininkams (CK 4.82 str. 1 d. ir 5 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p.). Tuo tarpu Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 1 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Nors bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei kasacinio teismo išaiškinimais dėl šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinių santykių specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004), priėjo prie išvados, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti nuostolius, atsiradusius jiems viršijus šilumos energijos normatyvus karšto vandens temperatūros palaikymui, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija. Todėl, nenustačius pagrindų prašomai sutartinei civilinei atsakomybei atsakovo atžvilgiu taikyti, neįrodžius būtinųjų sąlygų tam (CPK 6.245 str. – 6.249 str.), teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.

10III. Apeliacinio skundo argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

12Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: nepriklausomai nuo to, kad namų šilumos punktai, šildymo ir karšto vandens sistema yra namų šildymo ir karšto vandens sistemos dalis ir priklauso visiems namų bendraturčiams (atskirų patalpų savininkams) bendrosios dalinės nuosavybės teise (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 38 p.), tačiau teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) pastato šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Pagal teisės aktų reikalavimus už namų šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, jų priežiūrą, šilumos punktų darbo parametrų tinkamą reguliavimą, ekonomišką ir racionalų šilumos ir karšto vandens suvartojimą namuose, nuo ko priklauso ir namų karšto vandens sistemoje suvartotos šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui, atsako išimtinai atsakovas, kaip namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas/valdytojas. Taigi, atsakovas yra atsakingas už pateikto šilumos ir/ar karšto vandens kiekio pristatymą vartotojui, o jokie kiti asmenys šių pareigų/funkcijų atlikti neturi teisės. Prižiūrėtojui tinkamai nevykdant jam teisės aktais pavestų pareigų prižiūrėti namų karšto vandens sistemas, nesiimant visų galimų priemonių (tiek techninių, tiek organizaciniu) užtikrinti racionalų ir ekonomišką šilumos vartojimą, susidarė šilumos energijos normatyvus viršijantys šilumos kiekiai, už kurį atsakingas atsakovas, kaip namų prižiūrėtojas (valdytojas), o ne bendraturčiai.

13Atsakovas Daugiabučių namų Lentupio 8-10 savininkų bendrija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

18Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Daugiabučių namų Lentupio 8-10 savininkų bendrija yra atsakingas už šilumos punkto įrenginių priežiūrą bei reguliavimą (Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d.; Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 7 d.), tačiau ši faktinė aplinkybė pati savaime nesuteikia teisės ieškovui reikalauti iš jo (atsakovo) apmokėjimo už jo administruojamiems namams (Lentupio g. 8 ir 10, Vilniuje) pateiktą ir suvartotą šilumos energiją. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymuose nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009), per kurį butų savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Nagrinėjamu atveju ieškovas nebuvo sudaręs šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties (sutarčių) su atsakovu (bendrija) ar butų savininkais, todėl, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iš esmės panašioje byloje analizuodamas šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimo daugiabučiuose namuose ypatumus teisės taikymo požiūriu, taip pat nurodė, kad netgi pagal energijos tiekimo sutartis, sudarytas tarp energijos tiekėjo ir daugiabučio namo savininkų bendrijos, vartotojais yra ne bendrija, bet butų savininkai, t.y. fiziniai asmenys, naudojantys energiją savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų savininkai, o ne bendrija moka už tiekiamą energiją. Atitinkamai energijos butų savininkams pardavėjas, kuriam už patiektą energiją sumoka butų savininkai, yra energijos tiekėjas, o ne daugiabučio namo savininkų bendrija. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai (CK 4.76 str.), todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005; 2008 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Taigi bendrija nurodytame santykyje dalyvauja tik kaip tarpininkas tarp energijos tiekėjo ir vartotojų, todėl namo gyventojams nemokant už suteiktą šilumos energiją, tokia pareiga (apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas už butų savininkams patiektą ir suvartotą šilumos energiją) neatsiranda bendrijai (atsakovui).

19Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu Lentupio g. 8 ir 10, Vilniuje, šilumos punktų įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šių namų butų savininkams (CK 4.82 str. 1 d. ir 5 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p.). Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis (abonentas) įpareigotas užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Todėl šiuo atveju, jeigu dėl suteiktos šilumos energijos ieškovas patyrė nuostolių, teikiant energiją vartotojams (butų savininkams) priklausančiais tiekimo tinklais, tai šiuos nuostolius privalo padengti tų tinklų savininkai, t.y. butų savininkai (CK 4.76 str., 4.82 str.). Butų savininkų pareiga neatsirastų tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog šilumos energijos nuostoliai atsirado ne dėl butų savininkų kaltės ir ne jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose, tačiau tokių aplinkybių ieškovas neįrodė (CPK 178 str., 179 str.).

20Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose ir tinkamai aiškino bei taikė teisės aktų, reglamentuojančių atsiskaitymą už tiekiamą šilumos energiją, nuostatas, todėl priėmę teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų

22Nepatenkinus apelianto (ieškovo) UAB „Vilniaus energijos“ apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

23Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Nurodė, kad jis teikia šilumą Vilniaus miesto daugiabučiams namams,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį... 8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovas UAB... 9. Daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu Lentupio g. 8 ir 10,... 10. III. Apeliacinio skundo argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo pirmosios... 12. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: nepriklausomai nuo to, kad... 13. Atsakovas Daugiabučių namų Lentupio 8-10 savininkų bendrija atsiliepimo į... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Daugiabučių namų Lentupio 8-10... 19. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, daugiabučių... 20. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 22. Nepatenkinus apelianto (ieškovo) UAB „Vilniaus energijos“ apeliacinio... 23. Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti...