Byla e2-1175-790/2018
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Manfula“ pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) UAB „Manfula“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10 ir taikyti restituciją natūra – grąžinti ieškovei reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį BUAB „Laugina“. Sandorį ieškovė ginčija actio Pauliana pagrindu kaip pažeidžiantį bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis) ir kitais pagrindais – kaip prieštaraujantį juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis), kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnis).
  2. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atstovas pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1180-429/2018, argumentuodamas tuo, kad minėtoje byloje BUAB „Laugina“ kreditorius E. L. ginčija tą pačią sutartį kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, tik kitais teisiniais pagrindais.
  3. Ieškovės BUAB „Manfula“ atstovė prašymui neprieštaravo. Nurodė, kad patenkinus ieškinį Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje, neliktų teisinio pagrindo ieškovei palaikyti ieškinį šioje nagrinėjamoje byloje.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punktu, sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1180-429/2018.
  2. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1180-429/2018 pagal ieškovo E. L. ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurioje ieškovas E. L. netiesioginiu ieškiniu prašo pripažinti ir atsakovo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarytą 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, nurodydamas, kad sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidžia pradinės sutarties reikalavimą turėti kitos pradinio sandorio šalies sutikimą (CK 6.101 straipsnio 1 dalis), sandoriai pažeidžia tos šalies teises, nes kreditoriaus asmuo kitai šaliai turėjo esminę reikšmę (CK 6.101 straipsnio 5 dalis), vienas iš sudarytų sandorių buvo sudarytas pažeidžiant jo formai keliamus reikalavimus (CK 6.103 straipsnis). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, 2018 m. balandžio 20 d. priimtas ieškovo E. L. apeliacinis skundas.
  3. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-1180-429/2018 iš esmės ginčas vyksta dėl tos pačios 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 pripažinimo negaliojančia. Nors įstatymas nedraudžia teismui pripažinti sandorį negaliojančiu atskirais teisiniais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau esant susidariusiai teisinei situacijai, kai civilinė byla dėl to paties dalyko iš esmės yra išnagrinėta ir yra priimtas procesinis sprendimas, yra tikslinga nagrinėjamą bylą sustabdyti iki įsiteisės sprendimas priimtas išnagrinėtoje byloje. Teismas pabrėžė, kad išnagrinėtoje byloje ieškovo apeliacinis skundas jau yra priimtas, apeliacinis procesas jau yra prasidėjęs, todėl nagrinėjamos bylos sustabdymas nepažeis ekonomiškumo ir koncentracijos principų.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė BUAB „Manfula“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014). Nagrinėjama civilinė byla neturi jokio prejudicinio ryšio su civiline byla Nr. e2-1180-429/2018, nes bylose reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2016/02/10 ginčijama skirtingais teisiniais pagrindais. Be to, pagal teismų praktiką, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu daugiau nei vienu pagrindu. Todėl nepriklausomai nuo to, ar ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis kitoje byloje pasibaigus apeliaciniam procesui bus pripažinta negaliojančia ar ne, ieškovei negali būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia kitais pagrindais. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, tokiu būdu savo kompetenciją be pagrindo perkeldamas kitam teismui.
    2. Bylose dalyvauja ne tos pačios šalys, todėl esant skirtingoms bylos šalims, nesant prejudicinio ryšio tarp bylų, neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis bylos sustabdymo pagrindas.
    3. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas nepagrįstai vilkinamas.
  2. Atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė neprieštaravo bylos sustabdymui, nurodė, kad kitoje byloje panaikinus ginčijamą sutartį nebeliktų šios bylos ginčo dalyko. Teismas pagrįstai sprendė, kad esant susidariusiai situacijai, kai civilinė byla dėl to paties dalyko yra iš esmės išnagrinėta ir yra priimtas procesinis sprendimas, yra tikslinga sustabdyti nagrinėjamą bylą iki įsiteisės sprendimas išnagrinėtoje byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismo posėdis paskirtas 2018 m. rugsėjo 6 d., todėl šios civilinės bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas ir tai padės užtikrinti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
    2. Atskirajame skunde dėstomi argumentai ne dėl CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyto fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo, o dėl CPK 163 straipsnio 3 dalyje numatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Taikant fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą prejudicinis ryšys tarp bylų neturi būti nustatinėjamas; apeliantė nenurodo jokių argumentų dėl netinkamo šio bylos stabdymo pagrindo taikymo.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas kitoje civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių teismui išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą (ginčą) iš esmės. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016, 19 punktas).
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju sustabdymo pagrindu, nustatęs, kad nagrinėjamoje ir išnagrinėtoje bylose iš esmės ginčas vyksta dėl tos pačios 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 pripažinimo negaliojančia; esant susidariusiai teisinei situacijai, kai jau civilinė byla dėl to paties dalyko iš esmės yra išnagrinėta ir yra priimtas procesinis sprendimas, sprendė esant tikslinga nagrinėjamą bylą sustabdyti iki įsiteisės sprendimas priimtas išnagrinėtoje byloje.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nors bylos sustabdymas vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu fakultatyviuoju pagrindu yra paliktas teismo diskrecijai, ši diskrecija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis).
  5. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai nepagrindė bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą tikslingumo, t. y. kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad bylos sustabdymas nevilkins jos nagrinėjimo. Pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylose reikalavimo perleidimo sandoris ginčijamas skirtingais teisiniais sandorių negaliojimo pagrindais. Taigi, nagrinėjamoje byloje dėl reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo teismas turi spręsti ir nustatinėti kitokias faktines aplinkybes, nei buvo nustatinėjamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1180-429/2018. Todėl spręstina, kad byla gali būti tinkamai išnagrinėta ir nelaukiant galutinio teisinio rezultato nurodytoje kitoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismui tenkinus atsakovės prašymą ir sustabdžius bylą šiuo pagrindu, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai, todėl apeliantės argumentai šiuo aspektu (dėl vilkinamo teismo proceso) pripažintini pagrįstais.
  6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, todėl atskirojo skundo argumentai dėl prejudicinio ryšio tarp bylų nebuvimo nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.
  7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo. Ieškovės BUAB „Manfula“ atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikintina ir priimtinas naujas procesinis sprendimas, kuriuo atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

7Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai