Byla I-699-279/2015
1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Irenos Varžinskienės, sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui J. G., atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei D. S., trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui A. U., trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio kraštotyros muziejaus atstovui A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam padaliniui, mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžio kraštotyros muziejui, viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, valstybinei įmonei Turto bankui, Panevėžio socialdemokratų partijos Panevėžio miesto skyriui, Centrinei hipotekos įstaigai, Galerijai XX.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pareiškėjas) pateiktu skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į teismą, prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus pavaduotojos J. G. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas, vadovaudamasis Darbo grupės pasiūlymu, nepritarė jo 2014-10-10 prašymui suformuoti 1282 kv. m. ploto žemės sklypą esamiems statiniams (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., eksploatuoti, nustatant žemės paskirtį – konservacinė paskirtis, naudojimo būdą - kultūros paveldo objektų žemės sklypai, ir pasiūlė rengti kadastrinius matavimus vadovaujantis detaliuoju planu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas yra formalus ir nepagrįstas teisės aktų normomis. Atsakovas neužtikrino įstatymais pagrįsto ir objektyvaus jo 2014 m. spalio 10 d. prašymo nagrinėjimo. Pažymėjo, jog atsakovo pažeidimai yra kilę iš netinkamo teritorijos planavimo bei sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo funkcijų ir procedūrų vykdymo. Atkreipė dėmesį, jog 2014 m. spalio 10 d. prašymas grindžiamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo A. U. 2014 m. birželio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytomis išsamiomis ir prašomam suformuoti žemės sklypui aktualiomis pastabomis pavyzdžiui „Žemės sklypas suformuotas pagal <...> detalųjį planą, patvirtintą Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2000 m. kovo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau minėtą detalųjį planą Kultūros vertybių apsaugos departamento Panevėžio teritorinis padalinys derino su pastabomis, todėl planas galioja tiek, kiek neprieštarauja kultūros vertybių apsaugą ir naudojimą reglamentuojantiems teisės aktams“. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad būtent dėl šios priežasties, tam, kad būtų suformuotas žemės sklypas pagal prašyme nurodytus parametrus, visiškai nereikia keisti detaliojo plano sprendinių. Taip pat paaiškino, kad neginčija detalaus plano sprendinių.
5Pareiškėjas akcentavo kad, pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra įregistruotas kultūros vertybių registre, pripažintas valstybės saugomu, nustatytos teritorijos ribos su apsaugos zona, tačiau šio pastato eksploatavimui žemės sklypas formuojamas nebuvo ir nėra suformuotas iki šiol. Taip pat nurodė, jog Panevėžio mieste kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų specialusis planas nėra parengtas. 1993 m. įstatymų nustatyta tvarka buvo patvirtintas pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., saugomos teritorijos ribų planas, kuris, pareiškėjo nuomone, laikytinas specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, o detalusis planas galioja tik tiek, kiek neprieštarauja kultūros vertybių objekto, pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., apsaugą ir naudojimą reglamentuojantiems teisės aktams ir minėtam planui. Pažymėjo, jog atsakovas, veikdamas kaip planavimo organizatorius ir nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo atsižvelgti į detaliajame plane nustatytus ir įstatymais pagrįstus papildomus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, jo teritorijos ir apsaugos zonų reikalavimus ir turėjo prašymą tenkinti.
6Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 63-67) nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu reikalavimu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7Nurodė, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., suplanuotas „Miesto centrinės dalies, ribojamos (duomenys neskelbtini)“, detaliuoju planu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Panevėžio miesto tarybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šis tarybos sprendimas nėra apskųstas, todėl turi būti vykdomas ir juo turi būti vadovaujamasi, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, todėl detaliuoju planu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta žemės paskirtis - komercinė ir visuomeninės paskirties teritorija. Pagal patvirtintą detalųjį planą apie pastatą suplanuotas 746 kv. m. ploto žemės sklypas. Be to, šiame administraciniame sprendime yra pasiūlyta pareiškėjai rengti kadastrinius matavimus, kaip tai yra numatyta 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 12-14 punktuose, 21 punkte bei 84 (1).1.1.1. papunktyje. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, jog projekto rengimo taisyklių nustatyta tvarka prašymo įvykdyti nebuvo galimybių, nes rengiama nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla neatitiko detaliajame plane įtvirtintų sprendinių. Pareiškėjo prašymui patenkinti būtinas detalaus plano keitimas, kuriam įstatymas numato visiškai kitą procedūrą. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad 1993 m. spalio 5 d. patvirtintas pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., saugomos teritorijos ribų planas turi būti laikomas specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, kadangi tai yra tik apskaitos dokumentas, nustatantis teritorijos ir jos apsaugos zonų ribas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad šiame dokumente pateikti duomenys yra preliminarūs, jie įrašyti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl toks dokumentas negali būti laikomas teritorijų planavimo dokumentu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo prasme. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas imperatyviai nustato, kad kultūros vertybės teritorija yra apibrėžiama nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisijos aktais. Šiai dienai tokio akto dėl nagrinėjamu atveju aktualios kultūros vertybės nėra, todėl šios vertybės ribos tai pat nėra apibrėžtos.
8Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime (b. l. 107) nurodė, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra įregistruotas Kultūros vertybių registre (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) ir pripažintas saugomu. Šiam kultūros paveldo objektui žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl, vadovaujantis Kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, žemės sklypas turi būti suformuotas ir formuojamas remiantis istoriniais duomenimis taip, kad būtų užtikrintas tinkamas kultūros vertybės išsaugojimas ir naudojimas. Be to, minėtų taisyklių 21 punkte yra aiškiai nustatyta, kad atsisakymas organizuoti projekto rengimą turi būti motyvuotas. Kadangi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsisakymas, įformintas 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.
9Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys atsiliepimo į skundą nepateikė. Jo atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
10Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio kraštotyros muziejus 2015 m. kovo 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 126) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu, kadangi žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimas iš administracinės į konservacinę gali įtakoti muziejaus galimybes išlaikyti šiame žemės sklype esančiame pastate administracinės paskirties patalpas. Panevėžio kraštotyros muziejaus atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nederino su Panevėžio kraštotyros muziejumi Panevėžio miesto savivaldybės administracijai teikto prašymo dėl žemės sklypo formavimo pastato eksploatavimui ir nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos turinio, todėl prašė skundo netenkinti.
11Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime (b. l. 124) nurodė, jog palaiko pareiškėjo poziciją, kad žemės sklypas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., turi būti suformuotas ir formuojamas vadovaujantis istoriniais duomenimis, kad būtų užtikrintas tinkamas kultūros paveldo vertybių išsaugojimas ir pastato tinkamas eksploatavimas ir naudojimas, todėl atsakovo ginčo administracinis sprendimas 2014 m. spalio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti panaikintas.
12Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
13Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime (b. l. 129-130) nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra teisiškai pagrįsti, todėl skundas turėtų būti tenkintinas.
14Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir „(duomenys neskelbtini)“, VŠĮ) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.
15Tretieji suinteresuotieji asmenys valstybinė įmonė Turto bankas ir Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepimuose (b. l. 127-128, 167-168) pateikė prašymus pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka,
16Tretieji suinteresuotieji asmenys mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžio socialdemokratų partijos Panevėžio miesto skyrius bei Galerija XX atsiliepimų iki teismo posėdžio pradžios nepateikė. Jų atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
17Skundas atmestinas.
18Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinis padalinys, mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžio kraštotyros muziejus, viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, valstybinė įmonė Turto bankas, Panevėžio socialdemokratų partijos Panevėžio miesto skyrius, Centrinė hipotekos įstaiga , Galerija XX nuosavybės teise ar turto patikėjimo teise valdo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. ( b.l. 30-46; 136 ).
19Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 10 d. pateiktu prašymu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašė organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodė, kad projekto tikslas – naujas žemės sklypo formavimas (žemės sklypo plotas 1282 kv. m, naudojimo paskirtis – „konservacinė“, naudojimo būdas – „kultūros paveldo objektų žemės sklypai“), su tikslu pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., prie kurio formuojamas naujas žemės sklypas, savininkams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį (b. l. 6). Panevėžio miesto savivaldybės administracija sprendimu, įformintu 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (4.12.) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Spendimas), atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Sprendime nurodytais motyvais ir siūlė rengti kadastrinius matavimus vadovaujantis detaliojo plano Nr. (duomenys neskelbtini)sprendiniais (b. l. 5).
20Nustatyta, kad statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., kuriam eksploatuoti pareiškėjas prašė suformuoti naują žemės sklypą, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997 m. spalio 24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl objektų įrašymo į registrą“ buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), šis juridinis faktas įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre (b. l. 30). Taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ statinys pripažintas valstybės saugomu.
21Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
22Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
23Pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė savivaldybės vykdomoji institucija, vykdydama pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 19 dalį nustatytą vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – teritorijų planavimą, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimą. Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų VSĮ įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 straipsnio 6 punktas); bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principo, reiškiančio, kad savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių (VSĮ 4 straipsnio 8 punktas); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (VSĮ 4 straipsnio 10 punktas); žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių (VSĮ 4 straipsnio 12 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad savivaldybės vykdomoji institucija jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydamasi įstatymų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013).
24Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje, taigi ir priimdamas individualius administracinius aktus, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis, be kita ko, juose įtvirtintais viešojo administravimo principais: įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti VAĮ įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas); objektyvumo principu, reiškiančiu, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs – atitikti faktines aplinkybes, kurias patvirtina surinktų ir objektyviai įvertintų įrodymų visuma (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Teismas, vertindamas viešojo administravimo organų priimtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jie atitinka VAĮ 3 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal VAĮ 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., nutartys administracinėse bylose 2008 m. birželio 12 d. Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. Nr. A756-422/2009 ir kt.). Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2011 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011).
25Nagrinėjamu aspektu aktualios procedūros bei taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. balandžio 4 d.) (toliau – ir Taisyklės) nuostatose.
26Šiose Taisyklėse, be kita ko, nustatyta: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis (Taisyklių 5 punktas); projektų rengimą organizuoja organizatoriai, kuriais miestų ir miestelių teritorijose yra savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 12 punktas, 12.2 papunktis); projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir Taisyklių 13.1–13.10 papunkčiuose numatyti subjektai (toliau – ir iniciatoriai), tame tarpe – ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (Taisyklių 13 punktas, 13.2 papunktis); iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje (Taisyklių 19 punktas, 19.2 papunktis); organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių (Taisyklių 21 punktas).
27Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašymą pateikė raštu, užpildė Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą (b. l. 6). Šis prašymas buvo svarstytas 2014 m. spalio 16 d. atsakovo sudarytos darbo grupės teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimams spręsti (toliau – Darbo grupė) posėdyje (b. l. 78-80). Atsakovas, atsižvelgęs į Darbo grupės pasiūlymą, atsisakė organizuoti šio projekto rengimą, tokį sprendimą įformino 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (b. l. 5). Atsakovas atsisakymo organizuoti šio projekto rengimą motyvus sprendime nurodė pilna apimtimi pacituodamas darbo grupės 2014 m. spalio 16 d. posėdžio protokole išdėstytus motyvus, o būtent, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., suplanuotas „Miesto centrinės dalies, ribojamos (duomenys neskelbtini)“, detaliuoju planu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo detaliuoju planu apie esamus statinius, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., suplanuotas 746 kv. m kitos paskirties žemės sklypas, kuriame numatyti naudojimo būdai – visuomeninės paskirties ir komercinės paskirties objektų teritorijos. Nurodė, kad nėra pagrindo keisti detaliojo plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinių, todėl siūlė rengti kadastrinius matavimus, vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, suformuojant tokį žemės sklypo plotą bei nustatant tokią žemės paskirtį ir naudojimo būdą, kokie numatyti detaliajame plane.
28Atsižvelgusi į nagrinėjamu aspektu aktualų teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nepažeisdama šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų: prašymas išnagrinėtas ir ginčijamas Sprendimas priimtas iš esmės laikantis Taisyklių 21 punkte nustatytų terminų, Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio subjekto, pareiškėjas su šiuo sprendimu supažindintas. Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį ir formą, be kita ko, ir pareiškėjo, atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų kontekste, darytina išvada, kad ginčijamo Sprendimo argumentai išdėstyti aiškiai, suprantamai, pakankamai, nedviprasmiškai, detaliai nurodyta apskundimo tvarka. Nors ginčijamam Sprendimui trūksta juridinio pagrindimo, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, vien šiuo pagrindu naikinti Sprendimą būtų neteisinga. Be to, dėl Sprendimo, kaip administracinio akto, neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams ginčo nėra.
29Pasisakydama dėl atsakovo atsisakymo rengti prašomą projektą pagrįstumo bei teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) bei jau minėtų Taisyklių nuostatos.
30Žemės įstatymo (2014 m. kovo 20 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d.) 37 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai nustatė, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai; 2) žemės valdos projektai. Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai pagal tikslus ir uždavinius priskiriami žemės valdos projektams. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis nustatė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
31Atvejai, kuriais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra rengiami, nustatyti Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose, kuriems iš esmės analogiški nustatyti Taisyklių 2 punkto 2.1-2.7 papunkčiuose. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualūs atvejai, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Taisyklių 2.4 papunktis), bei kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Taisyklių 2.7 papunktis). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) keičiami į numatytą savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane <...>. Pagal 8 punktą formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma ir keičiama vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073.
32Atkreiptinas dėmesys į Taisyklių 2 punktą, kuriame nustatyta, jog Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.
33Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas).
34Teritorijų planavimo įstatymo (2014 m. liepos 15 d. redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyti trys teritorijų planavimo lygmenys: valstybės, savivaldybės, vietovės. Pagal šio įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, teritorijų planavimo dokumentų rūšys yra dvi – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu); 2) savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai; 3) detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu) (2 dalis). Pagal 4 straipsnio 5 dalies nuostatas, žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais.
35Pažymėtina, jog Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat nurodo, jog detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 19 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. rugsėjo 24 d.) (toliau – ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės) 328 punkte.
36Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis detalųjį planą apibrėžia kaip urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, detaliuosiuose planuose <...> nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, inter alia, teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai (1 punktas); galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai) (7 punktas). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.
37Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-8 „ Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 312 punktas nustato, kad detaliųjų planų keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai , kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka ( 313 punktas.). Detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės viešuoju interesu ( 314 punktas). Detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Nurodyta, kad konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia , ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami ( 315 punktas).
38Apibendrindama aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog detaliuoju planu nustatytas atitinkamos teritorijos naudojimo reglamentas gali būti keičiamas atliekant detalaus plano sprendinių keitimo ir koregavimo procedūrą, kuri yra savarankiška ir skiriasi nuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros.
39Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 746 kv. m ploto žemės sklypas aplink pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra suplanuotas Miesto centrinės dalies, ribojamos (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu 2000 m. kovo 9 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimo būdą – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos ir visuomeninės paskirties teritorija (b. l. 25-27). Iš aiškinamajame rašte nurodytų pastabų taip pat nustatyta, jog planuojamų žemės sklypų naudojimo pobūdis nustatytas priklausomai nuo patalpų paskirties. Šiame aiškinamajame rašte nenurodyta, kad šis detalusis planas teritorijai, kurioje yra pastatas , esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys, buvo patvirtintas su tam tikromis pastabomis ir išlygomis, kaip teigia pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), yra administracinės paskirties (b. l. 30). Miesto centrinės dalies, ribojamos (duomenys neskelbtini), detalusis planas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (registracijos unikalus kodas - (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Registras). Registro išraše, be kita ko, nurodyta, jog detalusis planas yra galiojantis (b. l. 26).
40Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Analogiškos nuostatos įvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 327 punkte. Byloje nėra pateikta duomenų, jog detalusis planas Nr. (duomenys neskelbtini) ar atitinkami jo sprendiniai būtų panaikinti teismo tvarka ar kad yra patvirtinti detaliojo plano sprendinius pakeitę to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Taigi Miesto centrinės dalies, ribojamos (duomenys neskelbtini) detalusis planas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, jo sprendiniai nėra pasikeitę, todėl jie yra privalomi ir turi būti vykdomi, kaip tai įpareigoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos.
41Pažymėtina, kad Panevėžio mieste kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų specialusis planas nėra parengtas. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto valdyba 1993m. spalio 30 d. potvarkiu (b.l. 54), patvirtino (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. teritorijos ir vizualinės apsaugos zonų ribų planą.
42Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, nekilnojamosios kultūros vertybės, jų teritorijos, apsaugos zonos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo, strateginio planavimo dokumentus, apsaugos reglamentus ir jais nustatomus paveldosaugos reikalavimus, parengtus vadovaujantis šio įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.
43Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijos ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos). Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Taigi ši nuostata nustato kompetentingą instituciją- vertinimo tarybą, kuri apibrėžia nekilnojamųjų kultūros vertybių , kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijų ribas.
44Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį teisinį reglamentavimą, nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad 1993 m. spalio 30 d. patvirtintas pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., saugomos teritorijos ribų planas laikytinas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtu ir patvirtintu specialiuoju planu ir detalusis planas galioja tik tiek, kiek neprieštarauja kultūros vertybių objekto, pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., apsaugą ir naudojimą reglamentuojantiems teisės aktams ir minėtam planui. Minėtas planas vertintinas tik kaip apskaitos dokumentas, nustatantis teritorijos ir jos apsaugos zonų ribas.
45Pareiškėjo prašomas suformuoti 1282 kv. m ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nustatant naudojimo paskirtį – konservacinė, naudojimo būdą – kultūros paveldo objektų žemės sklypai, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo planą neatitinka detaliojo plano sprendinių, t.y. detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo ploto ir nustatytos žemės sklypo paskirties bei naudojimo būdo. Pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘ parengtą planą į žemės sklypą pietinėje dalyje yra įtrauktas (duomenys neskelbtini). šaligatvis, skirtas pėstiesiems, šiaurinėje dalyje - bendro naudojimo pravažiavimas bei kitos teritorijos, dėl ko žemės sklypo plotas neatitinka detaliojo plano sprendinių.
46Pažymėtina, kad pareiškėjas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai teikė 2014 m. spalio 10 d. prašymą bei nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, prieš tai jų turinio nesuderinęs su kitais suinteresuotais asmenimis, kurie nuosavybės teise ar turto patikėjimo teise valdo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.
47Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Darbo grupės pasiūlymu, nurodė, kad nėra pagrindo keisti detaliojo plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinių, ir pasiūlė pareiškėjui rengti kadastrinius matavimus, vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, suformuojant tokį žemės sklypo plotą bei nustatant tokią žemės paskirtį ir naudojimo būdą, kokie numatyti detaliajame plane.
48Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą bei rengdamas ginčijamą Sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procedūrines teisės normas, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi detaliojo plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniais, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.
49Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija
Nutarė
51pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam padaliniui, Mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžio kraštotyros muziejui, Viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei įmonei Turto bankui, Panevėžio socialdemokratų partijos Panevėžio miesto skyriui, Centrinei hipotekos įstaigai, Galerijai XX atmesti kaip nepagrįstą.
52Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.