Byla A-199-261/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G., A. P., D. P., R. Š., V. Š., E. B., A. B., V. S., V. S., E. K., L. U., M. N., M. N. (M. N.), A. A., A. A., A.-D. M., M. M., A. M., A. M., I. K., I. K., V. M., E. B., S. B., Ž. Ž., V. I., D. M., D. K., M. N., J. S., L. S., J. I. ir O. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijai, Vilniaus lopšeliui-darželiui „Pasaka“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjai skundu (I t., b. l. 1-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami iš dalies panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ ta apimtimi, kuria Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje (toliau – ir Progimnazija) formuojamos priešmokyklinio ugdymo grupės, dvi grupes perkeliant iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“ (toliau – ir LD „Pasaka“) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą suformuoti priešmokyklinio ugdymo grupes 2014-2015 metams Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pasaka“.

5Nurodė, kad pareiškėjų vaikai lanko lopšelį-darželį „Pasaka“. Vadovaujantis ginčijamu sprendimu, kuris, jų nuomone, atitinka individualaus administracinio akto požymius, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. jų vaikų darželio grupės yra perkeliamos į tam nepritaikytas, neparuoštas patalpas bei teritoriją Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje. Sprendimo priėmimo metu Progimnazijoje nebuvo vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla, ji neturėjo higienos paso. Atsakovas Progimnazijos pertvarkymui jokių priemonių ar finansavimo šaltinių nenumatė, priimdamas ginčijamą sprendimą, struktūrinių pertvarkymų nederino su LD „Pasaka“ bendruomene, nesilaikė reikalavimų užtikrinti tinkamą priešmokyklinio ugdymo aplinką, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalis, 36 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 patvirtintų Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių 3 punktą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 75:2010) 3, 8 ir 13 punktus. Be to, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, atsakovas nesurinko, neturėjo ir neanalizavo tikrosios informacijos apie Progimnazijos patalpas ir būsimą perkeliamų vaikų mokymosi aplinką, neatsižvelgė, kaip vaikų perkėlimas į naujas mokyklos patalpas atitinka jų teises, ar perkėlus vaikus, bus užtikrinta pakankama jų teisių ir pareigų apsauga. Atsakovas nesivadovavo vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principu ir pažeidė Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvenciją bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 141-151) prašė bylą nutraukti, o bylos nenutraukus, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad ginčijamas sprendimas pagal jį priėmusį subjektą, akto pobūdį bei reglamentuojamus santykius, prilyginamas norminiam teisės aktui. Kadangi pareiškėjai nėra subjektai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnyje, kuriems yra suteikta teisė inicijuoti norminio teisės akto ištyrimo procedūrą administracinio proceso tvarka, todėl jų skundas administracinio proceso tvarka nenagrinėtinas.

8Pabrėžė, kad galiojančiais teisės aktais Vilniaus miesto savivaldybės tarybai yra priskirta priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus nustatymo funkcija. Teisės aktai leidžia priešmokyklinį ugdymą organizuoti bendrojo lavinimo mokyklose. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Vilniaus mieste trūksta Vilniaus miesto savivaldybės lopšelių-darželių, todėl atsakovas, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, siekdamas rasti kompromisinį variantą ir suderinti skirtingų grupių interesus, priėmė ginčijamą sprendimą. Tai, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo Progimnazijoje nebuvo vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla ir higienos paso nebuvimas, nepagrindžia priimto sprendimo neteisėtumo. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir (arba), kad jį priėmė nekompetentingas subjektas. Priešmokyklinio ugdymo veikla Progimnazijoje bus vykdoma nuo naujų mokslo metų, todėl ne tik priimant ginčijamą sprendimą, bet ir iki priešmokyklinio ugdymo veiklos pradžios Progimnazija neprivalo turėti sąlygų, atitinkančių higienos normos reikalavimus priešmokyklinio ugdymo veiklai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A15-1424 (2.1.4-KS) ir 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A15-691/14(2.1.4-KS) Progimnazijai buvo skirtos lėšos priešmokyklinio ugdymo klasei įrengti, įsigytos atitinkamos prekės, reikalingos priešmokyklinio ugdymo veiklai organizuoti.

9Teigė, kad Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, (toliau – ir Taisyklės) nuostatai taikomi mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimo procedūrai. Ginčijamu sprendimu nebuvo tvirtinamas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, todėl konstatuoti šių nuostatų 35.2, 35.3, 35.4 punktų pažeidimą nėra teisinio pagrindo. LD „Pasaka“ būsimųjų priešmokyklinių grupių tėvų 2014 m. kovo 26 d. susirinkimo metu tėvai buvo supažindinti su ginčijamu sprendimu ir informuoti, kad vaikų ugdymo sąlygos, organizuojant priešmokyklinį ugdymą Progimnazijoje, nepasikeis ir nepablogės. Švietimo įstatymas nenumato atskiro suinteresuotų asmenų informavimo apie atliekamą struktūros pertvarką, todėl sprendimo priėmimo procedūros nebuvo pažeistos.

10Be to, pareiškėjai praleido skundo padavimo terminus. Ginčijamas sprendimas Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2013 m. kovo 13 d., o skundas teisme gautas 2014 m. balandžio 29 d., todėl administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 7 dalies pagrindu.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 3-8) prašė nagrinėti jį teismo nuožiūra.

12Nurodė, kad vykdant ugdomąją veiklą, yra būtinas leidimas-higienos pasas, tačiau Progimnazija ginčijamo sprendimo priėmimo metu jo neturėjo. Atsakovas, įgyvendindamas Progimnazijos savininko teises, privalėjo sukurti realias teisines ir finansines prielaidas, kad iki mokslo metų pradžios aptariamos patalpos atitiktų higienos reikalavimus. Pagal Taisyklių 35.2 punktą, Progimnazijos struktūros pertvarka turėjo būti numatyta Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane. Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktai nustato, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas yra viešai svarstomas, derinamas su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą, todėl Progimnazijos struktūros pertvarka turėjo būti derinama su LD „Pasaka“ bendruomene, kaip kita interesų grupe, kadangi spendimas steigti priešmokyklinio ugdymo grupes Progimnazijoje buvo tiesiogiai susijęs su jos teisėtais interesais ir lūkesčiais.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu (III t., b. l. 50-55) pareiškėjų skundą iš dalies patenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ dalį, kuria Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje formuojamos priešmokyklinio ugdymo grupės, dvi grupes perkeliant iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“. Kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

15Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ nuspręsta nustatyti priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių 2014-2015 mokslo metams Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagal priedą. Šio sprendimo priedo „Priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičius 2014-2015 mokslo metams“ 136 punkte nustatytas dviejų priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius Progimnazijoje bei numatyta, kad dvi grupės perkeliamos iš LD „Pasaka“. Pareiškėjai skundžia minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ta apimtimi, kuria Progimnazijoje formuojamos priešmokyklinio ugdymo grupės, dvi grupes perkeliant iš LD „Pasaka“.

16Teismas pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019, 3 punkte įtvirtintą funkciją organizuoti priešmokyklinį ugdymą ir bendrojo lavinimo mokykloms nustatyti priešmokyklinio ugdymo gupių skaičių. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas, įgyvendindamas šią funkciją, nebuvo absoliučiai ir besąlygiškai laisvas. Savivaldybė, įgyvendindama minėtą funkciją, privalėjo laikytis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 str. 6 p.); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (4 str. 10 p.). Savivaldybė, įgyvendindama minėtą funkciją, privalėjo laikytis bendrųjų viešojo administravimo principų, tarp jų Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinto gero administravimo principo, apimančio kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Be to, savivaldybė, įgyvendindama minėtą funkciją, privalėjo laikytis Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų, keliamų švietimo veiklos organizavimui (28 str. 5 d.; 46 str. 1 d. 4 p.; 47 str. 1 d. 2 p.; 49 str. 2 d. 1 p.). Pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.2. punktą, Progimnazijos struktūros pertvarka turėjo būti numatyta Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane. Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktai nustato, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas yra viešai svarstomas, derinamas su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą.

17Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtų principų ir nustatytų procedūros reikalavimų nesilaikė. Į bylą pateiktos ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo sutartys (I t., b. l. 156-199; II t., b. l. 1-2) patvirtina, kad pareiškėjų vaikai lankė LD “Pasaka” ir 2014-2015 mokslo metais turėjo lankyti LD “Pasaka” priešmokyklinio ugdymo grupes. Tačiau skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta priešmokyklinio ugdymo grupes iš LD “Pasaka” perkelti į Progimnaziją. Taigi, pareiškėjai yra tiesiogiai suinteresuoti ginčijamu sprendimu, nes jis yra tiesiogiai susijęs su jų vaikų priešmokykliniu ugdymu (šios aplinkybės neginčija ir atsakovas). Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus (2014 m. balandžio 2 d. kolektyvinį skundą, I t., b. l. 20-27, skundžiamo sprendimo rengimo dokumentus, I t., b. l. 76-77, 154-155) teismas nustatė, kad pareiškėjai apie priešmokyklinio ugdymo organizavimo pasikeitimus buvo informuoti tik 2014 m. kovo 26 d. vykusio tėvų susirinkimo metu, t. y. jau priėmus ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą. Pareiškėjai, tik sužinoję apie ginčijamą sprendimą, aktyviai bandė ginti savo pažeistas teises, argumentuotu skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, Švietimo ir mokslo ministeriją ir kitas valstybės įstaigas (I t., b. l. 20-27), nurodė konkrečias aplinkybes, lemiančias ugdymo sąlygų jų vaikams pabloginimą. Iš šių aplinkybių matyti, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą, juo tiesiogiai suinteresuotiems pareiškėjams jokia informacija nebuvo suteikta, su jais nebuvo konsultuotasi, nebuvo svarstytos jų pastabos, neatsižvelgta į jų motyvuotus argumentus dėl ugdymo sąlygų vaikams pabloginimo, Progimnazijos struktūros pertvarka nebuvo numatyta Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane, bendrojo plano projektas nebuvo viešai svarstomas ir nebuvo derinamas su LD „Pasaka“ bendruomene. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė veiklos skaidrumo, gero administravimo principus, nesilaikė Švietimo įstatyme įtvirtinto reikalavimo konsultuotis, nesilaikė procedūrinių reikalavimų, keliamų siekiant patvirtinti struktūros pertvarką, pažeidė Švietimo įstatyme įtvirtintą tėvų teisę dalyvauti parenkant vaikams švietimo teikėją.

18Teismas taip pat nustatė, kad Progimnazija, į kurią pagal skundžiamą sprendimą nuspręsta perkelti dvi priešmokyklinio ugdymo grupes, nei ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nei 2014 mokslo metų pradžioje, kada šis sprendimas ginčijamoje apimtyje turėjo būti įvykdytas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso neturėjo (Švietimo įstatymo 40 str. 1 d.; Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 3 d., 4 d. 4 p.; Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632, 3 p.). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 17 d. patikrinimo aktas (III t., b. l. 37-39) patvirtina, kad Progimnazija vykdo veiklą neturėdama leidimo-higienos paso. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Progimnazijos atstovė patvirtino, kad tokio paso ji neturėjo ir teismo posėdžio dieną. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas užsiimant atitinkama veikla turėti leidimą-higienos pasą yra imperatyvus. Atsakovas, nuspręsdamas dėl priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimo į Progimnaziją, neįvertino, kad ji neatitinka sveikatos saugos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Situacija, kai savivaldybė priima sprendimą perkelti priešmokyklinio ugdymo grupes į sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų neatitinkančią ugdymo įstaigą, negalima. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesilaikė teisėtumo principo, t. y. skundžiama sprendimo dalis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjų vaikų teisę į saugią ir kokybišką ugdymo aplinką.

19Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatavo, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras bei taisykles, vietos savivaldos ir viešojo administravimo principus, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1, 3 p.).

20Atsakovo atsiliepimo į skundą argumentai, kad ginčijamas sprendimas yra norminis, todėl byla nutrauktina, nes pareiškėjai neturi teisės ginčyti norminio teisės akto, atmesti kaip nepagrįsti, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS624-669/2014.

21Atsakovo atsiliepimo į skundą argumentai, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą, taip pat pripažinti nepagrįstais. Iš pareiškėjų 2014 m. balandžio 2 d. kolektyvinio skundo (I t., b. l. 20-27) nustatyta, kad apie ginčijamą vienkartinį teisės normų taikymo aktą pareiškėjai sužinojo 2014 m. kovo 26 d. vykusio tėvų susirinkimo metu, jis pareiškėjams anksčiau nebuvo paskelbtas ar įteiktas. Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2014 m. balandžio 28 d. Įvertinus, kad 2014 m. balandžio 26-27 d. buvo ne darbo dienos, pareiškėjai į teismą kreipėsi nepraleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino, skaičiuotino nuo pareiškėjų sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos. Ta aplinkybė, kad ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas teisės aktų registre 2013 m. kovo 13 d., nekeičia sprendimo apskundimo termino pradžios momento, nes pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį apskundimo terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo ar įteikimo būtent suinteresuotai šaliai dienos. Vienkartinio teisės taikymo akto (ginčijamo sprendimo) paskelbimas teisės aktų registre negali būti prilyginamas akto paskelbimui pareiškėjų atžvilgiu, todėl nuo šio momento apskundimo terminas negali būti pradedamas skaičiuoti. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsniu, Teisės aktų registre Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka oficialiai skelbiami savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai. Savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 16 punktas numato, kad teisės aktų registro objektu yra savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai. Kaip minėta, skundžiamas sprendimas yra vienkartinis teisės normų taikymo aktas, todėl jo paskelbimas teisės aktų registre teisinės reikšmės skaičiuojant pareiškėjų skundo padavimo termino pradžios momentą neturi.

22Pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą suformuoti priešmokyklinio ugdymo grupes 2014-2015 metams Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pasaka“ netenkintas. Savivaldybės tarybai Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo 3 punktas suteikia įgaliojimus nustatyti bendrojo ugdymo mokykloms priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams. Kadangi LD “Pasaka” nėra bendrojo ugdymo mokykla, Vilniaus miesto savivaldybės taryba negali būti įpareigojama suformuoti priešmokyklinio ugdymo grupes 2014-2015 metams Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pasaka“. Be to, teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjai dėl vaikų priešmokyklinio ugdymo 2014-2015 mokslo metams faktiškai jau yra sudarę sutartis su LD „Pasaka“, taigi atsakovo įpareigojimas atlikti pareiškėjų nurodomus veiksmus būtų perteklinis.

23III.

24Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 75-84), kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą ir pareiškėjų skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

25Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų, reglamentuojančių sprendimų, susijusių su švietimo visuomeniniais santykiais, priėmimo procedūrą, nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Teismas išvados, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą, tiesiogiai suinteresuotiems pareiškėjams jokia informacija nebuvo suteikta, su jais nebuvo konsultuotasi, nebuvo svarstytos pareiškėjų pastabos, argumentai dėl ugdymo sąlygų vaikams pabloginimo, o Emilijos Pliaterytės progimnazijos struktūros pertvarka nebuvo numatyta Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane, nepagrindė, visiškai netaikė konsultavimosi tvarką reglamentuojančių teisės normų, o tik formaliai nurodė, kad pareiškėjai apie priešmokyklinio ugdymo organizavimo pasikeitimus buvo informuoti 2014 m. kovo 26 d., t. y. jau priėmus ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 1-1716, ir tai suponuoja teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės formaliai nurodė tik bendro pobūdžio principus, numatytus Vietos savivaldos įstatyme (4 str. 10 p.), kurie jokios skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo ar konsultavimosi tvarkos su gyventojais nenumato, ir abstrakčiai taikė Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas pareiškėjų prašymas, yra nemotyvuota, kadangi teismas nepagrindė, kokios konkrečios ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo procedūros buvo pažeistos (ABTĮ 86 str. 2 d.).
  2. Atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo išvada, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros bei taisyklės. Nei viena iš šių įstatyminių nuostatų nenumato Vilniaus miesto savivaldybės ar jos institucijų pareigos, tvirtinant priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, atskirai konsultuotis su gyventojais ar jų grupėmis (šiuo atveju pareiškėjais), o tuo labiau gauti jų sutikimą (pritarimą), kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime. Šiuo atveju, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas nepagrindė, o pareiškėjai neįrodė, kaip konkrečiai buvo pažeista ši pareiškėjų teisė ir kaip buvo apribota pareiškėjų teisė dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo tiekėją. Taip pat Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostata nereglamentuoja nei konsultavimosi su gyventojais ar jų grupėmis tvarkos, nei formos, o numato, kad konsultuojamasi teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ši įstatymo nuostata turi būti laikoma blanketine teisės norma, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius konkrečių sprendimų, susijusių su švietimo visuomeniniais santykiais, priėmimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenurodė jokios teisės normos, įpareigojančios savivaldybių tarybas atskirai, tvirtinant priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo lavinimo mokyklose, konsultuotis su atitinkama visuomenės dalimi. Pažymėtina, kad tokios teisės normos, įpareigojančios atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, nėra, todėl ir tokio pažeidimo, priimdama skundžiamą sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba padaryti objektyviai negalėjo.
  3. Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatos, t. y. 35.2, 35.3, 35.4 punktai, aptariantys mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo proceso inicijavimo stadiją, numato, kad rengiant Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, o plano projektas yra derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą. Taigi, šios nuostatos yra taikomos Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimo procedūrai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-446 buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrasis planas. Tuo tarpu ginčijamu sprendimu nebuvo tvirtinamas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, todėl konstatuoti, kad ginčo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, nėra teisinio pagrindo.
  4. Pareiškėjai, teikdami skundą teismui, neginčijo, kad buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, vadovaujantis Švietimo įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi (mokyklos vadovas apie savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko sprendimą dėl mokyklos pertvarkymo privalo raštu pranešti kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos). Todėl atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato savivaldybių tarybų pareigos iki priimant sprendimą dėl vykdomos organizacinės veiklos pakeitimo atskirai informuoti kiekvieną mokinį apie galimą tokio sprendimo priėmimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad konsultavimosi (informavimo) prasme buvo pažeistos pareiškėjų teisės ar jų teisėti interesai.
  5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamo sprendimo dalies neteisėtumą įrodo ir patvirtina aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane nebuvo numatyta Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos struktūros pertvarka, o bendrojo plano projektas nebuvo viešai svarstomas ir derinamas su Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“ bendruomene. Pažymėtina, kad pareiškėjai neginčijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas, taip pat neginčijo jokių aplinkybių ir neprašė teismo įvertinti atsakovo ir (ar) jos institucijų veiksmų teisėtumo, susijusių su teisės aktuose nustatytais procedūriniais reikalavimais, keliamais tvirtinant mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Šiuo atveju pareiškėjai, įrodinėdami ginčijamo sprendimo dalies neteisėtumą, nepagrįstai rėmėsi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatomis, o bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai vertino tas aplinkybes, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo konstatuoti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių atitinkamų nuostatų pažeidimo.
  6. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pažeidimas negali būti pripažįstamas remiantis tik deklaratyviu Vietos savivaldos įstatymo principų citavimu. Tokie paminėti pažeidimai gali būti konstatuoti tik esant aiškiai teisės aktuose įtvirtintam reglamentavimui (reguliavimui), jeigu tokio reguliavimo yra nesilaikoma. Minėtu atveju teisės aktai nenumato savivaldybių atstovaujamųjų institucijų pareigos, tvirtinant priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičių, atskirai konsultuotis su gyventojais ar jų grupėmis, o juo labiau gauti jų sutikimą, taip kaip šį reikalavimą grindė pareiškėjai savo skunde.
  7. Nesutinka su teismo išvada, kad į bylą pateiktos ikimokyklinio amžiaus vaikų sutartys patvirtina, kad pareiškėjų vaikai lankė lopšelį-darželį „Pasaka“ ir 2014-2015 mokslo metais turėjo lankyti lopšelį-darželį „Pasaka“. Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktas sutartis, kadangi minėtomis sutartimis sutarčių šalys susitarė dėl ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimo (pavyzdžiui, sutarčių I dalies „Sutarties objektas“, 1.1 p., 1.2 p., 3 p. ir kt.). Tačiau minėtomis sutartimis nebuvo įsipareigota minėtame lopšelyje-darželyje organizuoti ir užtikrinti pareiškėjų vaikų priešmokyklinį ugdymą.
  8. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus (ABTĮ 81 str.). Lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdymo grupes lankančių vaikų tėvai buvo informuoti apie priimtą ginčijamą sprendimą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Pasaka“ 2014 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 23-1.24(SD) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinių grupių perkėlimo iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“ į Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnaziją“. Minėtame rašte nurodoma, kad tėvai buvo informuoti apie priimtą sprendimą taip pat suteikta tėvus dominanti informacija apie priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimą Emilijos Pliaterytės progimnazijoje. Informacija apie sprendimo projektą taip pat buvo paskelbta ir Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje (http://www.vilnius.lt/index.php72303360292), tačiau iki sprendimo priėmimo pareiškėjai atsakovams jokių pasiūlymų, pastabų neteikė, taip pat neišreiškė nesutikimo dėl sprendimo projekto.
  9. Taigi, pareiškėjams Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkto (veiklos skaidrumo principas), Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalies prasme buvo tinkamai suteikta informacija ir konstatuoti šių teisės normų pažeidimo nėra pagrindo. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Švietimo įstatymas įtvirtina principinius reikalavimus švietimo tiekėjų tinklui: įstatymo 28 straipsnyje yra nustatyta, kad švietimo tiekėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai negarantuoja šiuo atveju absoliučios pareiškėjų teisės reikalauti, kad priešmokyklinio ugdymo grupės iš lopšelio-darželio nebūtų iškeltos į bendrojo lavinimo mokyklą. Todėl vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu, darytina išvada, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti didesnį ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių yra prioritetinis atskirų asmenų noro lankyti konkrečią ikimokyklinio ugdymo įstaigą atžvilgiu.
  10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas atsakovo sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.). Pagal Higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas, priešmokyklinis ugdymas gali būti organizuojamas bendrojo lavinimo mokyklose. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Vilniaus mieste trūksta Vilniaus miesto savivaldybės lopšelių-darželių ir yra išreiškiamas didžiulis gyventojų nepasitenkinimas esama padėtimi bei poreikis, kad būtų rasta kuo daugiau galimybių priimti didesnį vaikų kiekį į savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama Vietos savivaldos įstatyme ir Švietimo įstatyme pavestas funkcijas, siekdama rasti kompromisinį variantą ir suderinti skirtingų grupių interesus, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė priešmokyklinio ugdymo grupių veiklą organizuoti atitinkamose Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose, iškėlus priešmokyklinio ugdymo grupes iš atitinkamų Vilniaus miesto lopšelių-darželių (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 2014 m. vasario 20 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų daugiau laisvų vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams ir sudarytos galimybės sudaryti naujas grupes.). Teisės normos nenumatė jokių papildomų (sąlygų) reikalavimų, privalomų priimant sprendimus dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) nustatymo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamą sprendimą priėmė tinkamas subjektas, turėdamas atitinkamą teisinį pagrindą (ABTĮ 89 str. 1 p.).
  11. Higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ normų taikymas yra susijęs su konkrečia priešmokyklinio ugdymo veikla (t. y. vykdant priešmokyklinio ugdymo programas, įrengiant priešmokyklinio ugdymo įstaigas ir t. t.). Tuo tarpu ginčijamu sprendimu buvo nustatytos priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičius Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Todėl teisės normos (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 str. 3 d, 4 d., Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p.), kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra svarbios ne vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi šių teisės normų taikymas yra susijęs su tinkamu šio sprendimo įgyvendinimu. Joks teisės aktas nenumato savivaldybės atstovaujamosios institucijos pareigos pirmiau įrengti ugdymo įstaigos patalpas ir tik vėliau priimti atitinkamą sprendimą, kadangi patalpų atitikimas higienos reikalavimams yra siejamas su priešmokyklinio ugdymo veiklos vykdymu ir organizavimu.
  12. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistos pareiškėjų teisės, nes Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija nors ir verčiasi ikimokyklinio ugdymo veikla, tačiau ginčijamo sprendimo priėmimo metu Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso neturėjo. Būtent ginčijamas sprendimas buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti tolimesnes administracines ir organizacines procedūras, susijusias su sprendimo įgyvendinimu (t. y. skirti lėšas patalpų įrengimui, atlikti atitinkamus darbus ir įsigyti reikalingas prekes ikimokyklinio ugdymo veiklos vykdymui ir pan.). Teismas visiškai nevertino, kad 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu Nr. Al5-1424(2.1.4-KS) „Dėl lėšų skyrimo“ Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijai buvo skirtos lėšos priešmokyklinio ugdymo klasei įrengti, 2014 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu Nr. A15-691/14(2.1.4-KS) „Dėl lėšų skyrimo Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijai“, 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A15-1444/14(2.1.4-KS) „Dėl lėšų skyrimo vaikų žaidimų aikštelių įrengimui prie bendrojo ugdymo įstaigų“, 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A15-2241/14(2.1.4-KS) „Dėl lėšų skyrimo Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijai“ taip pat buvo skiriamos papildomos lėšos priešmokyklinio ugdymo klasių įrengimui bei įsigytos atitinkamos prekės, reikalingos priešmokyklinio ugdymo veiklai organizuoti. Šią aplinkybę patvirtina šioje administracinėje byloje esantys šie įrodymai: 2013 m. spalio 7 d. statybos rangos sutarties Nr. 13/10-07, 2013 m. liepos 26 d. statybos rangos sutarties Nr. 13/10-25, 2013 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, 2013 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BRE13/07/25-1K, PVM sąskaitų faktūrų nuorašai. Taip pat, kaip matyti iš Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos direktoriaus 2014 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-26 „Dėl darbų organizavimo“ ir priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimo plano, ginčijamas sprendimas buvo nuosekliai įgyvendinamas. Nors iki šiol Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija nėra gavusi higienos paso patalpoms, į kurias turėjo būti perkeltos vaikų grupės iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“ ginčijamo sprendimo pagrindu, tai savaime nereiškia ginčo sprendimo neteisėtumo, kadangi tokio paso turėjimas, kol nėra vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla, nėra privalomas. Pabrėžtina, kad ginčijamo sprendimo vykdymas ta apimtimi, kuria vaikų grupės iš lopšelio-darželio „Pasaka“ turėjo būti perkeltos į Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnaziją yra sustabdytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-742/2014). Pabrėžtina, kad Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija, įsisavinusi ir panaudojusi skirtas lėšas, tinkamai pasirengė priešmokyklinio ugdymo veiklai ir įrengė ugdymo įstaigos patalpas. Šią aplinkybę patvirtina į administracinę bylą pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 17 d. patikrinimo akto Nr. 13(14.1)-PA-1904 nuorašas, iš kurio matyti, kad vienintelis patalpų, kuriose veikia Progimnazija, trūkumas – nusidėvėjusi aktų salės grindų danga. Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos atstovė posėdžio, vykusio 2014 m. gruodžio 15 d., metu paaiškino, kad aktų salėje priešmokyklinio ugdymo veikla nebūtų vykdoma, o terminas šiam nustatytam trūkumui pašalinti yra iki 2015 m. sausio 20 d. Taigi šiuo atveju buvo imtasi visų priemonių, reikalingų tinkamam sprendimo įgyvendinimui, ir buvo sudarytos visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, reikalingos priešmokyklinio ugdymo veiklos vykdymui, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
  13. Pareiškėjai nebeturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Šiuo atveju pareiškėjų vaikai nebuvo perkelti iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“ į Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnaziją. Pastebėtina, kad iš bylos medžiagos (posėdžio, vykusio 2014 m. gruodžio 15 d., pateiktų paaiškinimų, kuriuos pateikė tiek atsakovės, tiek trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos atstovės) matyti, kad Progimnazijoje šiuo metu veikia viena ikimokyklinio ugdymo vaikų grupė, kuri yra visiškai sukomplektuota ir laisvų vietų joje nėra, taip pat iš dalies yra suformuota ir priešmokyklinio ugdymo grupė, todėl ir vaikų grupių perkėlimas iš lopšelio-darželio „Pasaka“ į šią Progimnaziją nėra galimas. Be to, pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai dėl vaikų priešmokyklinio ugdymo 2014-2015 mokslo metais faktiškai jau yra sudarę sutartis su LD „Pasaka“. Taigi jokie pareiškėjų interesai ar teisės ginčijamu sprendimu nebuvo pažeisti – jų vaikai ir toliau lanko lopšelį-darželį „Pasaka“. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai nebeturi teisinio suinteresuotumo byloje ir pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai neišnagrinėjo byloje pateiktų įrodymų bei tinkamai nenustatė, kad pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nebuvo priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas.

26Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas, įgyvendindamas jam suteiktą funkciją organizuoti priešmokyklinį ugdymą ir bendrojo lavinimo mokykloms nustatyti priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių, nebuvo absoliučiai ir besąlygiškai laisvas, nes privalėjo laikytis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma.
  2. Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų nustatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis. Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas. Informacija apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto tinklalapyje. Atsakovo pareiga konsultuotis su pareiškėjais, priešingai nei nurodo atsakovas, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 14, 35.2., 35.3, 35.4, 36 ir 38 punktuose, tačiau atsakovas jos tinkamai nevykdė – pareiškėjai apie priimtą ginčijamą sprendimą informuoti tik po jo priėmimo. Be to, konsultavimosi pareiga atsakovui numatyta ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje. Net ir tuo atveju, jei teisės aktai konkretaus konsultavimosi būdo nebūtų nustatę, atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 7 straipsniu, turi pareigą konsultuotis ir konsultavimosi būdą pasirinkti pats. Nesant konkrečios teisės nuostatos, nustatančios konsultavimosi tvarką, formą nebuvimas, kaip teigia atsakovas, jokiu būdu neatleidžia jo nuo pareigos vadovautis bendraisiais teisės principais. Atsakovo nurodyta aplinkybė, neva sprendimo projektas buvo skelbiamas internetiniame puslapyje, negali būti laikoma tinkamu informavimu, kadangi internetiniame puslapyje 2014 m. kovo 17 d. buvo paskelbta bendro pobūdžio informacija apie priimtą sprendimą, tačiau apie tai, kad ginčijamo sprendimo projektas buvo patalpintas internetiniame puslapyje, atsakovas nepateikė jokių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad informaciniame pranešime net nėra nurodyta, kokiuose konkrečiai darželiuose nebebus vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla.
  3. Byloje nustatyta, kad nei priimant ginčijamą sprendimą, nei vėliau bylos nagrinėjimo metu Progimnazija neturėjo ir iki šiol neturi leidimo-higienos paso. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad ginčijamas sprendimas priimtas neįvertinus, kad Progimnazija neatitinka sveikatos saugos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, situacija, kuomet savivaldybė priima sprendimą perkelti priešmokyklinio ugdymo grupes į sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus neatitinkančią įstaigą, negalima. Pabrėžtina, kad savivaldybė, priimdama ginčijamą sprendimą, privalėjo įsitikinti, kad perkeliamos priešmokyklinės ugdymo grupės (klasės) yra perkeliamos į teisės aktų reikalavimus atitinkančias patalpas, teritorijas. Atsakovo pateikiamas teisės aktų, susijusių su leidimų-higienos pasų turėjimu / neturėjimu, jų privalomumu vykdant priešmokyklinę veiklą yra nepagrįstai siaurinamai aiškinamas. Nesutiktina su atsakovo pozicija, kad ginčijamu sprendimu buvo tik nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičius Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Ginčijamu sprendimu nustatytas perkeliamų priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičius į teisės aktų, sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančias patalpas, kurios iki šios dienos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atskirai paminėtina, kad savivaldybė, kaip viešo administravimo subjektas, priimdama ginčijimą sprendimą, žinojo, kad Progimnazija priešmokyklinio ugdymo veiklos nevykdė ir neturėjo leidimo-higienos paso, kuris reikalingas norint vykdyti priešmokyklinio ugdymo veiklą. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija neturi pareigos pirmiau įrengti ugdymo įstaigos patalpas ir tik vėliau priimti atitinkamą sprendimą, kadangi patalpų atitikimas higienos reikalavimams yra siejamas su priešmokyklinės ugdymo veiklos vykdymu ir organizavimu. Pabrėžtina, kad leidimo-higienos paso turėjimas yra siejamas su atitinkamų reikalavimų atitinkamai veiklai vykdyti įvykdymu ir tai yra imperatyviai nustatyta teisės aktuose. Jokių teisinių argumentų, kodėl reikalavimai sveikatos saugai turi buti pradėti taikyti patalpai tik po to, kai joje pradedama vykdyti veikla, atsakovas nepateikia. Pabrėžtina, kad sistemiškai aiškinant teikės aktų nuostatas, veiklą pradėti vykdyti galima tik tada, kuomet turimas leidimas-higienos pasas, o ne atvirkščiai. T. y. pirmiausia Progimnazija turėjo gauti leidimą-higienos pasą, o tuomet pradėti vykdyti priešmokyklinio ugdymo veiklą. Šiuo atveju atsakovas sprendimu nusprendė, kad Progimnazijoje bus vykdoma priešmokyklinė veikla, kai tokia veikla negali būti vykdoma, nes Progimnazija neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Nors atsakovas teigia, kad Progimnazija tinkamai pasiruošė vykdyti priešmokyklinę veiklą, tačiau pabrėžtina, kad Progimnazija iki šiol neatitinka sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų, t. y. iki šiol nėra gavusi leidimo-higienos paso, nors priešmokyklinę veiklą vykdo.
  4. Priešingai nei nurodo atsakovas, pareiškėjai turi suinteresuotumą šioje byloje, skundžiamas sprendimas akivaizdžiai jiems sukels teisines pasekmes. Tuo atveju, jei ginčijamas sprendimas taptų privalomas pareiškėjams, susidarytų teisiškai neapibrėžta situacija, kuomet, vadovaujantis ginčijamu sprendimu, pareiškėjų vaikai privalėtų būti perkelti į Progimnaziją, nors joje nebėra vietų, o LD „Pasaka“ administracija įgytų pagrindą nutraukti su pareiškėjais sudarytas sutartis 2014-2015 m. Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad pareiškėjų vaikai iki šiol nėra perkelti į Progimnaziją, pareiškėjai susidurtų su situacija, kai atsirastų teisinis pagrindas jų vaikus perkelti į Progimnaziją, kuri neturi tokiai veiklai vykdyti reikiamo leidimo-higienos paso.

28Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau sprendė dvi analogiškas faktinėmis aplinkybėmis bylas Nr. eA-1245-662/2015 (adm. proceso Nr. 3-61-3-02102-2014-5) ir eA-1625-525/2015 (adm. proceso Nr. 3-61-3-02073-2014-2) dėl to paties Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ pagrįstumo. Minėtose administracinėse bylose buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismai nepagrįstai tenkino pareiškėjų skundus dėl tokių esminių argumentų:

291.

30Vilniaus miesto savivaldybės taryba ginčijamą sprendimą priėmė įgyvendindama teisės aktuose jai suteiktą kompetenciją.

312.

32Atsakovai sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjams susipažinti su priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimo iš lopšelių-darželių procesu, todėl nebuvo pažeistas skaidrumo principas. Pažymi, LD „Pasaka“ ugdymo grupes lankančių vaikų tėvai buvo informuoti apie priimtą sprendimą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus miesto lopšelio-darželio „Pasaka“ 2014 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 23-1.24(SD) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinių grupių perkėlimo iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“ į Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnaziją“, kuriame nurodoma, kad tėvai buvo informuoti apie priimtą tarybos sprendimą, taip pat suteikta tėvus dominanti informacija apie priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimą Emilijos Pliaterytės progimnazijoje. Informacija apie tarybos sprendimo projektą taip pat buvo paskelbta ir Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje, tačiau iki sprendimo priėmimo pareiškėjai atsakovui jokių pasiūlymų, pastabų neteikė, taip pat neišreiškė nesutikimo dėl sprendimo projekto.

333.

34Teisės aktuose expressis verbis nustatyta, kad leidimą-higienos pasą institucija privalo turėti tik pradėjusi vykdyti priešmokyklinio ugdymo veiklą, t. y. įpareigojimas yra siejamas su veiklos vykdymu, o ne sprendimu, kuriuo remiantis ateityje bus vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla. Konstatuota, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu mokykla, į kurią yra perkeliamos priešmokyklinio ugdymo grupės, neprivalėjo turėti leidimo-higienos paso. Teismas taip pat nurodė, kad prieš priimant sprendimą ar priėmus sprendimą perkelti priešmokyklinio ugdymo grupes iš lopšelių darželių į mokyklą, turi būti nustatomos priemonės, kurios užtikrintų, kad patalpos, kuriose bus vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla, atitiks teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad 2013 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu Nr. A15-1424(2.1.4-KS) „Dėl lėšų skyrimo“ Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijai buvo skirtos lėšos priešmokyklinio ugdymo klasei įrengti, 2014 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu Nr. A15-691/14(2.1.4-KS) „Dėl lėšų skyrimo Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijai“, 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A15-1444/14(2.1.4-KS) „Dėl lėšų skyrimo vaikų žaidimų aikštelių įrengimui prie bendrojo ugdymo įstaigų“, 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A15-2241/14(2.1.4-KS) „Dėl lėšų skyrimo Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijai“ taip pat buvo skiriamos papildomos lėšos priešmokyklinio ugdymo klasių įrengimui bei įsigytos atitinkamos prekės, reikalingos priešmokyklinio ugdymo veiklai organizuoti. Šią aplinkybę patvirtina šioje administracinėje byloje esantys šie įrodymai: 2013 m. spalio 7 d. statybos rangos sutarties Nr. 13/10-07, 2013 m. liepos 26 d. statybos rangos sutarties Nr. 13/10-25, 2013 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, 2013 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BRE13/07/25-1K, PVM sąskaitų faktūrų nuorašai. Taip pat kaip matyti iš Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos direktoriaus 2014 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-26 „Dėl darbų organizavimo“ ir priešmokyklinio ugdymo grupių įrengimo plano, ginčijamas sprendimas buvo nuosekliai įgyvendinamas. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad buvo imtasi visų priemonių tinkamam sprendimo įgyvendinimui ir dedamos pastangos, kad mokyklos patalpos atitiktų higienos normas.

35Taigi, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs praktiką tokio pobūdžio bylose ir nėra visiškai jokio pagrindo nukrypti nuo sukurto teismo precedento.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

39Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino ginčijamo sprendimo dalį, pagal kurią Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje formuojamos priešmokyklinio ugdymo grupės, dvi grupes perkeliant iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“.

40Skundžiamo atsakovo sprendimo dalį teismas panaikino nustatęs, jog atsakovas, priimdamas ginčijamo sprendimo dalį, pažeidė veiklos skaidrumo, gero administravimo principus, nesilaikė procedūrinių reikalavimų, būtinų siekiant patvirtinti struktūros pertvarką, pažeidė Švietimo įstatyme įtvirtintą tėvų teisę dalyvauti parenkant vaikams švietimo teikėją, nesilaikė Švietimo įstatyme įtvirtinto reikalavimo konsultuotis. Taip teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamo sprendimo dalį, pažeidė teisėtumo principą, ir vaikų teisę į saugią ir kokybišką aplinką.

41Šio ginčo aplinkybių vertinimui yra reikšminga administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

42Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis patvirtina, kad šis teismas, nagrinėdamas analogišką ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, sprendė, kokiomis teisės aktų nuostatomis privalėjo vadovautis savivaldybės taryba, perkeldama priešmokyklinio ugdymo grupes iš lopšelių-darželių į Karaliaus Mindaugo mokyklą; ar savivaldybės taryba, perkeldama priešmokyklinio ugdymo grupes iš lopšelių-darželių į Karaliaus Mindaugo mokyklą, privalėjo konsultuotis su lopšelių-darželių bendruomene; ar Karaliaus Mindaugo mokykla privalėjo turėti leidimą-higienos pasą sprendimo priėmimo metu, ar pradėjusi vykdyti priešmokyklinio ugdymo veiklą (administracinė byla Nr. eA-1245-662/2015).

43Minėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai teigė, jog savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, privalėjo konsultuotis su lopšelių-darželių bendruomene, pažymėjo, jog pareiškėjams apie tai, kad planuojama perkelti priešmokyklinio ugdymo grupes iš lopšelių-darželių į mokyklą, buvo pranešta 2013 m. rugsėjo mėnesį lopšelių-darželių susirinkimų metu, o ir visi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai buvo skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje.

44Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šia aplinkybes, konstatavo, kad atsakovai nepažeidė skaidrumo principo ir pareiškėjams buvo sudarytos sąlygos susipažinti su priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimu iš lopšelių-darželių.

45Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad teisės aktuose expressis verbis nustatyta, kad leidimą-higienos pasą institucija privalo turėti tik pradėjusi vykdyti priešmokyklinio ugdymo veiklą, t. y. įpareigojimas yra siejamas su veiklos vykdymu, o ne sprendimu, kuriuo remiantis ateityje bus vykdoma priešmokyklinio ugdymo veikla, todėl Karaliaus Mindaugo mokykla privalo turėti leidimą-higienos pasą nuo tos dienos, kai faktiškai pradės vykdyti priešmokyklinį ugdymą.

46Įvertinusi teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad nėra pagrindo spręsti, jog dėl to, kad sprendimo priėmimo metu <...> mokykla neturi leidimo-higienos paso ir sprendimas turi būti panaikintas.

47Dėl mokyklos struktūrinio pertvarkymo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad mokyklų tinklo kūrimo įgyvendinimo stadijoje savivaldybės bei Švietimo ir mokslo ministerija priima ir įgyvendina sprendimus dėl mokyklų struktūrinių pertvarkymų pagal mokyklų pertvarkymų planą. Ši stadija susideda iš dviejų elementų: sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju priešmokyklinio ugdymo grupių perkėlimas buvo sprendimo pertvarkyti <....> mokyklą įgyvendinimas.

48Įvertinęs šias aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi pripažino, kad pagrindo naikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ nėra pagrindo.

49Minėtoje administracinėje byloje buvo išnagrinėti visi argumentai, atitinkantys šios bylos pareiškėjų nesutikimo argumentus su atsakovo sprendimu, todėl teisėjų kolegija jais remiasi, spręsdama šios bylos ginčą. Pažymėtina, kad praktika Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose yra nuosekli (žr., pvz., administracinę bylą Nr. eA-1625-525/2015), todėl keisti ją ir kitaip aiškinti taikytinas šiems ginčams teisės normas nėra pagrindo.

50Pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą ir panaikindamas atsakovo sprendimo dalį, neteisingai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjų skundas patenkintos dalies apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

51Nepatenkinus pareiškėjų skundo jie netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl jų priteisimo netenkintinas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

52Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą pakeisti.

54Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 1-1716 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių (klasių) skaičiaus 2014-2015 mokslo metams nustatymo Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ dalis, ta apimtimi, kuria Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje formuojamos priešmokyklinio ugdymo grupės, dvi grupes perkeliant iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pasaka“, ir šią pareiškėjų J. G., A. P., D. P., R. Š., V. Š., E. B., A. B., V. S., V. S., E. K., L. U., M. N., M. N. (M. N.), A. A., A. A., A.-D. M., M. M., A. M., A. M., I. K., I. K., V. M., E. B., S. B., Ž. Ž., V. I., D. M., D. K., M. N., J. S., L. S., J. I. ir O. D. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

55Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

56Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjai skundu (I t., b. l. 1-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Nurodė, kad pareiškėjų vaikai lanko lopšelį-darželį „Pasaka“.... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjų skundą (I... 7. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas pagal jį priėmusį subjektą, akto... 8. Pabrėžė, kad galiojančiais teisės aktais Vilniaus miesto savivaldybės... 9. Teigė, kad Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo... 10. Be to, pareiškėjai praleido skundo padavimo terminus. Ginčijamas sprendimas... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo... 12. Nurodė, kad vykdant ugdomąją veiklą, yra būtinas leidimas-higienos pasas,... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu (III... 15. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 5 d.... 16. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 17. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą... 18. Teismas taip pat nustatė, kad Progimnazija, į kurią pagal skundžiamą... 19. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatavo, kad... 20. Atsakovo atsiliepimo į skundą argumentai, kad ginčijamas sprendimas yra... 21. Atsakovo atsiliepimo į skundą argumentai, kad pareiškėjai praleido skundo... 22. Pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės... 23. III.... 24. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (III t., b.... 25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    26. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, pateiktame... 27. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios... 28. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė rašytinius paaiškinimus,... 29. 1.... 30. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ginčijamą sprendimą priėmė... 31. 2.... 32. Atsakovai sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjams susipažinti su... 33. 3.... 34. Teisės aktuose expressis verbis nustatyta, kad leidimą-higienos pasą... 35. Taigi, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 39. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino... 40. Skundžiamo atsakovo sprendimo dalį teismas panaikino nustatęs, jog... 41. Šio ginčo aplinkybių vertinimui yra reikšminga administracinių teismų... 42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis... 43. Minėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad... 44. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šia aplinkybes,... 45. Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį... 46. Įvertinusi teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, išplėstinė... 47. Dėl mokyklos struktūrinio pertvarkymo išplėstinė teisėjų kolegija... 48. Įvertinęs šias aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 49. Minėtoje administracinėje byloje buvo išnagrinėti visi argumentai,... 50. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą ir... 51. Nepatenkinus pareiškėjų skundo jie netenka teisės į bylinėjimosi... 52. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 53. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti ir... 54. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d.... 55. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo... 56. Nutartis neskundžiama....