Byla 2-2452/2011
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,LinToka“ civilinėje byloje Nr. B2-6699-611/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. S. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,LinToka“ civilinėje byloje Nr. B2-6699-611/2011.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai J. S. ir V. S. 2011-08-08 kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „LinToka“ bankroto bylą. Nurodė, kad yra Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 4 straipsnio 1-3, 5 punktuose įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai, t. y. įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, už atliktus darbus (paslaugas), įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų ir neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Reikalavimą grindė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-28 ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-09-30 sprendimais už akių, kuriais ieškovams, be kita ko, priteistas neišmokėtas darbo užmokestis. Taip pat pateikė teismui atsakovui 2011-08-02 išsiųstą pranešimą (įspėjimą) apie tai, kad ieškovai kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovas per 30 dienų neįvykdys jų reikalavimų.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų J. S. ir V. S. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „LinToka“ iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas konstatavo, kad pareiškimo teismui pateikimo dieną nėra suėjęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas 30 dienų terminas, per kurį atsakovas turi galimybę įvykdyti įsipareigojimus ieškovui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat neišnaudojo visų CPK nustatytų galimybių pranešti atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą, t. y. nepasinaudojo galimybe įteikti atsakovui nurodytą pranešimą per antstolį (CPK 117 str. 1 d.).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovai J. S. ir V. S. atskiruoju skundu prašo teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus apie šalių ketinimus ir elgesį pranešant atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir be pagrindo iš viso nevertino įrodymų jų pakankamumo iškelti atsakovui bankroto bylą aspektu. Skunde pateikiami tokie argumentai:

  1. Teismas neteisingai sprendė, kad yra neįvykdytas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas, nes 2011-08-02 jie kreipėsi į atsakovą su pranešimu (įspėjimu) dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikė teismui įrodymus, jog registruotoji pašto siunta grįžo neįteikta dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Dėl to nebuvo jokio pagrindo laukti kol sueis įstatyme nustatytas 30 dienų terminas atsakovui įvykdyti įsipareigojimus. Be to, tai, kad atsakovas nerandamas jo buveinės vietoje ar vengia priimti korespondenciją, patvirtina ir antstolių vykdomieji dokumentai, skelbimai laikraščiuose.
  2. Teismas be pagrindo nebuvo aktyvus, nevisapusiškai ir netinkamai įvertino bylos įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei su tuo susijusią teismų praktiką t. y. teismas iš viso neįvertino antstolių darbo, kurie skolininko paiešką vykdė apie 6 mėn., kad jie parengė ir tinkamai išsiuntė atsakovui įspėjimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
  3. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus teisės pažeidimus ir tuo užtikrinti proceso koncentruotumą, todėl bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo yra ribotas. Dėl to prašo apeliacinės instancijos teismo priimti ieškinį.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo dėl to, kad ieškovai nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p., ĮBĮ 6 str. 2 d.).

12Kaip yra žinoma, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (ĮBĮ 1 str., 10 str. 1 d). Viena iš tokių išimčių yra numatyta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad kreditorius turi raštu pranešti įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įspėti, kad jeigu reikalavimas nebus įvykdytas per nurodytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši ĮBĮ nustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra imperatyvi, nėra savitikslė ir skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nekeliant bankroto bylos. Pagal formuojamą teismų praktiką, kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikomas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudojami visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto.

13Taigi iš paminėtos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies seka, jog tam, kad būtų pripažinta, jog išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra įvykdyta, yra privalomos 2 sąlygos: pirma, turi būti raštiškas pranešimas (įspėjimas) įmonei skolininkei apie ketinimą kreiptis į teismą ir, antra, įmonei skolininkei turi būti suteiktas terminas ne trumpesnis nei 30 dienų įvykdyti įsipareigojimą ir taip išvengti galimo bankroto bylos inicijavimo.

14Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės dėl to, kad ieškovai kreipėsi į teismą praėjus mažiau nei 30 dienų nuo raštiško pranešimo atsakovui išsiuntimo dienos, t. y. dėl to, kad buvo neįvykdyta minėta antra privaloma sąlyga. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog jie tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies įpareigojimus. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantų argumentus, jog nebuvo jokio pagrindo laukti kol sueis įstatyme nustatytas 30 dienų terminas atsakovui įvykdyti įsipareigojimus, nes atsakovas yra nerandamas jo buveinės vietoje ar vengia priimti korespondenciją, o tai patvirtina ir antstolių vykdomieji dokumentai, skelbimai laikraščiuose. Kaip minėta, toks įstatyme numatytas reikalavimas nėra formalus, priešingai, su juo yra siejami teisiniai ir faktiniai padariniai, todėl šis apeliantų teiginys atmestinas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju netaikytina taip pat ir ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalies norma, nes byloje yra duomenys, kad ieškovams vykdomieji dokumentai buvo grąžinti 2011-06-17, o į teismą jie kreipėsi 2011-08-08, t. y. praėjus daugiau nei 1 mėnesiui. Dėl to sutiktina su teismo išvada, kad ieškovai privalėjo laikytis privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 185 str.).

15Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas atsisakė priimti pareiškimą ne dėl tos priežasties, kad atsakovui buvo neįteiktas ieškovų siųstas įspėjimas. Dėl to neteisus yra apeliantas tvirtindamas, kad teismas nebuvo aktyvus, netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas dėl įspėjimo atsakovui neįteikimo priežasčių.

16Atsižvelgdama į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas nesilaikė minėto imperatyvaus ĮBĮ reikalavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti šį ieškovų pareiškimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

17Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su materialaus pobūdžio reikalavimais, įrodymų vertinimu neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Tačiau pažymi, kad ieškovo teisė į teisminę gynybą nėra pažeidžiama, kadangi tinkamai pasinaudojus ĮBĮ nustatyta tvarka, ieškovai turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „LinToka“.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.