Byla 2A-1058-115/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo A. A., teisėjų Virginijos Volskienės, Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovei adv. K. Balevičienei, trečiajam asmeniui A. M.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) R. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-239/2010 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja šioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, tretiesiems asmenims A. M., Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl pripažinimo galiojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ir pripažinti ieškovei nuosavybės teises į šį sklypą.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovė R. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti galiojančia 0,03 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir R. M. (I t., b.l.1-3; 127-129).

6Nurodė, kad tuometinės Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės tarybos 1991-09-18 sprendimu ieškovei buvo skirtas sklypas prie gyvenamojo namo ( - ), kirpyklos statybai. 1992-04-30 ieškovė pateikė prašymą Trakų rajono valdybai dėl šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo, nes šis žemės sklypas jai buvo suteiktas ir statybos aikštelės parinkimo aktu parinkta žemės sklypo vieta. Minėtas žemės sklypas buvo įkainotas 1755,00 rub. ir pateiktas mokėjimo pranešimas, pagal kurį ieškovė 1992-07-29 sumokėjo 1755 rublius už sklypą, 300 rublių valstybinio mokesčio ir 345 rublius už dokumentų rengimą ir įforminimą. Tačiau pirkimo-pardavimo sutartis tuo metu nebuvo sudaryta. 2008-03-19 raštu ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją reikalaudama sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovas 2008-04-02 raštu atsisakė tai daryti. Teigė, kad ieškovė nuo 1991-09-18 naudojasi minėtu žemės sklypu, moka už jį žemės mokestį, šiame žemės sklype pastatė kirpyklą, kurią 1998-03-23 dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo dukrai A. M.. Nurodė, kad pagal 1964 m. LR CK 58 str. 5 d., galiojusį žemės sklypo suteikimo metu, tiek ir šiuo metu galiojantį LR CK 1.93 str. 4 d., tais atvejais, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Todėl ir prašė pripažinti jai nuosavybės teises į šį žemės sklypą. Vadovavosi ir LRV 1992-02-07 nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ bei šiuo LRV nutarimu patvirtintomis „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse“ taisyklėmis.

7Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (I t., b.l.92-95; 147-150) su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tuometinės Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės tarybos 1991-09-18 sprendimu 0,03 ha komercinės paskirties žemės sklypas, esantis adresu: ( - ), ieškovei buvo suteiktas ir statybos aikštelės parinkimo aktu parinkta žemės sklypo vieta, kirpyklos statybai. Nors 1992-04-30 ieškovė ir pateikė prašymą Trakų rajono valdybai dėl šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo, tačiau šio žemės sklypo sandoris nebuvo sudarytas, nes tokio sandorio sudarymas prieštarautų tuo metu galiojusiam LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimui Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1 p., nes šis žemės sklypas buvo skirtas ieškovei kirpyklos statybai. Be to, 1998-03-23 ieškovė kirpyklą, kuri pastatyta ginčo sklype, dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo dukrai trečiajam asmeniui A. M.. Šiuo metu šį žemės sklypą įsigyti turi teisę A. M., kuri ir pateikė VAVA leisti jai įsigyti ginčo sklypą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (2004-11-15 Nr. 1442red.) „Dėl naudojamų žemės sklypų pardavimų ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimų ir nuomos taisyklių“ 2.4 p. A. M. turi teisę įsigyti po nuosavybės teise valdomu statiniu esantį 0,03 ha ploto žemės sklypą. Tai patvirtinta ir Žemės reformos 9 str. 2 p. nuostata, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Ieškovei padovanojus kirpyklos pastatą dukrai, pastarajai perėjo ir teisė įsigyti žemės sklypą, kuris reikalingas tinkamai eksploatuoti pastatui. Ieškovė nėra pastato savininkė. 2007-07-10 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7034-42 „Dėl kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) žemės sklypo pardavimo A. M. Elektrėnų savivaldybėje“ A. M. leista sudaryti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau A. M. šios sutarties per trijų mėnesių terminą nepasirašė. Vadovaujantis 1992-02-07 nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ fizinis asmuo neturėjo teisės įgyti komercinės ūkinės paskirties žemės sklypo ne konkurso tvarka, taikant minimalią žemės sklypo kainą. Dėl šio žemės sklypo pardavimo ieškovei, miesto (rajono) valdyba nebuvo priėmusi potvarkio, kaip to reikalauja 1992-02-07 nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų taisyklių 8 p. Taigi, nebuvo įvykdytos visos minėtose taisyklėse numatytos procedūros, kurios yra būtinos prieš pasirašant valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

8Tretysis asmuo A. M. atsiliepimu (I t.,b.l.126) prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jos motinai R. M. tuometinės Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės tarybos 1991-09-18 sprendimu buvo skirtas žemės sklypas adresu: ( - ), kirpyklos statybai. 1992-04-30 motina pateikė prašymą Trakų rajono valdybai dėl šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir 1992-07-29 pagal mokėjimo pranešimą sumokėjo visą ginčo žemės sklypo kainą, tačiau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 1998-04-09 dovanojimo sutarties pagrindu A. M. įgijo nuosavybės teisę į kirpyklą, esančią ginčo sklype. Tačiau visu 0,03 ha žemės sklypu iki šiol naudojasi motina, moka už jį žemės mokesčius, prižiūri sklypą.

9Tretysis asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra (I t., b.l.172).

10Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinio netenkino (II t.,b.l.46-49). Priteisė iš ieškovės 69,75 Lt pašto išlaidų valstybei.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1991-09-18 tuometinio Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės sprendimu ieškovei buvo skirta vieta sklypui kirpyklos statybai. Iš šio protokolo turinio matyti, kad šią kirpyklą buvo siūlyta statyti prie Saulės g. 1 namo, Elektrėnuose, tačiau konkreti kirpyklos statybos vieta nenurodyta. Iš byloje esančio 1991 m. rugpjūčio (be dienos) Statybos aikštelės parinkimo akto teismas nustatė, kad buvo sudaryta komisija individualios kirpyklos statybos vietai parinkti, tačiau iš šio paminėto akto turinio neaišku, ar ginčo kirpyklos statybos vieta buvo parinkta kaip ir nurodė ieškovė, adresu: ( - ). Ieškovės pastatyta 2-jų darbo vietų kirpykla, adresu: ( - ), 1995-04-12 statinio priėmimo aktu buvo priimta naudoti, kurią ieškovė 1998-03-23 dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo dukrai A. M.. Žemės sklypas, kuriame yra kirpykla, priklauso komercinės paskirties objektams. Ginčo objektas šioje byloje yra valstybinė žemė, kurios perleidimas reglamentuotas įstatymų. Tuo metu galiojęs LR Žemės reformos įstatymas (1991-07-25 Nr. I-1607) numatė valstybinės žemės pardavimo tvarką, nustatytą LRV1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos”. Tiek 1991-09-18 Trakų raj. Elektrėnų gyvenvietės tarybos sprendimo, tiek 1991 m. rugpjūčio (be dienos) statybos aikštelės parinkimo akto bei piniginės įmokos už žemę sumokėjimo metu galiojusios „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės”, patvirtintos LRV 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos”, nustatė privalomąsias sąlygas tokiai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti: asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą; dokumentą, kurio pagrindu naudojasi žemės sklypu; sklypo planą. Toks teisinis reglamentavimas nepakito ir vėliau, priėmus LRV 1993-07-21 nutarimą Nr. 550, galiojusį iki 1995-07-22. Pirkėjo pareiga turėti konkretaus perkamo sklypo planą kaip prielaida sandoriui dėl žemės pirkimo- pardavimo sudaryti buvo įtvirtinta ir Žemės įstatymo 14 str., kur numatyta, kad bet kurio žemės sandorio privaloma dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Nors ieškovė 1992-04-30 pateikė prašymą tuometinei Trakų rajono valdybai parduoti jai ginčo žemės sklypą, įrodymų, kad planas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, dėl ieškovės pageidauto įsigyti 0,03 ha žemės sklypo, buvo sudarytas, byloje nėra; to neneigia ir pati ieškovė. Pagal Taisyklių 8 p., miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu, kuris šiuo atveju nebuvo priimtas. LRV 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 4 p. nenumatė, kad valstybinės komercinės paskirties žemė būtų parduodama fiziniams asmenims. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos vardu tuo metu būtų veikusi įmonė (nutarimo 4.1.5 p.). Teismas darė išvadą, kad Trakų rajono valdyba (vėliau -apskrities viršininko administracija) nebuvo įsipareigojusi parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą, todėl nesant įvykdytos privalomosios žemės sandoriui dėl ginčo žemės sklypo sudaryti sąlygos - nėra pagrindo traktuoti, jog 0,03 ha sklypas buvo parduotas ieškovei 1964 m. CK 58 str. 5 d. prasme ir tokį sandorį pagal minėtas nuostatas pripažinti sudarytu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės faktinis ieškinio pagrindas bei pareikštieji reikalavimai yra grindžiami nuo 2001-07-01 įsigaliojusiomis teisės normomis - CK 6.309 str. 3 d. bei 6.393 str. 4 d. Pagal LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 8 str., sandorio formai ir teisinei registracijai taikomi sandorio sudarymo metu galioję įstatymai, todėl įvertinti sandorio sudarymą ar nesudarymą remiantis dabar galiojančiomis teisės normomis nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad iki 2001-07-01 galiojusio CK 58 str. 5 d. buvo įtvirtinta panaši nuostata. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, netenkintas ir reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į ginčo žemės sklypą.

12Apeliantė (ieškovė) R. M. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l.54-59), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai: galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės Tarybos 1991-09-18 sprendimas ir 9-osios sesijos Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės Tarybos 1991-09-18 protokolas skirti ieškovei ginčo žemės sklypą kirpyklos statybai, Statybos aikštelės parinkimo aktas, Trakų rajono valdybos ieškovei pateiktas žemės įkainojimo aktas ir mokėjimo pranešimas patvirtina, kad atsakovas išreiškė valią parduoti ieškovei jai skirtą žemės sklypą, o ieškovė išreiškė valią sklypą įsigyti savo nuosavybėn ir šią valią įgyvendino apmokėdama sklypo įsigijimo ir kitus su tuos susijusius mokesčius. Ta aplinkybė, kad į bylą nėra pateiktas Trakų rajono valdybos potvarkis pagal galiojusį LRV 1992-02-07 nutarimą Nr. 89 (ieškovė jo nebuvo gavusi, o atsakovas negalėjo patvirtinti apie jo priėmimą/nepriėmimą), neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad toks potvarkis apskritai nebuvo priimtas. Be to byloje nėra įrodymų, kad tuometinė Trakų rajono valdyba būtų atsisakiusi sudaryti su ieškovę ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Mano, jog minėtas potvarkis galėjo būti nepriimtas ir dėl valstybės pareigūnų aplaidumo. Mano, jog teismas nepagrįstai atsakomybę dėl nesudarytos pirkimo-pardavimo sutarties perkėlė vien ieškovei vien dėl tuometinės Trakų rajono valdybos darbuotojų neveikimo. Pats atsakovas pripažino, jog minimu laikotarpiu dėl neįsigilinimo į teisės aktus buvo aplaidžiai sprendžiami valstybinės žemės suinteresuotiems asmenims pardavimo klausimai. Mano, jog atsakovas pateikdamas apmokėjimui pranešimą ir ieškovei jį apmokėjus, šalys susitarė dėl pagrindinių ginčo žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties sąlygų, tai reiškia pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, taigi ir tuometinė Trakų rajono valdyba buvo įsipareigojusi parduoti ieškovei ginčo žemės sklypą. Pažymi, jog ginčo žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas pagal kadastrinius matavimus, sklypo plotas ir ribos nustatytos pagal byloje esantį žemės sklypo planą, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, ginčo dėl sklypo ploto ir ribų nėra. Todėl teismo išvados dėl būtinų prielaidų tarp šalių sudaryto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimui nebuvimo yra nepagrįstos. Mano, jog teismas nepagrįstai neįvertino esant pagal 1964 m. CK 58 str. 5 d. ir pagal CK 1.93 str. 4 d. visas sąlygas, pagal kurias teismas gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Mano, jog teismas nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (LAT 2006-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-87/2006; 2006-05-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-317/2006), kur nurodyta, kad asmuo sumokėjęs už žemės sklypą nustatyto dydžio mokestį išreiškė valią pikti žemės sklypą ir turi teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

13Tretysis asmuo A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.,b.l.62-63) prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas išreiškė valią parduoti ieškovei jai išskirtą žemės sklypą, o ieškovė išreiškė valią sklypą įsigyti savo nuosavybėn ir šią valią įgyvendino apmokėdama sklypo įsigijimo ir kitus su tuos susijusius mokesčius. Mano, jog teismas nepagrįstai atsakomybę dėl nesudarytos pirkimo-pardavimo sutarties perkėlė vien ieškovei. Mano, jog teismas išsprendė ginčą formaliai, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais. Ieškovei nei atsakovas, nei tretieji asmenys nėra pareiškę pretenzijų dėl jai skirto žemės sklypo. Mano, jog valstybė negali nepagrįstai praturtėti, atsakovui gavus iš ieškovės pinigus už sklypą, ir ieškovei teisių į žemės sklypą neperleidus, taigi šiuo atveju atsakovas gavo pinigus ir išlaikė žemės sklypą.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

17Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

18Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra netenkintas jos ieškinys pripažinti galiojančia 0,03 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir R. M..

19Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliantės argumentai atmestini.

20Kolegija pažymi, kad ginčo objektas šioje byloje yra valstybinės žemės pardavimas komercinės paskirties statinio – kirpyklos – statybai.

21Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę dėl nesudarytos pirkimo-pardavimo sutarties perkėlė tik ieškovei, nors sutartis nesudaryta dėl tuometinės rajono valdybos darbuotojų neveikimo.

22Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog apeliantės piniginės įmokos už žemę sumokėjimo metu galiojusios „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės”, patvirtintos LRV 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos”, nustatė privalomąsias sąlygas tokiai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti: asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą; dokumentą, kurio pagrindu naudojasi žemės sklypu; sklypo planą. Toks teisinis reglamentavimas nepakito ir vėliau, priėmus LRV 1993-07-21 nutarimą Nr. 550, galiojusį iki 1995-07-22. Pirkėjo pareiga turėti konkretaus perkamo sklypo planą kaip prielaida sandoriui dėl žemės pirkimo- pardavimo sudaryti buvo įtvirtinta ir Žemės įstatymo 14 str., kur numatyta, kad bet kurio žemės sandorio privaloma dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos.

23Kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi, jog byloje iš tiesų nėra įrodymų, jog ginčo žemės sklypo planas, atitinkantis įstatymo reikalavimus, dėl ieškovės pageidauto įsigyti 0,03 ha žemės sklypo, buvo sudarytas. Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009-05-19 rašto (I t., b.l.159), Trakų rajono savivaldybės mero 2009-06-03 rašto (I t.,b.l.161), Vilniaus apskrities archyvo 2009-08-03 rašto Nr.(8.12)-V5-2395 matyti, kad Vilniaus apskrities archyve nerasta duomenų apie ginčo žemės sklypo planą bei Trakų rajono valdybos 1991-1993 m. potvarkį dėl žemės sklypo ( - )pirkimo-pardavimo R. M.. Teismo nurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo plano nebuvimo faktiškai neneigia ir pati ieškovė. Be to, iš iš byloje esančio 2007-06-13 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl A. M. naudojamo žemės sklypo duomenų nustatymo“ Nr. 03V-296 matyti, kad juo buvo nustatytos A. M. žemės sklypo ribos ir plotas pagal 2007-08-21 žemės sklypo planą, kuris sudarytas tik 2007 metais, t.y. po penkiolikos metų nuo prašymo įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą pateikimo (I t., b.l.99)

24Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės Tarybos 1991-09-18 sprendimas ir 9-osios sesijos Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės Tarybos 1991-09-18 protokolas, skirti ieškovei ginčo žemės sklypą kirpyklos statybai, Statybos aikštelės parinkimo aktas, Trakų rajono valdybos ieškovei pateiktas žemės įkainojimo aktas ir mokėjimo pranešimas patvirtina, kad atsakovas išreiškė valią parduoti ieškovei jai skirtą žemės sklypą, o ieškovė išreiškė valią sklypą įsigyti savo nuosavybėn ir šią valią įgyvendino apmokėdama sklypo įsigijimo ir kitus su tuos susijusius mokesčius.

25Kolegija pažymi, jog šioje nutartyje jau nurodyta, kad 1992 metais asmeniui norint įsigyti žemės sklypą, reikėjo išreikšti ne tik valią – LRV 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos” buvo nustatytos jau minėtos privalomosios sąlygos tokiai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti; tačiau apeliantė (ieškovė) neįvykdė visų privalomųjų sąlygų, t.y. nepateikė pageidaujamo įsigyti žemės sklypo plano.

26Kolegija taip pat atmeta apeliantės (ieškovės) argumentą, jog ta aplinkybė, kad į bylą nėra pateiktas Trakų rajono valdybos potvarkis, reikalingas pagal galiojusį LRV 1992-02-07 nutarimą Nr. 89, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad toks potvarkis apskritai nebuvo priimtas. Kolegija pažymi, jog ieškovė ieškinio aplinkybes turi pagrįsti įrodymais, tačiau ne spėlionėmis. Tuo tarpu kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, tai iš Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009-05-19 rašto (I t., b.l.159), Trakų rajono savivaldybės mero 2009-06-03 rašto (I t.,b.l.161), Vilniaus apskrities archyvo 2009-08-03 rašto Nr.(8.12)-V5-2395(1t, b.l. 169) matyti, kad Vilniaus apskrities archyve nerasta duomenų, kad Trakų rajono valdyba 1991-1993 m. būtų priėmusi potvarkį dėl žemės sklypo Saulės g. 1, Elekrėnuose pardavimo R. M., o taip pat nėra žemės sklypo plano. Tai rodo, kad nebuvo paruoštas reikiamas planas, o tuo pačiu negalėjo būti priimtas ir rajono valdybos potvarkis dėl žemės pardavimo.

27Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog LRV 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 4 p. nenumatė, kad valstybinės komercinės paskirties žemė būtų parduodama fiziniams asmenims. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos vardu tuo metu būtų veikusi įmonė (nutarimo 4.1.5 p.). Kolegija sutinka ir su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu ir pažymi, jog 1991-09-18 tuometinio Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės sprendimu ieškovei buvo skirta vieta sklypui kirpyklos statybai (b.l.11). Žemės sklypas, kuriame yra kirpykla, priklauso komercinės paskirties objektams (b.l.8-9). LRV 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 4 p. 1.5. p. nustatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami fizinio asmens teisėmis veikiančioms įmonėms – šių įmonių komercinei-ūkinei veiklai faktiškai naudojami žemės sklypai (bet ne didesni už 7.9.1 punkte nurodytus maksimalius), jeigu visi juose esantys pastatai ir statiniai privatinės nuosavybės teise priklauso įmonės savininkams. Šiuo atveju matyti, kad įmonių komercinei-ūkinei veiklai vystyti galėjo būti skiriami valstybinės žemės sklypai tik fizinio asmens teisėmis veikiančioms įmonėms. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos vardu tuo metu būtų veikusi įmonė, o kitu pagrindu valstybinės žemės sklypai komercinei-ūkinei veiklai vystyti nebuvo skiriami, nes vadovaujantis 1992-02-07 nutarimu Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, fizinis asmuo neturėjo teisės įgyti komercinės ūkinės paskirties žemės sklypo ne konkurso tvarka, taikant minimalią žemės sklypo kainą. Taigi, kaip matyti iš aptarto įstatyminio reglamentavimo, Trakų rajono valdybos potvarkis pagal galiojusį LRV 1992-02-07 nutarimą Nr. 89 buvo nepriimtas ne dėl tuometinės Trakų rajono valdybos darbuotojų neveikimo, kaip teigia apeliantė, bet dėl to, jog faktiškai tam nebuvo įstatyme įtvirtintų sąlygų.

28Kolegija pažymi, jog, vadovaujantis LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (2004-11-15 Nr. 1442red.) „Dėl naudojamų žemės sklypų pardavimų ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimų ir nuomos taisyklių“ 2.4 punktu A. M. turi teisę įsigyti po nuosavybės teise valdomu statiniu esantį žemės sklypą. Tai patvirtinta ir Žemės reformos 9 str. 2 p. nuostata, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Apeliantei (ieškovei) padovanojus kirpyklos pastatą dukrai, pastarajai perėjo ir teisė įsigyti žemės sklypą, kuris reikalingas tinkamai eksploatuoti pastatui. Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas A. M., dabartinės kirpyklos pastato savininkės (1998-03-23 dovanojimo sutarties pagrindu) prašymas parduoti jai ginčo žemės sklypą, nurodydama, kad už žemės sklypą atsiskaitys iš karto grynais pinigais (I t., b.l.102). Sklypas buvo įkainotas 22.350,00 Lt suma. Tuo pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas 2007-07-10 priėmė įsakymą „Dėl kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijos – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos) žemės sklypo pardavimo A. M. Elektrėnų savivaldybėje“ Nr.2.3-7034-42 (I t.,b.l.96-97), tačiau tretysis asmuo A. M. ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties per nustatytą trijų mėnesių terminą nepasirašė. Iškelta byla faktiškai yra siekiama ieškovės vardu įgyti nuosavybės teises į 0,03ha žemės nekomercine kaina, nors joje apeliantė jokio turto neturi, o pats žemės sklypas pagal kadastrinius matavimus faktiškai yra 0,0359ha ploto. Tai rodo, ieškinys yra nepagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.

29Kiti apeliantės (ieškovės) R. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

30Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).

31Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., iš apeliantės (ieškovės) R. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei apeliacinėje teismo instancijoje ( CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.), kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (II t., b.l.67).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-20-239/2010 palikti nepakeistą.

35Priteisti iš apeliantės (ieškovės) R. M. valstybei 11,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovė R. M. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti... 6. Nurodė, kad tuometinės Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės tarybos... 7. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu (I t.,... 8. Tretysis asmuo A. M. atsiliepimu (I t.,b.l.126) prašė ieškinį tenkinti.... 9. Tretysis asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija ieškinį prašė... 10. Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinio... 11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 1991-09-18 tuometinio Trakų rajono... 12. Apeliantė (ieškovė) R. M. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l.54-59),... 13. Tretysis asmuo A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.,b.l.62-63)... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 17. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 18. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos... 19. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios... 20. Kolegija pažymi, kad ginčo objektas šioje byloje yra valstybinės žemės... 21. Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios... 22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog apeliantės... 23. Kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymi,... 24. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad galiojantys ir įstatymų nustatyta... 25. Kolegija pažymi, jog šioje nutartyje jau nurodyta, kad 1992 metais asmeniui... 26. Kolegija taip pat atmeta apeliantės (ieškovės) argumentą, jog ta... 27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog LRV... 28. Kolegija pažymi, jog, vadovaujantis LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260... 29. Kiti apeliantės (ieškovės) R. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai... 30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., iš apeliantės (ieškovės)... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 34. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje... 35. Priteisti iš apeliantės (ieškovės) R. M. valstybei 11,30 Lt procesinių...