Byla 2-369

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, civilinėje byloje Nr. 2-969-28/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba“ ieškinį atsakovėms J. V. , L. S. dėl žalos atlyginimo ir atsakovių J. V. , L. S. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „JGK Statyba“, atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aljos statyba“, uždarajai akcinei bendrovei statybinei komercinei įmonei „Alja“, J. G. , A. K. , A. T. , K. R. dėl žalos atlyginimo

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,JGK Statyba” 2004 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms J. V. ir L. S. , prašydamas priteisti iš jų solidariai 103 975,45 Lt turtinės žalos atlyginimo, įpareigoti atsakoves nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, esančią ieškovo išsinuomotame žemės sklype, atlaisvinti šį sklypą bei netrukdyti ieškovui vykdyti statybos darbus šiame žemės sklype. Nurodė, kad iš valstybės išperkamosios žemės fondo išsinuomavo žemės sklypą 99 metams. Atsakovės trukdo naudotis išsinuomotu žemės sklypu, todėl ieškovas patiria nuostolius ir prašo juos atlyginti. Ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2004 m. liepos 14 d. nutartimi areštavo atsakovių J. V. ir L. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas.

4J. V. ir L. S. 2005 m. sausio 19 d. pareiškė priešieškinį atsakovams UAB ,,JGK Statyba”, UAB ,,Aljos statyba”, UAB ,,Statybos komercinė įmonė ,,Alja”, J. G. , A. K. , A. T. , K. R. , kuriuo prašė priteisti solidariai 128 000 Lt žalos atlyginimui, kuri atsirado buldozeriais nugriovus J. V. ir L. S. nuosavybės teise priklausančių namų valdų kiemo statinius (tvorą) bei sunaikinus šiose namų valdose esančius sodus ir daržus. Pareikštų ieškininių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui J. V. ir L. S. prašė teismą areštuoti atsakovų pagal priešieškinį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir vertybinius popierius 128 000 Lt sumai, uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus UAB ,,JGK Statyba” išnuomotame žemės sklype bei atlikti kitus veiksmus, kuriais būtų naikinamos ar kitaip apgadinamos ieškovėms pagal priešieškinį priklausančios namų valdos bei jose esantys ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, tvoros, sodai ir daržai.

5Ieškovai L. S. , I. N. , J. V. pateikė ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuriame atsakovais patraukė Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau tekste – Vilniaus AVA), UAB „JGK Statyba“, UAB „Aljos statyba“ ir prašė pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutartį tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB JGK Statyba“, kuria ne aukciono tvarka 99 metams buvo išnuomotas sklypas, esantis Pilaitės sen., Vilniuje ir 2004 m. rugsėjo 24 d. žemės subnuomos sutartį tarp UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ dalyje dėl 24228kv.m laisvo neužstatyto ploto. Taip pat prašė panaikinti 2000 m. spalio 26 d. Vilniaus AVA įsakymą Nr. 3669-01, kuriuo leista UAB „JGK Statyba“ ne aukciono tvarka 99 metams išsinuomoti 63033 kv.m. žemės sklypą Pilaitės sen., Vilniuje dalyje dėl 24228 kv.m. laisvo ir neužstatyto žemės sklypo pagal pateiktą pageidaujamo susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą. Prašė įpareigoti Vilniaus AVA atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę ir uždrausti vykdyti statybos darbus atsakovams ginčo žemėje.

6Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 7 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovų I. N. , J. V. , L. S. ir kitų ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, UAB „JGK Statyba“, UAB „Aljos statyba“, Vilniaus miesto savivaldybės valdybai ir kitiems, dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje pagal I. N. , J. V. , L. S. , V. V. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos nutarimų panaikinimo. Teismas nutartyje nurodė, kad ginčas kilęs dėl 6,3033 ha ploto žemės sklypo Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teigimu sklypas yra ieškovui 99 metams išnuomotas valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi mažaaukščių ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovus nugriauti neteisėtai pastatytus pastatus ir įpareigoti netrukdyti vykdyti statybos darbus, atlaisvinti užimtą žemės plotą ir atlyginti padarytą žalą. Atsakovų teigimu, ginčo žemė yra jų namų valdos žemė ir nuosavybės teisė į ją turi būti atstatyta, todėl prašė atlyginti žalą padarytą tvorų nugriovimu, jų namų valdoje esančių sodų ir daržų sunaikinimu. Pagal šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo susiję su šalių teisėmis į žemę, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai, todėl nėra galimas ginčo nagrinėjimas iš esmės ir ši byla stabdytina iki įsiteisės Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje dėl žemės sklypo nuomos sutarties, kuria ginčo žemė išnuomota ieškovui, pripažinimo negaliojančia ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui dėl Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 15 d. įsakymo, kuriuo atsakovų naudojamas namų valdos žemės sklypas buvo suprojektuotas kitiems asmenims panaikinimo.

7Ieškovas UAB „JGK Statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą sustabdyti bylą atmesti. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

81. Teismas neįvertino, kad nuomos sutarties nuginčijimas ir Vilniaus apskrities viršininko nutarimų panaikinimas visiškai neįtakotų J. V. ir L. S. veiksmų, atliktų iki jų nuginčijimo (panaikinimo) teisėtumo vertinimo. Teismas nenurodė konkrečių aplinkybių trukdančių išnagrinėti bylą iš esmės. Minėtos bylos tarpusavyje nėra susiję, bylose nustatinėjami skirtingi faktai, todėl teismas privalo nustatyti teisiškai reikšmingus faktus ir neturi perkelti šios pareigos kitam teismui. Be to, teismas stabdydamas bylą neįvertino jau įsiteisėjusių teismų sprendimų, turinčių prejudicinę reikšmę: Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesti atsakovių reikalavimai dėl detalaus plano, leidimo vykdyti statybos darbus panaikinimo bei dėl nuosavybės teisių atkūrimo UAB „JGK Statyba“ išnuomotame žemės sklype. Papildomai pateiktame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įpareigotas kontroliuoti, jog UAB „JGK Statyba“ valdomas 33 ha žemės sklypas žemės reformos žemėtvarkos projekte būtų pažymėtas kaip valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas. Kadangi teismas motyvuoja, jog atsakovai pretenduoja ginčo žemėje atkurti nuosavybės teises, tai privalėjo įvertinti ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.

92. Teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau ne visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys yra dalyvaujančiais asmenimis kitose bylose, jiems priimti teismo sprendimai neturės prejudicinės galios, todėl nebuvo pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą.

103. Teismas neįvertino apelianto ieškinio reikalavimų, kad esant galiojančiai žemės nuomos sutarčiai ir galiojant statybų leidimui, neteisėtais atsakovų veiksmais jau padaryta ir toliau daroma didelė turtinė žala. Atsakovai toliau atlieka neteisėtus veiksmus, žala didėja, todėl būtina kuo skubiau baigti nagrinėti bylą iš esmės. Žemės nuomos sutartis šiuo metu yra galiojanti, todėl teismas turi įvertinti ar pagal šiuos duomenis atsakovių veiksmai teisėti, ar dėl jų kaltės daroma žala ir žalos dydį. Nuomos sutarties nuginčijimas ar kitos bylos išsprendimas neįtakoja atsakovų veiksmų bei žalos atsiradimo fakto teisėtumo nuomos sutarties galiojimo metu, todėl teismas turėjo nestabdyti bylos ir privalėjo ją nagrinėti.

114. Teismas nenustatė šios civilinės bylos ir kitose bylose ginčijamų teisinių santykių pobūdžio, jų tarpusavio reikalavimų ryšio. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovėms yra suformuoti natūra grąžintini prie namų valdų esantys žemės sklypai. Net pripažinus nuomos sutartį negaliojančia, tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje vis vien negalės įgyvendinti nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame savavališkai pasistatė tvoras, nes žemė bus valstybės nuosavybe. Tokiu būdu šios civilinės bylos nagrinėjimas neturi įtakos skundžiamoje nutartyje nurodytoms byloms.

125. Teismas negali stabdyti bylos nagrinėjimo formaliais pagrindais, privalo įsitikinti ar realiai egzistuoja stabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, priešingu atveju bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas ir pažeistų žmogaus teises.

13Atsakovė J. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, nes ieškovas pažeidė savininkų interesus ir vykdo statybas atsakovų namų valdose. Atsakovės pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į šį žemės sklypą. Atsakovių teisė į nuosavybės teisė sugrąžinimą natūra yra patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotomis pažymomis. Klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – laisvą neužstatytą žemės sklypą – 2,4228 ha, esantį Salotės kaime, Vilniuje, nėra išspręstas, dėl to vyksta ginčas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Šioje byloje vyksta ginčas dėl nuomos ir subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškinio užtikrinimui minėtoje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (sustabdyti statybos darbai), kurios yra savarankišku pagrindu sustabdyti šią bylą, nes ieškovas dėl objektyvių priežasčių nebegali naudotis nuomojamais žemės sklypais. Administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl atsakovių reikalavimų panaikinti įsakymus dėl atsakovių naudojamų namų valdų žemės sklypų suprojektavimo kitiems asmenims ir įpareigojimo suprojektuoti sklypus atsakovėms. Teismas, šioje byloje, yra priėmęs nutartį, kuria uždrausta Vilniaus apskrities viršininko administracijai disponuoti ginčo sklypu. Ieškovas šioje byloje prašo nutraukti neteisėtą žemės užėmimą, tačiau tik išsprendus žemės nuosavybės klausimą bus aišku ar atsakovės veikė teisėtai, ar neteisėtai. Pagal CK 1.95 straipsnį asmeniu sudariusiam negaliojantį sandorį tenka visos pasekmės.

14Atsakovė L. S. prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes tik išsprendus kitas bylas, bus galima spręsti ar atsakovių veiksmai yra teisėti ar neteisėti ir to pagrindu priteisti padarytą žalą.

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą ir šį apeliacijos objektą patvirtina teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu“ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-208/2005, kat. 78.2.1.).

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuojanti Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog „nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia kad [...] apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.”(LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-522/2000, kat. 40). Kitoje nutartyje nurodė, kad „apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t.y. 1) pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies, 2) pasisako dėl apelianto nurodytų pagrindų.” (LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1109/2000, kat. 8). Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacine tvarka minėtose apeliacijos ribose.

18Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

19Teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 1 d. 3 p.). Teisinis pagrindas sustabdyti bylą yra tik tada, jei tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. AB “Rimeda”; bylos Nr. 3K-3184/1999, kat. 2; 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. V. M. ; bylos Nr.3K-3-942/2000, kat. 42). Prejudicinio ryšio tarp dviejų bylų buvimas reiškia, kad teismo nustatyti faktai vienoje byloje, bus šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindas kitoje byloje. Todėl, norint nustatyti prejudicinio ryšio buvimą, būtina analizuoti ginčo šalių tarpusavio materialinius teisinius santykius, šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus.

20Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje prašė teismo: pirma, priteisti iš atsakovų solidariai 103 975,45 Lt turtinės žalos atlyginimą. Antra, įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą tvorą, esančią ieškovo išsinuomotame žemės sklype Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje („Salotės“ IV-ojo gyvenamųjų namų kvartalo II-os dalies žemės sklypuose, pažymėtuose skaičiais 120, 121, 124-150, išskyrus 132 ir 147). Trečia, įpareigoti atsakovus atlaisvinti žemės sklypą esantį ieškovo išnuomotame žemės sklype Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje („Salotės“ IV-ojo gyvenamųjų namų kvartalo II-os dalies žemės sklypuose, pažymėtuose skaičiais 120, 121, 124-150, išskyrus 132 ir 147). Ketvirta, įpareigoti atsakovus netrukdyti vykdyti ieškovui statybos darbus minėtame išnuomotame žemės sklype Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje („Salotės“ IV-ojo gyvenamųjų namų kvartalo II-os dalies žemės sklypuose, pažymėtuose skaičiais 120, 121, 124-150, išskyrus 132 ir 147) (III t., b.l. 1-6).

21Iš atsakovų pateikto ieškinio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui matyti, kad atsakovai prašė: pirma, pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutartį Nr. 01/2000-23617 sudarytą tarp Vilniaus AVA ir ieškovo, kuria ne aukciono tvarka 99 metams buvo išnuomotas 63033 kv. m žemės sklypas Pilaitės sen., Vilniuje ir 2004 m. rugsėjo 24 d. žemės subnuomos sutartį Nr. 02/195 sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Aljos statyba“ dalyje dėl 24228 kv. m laisvo ir neužstatyto žemės sklypo pagal atsakovų pateiktą 2003 m. gegužės 12 d. pageidaujamo susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą. Antra, panaikinti 2000 m. spalio 26 d. Vilniaus AVA įsakymą Nr. 3669-01, kuriuo leista ieškovui ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoti 63033 kv. m žemės sklypą Pilaitės sen., Vilniuje dalyje dėl 24228 kv. m laisvo ir neužstatyto žemės sklypo pagal atsakovų pateiktą 2003 m. gegužės 12 d. pageidaujamo susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą. Trečia, įpareigoti Vilniaus AVA atkurti atsakovams nuosavybės teises į tėvų žemę, grąžinant ją natūra 24228 kv.m laisvą ir neužstatytą žemės sklypą Pilaitės sen., Vilniuje pagal pateiktą 2003 m. gegužės 12 d. pageidaujamo susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą. Ketvirta, uždrausti ieškovui ir UAB „Aljos statyba“ vykdyti statybos darbus pagal 2000 m. gegužės 28 d. išduotą leidimą statybai Nr. N01-130 žemės sklype, esančiame Salotės kaime, Vilniuje (detaliajame plane pažymėti Nr. 125-163).

22Kaip matyti iš ieškinių teisminis ginčas tarp šalių vyksta dėl to paties žemės sklypo. Ieškovas reikalauja, kad jis galėtų netrukdomai valdyti ir naudotis žemės sklypu ir savo teises grindžia nuomos sutarties pagrindu. T.y. ieškovo reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo pagrindas yra nuomos sutartis. Asmenys, esantys atsakovais šioje byloje, ieškinyje, pateiktame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, be kita ko reikalauja panaikinti nuomos sutartį ir prašo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. T.y. reikalauja panaikinti ieškovo reikalavimų pagrindą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas dėl ieškovo nuomos sutarties galiojimo turės tiesioginę įtaką ieškovo reikalavimų pagrindui, todėl akivaizdu, jog yra tiesioginis prejudicinis ryšys tarp šios civilinės bylos ir bylos nagrinėjamos Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą, o apelianto argumentai, kad byla sustabdyta nepagrįstai, kad teismas nesiaiškino ginčo teisinio santykio pobūdžio, nenustatinėjo reikalavimų ryšio ir kad formaliai taikė bylos sustabdymo pagrindus, nepagrįsti.

23Apelianto argumentai dėl teismo sprendimo prejudicinės galios tik byloje dalyvaujantiems asmenims, nepagrįsti. CPK 182 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatyta išlyga, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais ir kitiems asmenims, nedalyvavusiais byloje. Ši išlyga taikoma, kai priimamas teismo sprendimas dėl faktų pripažinimo, kurie sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Todėl jei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nuomos sutartį pripažintų negaliojančia, šis sprendimu pripažintas faktas turėtų prejudicinę reikšmę ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Be to pažymėtina, kad jei teismas pripažintų sutartį negaliojančia, teismas pasisakytų ir dėl sutarties negaliojimo pasekmių ir spręstų su tuo susijusius klausimus.

24Apelianto argumentai, kad teismas gali nagrinėti bylą dalyje dėl žalos, padarytos nugriaunant ieškovo tvorą ir pan., atlyginimo, pagrįsti. Tačiau šis reikalavimas nėra išskirtas į atskirą bylą, ieškovas teismo to neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą.

25Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas UAB ,,JGK Statyba” 2004 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su... 4. J. V. ir L. S. 2005 m. sausio 19 d. pareiškė priešieškinį atsakovams UAB... 5. Ieškovai L. S. , I. N. , J. V. pateikė ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės... 6. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 7 d. nutartimi sustabdė bylos... 7. Ieškovas UAB „JGK Statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 8. 1. Teismas neįvertino, kad nuomos sutarties nuginčijimas ir Vilniaus... 9. 2. Teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę byloje dalyvaujantiems... 10. 3. Teismas neįvertino apelianto ieškinio reikalavimų, kad esant... 11. 4. Teismas nenustatė šios civilinės bylos ir kitose bylose ginčijamų... 12. 5. Teismas negali stabdyti bylos nagrinėjimo formaliais pagrindais, privalo... 13. Atsakovė J. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti.... 14. Atsakovė L. S. prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skundas... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 18. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 19. Teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti bylos... 20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje prašė... 21. Iš atsakovų pateikto ieškinio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui matyti,... 22. Kaip matyti iš ieškinių teisminis ginčas tarp šalių vyksta dėl to paties... 23. Apelianto argumentai dėl teismo sprendimo prejudicinės galios tik byloje... 24. Apelianto argumentai, kad teismas gali nagrinėti bylą dalyje dėl žalos,... 25. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,... 27. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....