Byla 2A-943-115/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos Rasos Gudžiūnienės, Petro Jaržemskio, sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei, dalyvaujant ieškovo LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Živilei Trinkūnaitei ir Antonui Aleksandrovič,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) V. T. ir A. T. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N-2-22-75-2009 pagal ieškovo LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams V. T. ir A. T. dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovų V. T. ir A. T. 8232,30 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo (b.l.1-2; 53).

5Nurodė, jog 2007-09-08 aplinkos apsaugos pareigūnai Merkio upės ichtiologinio draustinio būklės patikrinimo metu nustatė, kad ( - ) esančiame ir atsakovams priklausančiame žemės sklype savavališkai, pažeidus kūdros iškasimo projekto sąlygas, buvo iškastos dvi prakasos. Dėl šių prakasų padarymo buvo sudarkytas Merkio upės krantas, sunaikinta žolinė augmenija, pakeistas būdingas upės pakrantės reljefas. Turtinės žalos gamtai dydis apskaičiuotas pagal 1995-12-14 LR aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 198 patvirtintą nuostolių skaičiavimo metodiką. Žala gamtai buvo padaryta Merkio ichtiologinio draustinio teritorijoje, todėl nuostolis buvo padidintas tris kartus. Iš viso gamtai padaryta 8.232,30 Lt turtinė žala.

6Atsakovai V. T. ir A. T. atsiliepime (b.l. 25-26) nurodo, jog žalos gamtai atsiradimą nulėmė nenugalima jėga, prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, jog prakasų jiems priklausančiame žemės sklype nekasė. 2005 m. liepos mėn. savo žemės sklype teisėtai iškasė kūdrą. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį įvykęs potvynis praplovė pervažą per upę ir sujungė kūdrą su Merkio upe. Dėl potvynio žemės sklypas buvo užpiltas vandeniu, upės krantas, reljefas ir augmenija buvo išplauti. Po potvynio atsakovė tvarkė upės krantus, sodino žolę, į duobes pylė smėlį. Paaiškino, jog ieškovas paskaičiavo žalą pagal patikrinimo, kuriame jie nedalyvavo, rezultatus, todėl žalos dydis yra nepagrįstas. Be to, ieškovo patikrinimo metu surašytą protokolą ir aktą panaikino administraciniai teismai, nes nebuvo įrodyta, jog atsakovė padarė teisės pažeidimą.

7Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu (b.l.131-134) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 4.000 Lt gamtai padarytai žalai atlyginti. Priteistas lėšas įpareigojo pervesti į LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1470 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Merkio ichtiologinio draustinio teritorijoje, ( - ) esančiame ir atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype netoli Merkio upės 2005 m. pagal tuometinių žemės savininkų V. T. ir K. T. prašymą buvo paruoštas ir suderintas kūdros projektas. NTR duomenimis ¾ dalys nurodyto žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovei V. T., o ¼ dalis - atsakovui A. T.. Šiame žemės sklype nustatytos specialios jo naudojimo sąlygos, t.y. nustatytas vandens telkinių (upės) apsaugos juostos ir zonos režimas. Atsakovams priklausantis žemės sklypas 2005 m. rugpjūčio mėn., ištvinus Merkio upei, buvo apsemtas. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus regiono AAD Šalčininkų rajono agentūra 2007-09-08 aktu nustatė, jog atsakovams priklausančiame žemės sklype kūdros kraštai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe, dėl to sudarkytas Merkio upės dešinysis krantas, sunaikinta žolinė augmenija, pakeistas būdingas pakrantės reljefas; 2007-11-13 apskaičiuota gamtai padaryta 8232,30 Lt žala. Už šį vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos režimo pažeidimą, padarant žalą vandens telkiniui (LR ATPK 55 str. 2 d.), atsakovei 2007-11-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2007-11-16 nutarimu paskirta administracinė nuobauda konstatuojant, jog atsakovė pažeidė LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1, 2 p. ir 32 str. 9 d. bei LRV 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 ir 177.2 punktų nuostatas (4, 5, 8, 9). Šį nutarimą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-15 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustatęs teisės pažeidimo požymių ir pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Teismas vadovavosi CK 6.246 str. 1 d. bei 6.263 str. 1 d., LR saugomų teritorijų įstatymo (2001-12-04 redakcija) 9 str. 2 d. 1 ir 2 p., 32 str. 9 d., 34 str. 1 d., LRV 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (nuo 2005-03-14 iki 2007-10-11 galiojusi redakcija) 126.4 p., 177.2 p., LR CK 6.263 str. 1, 2 d. Teismas sprendė, jog atsakovų poziciją dėl žalos gamtai kilmės paneigia Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos išvada, kad Merkio upės atkarpos, esančios atsakovų žemės sklype, būklė yra ne tik gamtinių, bet ir antropogeninių (technogeninių, plėtojamos ūkinės veiklos) veiksnių sąveikos rezultatas. Teismas pažymėjo, jog atsakovė patvirtino aplinkybę, jog po potvynio ji atliko tam tikrus darbus: tvarkė upės krantus, sodino žolę, pylė į potvynio išplautas duobes smėlį. Ataskaitos 1p. ir 7 p. nurodoma, kad upės vagos forma leidžia tikėtis upės vagos slinkimo būtent priešingo, t.y. dešiniojo kranto link, gi kairioji upės atšaka eina būtent per tą vietą, kurioje atsakovė iškasė kūdrą. Ekspertinės ataskaitos 10 p. pažymėta, jog žmogaus (technogeninė) veikla (perlaužų pertvarkymas, upių kilpų prakasos, salų sudarymas) valstybės saugomose bei veiklą reglamentuojančiose teritorijose yra nepageidautina, o esant neišvengiamai būtinybei – derinama su kompetentingom institucijom. Pagal LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str., 32 str. bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. ir 177.2 p. nuostatas tokia asmens veikla laikoma neteisėta. Teismas sprendė, jog atsakovė, vykdydama veiklą draustinio teritorijoje be kompetentingų institucijų sutikimo, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Aplinkybių, jog kiti asmenys atsakovams priklausančiame žemės sklype vykdė kokią nors nesuderintą su žemės sklypo savininku ir aplinkos apsaugos tarnybomis veiklą, teismas nenustatė. Teismas atmetė atsakovės versiją dėl žalos atsiradimo veikiant tik nenugalimai jėgai ir darė išvadą, jog atsakovų žemės sklype esančios Merkio upės atkarpos krantų pokyčius ir neigiamų pasekmių draustinio aplinkai atsiradimą nulėmė ne tik gamtos veiksniai, bet ir atsakovės neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 - 6.249 str.). Aplinkybė, jog atsakovo A. T. veikla lėmė neigiamų pokyčių draustiniui atsiradimą, byloje nepatvirtinta, atsakovas dalies žemės sklypo savininku tapo tik 2008 m. Todėl žalą, padarytą gamtai neteisėtais veiksmai, turi atlyginti atsakovė. Šalčininkų rajono agentūros 2007-11-22 privalomasis nurodymas dėl atsakovės įpareigojimo užpilti gruntu prakasas ir atstatyti Merkio upės pakrantės būdingą reljefą buvo panaikintas (adm. byla Nr. i-2296-142-2008). Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitoje pateiktose rekomendacijose nenurodoma būtinybė atstatyti Merkio upės pakrantę, todėl teismas priteisė žalos atlyginimą, kurio dydį nustatė atsižvelgęs į ekspertinio tyrimo ataskaitos išvadas, jog reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui nepadaryta, nes jis jau buvo technogeninės teritorijos apsuptyje ir jos poveikyje; natūraliai augmenijai nebuvo padaryta esminė žala. Teismas pažymėjo, jog draustinio pokyčių, neigiamų padarinių (žalos) atsiradimą nulėmė ne tik atsakovės veikla, bet ir gamtos reiškiniai. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, sumažino ieškovo prašomos priteisti žalos gamtai dydį.

9Atsakovai V. T. ir A. T. pateikė apeliacinį skundą (b.l.137-141), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovė neprakasė dviejų prakasų, tačiau kilus potvyniui, vanduo pirmiausia pralaužė ir išplovė kūdros krantą iš kelio servituto pusės, vėliau vandeniui kylant, išplovė kitą kūdros krantą, apsemdamas visą kūdrą ir atsakovei priklausantį žemės sklypą. Pažymi, jog kūdros susijungimas su Merkio upe įvyko potvynio metu, tai patvirtina ir Jašiūnų seniūnijos raštas. Mano, jog 2007-09-08 tikrinimo metu VRAAD pareigūnai grubiai pažeidė LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 str.(Žin., 2002, Nr. 72-3017), kur numatyta fizinių asmenų tikrinimo tvarka, nes neįvykdė nei vieno iš tvarkoje numatyto punkto reikalavimų. Teigia, jog buvo pažeistas ir LR Viešojo administravimo įstatymo 17 str. Apeliantė nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VRAAD Šalčininkų rajono agentūros 2007-11-16 nutarimą Nr. AM002373 byloje Nr. VR-9.1-155, kuris yra vienintelis teisinis pagrindas ieškiniui ir žalos sumai apskaičiuoti. Tik šiame teismo sprendimu panaikintame nutarime nurodyti „prakasų“ matmenys. Šiame nutarime nurodyti išmatavimai kelia abejones, jų matmenys nurodyti metrais, be centimetrų. Nurodyti išmatavimai neaiškūs; neaišku, kada, kas, kokiais prietaisais juos matavo, nes Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos ekspertų darytose nuotraukose matyti, kad pralaužos nevienodų dydžių ir formų. Be to į atsakovės sklype atliekamus matavimus, pažeidžiant anksčiau nurodytas taisykles nebuvo pakviesta atsakovė, ar jos įgaliotas atstovas. Dėl to VRAAD Šalčininkų rajono agentūros ieškinys bei gamtai paskaičiuotos žalos dydis nepagrįstas. 2007-11-22 atsakovė gavo VRAAD Šalčininkų rajono agentūros privalomąjį nurodymą Nr. VR-9.2-12, kuriame nurodoma užpilti gruntų prakasas ir atstatyti Merkio upės pakrantei būdingą reljefą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-24 sprendimu adm. byloje Nr. 1-2296-142/08 panaikino VRAAD Šalčininkų rajono agentūros 2007-11-22 privalomąjį nurodymą Nr. VR-9.2-12 ir VRAAD 2007-12-11 sprendimą Nr.VR-1.7-3329, nes nebuvo išaiškintos esminės administracinio teisės pažeidimo aplinkybės ir privalomojo nurodymo teisinis pagrindas buvo panaikintas, todėl nurodymas taip pat tapo niekiniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi paliko 2008-04-24 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą. Mano, jog teismas visiškai neįvertino Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitoje padarytos išvados 3 p., kur nurodyta, kad atsiradus „prakasoms“ ir pralaužoms, natūralus gamtinis kraštovaizdis nebuvo reikšmingai pakeistas, sudarkytas. Teigia, jog teismas neteisingai traktavo atsakovės paaiškinimus, jog ji tvarkant upės krantus, sodinant žolę, pilant į potvynio išplautas duobes smėlį, padarė žalą gamtai. Pažymi, jog teismas skirtingose sprendimo vietose nurodė skirtingas sumas už padarytą žalą gamtai, be to nenurodė ar turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Todėl sprendimas dėl žalos dydžio ir mokėtinų sumų tapo visiškai neaiškiu, nebeįvykdomu bei naikintinu. Teismas neatsižvelgdamas į atsakovės prieštaravimus ekspertizės skyrimui, skyrė ekspertizę ir priteisė iš atsakovės 2.100 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, nors VRAAD rašte Nr. VR-1.7-1839 teigiama, kad ekspertizės atlikimo išlaidas apmokės VRAAD.

10Ieškovas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.186-187) prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, atsakovai apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno teisiškai pagrįsto argumento dėl kurio turėtų būti panaikintas teismo sprendimas, bet apsiribojo vien subjektyvia, teisiškai nepagrįsta nuomone dėl bylos aplinkybių vertinimo bei byloje esančių dokumentų interpretavimu. Pažymi, jog žala aplinkai buvo padaryta valstybės saugomoje teritorijoje– Merkio ichtiologiniame draustinyje ir tuo buvo pažeistos LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. l ir 2 p., 32 str. 9 d. bei LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 ir 177.2 p. nuostatos. Vadovaujasi Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir mano, jog pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kai kaltė preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (LAT 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008) Šiuo atveju atsakovų kaltė, padarius aplinkai žalą įrodyta, todėl teismas, gindamas viešąjį interesą, teisėtai tenkino ieškovo reikalavimą.

11

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

14Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

15Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

16Apeliantai (atsakovai) V. T. ir A. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento ieškinys dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

17Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistiną gamtai padarytą žalą.

18Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Merkio ichtiologinio draustinio teritorijoje, ( - ) esančiame ir atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype netoli Merkio upės, kuriame nustatytos specialios jo naudojimo sąlygos (t.y. nustatytas vandens telkinių (upės) apsaugos juostos ir zonos režimas), 2005 m. pagal tuometinių žemės savininkų V. T. ir K. T. prašymą buvo paruoštas ir suderintas kūdros projektas. Minėtas žemės sklypas 2005 m. rugpjūčio mėn., ištvinus Merkio upei, buvo apsemtas. Iš Vilniaus regiono AAD Šalčininkų rajono agentūros 2007-09-08 akto (b.l.10), matyti, jog Agentūra nustatė, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype kūdros kraštai yra prakasti ir sujungti su Merkio upe, dėl to sudarkytas Merkio upės dešinysis krantas, sunaikinta žolinė augmenija, pakeistas būdingas pakrantės reljefas; 2007-11-13 buvo apskaičiuota gamtai padaryta 8232,30 Lt žala. Už šį vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos režimo pažeidimą, padarant žalą vandens telkiniui, atsakovei 2007-11-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (LR ATPK 55 str. 2 d.) (b.l.4-5), 2007-11-16 nutarimu paskirta administracinė nuobauda (b.l. 8-9) konstatuojant, jog atsakovė pažeidė LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1, 2 p. ir 32 str. 9 d. bei LRV 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 ir 177.2 punktų nuostatas (4, 5, 8, 9). Šį nutarimą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-02-15 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustatęs teisės pažeidimo požymių ir pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (b.l. 14-16).

19Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog žala gamtai yra gamtinės (potvynis), bet ne antropogeninės kilmės; be to Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VRAAD Šalčininkų rajono agentūros 2007-11-16 nutarimą Nr. AM002373 byloje Nr. VR-9.1-155, kuris yra vienintelis teisinis pagrindas ieškiniui ir žalos sumai apskaičiuoti.

20Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino VRAAD Šalčininkų rajono agentūros 2007-11-16 nutarimą Nr. AM002373 pažymėjęs, kad nutarimas priimtas, visapusiškai neįsigilinus į įvykio aplinkybes, nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad pažeidimas buvo padarytas, t.y. nenustačius neteisėtos veikos, priežastinio ryšio bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės bei pasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti ar buvo padaryta žala gamtai dėl atsakovės veiksmų, pirmosios instancijos teismas paskyrė geologijos ekspertizę, kurią atliko Geologijos ir geografijos instituto ekspertai ir ekspertinio tyrimo ataskaitoje konstatuota, jog esama tiriamos teritorijos būklė yra gamtinių ir antropogeninių (technogeninių, plėtojamos ūkinės veiklos) veiksnių sąveikos rezultatas. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje yra papildomas įrodymas dėl žalos gamtai padarymo kilmės. Sistemiškai analizuojant ekspertizė aktą (ekspertinio tyrimo ataskaitą), matyti, jog Geologijos ir geografijos instituto ekspertai nustatė, kad kairioji upės atšaka, tekanti per planuotos įrengti kūdros vietą, be žmogaus įsikišimo būtų mažai tikėtina, o duomenų, galinčių tiesiogiai patvirtinti pralaužų susidarymą vien tik dėl polaidžio, nėra pakankamai (ekspertizės 1; 10-11 punktai). Pažymėtina, kad apeliantė teismo posėdžio metu pati pripažino, jog po potvynio atliko tam tikrus darbus ir šią aplinkybę faktiškai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti žmogaus veiklos rezultatas Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su ekspertizės aktu (ekspertinio tyrimo ataskaita) (CPK 218 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovų poziciją dėl žalos gamtai kilmės paneigia Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos išvada, kad Merkio upės atkarpos, esančios atsakovų žemės sklype, būklė yra ne tik gamtinių, bet ir antropogeninių (technogeninių, plėtojamos ūkinės veiklos) veiksnių sąveikos rezultatas. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žalą, padarytą gamtai neteisėtais veiksmais turi atlyginti atsakovė V. T..

21Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti ir su priteistu žalos atlyginimo dydžiu.

22Ieškovas prašė priteisti 8.232,30 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimą, t.y. maksimalią, pagal LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintą „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodiką“ apskaičiuotą sumą žalai atlyginti, tačiau tuo metu dar nebuvo atlikta geologinė ekspertizė (ekspertinio tyrimo ataskaita). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės (atsakovės) 6.000 Lt žalos atlyginimą, kurio dydį nustatė atsižvelgęs į ekspertinio tyrimo ataskaitos išvadas, jog reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui nepadaryta, nes jis jau buvo technogeninės teritorijos apsuptyje ir jos poveikyje; natūraliai augmenijai nebuvo padaryta esminė žala. Teismas pažymėjo, jog draustinio pokyčių, neigiamų padarinių (žalos) atsiradimą nulėmė ne tik atsakovės veikla, bet ir gamtos reiškiniai.

23Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistino žalos atlyginimo dydį, pagrįstai atsižvelgė į Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu, nes tokio dydžio žalos atlyginimas yra neproporcingas esamai žalai – Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos (b.l.101-109) 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad nors natūralus kraštovaizdis buvo pakeistas, tačiau reikšmingo neigiamo poveikio jam nėra padaryta, nes jis jau buvo technogeninės teritorijos apsuptyje ir jos poveikyje; o atlikti tyrimai nesudaro prielaidų teigti, kad natūraliai augmenijai būtų padaryta esminė žala. Esant tokioms Geologijos ir geografijos instituto ekspertinio tyrimo ataskaitos išvadoms bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.; CPK 3 str. 1 d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog priteistina gamtai padaryta žala mažintina.

24Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamu sprendimu iš jos nepagrįstai priteista 2.100 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, nes ji ekspertizės skyrimui prieštaravo, o VRAAD raštu Nr. VR-1.7-1839 sutiko apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas. Šį apeliantės argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pagal CPK 88 str. 1. 1 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ekspertizės atlikimo išlaidos. Pažymėtina, jog CPK 93 str. 1 d. nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

25Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

26Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant iki 4000Lt priteistiną gamtai padarytą žalą (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

27Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 ir 98 str., perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmoje teismo instancijoje. T.y. iš atsakovės priteistina ieškovui 1.457,67Lt (3000Ltx48,59proc.) ekspertizės išlaidų, kadangi ieškinys yra patenkintas 48,59proc. (4000Ltx100proc.:8232,30Lt.) ir 120Lt (4000Ltx3proc.) valstybei žyminio mokesčio pirmoje teismo instancijoje, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 83str.1d.5p.). Iš apeliantų (atsakovų) taip pat priteistina valstybei 8,60Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje (b.l.189).

28

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-22-75-2009 ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

31„Priteisti iš atsakovės V. T. 4.000,00 Lt valstybei gamtai padarytai žalai atlyginti. Priteistas lėšas pervesti į LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr.LT584010044400080067, esančią AB DnB Nord banke, banko kodas 40100.

32Priteisti iš atsakovės V. T. 1457,67Lt ieškovui LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ekspertizės išlaidų ir 120,0Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“.

33Priteisti iš atsakovės V. T. ir A. T. po 4,30Lt iš kiekvieno valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 5. Nurodė, jog 2007-09-08 aplinkos apsaugos pareigūnai Merkio upės... 6. Atsakovai V. T. ir A. T. atsiliepime (b.l. 25-26) nurodo, jog žalos gamtai... 7. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Merkio ichtiologinio draustinio... 9. Atsakovai V. T. ir A. T. pateikė apeliacinį skundą (b.l.137-141), kuriuo... 10. Ieškovas LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 11. ... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 15. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 16. Apeliantai (atsakovai) V. T. ir A. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 17. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios... 18. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Merkio ichtiologinio draustinio... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog žala gamtai yra gamtinės... 20. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas... 21. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo nesutinkanti ir su priteistu žalos... 22. Ieškovas prašė priteisti 8.232,30 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimą,... 23. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas,... 24. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamu sprendimu iš jos... 25. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam... 26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 27. Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 ir 98 str., perskaičiuotinos ir priteistinos... 28. ... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 30. Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d.... 31. „Priteisti iš atsakovės V. T. 4.000,00 Lt valstybei gamtai padarytai žalai... 32. Priteisti iš atsakovės V. T. 1457,67Lt ieškovui LR aplinkos ministerijos... 33. Priteisti iš atsakovės V. T. ir A. T. po 4,30Lt iš kiekvieno valstybei...