Byla 3K-3-372/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Janinos Januškienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 2007 m. liepos 2 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. Ukmergės rajono valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nustatė, jog V. P. bendra nuosavybės teise turimoje sodyboje ( - ) savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo statybai, vykdydamas pirties bei liepto statybos darbus Žirnajų ežero pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, sunaikino būdingą šiai vietovei kraštovaizdžio reljefą ir 100 kv. m. žolinės augmenijos. Atsakovas V. P. savavališkai Žirnajų ežero pakrantės apsaugos zonoje pastatė 8,5 x 8,5 m ploto medinių konstrukcijų statinį-pirtį, ežero pakrantės apsaugos juostoje 10 x 10 m plote sunaikino žolinę augmeniją, užpildamas ją smėliu, ežere įrengė 50 m ilgio, 1,2 m pločio lieptą. Vykdydamas pirties statybos darbus, atsakovas nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento, Ukmergės rajono savivaldybės pareigūnų reikalavimų. Neteisėtais atsakovo veiksmais aplinkai buvo padaryta 10 121,76 Lt žala, kuri apskaičiuota pagal Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodiką (toliau Metodika), patvirtintą Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198. Už įvykdytą pažeidimą 2006 m. rugpjūčio 24 d. atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas administracine bauda, tačiau nutarimą atsakovui apskundus apeliacine tvarka, jis buvo panaikintas, pasibaigus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui.

5Ieškovas, remdamasis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu, prašė teismą priteisti iš atsakovo V. P. 10121,76 Lt už aplinkai padarytą žalą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktas apie tai, jog ieškovas apie gamtai padarytą žalą sužinojo dar 2002 m. rugpjūčio 9 d., šioje byloje laikytinas prejudiciniu. Nuo šio termino teismas skaičiavo trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą ir nustatė, kad jis suėjo 2005 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovui prašant taikyti senaties terminą, teismas jį taikė ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Be to teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė fakto, jog savavališki statybos darbai buvo atlikti po to, kai žemės sklypą su savavališkais statiniais 2002 m. liepos 23 d. įsigijo atsakovas. Tiek atsakovas, tiek ieškovo kviesta liudytoja V. P. nurodė, kad 2002 m. pirties sienos jau buvo pastatytos ir dėl to buvo surašytas savavališkos statybos aktas.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 12 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Kolegija sprendime nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas faktas apie tai, jog ieškovas dar 2002 m. rugpjūčio 9 d. sužinojo apie gamtai padarytą žalą, šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios. Kolegija tokią savo išvadą grindė tuo, kad pagal ATPK 37 straipsnio 2 dalį aplinkai padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, o civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Šį nutarimą kolegija vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais. Atsakovas, įsigydamas sodybą ( - ), eksploatuodamas savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo pastatyta pirtimi ir lieptu ir atlikdamas neteisėtus veiksmus – užbaigdamas pirties, liepto statybos darbus, ežero apsauginėje juostoje ir zonoje sunaikino būdingą šiai vietovei kraštovaizdžio reljefą, 100 kv. m. žolinės augmenijos ir taip padarė aplinkai žalą. Atsakovas, įsigydamas sodybą, perėmė su šiuo turtu susijusias teises ir prievoles, tarp jų ir reikalavimą gauti statybos leidimus pirčiai ir lieptui. Kolegija, nustatydama ieškinio senaties terminą žalai atlyginti, skaičiavo jį nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. ir laikė, kad jis nėra praleistas, nes 2006 m. rugpjūčio 24 d. reido metu buvo užfiksuota, jog pakrantė yra naujai užpilta smėliu, ant kurio dar neišaugusi žolė, pirtis baigiama statyti. Kolegija konstatavo, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Taip pat kolegija pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą mažinti žalos dydį. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, atlygintinos žalos suma atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111) Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies, ATPK 37 straipsnio 2 dalies normas, nes nepagrįstai įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytų faktų nepripažino prejudiciniais. Teismas iš naujo nustatinėjo žalos atsiradimo faktą ir kitaip nei administracinėje byloje jį vertino, spręsdamas dėl ieškininės senaties termino. Bendrosios kompetencijos teismas turi remtis administracinio teismo pažeidimo byloje nustatytais faktais, kuriuos turi įvertinti civilinės atsakomybės aspektu. Dėl to, kasatoriaus nuomone, kolegija nepagrįstai iš naujo nustatinėjo faktą, kada ieškovas sužinojo apie gamtai padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-2003/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-410/2006).

122) Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.246 ir 6.247 straipsnių normas, nes netinkamai nustatė neteisėtus kasatoriaus veiksmus bei nesiaiškino priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Gamtai padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja specialus teisės aktas – Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komplektus bei objektus, skaičiavimo metodika. Pagal šią Metodiką gamtai žala daroma ne bet kokiais statybos darbais, kurie yra atliekami pažeidžiant aplinkos apsaugos normas, o tokiais, kuriais yra naikinami reljefas ir žolinė augmenija. Kasatoriaus teigimu šioje byloje tokiais savavališkos statybos veiksmais laikytina pirties pamatų išliejimas bei pakrantės užpylimas smėliu. Kitais jo veiksmai žala gamtai nebuvo padaryta, t. y. tarp kitų jo veiksmų nėra priežastinio ryšio su padaryta žala. Ieškovas neįrodė, kad būtent kasatoriaus veiksmais atsirado žala gamtai. Teismas neteisėtais veiksmais laikė visus savavališkos statybos darbus ir nenustatė priežastinio ryšio tarp konkrečių savavališkos statybos darbų ir atsiradusios žalos, todėl pažeidė minimas teisės normas.

13Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatyti faktai nėra prejudiciniai šioje byloje, nes nesudarė nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimo dalyko. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis nutarimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais. Ieškovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, todėl jos taikymas negali būti išplėstas. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius neteisingai interpretuoja savavališkos statybos darbus, skirstydamas juos į atskirus etapus (pamatų liejimas, pakrantės užpylimas smėliu, stogo dengimas ir pan.). Teisines pasekmes sukelia pats savavališkų statybų faktas – statyba neturint reikiamos dokumentacijos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorius, įsigijęs sodybą, CK 6.122 straipsnio 1 dalies pagrindu perėmė visas su šiuo turtu susijusias teisės ir prievoles. Viena iš tokių prievolių – reikalavimas gauti statybos leidimus pirčiai ir lieptui, tuo užtikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą bei Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 434 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų laikymąsi. Visa statyba be reikamos dokumentacijos pripažįstama neteisėta, todėl kasatoriaus argumentas, kad jo vykdyti veiksmai (langų įdėjimas, stogo uždengimas) nepadarė žalos gamtai, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ar nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties eigos pradžios ir faktų pripažinimo prejudiciniais, aiškinimo ir taikymo bei gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimai.

17CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendros taisyklės, kuria nustatyta, kad esant tęstiniam pažeidimui, t. y. kai jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo atsiranda kiekvieną dieną. Tai reiškia, tuo atveju, jeigu asmuo nenutraukia pažeidimo ir neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, arba atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ieškinio senaties terminas prasideda ir skaičiuojamas nuo paskutinės dienos, kai jis tęsė pažeidimą.

18Pagal bylos duomenis 2002 m. liepos 25 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad V. P. priklausančiame žemės sklype ( - ) vykdomi žemės kasimo ir statybos darbai be projektinės dokumentacijos, ir įpareigojo V. P. nutraukti neteisėtus darbus Žirnajų ežero apsaugos zonoje iki bus sudaryta ir suderinta projektinė dokumentacija. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. rugpjūčio 1 d. reido protokolu, fotolentele ir kitais byloje surinktais įrodymais nustatė, kad V. P. priklausančiame žemės sklype 2006 m. rugpjūčio 1 d. buvo rasta 10 m atstumu nuo Žirnajų ežero kranto stovinti neužbaigta iš naujų rastų pastatyta pirtis, pakrantė užpilta nauju smėliu, statybos reikmėms sandėliuojami akmenys, prie statinio stovi naudojama technika – buldozeris. Atsakovas, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo 2002 m. liepos 25 d., neturėdamas leidimo statybai, tęsė darbus. Taigi apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas nepašalino 2002 m. nustatyto pažeidimo, toliau tęsė neteisėtus veiksmus ir didino kraštovaizdžiui bei žolinei augmenijai daromą žalą iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas 2007 m. liepos 2 d. pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

19Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies normas, nes nepripažino faktų, nustatytų įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, prejudiciniais. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis. Pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnį gamtai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje dėl nuobaudos panaikinimo, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Administracinėje byloje, svarstant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2007 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. AM 001146 paskirtos V. P. nuobaudos pagrįstumą, pasisakyta dėl nuobaudos skyrimo senaties termino pradžios, tačiau šioje byloje buvo sprendžiamas paskirtos nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimas ir išdėstyti argumentai dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimai sprendžiami ieškininės teisenos tvarka ir reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Dėl tokios įstatymo nuostatos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarime, kuriuo panaikintas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2007 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. AM 001146 skirti V. P. nuobaudą ir teisės pažeidimo byla nutraukta pasibaigus šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminui, nustatyti faktai dėl termino skaičiavimo nelaikytini prejudiciniais šioje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad faktai, nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutarimu, neturi prejudicinės reikšmės ir vertintini kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, pagrįsta.

20Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Žemės savininkams pažeidus Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus, atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

21Kasatorius nurodo, kad žemės sklypą jis įgijo 2002 m. liepos 23 d., tuo metu pirties pamatai buvo išlieti ir žala gamtai jau buvo padaryta, todėl jis neprivalo atlyginti kito asmens (buvusio savininko) padarytos gamtai žalos. Kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, įgydamas žemės sklypą, prisiėmė su žeme susijusias teises ir prievoles (CK 6.122 straipsnio 1 dalis). Ieškovui 2002 m. liepos 25 d. nustačius vykdomus pažeidimus ir įpareigojus atsakovą nustatytus pažeidimus pašalinti, V. P. privalėjo sutvarkyti statomos pirties dokumentaciją (įteisinti statybą) arba atstatyti gamtai padarytą žalą. Kaip minėta, atsakovas pažeidimo nepašalino ir toliau tęsė pirties statybą bei didino nuo 2002 m. daromą gamtai žalą (augmenija užpilta nauju smėliu, statyboms sandėliuoti akmenys ir kt.), taigi atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję su padaryta žala gamtai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ir priteisė iš atsakovo gamtai padarytos žalos atlyginimą, apskaičiuotą pagal Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu patvirtintą metodiką.

22Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigti. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas kasacinio skundo motyvais negali būti panaikintas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas 2007 m. liepos 2 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad... 5. Ieškovas, remdamasis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. 1) Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279... 12. 2) Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.246 ir 6.247 straipsnių... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 17. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas... 18. Pagal bylos duomenis 2002 m. liepos 25 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 19. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 20. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių... 21. Kasatorius nurodo, kad žemės sklypą jis įgijo 2002 m. liepos 23 d., tuo... 22. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad,... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 25. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...