Byla 2A-158-413/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovei Daivai I. J. ir jos atstovui advokatui M. V., atsakovo atstovei D. G.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-13-657/2010 pagal ieškovių Daivos I. J., I. A., V. G. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovės Daiva I. J., I. A., V. G. ieškiniu (b. l. 3-4) prašė įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti buto, esančio Laisvės al. 5-1, Kaune, pirkimo - pardavimo sutartį ir turto perdavimo ir priėmimo aktą bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

5Reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad 1994 m. vasario 15 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 231-V R. J. (ieškovių sutuoktiniui ir tėvui) buvo suteiktas gyvenamas plotas adresu Laisves al. 5-1, Kaune (ord. Nr. 26p). 1998 m. sausio 15 d. su juo sudaryta neterminuota buto nuomos sutartis. 2007 m. vasario 26 d. R. J. pateikė prašymą leisti privatizuoti (pirkti) savivaldybei priklausantį butą. 2008 m. birželio 11 d. sudarytas buto įkainojimo aktas Nr. 2008-923 bei priimtas įsakymas Nr. A-2614, pagal kurį patvirtintas buto, esančio Laisvės al. 5-1, įkainojimo aktas Nr. 2008-923 ir leista R. J. privatizuoti 1 kambario 29,82 kv.m. bendro ploto butą už 944,51 Lt. 2008 m. liepos 15 d. R. J. mirė. Kauno m. 14-ajam notarų biure užvesta paveldėjimo byla ir pagal 2008 m. lapkričio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimus Nr. GDM1-4068, GDM1-4062 visas teises ir pareigas po R. J. mirties perėmė jo įstatyminiai įpėdiniai – ieškovės Daiva I. J., I. J. (A.) ir V. G.. Ieškovų nuomone, jos taip pat paveldėjo reikalavimo teisę privatizuoti butą Laisvės al. 5-1, Kaune. Ieškovės 2009 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamos sudaryti šio buto pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau atsakovas sutarties nesudarė. Ieškovų nuomone, priėmus palikimą įpėdiniai paveldi ne tik turtą bet ir turtines teises, t.y. teisę sudaryti buto pirkimo pardavimo sutartį ir turto priėmimo perdavimo aktą. Kadangi atsakovas atsisakė sudaryti sutartį, ieškovės buvo priverstos kreiptis į teismą.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. sprendimu (b. l. 141-145) ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su R. J., mirusio 2008 m. liepos 14 d., turto paveldėtojomis – Daiva I. J., I. A. (Juodsnukyte), V. G. buto, esančio Laisvės al. 5-1, Kaune, pirkimo - pardavimo sutartį, turto perdavimo ir priėmimo aktą pagal patvirtintą buto įkainojimo aktą Nr. A-2614.

7Teismas nustatė, kad ieškovė Daiva I. J. yra R. J., mirusio 2008 m. liepos 14 d. sutuoktinė, o ieškovės I. A. ir V. G. – dukterys (b.l. 57, 92-95). Pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p. ieškovės I. A. ir V. G. yra pirmosios eilės įpėdinės, o Daiva I. J., kaip pergyvenęs palikėją sutuoktinis, turi teisę paveldėti dalį turto kartu su pirmosios eilės įpėdiniais (CK 5.7 str., 5.13 str.). Kauno miesto valdybos 1994 m. vasario 15 d. potvarkiu Nr. 231-v (b.l. 85-87) R. J. buvo suteikta teisė apsigyventi 1 kambario 11,26 kv.m bendro (naudingo) ploto gyvenamojoje patalpoje, esančioje Laisvės al. 5-1, Kaune (b.l. 6). Remiantis šiais dokumentais Naujamiesčio BŪT 1998 m. sausio 22 d. su R. J. sudarė gyvenamosios patalpos, esančios Laisvės al. 5-1, Kaune valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (b.l. 7-10). 2007 m. vasario 26 d. R. J. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas leisti pirkti savivaldybei priklausantį butą, esantį Laisvės al. 5-1, Kaune (b.l. 11). 2008 m. sausio 28 d. atsakovui buvo pateikti papildomi dokumentai (raštai, pažyma gyvenamosios patalpos savininkui, informacija apie nekilnojamąjį turtą, b.l. 63-78) ir pažyma apie šeimos sudėtį (b.l. 82). 2008 m. birželio 11 d. R. J. pasirašė buto įkainojimo aktą Nr. 2008-923 (b.l. 13-14, 61). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A-2614 R. J. leista pirkti (privatizuoti) butą Laisvės al. 5-1, Kaune (b.l. 12). Ieškovėms Daivai I. J., I. A., V. G. 2009 m. kovo 24 d. buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą, kuriuose nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduodamas liudijimas, sudaro reikalavimo teisė privatizuoti butą Nr.1, esantį Laisvės al. 5-1 Kaune (b.l. 20-21). Ieškovės ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydamos tęsti buto privatizavimo procedūras, tačiau Kauno miesto savivaldybė tai padaryti atsisakė (b.l. 15, 30-31, 34, 36-37). Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnis. Namas, esantis Laisvės al. 5, Kaune buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Todėl iki to laiko, kol nebuvo išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nei R. J., nei kiti asmenys negalėjo privatizuoti ginčo buto (b.l. 78). R. J., kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu tarp R. J. bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjekto, susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo, tačiau šis procesas nebuvo užbaigtas dėl R. J. mirties. Teismas pažymėjo, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka, o asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų, todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai. Teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms. Teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški, tuo tarpu kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą. Netinkamas šios pareigos vykdymas neturi sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Teismas, remdamasis paveldėjimo teisnius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, konstatavo, kad ieškovės yra paveldėjusios reikalavimo teisę privatizuoti ginčo butą, esantį Laisvės al. 5-1, Kaune, lengvatinėmis sąlygomis. R. J. teisė privatizuoti ginčo butą atsirado Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A-2614 pagrindu, o ieškovių teisė - paveldėjimo teisės pagrindu. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutikdama tęsti buto, esančio Laisvės al. 5-1, Kaune, privatizavimą ir sudaryti su ieškovėmis pirkimo-pardavimo sutartį nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, paneigiančių ieškovių reikalavimo teises privatizuoti ginčo butą, t.y. nepanaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A-2614, neigdamas paveldėjimo teisės liudijimu paveldėtą reikalavimo teisę, neiniciavo proceso dėl šių paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų panaikinimo, todėl toks atsakovo elgesys rodo jo valią sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 str.). Teismas pažymėjo, kad teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo - aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą nustačiusių įstatymų pagrindinį tikslą - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovės I. A. ir V. G. yra pasinaudojusios galimybe lengvatine tvarka įsigyti butą. Ieškovė Daiva I. J. yra įgijusi butą, esantį Laisvės al. 5-3, Kaune, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė Daiva I. J. kartu su kitomis ieškovėmis yra paveldėjusi reikalavimo teisę privatizuoti ginčo butą, teismas sprendė, kad jos teisės taip pat turi būti apgintos.

8Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė (b. l. 150-153) prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21d. įsakymu Nr. A-2614 leista R. J. privatizuoti 1 kambario butą, esantį Laisvės ai. 5-1, Kaune, tačiau šis įsakymas buvo priimtas dar nežinant, kad R. J. 2008 m. liepos 14 d. mirė, t.y. šis atsakovo įsakymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių R. J., todėl privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl pareiškėjo mirties. Ieškovės, gavusios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. A-2614, žinojo, kad šis įsakymas priimtas jau po R. J. mirties, tačiau jo pagrindu išsiėmė pas notarą paveldėjimo teisės liudijimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, į tai neatsižvelgė. Ieškovė Daiva I. J. pagal LR butų privatizavimo įstatymą jau yra įsigijusi nuosavybėn butą Laisvės al. 5-3, Kaune. Todėl jai negali pereiti teisė įsigyti nuosavybėn norimas privatizuoti gyvenamąsias patalpas Laisvės al. 5-1, Kaune. Be to, ieškovės nebuvo buto Laisvės al. 5-1, Kaune, nuomininkėmis, atitinkančiomis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti 12 straipsnio sąlygas, todėl jos neturi teisės į reikalavimo privatizuoti minėtą butą patenkinimą.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės (b. l. 157-161) prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą nepakeistą. Ieškovės nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (LAT nutartys Nr. 3K-3-261/2006; Nr. 3K-3-324/2007; Nr.3K-3-548/2009) privatizavimo subjektui atlikus įstatymuose visus numatytus veiksmus, jis realizuoja savo privatizavimo teisę, t.y. įgyją ją ir turi teisę reikalauti, kad priešinga šalis (šiuo atveju Kauno miesto savivaldybė) atliktų būtinus veiksmus privatizavimo procesui užbaigti, t.y. sudarytų buto pirkimo pardavimo sutartis ir perdavimo aktus su ieškovėmis. Todėl atsakovo motyvai, jog privatizavimo procesas po R. J. mirties negalėjo būti tęsiamas ir tai, jog po jo mirties priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2614 nesukėlė teisinių pasekmių, yra niekiniai. Ieškovės paveldėjo minėtą reikalavimo teisę iš R. J., ką patvirtina byloje pateikti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą. Tai, kad atsakovas neginčijo paveldėjimo teisės liudijimų ir nepanaikino administracijos direktoriaus įsakymo, patvirtina, kad jis savo veiksmais pripažino reikalavimo teisės privatizuoti butą, esantį Laisvės ai.5-1, Kaune, egzistavimą. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovės, nebūdamos ginčo buto nuomininkėmis, negali šio buto privatizuoti LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo nustatytu pagrindu ir tęsti privatizavimo proceso, kadangi R. J., dar būdamas gyvas, įgijo reikalavimo teisę privatizuoti ginčo butą, ši teisė yra ekonominio pobūdžio ir gali būti paveldėjimo dalyku. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovės yra paveldėjusios R. J. turtinę teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį Laisvės al. 5-1, ir ši jų teisė nėra paneigta. Atsakovas klaidingai nurodo, kad privatizavimo procesas negali būti tęsiamas, kadangi R. J., dar būdamas gyvas, įgijo reikalavimo teisę privatizuoti ginčo butą. Šią teisę ieškovės paveldėjo, nes reikalavimo teisės yra civilinių santykių apyvartos objektas ir gali būti paveldimos (LR CK 5.1 str. 2 d.). Todėl ieškovėms nebuvo būtina būti ginčo buto nuomininkėms ar atitikti įstatymo keliamiems reikalavimams, kuriuos atitiko R. J.. Tai, kad Kauno miesto savivaldybė delsė atlikti techninį darbą, t.y. priimti įsakymą leisti privatizuoti butą, sudaryti buto pirkimo pardavimo sutartį, negali būti laikoma teisėtu pagrindu atsisakyti sudaryti ginčo buto pirkimo pardavimo sutartis su jo įpėdinėmis. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A-2614, kuriuo buvo leista R. J. privatizuoti 1 kambario butą, buvo skirtas išimtinai (individualiai) tik R. J., kadangi šis įsakymas buvo priimtas jau po R. J. mirties, todėl atsakovas savo veiksmais pripažino, kad R. J. buvo įgijęs reikalavimo teisę privatizuoti ginčo butą. Be to, administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-2614 leisti R. J. privatizuoti ginčo butą buvo priimtas praėjus daugiau kaip 30 dienų nuo tos dienos, kai R. J. pasirašė buto įkainojimo aktą (2008-06-11). Tokiu būdu atsakovas, pažeisdamas LR Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nepagrįstai vilkino sprendimo priėmimą.

10Apeliacinis skundas tenkintinas

111991 metais sprendžiant valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo klausimus, buvo priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriuo valstybė išsprendė valstybinio ir visuomeninio turto įsigijimo asmeninėn nuosavybėn tvarką. Asmenys, atitikę šio įstatymo reikalavimus, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais galėjo įgyvendinti teisę privatizuoti (išsipirkti) jų nuomotą būstą, atitinkantį įstatyme nustatytus pirkimo–pardavimo objekto kriterijus. Tų asmenų, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti, t. y. negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teises ir interesus šiuo metu gina 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, kurio ketvirtajame skirsnyje yra nustatyta savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka.

12Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A-2614 matyti, kad R. J. leista privatizuoti nuomotą būstą lengvatinėmis sąlygomis remiantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straispnio 1 dalies 7 punktu, t.y. kai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatas nuomininkų nuomojamas būstas negrąžinamas šio turto savininkui natūra. Toks turtas (valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, jų dalys, butai, negrąžinti natūra savininkams ar religinėms bendruomenėms) galėjo būti pirkimo-pardavimo pagal Butų privatizavimo įstatymo, galiojusio iki 2000 m. gruodžio 31 d., objektu (Įstatymo 2 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas Laisvės al. 5, Kauno miesto valdybos 1997 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 994 jos savininkui natūra nebuvo sugrąžintas (b.l. 187), taigi šio namo gyvenamosios patalpos nuomininkas R. J. įgijo teisę privatizuoti nuomojamą būstą ne pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio nuostatas, bet pagal Butų privatizavimo įstatymo numatytą tvarką ir šiame įstatyme nustatytais terminais. Pažymėtina, kad R. J. sutuoktinė (ieškovė D.I. J.), gyvenusi Laisvės al. 5-3, Kaune, tokia teise pasinaudojo ir nuomojamas patalpas privatizavo lengvatine tvarka 1998 m. birželio 30 d. (b.l. 183-185). R. J. prašymą privatizuoti patalpas padavė tik 2007 m. vasario 26 d., t.y. praleidus Butų privatizavimo įstatymu nustatytą terminą butui privatizuoti ir nesant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnyje numatytų sąlygų privatizuoti nuomotą būstą lengvatine tvarka (b.l. 11). Paminėtų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas be teisėto pagrindo priėmė 2008 m. liepos 21 d. įsakymą, leidusį R. J. privatizuoti butą Laisvės al. 5-1, kadangi tam nebuvo teisnių pagrindų, numatytų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnyje. Taigi toks administracinis aktas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pripažintinas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos (CK 1.80 str. 1 d.).

13Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A-2614 yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, nagrinėjamu atveju sukuriantis teisę konkrečiam asmeniui privatizuoti nuomojamas patalpas lengvatine tvarka. Bylos duomenimis R. J. 2008 m. liepos 14 d. mirė (b.l. 57). Taigi, įsakymas leisti privatizuoti patalpas negali sukelti teisinių pasekmių jo įpėdiniams CK 5.1 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi palikėjas iki savo mirties tokios teisės neįgijo. Todėl 2008 m. liepos 21 d. įsakymas nuo jo priėmimo dienos yra negaliojantis, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti tokį aktą negaliojančiu. Taigi šalys tokio sandorio negali patvirtinti (CK 1.78 str.1 d.).

14Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad butų privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų vienas pagrindinių tikslų - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, tačiau padarė prieštaringą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovė Daiva I. J. nors vieną kartą jau yra privatizavusi nuomotas patalpas lengvatine tvarka, tokia tvarka gali pasinaudoti ir antrą kartą remiantis paveldėjimo teisnius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Butų privatizavimo įstatymas, o jam nustojus galioti - ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, yra specialūs teisės aktai, kurių pagrindu nuomininkas ir jo šeimos nariai, vieną kartą įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto paveldėjimo būdu (Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d., Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str.).

15Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepilnai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.), sudarantį pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

16Ieškinį atmetus, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Valstybė turėjo 66,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme ir 17,55 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios, priėmus byloje naują sprendimą, priteistinos iš ieškovių (CPK 92 str, 93 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 str. 6 dalimi,

Nutarė

18Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti.

19Priteisti iš ieškovių D. I. J., a.k. ( - ) I. A., a.k. ( - ) ir V. G., a.k. ( - ) po 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

20Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. ieškovės Daiva I. J., I. A., V. G. ieškiniu (b. l. 3-4) prašė įpareigoti... 5. Reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad 1994 m. vasario 15 d. Kauno miesto... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. sprendimu (b. l. 141-145)... 7. Teismas nustatė, kad ieškovė Daiva I. J. yra R. J., mirusio 2008 m. liepos... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė (b. l. 150-153) prašė... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės (b. l. 157-161) prašė... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas... 11. 1991 metais sprendžiant valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo... 12. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 21... 13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos... 14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad butų privatizavimą... 15. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su apelianto... 16. Ieškinį atmetus, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 18. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir... 19. Priteisti iš ieškovių D. I. J., a.k. ( - ) I. A., a.k. ( - ) ir V. G., a.k.... 20. Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....