Byla 2A-1162-163/2013
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos skyrimo, globėjo paskyrimo, globos vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. V. ir atsakovo V. Z. (Z.) apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. V., V. Z., trečiajam asmeniui Saugų vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos skyrimo, globėjo paskyrimo, globos vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią R. V. ir V. Z. dukros G. Z. atžvilgiu, nustatyti nuolatinę globą (rūpybą) G. Z., nuolatinio globėjo pareigas pavesti eiti Saugų vaikų globos namams, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti globos vietoje, priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, laikinai - vieneriems metams apribojo atsakovų R. V. ir V. Z. tėvų valdžią jų dukters G. Z. atžvilgiu, nustatė jai nuolatinę globą, jos globėju paskyrė Saugų vaikų globos namus, G. Z. nuolatinės globos vietą nustatė Saugų vaikų globos namuose; priteisė iš atsakovų išlaikymą dukrai po 300 Lt iš kiekvieno kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; Saugų vaikų globos namus paskyrė G. Z. priteistų lėšų tvarkytoju; priteisė iš atsakovų po 194,07 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės ketinimą pakeisti savo gyvenimo būdą, tam skiriamas pastangas, į tėvų norą, jog vaikas augtų šeimoje, taip pat į tai, kad atsakovų ir jų dukters ryšiai nėra nutrūkę, padarė išvadą, kad tikslinga atsakovams tėvų valdžią apriboti laikinai – vieneriems metams. Teismas manė, kad per šį laikotarpį atsakovai pasitaisys ir įvykdys savo ketinimus dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą ir ateityje galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai priteisimo, įvertino vaiko amžių ir jo poreikius, atsakovų galimybę dirbti ir užsidirbti tiek, kad užtektų vaiko išlaikymui.

4Apeliaciniu skundu atsakovė R. V. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimo dalį, kuria dukters išlaikymui priteista po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ir priteisti iš jos dukters išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teigia, kad teismo priteistas išlaikymo dydis akivaizdžiai neproporcingas vaiko poreikiams ir jos turtinei padėčiai. Teismas visiškai netyrė vaiko poreikių ir jos turtinės padėties, neatsižvelgė, kad ji iš dalies darbinga, gauna tik 540 Lt neįgalumo pensiją, todėl nepajėgi mokėti vaikui teismo priteistą išlaikymą.

5Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies, dėl jo ieškinį atmesti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas nevisiškai įvertino visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė, kad dėl atsakovės kaltės jų dukra buvo paimta į Saugų vaikų globos namus. Teigia, kad yra pajėgus rūpintis vaiku, turi darbą, gauna nuolatinės pajamas, mergaitė norėtų su juo gyventi, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Mano, kad dėl teisinių žinių trūkumo ir jo advokato nedalyvavo teismo posėdyje negalėjo sau tinkamai atstovauti.

6Apeliaciniai skundai atmestini.

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

8Atsakovas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nepagrindė ir nemotyvavo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

9Apeliantas teigia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jam buvo suteikusi antrinę teisinę pagalbą ir paskyrusi advokatą jam atstovauti, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių advokatas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl mano, kad dėl teisinių žinių trūkumo negalėjo tinkamai sau atstovauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK ir CK nustatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą (CPK 51 straipsnio 3 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą. Pažymėtina, kad šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepranešė teismui, kad jam paskirtas advokatas, byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl antrinės teisinės pagalbos atsakovui suteikimo, todėl teismas visus procesinius dokumentus, taip pat ir šaukimą į teismo posėdį siuntė tik atsakovui. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat neinformavo teismo, kad jam yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas šioje byloje, kad jo atstovui buvo žinoma apie teismo posėdį. Teismo posėdžio metu šalims išaiškinus visas jų teises ir pareigas, atsakovas nepateikė prašymo, kad jis nesugebės ginti savo teisių be atstovo ir jam būtina pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese. Teismo posėdžio pirmininkas neįžvelgė, jog atsakovas be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad atsakovas turėjo galimybę laiku ir tinkamai pasirūpinti savo atstovu, taip pat pateikti prašymą, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, tačiau savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo. Nors apeliantas teigia, kad jis neturi teisinių žinių, tačiau pažymėtina, kad remiantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi atsakovas, net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, gali vesti savo bylą pats. Byloje nenustatyta, kad atsakovas privalėjo byloje turėti advokatą ir pats negalėjo sau tinkamai atstovauti.

10Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė neskundė teismo sprendimo dalies, kuria laikinai apribota jos kaip motinos valdžia, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių dėl laikino tėvo valdžios apribojimo jo dukros Gabrielės atžvilgiu. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

11Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovės kaltės, vaikas buvo paimtas iš šeimos, jis mano, kad yra pajėgus rūpintis vaiku, turi darbą, gauna nuolatines pajamas, dukra nori su juo gyventi, todėl teismas nepagrįstai laikinai apribojo jo valdžią dukros atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Bylos duomenimis, šeima dėl alkoholio vartojimo ir vaiko netinkamos priežiūros nuo 2009 m. kovo mėnesio yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, jai paskirta ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Dėl abiejų atsakovų nuolatinio girtavimo ir vaiko nepriežiūros jų dukra tris kartus buvo paimta iš šeimos, gyveno socialinės globos įstaigoje arba globos namuose, abiem atsakovam už vaiko nepriežiūrą buvo taikyta administracinė atsakomybė. Abu mergaitės tėvai išgėrę tampa agresyvus, tarpusavio konfliktus sprendžia muštynėmis, atsakovas buvo sumušęs atsakovę, dėl to ji gulėjo ligoninėje. Teisėjų kolegijos nuomone viena pagrindinių priežasčių, neleidžiančių atsakovui tinkamai vykdyti tėvo pareigas, yra jo piktnaudžiavimas alkoholiu. Visuma byloje ištirtų įrodymų neginčijamai patvirtina faktą, kad ne tik atsakovė, bet ir atsakovas nuolat vartoja alkoholį, būdami neblaivūs mušasi vaiko akivaizdoje, atsakovo namuose lankosi įtartinos reputacijos asmenys. Toks atsakovų elgesys, kuomet atsakovų dukra mato savo tėvus neblaivius, o neblaivūs būdami jie dar ir įgyvendina tėvų valdžią, pažeidžia vaiko interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ne tik atsakovė, bet ir atsakovas savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką savo dukrai, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad tik dėl atsakovės kaltės jų dukra buvo paimta iš šeimos. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ne tik atsakovė, bet ir atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir rūpintis juo. Girtavimas vaiko akivaizdoje, vaikui saugios aplinkos namuose ir šeimoje nesudarymas yra priešingas visuomenės ir vaiko interesams, pažeidžia jo teisę augti saugioje aplinkoje, o tokie tėvo veiksmai vertintini kaip tėvo valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Nors atsakovas turi būstą, darbą, gauna nuolatines pajamas, tačiau dėl piktnaudžiavimo alkoholiu jis nepajėgus tinkamai bei visapusiškai rūpintis dukra, sudaryti jai normalias auklėjimo bei saugias gyvenimo sąlygas, todėl teismui buvo pakankamas pagrindas laikinai apriboti atsakovo valdžią jo dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovas dukrą myli, su ja bendrauja ir ją lanko globos namuose, nepaneigia byloje surinktų įrodymų visumos, sudarančios pagrindą laikinai apriboti jo kaip tėvo valdžią. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas atsakovo ir jo dukros ryšiui bei jo nepaneigia, kadangi atsakovui paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo dukra (CK 3.181 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į atsakovo ketinimą pakeisti savo gyvenimo būdą, kad ateityje galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas, į tėvo norą, jog vaikas augtų šeimoje, į tai, kad atsakovo ir jo dukters ryšys nėra nutrūkęs, jie nuolat susitinka ir bendrauja, todėl pagrįstai taikė laikiną tėvo valdžios apribojimo būdą - vieneriems metams, suteikdamas pakankamą laiko tarpą atsakovui pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdą ir imtis atsakomybės dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.183 straipsnio 2 dalis).

12Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė vaiko poreikių ir jos turtinės padėties, todėl neteisingai išsprendė vaiko išlaikymo dydžio klausimą. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

13Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1-2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo klausimą. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2008 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra ne kartą konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

14Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, todėl ji nepajėgi teikti teismo priteisto išlaikymo. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (LR Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

15Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų atsakovų turtinę padėtį. Atsakovė savo sunkią padėtį grindžia tuo, kad ji yra tik iš dalies darbinga, o vienintelės jos gaunamos pajamos yra invalidumo pašalpa 540 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovė pateko dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo dukrą vykdymo. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos dukros poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo. Nors atsakovė yra tik iš dalies darbinga, tačiau būdama rūpestinga motina, kuri turi pareigą išlaikyti savo dukrą, turėtų pakeisti savo gyvenimo būdą, požiūrį ir imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti darbą, kuris atitiktų jos darbingumo lygį, ir tai suteiktų jai galimybę prie gaunamos invalidumo pašalpos gauti papildomų pajamų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji siekė susirasti darbą, tačiau dėl sveikatos jo susirasti nepavyko. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė nesiima visų būtinų veiksmų ir neišnaudoja visų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti, todėl elgiasi neatsakingai savo dukros atžvilgiu. Tokį atsakovės neveikimą kolegija vertina kaip nepateisinamą atsakomybės dėl vaiko išlaikymo ir būtinų sąlygų jam vystytis sudarymo vengimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovė gyvena pas tėvus, kurie materialiai jai padeda. Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko amžių, įvertino šalių augančio vaiko poreikius ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovės sutinkamas mokėti išlaikymo dydis – po 150 Lt yra akivaizdžiai per mažas ir negali patenkinti augančios šalių dukros poreikių, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui. Atsakovė kaip vaiko motina turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti (CK 3.156 straipsnis). Priešingu atveju aplaidžiai ir neatsakingai besielgiantiems tėvams būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai išvengti tėvų pareigų vaikams vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovės priteistas 300 Lt išlaikymo dydis yra protingas ir gali užtikrinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, todėl mažesnis išlaikymo dydis – 150 Lt, kurį sutinka mokėti atsakovė, būtų nepakankamas augančio vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui, dėl to jo mažinti dar labiau nėra pagrindo ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

16Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai