Byla 2-2741/2011
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-1884-479/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laivų technika“ ieškinį atsakovui OOO „Dimas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Laivų technika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo OOO „Dimas“ 393 673,5 Lt skolos, 15 617,67 Lt palūkanų ir 8,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovui priklausantis laivas „Dimas“ nuo 2099 m. gruodžio 1 d. yra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir jį agentuota ieškovo įmonė. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos sumokėti už laivo agentavimo paslaugas, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo skolą, palūkanas bei procesines palūkanas.

5Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuotas OOO „Dimas“ nuosavybės teise priklausantis laivas „Dimas“, kuris prišvartuotas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, uždraudžiant laivui išplaukti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei uždraudžiant laivą parduoti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeiti, kitaip apsunkinti, iš esmės sumažinti jo vertę ar supjaustyti į metalo laižą.

6Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, panaikintas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi taikytas areštas laivui „Dimas“, ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuotos atsakovo 161 073 Lt piniginės lėšos, kurios bus sumokėtos antstolei laivo „Dimas“ realizavimo procese, bei ieškovo UAB „Laivų technika“ 248 218 Lt išieškojimui užtikrinti areštuotas laivas „Artic Wolf“, priklausantis OOO „Dimas“.

72011 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, priimti atsakovo atsiliepimą ir ieškinį palikti nenagrinėtą, nes atsakovui iškelta bankroto byla.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovo prašymus tenkino, teismas atnaujino terminą atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį, atsiliepimą priėmė ir paliko nenaginėtą ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi.

10Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys apie tai, jog atsakovui adresuoti dokumentai įteikti laivo „Dimas“ kapitonui, todėl teismas padarė išvadą, kad laivo kapitonas procesinius dokumentus priėmė ir juos perdavė atsakovui. Įvertinęs tai, kad atsakovas yra užsienyje veikianti įmonė, terminas atsiliepimui pateikti praleistas nežymiai, teismas sprendė, kad yra tikslinga atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti bei atsakovo atsiliepimą priimti.

11Teismas nurodė, kad atsakovui 2010 m. balandžio 13 d. Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražo teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla, dėl to kreditiniai reikalavimai turi būti pareiškiami teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams ir tikslinga ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 782 str.). Teismas taip pat nurodė, kad palikus ieškinį nenagrinėtą, laikinosios apsaugos priemonės nėra reikalingos ir jos panaikinamos (CPK 150 str.). Teismo nuomone, kadangi laivas „Dimas“ pagal atsakovo pateiktus įrodymus yra įkeistas bankui, veikiančiam Rusijos Federacijoje, ir jau yra priimta Rusijos Federacijos teismo nutartis dėl išieškojimo nukreipimo į šį laivą, atsakovas turi teisę kreiptis CPK nustatyta tvarka dėl Rusijos Federacijoje priimto sprendimo pripažinimo Lietuvoje bei vykdymo veiksmų sustabdymo.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Laivų technika“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vienas iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų yra tarptautinės teisės prioriteto prieš nacionalinę teisę principas, o tai reiškia, jog jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Dėl valstybės pareigos laikytis prisiimtų tarptautinės teisės įsipareigojimų ir tarptautinės teisės nuostatų yra ne kartą pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
  2. Teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą, Teismas ieškovo ieškinį priėmė kaip teismingą bei tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo manymu, teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nagrinėti ieškinį kaip teismingą, nes pagal 1952 m. Tarptautinės konvencijos „Dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo“ (toliau – Konvencija) 7 straipsnį šalies, kurioje areštuotas laivas, teismas gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu šalyje, kur areštuotas laivas, ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba pagrindinę verslo vietą. Teismo 2011 m. birželio 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimis buvo areštuoti atsakovui priklausantys laivai „Dimas“ ir „Arctic Wolf“, kurie stovi Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo buveinė yra Klaipėdoje, darytina išvada, jog kompetenciją nagrinėti bylą iš esmės turi Lietuvos Respublikos teismas. Nors atsakovas nurodo, kad teismas neturi kompetencijos nagrinėti ieškovo pareikšto ieškinio, nes atsakovas Lietuvoje neturi nei valdymo organų, nei filialų, nei atstovybių, o Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos dvišalės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) 21 straipsnyje numatyta, kad susitariančios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilinius ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jei šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas, pažymėtina, kad ši Dvišalė sutartis sudaryta dar 1992 m. liepos 21 d. Tuo tarpu Rusijos Federacija nuo 1999 m. balandžio 29 d. tapo Konvencijos dalyve, o Lietuvos Respublika šią Konvenciją ratifikavo 2002 m. kovo 26 d.. Taigi Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija po Dvišalės sutarties sudarymo, pasirašydamos Konvenciją, pripažino, kad bylose, kuriose ieškovas turi jūrinį reikalavimą, bus taikomos ne Dvišalės sutarties, o Konvencijos nuostatos. Be to, Konvencija Dvišalės sutarties atžvilgiu vertintina kaip lex specialis, todėl šioje byloje sprendžiant jurisdikcijos klausimą, turi būti taikoma ne Dvišalės sutarties 21 straipsnis, o Konvencijos 7 straipsnis. Taigi ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo yra teismingas Lietuvos teismui, nes tokį teismingumą numato Konvencija.
  3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byla jam neteisminga, nes atsakovui iškelta bankroto byla. Pirma, Konvencija nenumato jokių jurisdikcijos išlygų atsakovo bankroto atveju. Antra, ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies norma ar analogiškos CPK normos neturi viršenybės prieš Konvenciją, kuri nenumato jokių jurisdikcijos išlygų atsakovo bankroto atveju. Trečia, net jei būtų galima teigti, jog bylą teismingas nagrinėti atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis teismas, teismas pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą, 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą, privalėjo bylą sustabdyti ir perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Ketvirta, Lietuvos Respublikos teisme išnagrinėjus bylą bei patenkinus ieškovo reikalavimą, kitų bankrutuojančio atsakovo kreditorių interesai nebūtų pažeisti, nes 1993 m. Tarptautinės Konvencijos „Dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų“, 12 straipsnio 2 dalimi numatyta, jog iš pardavus laivą gaunamų pajamų pirmiausia apmokamos dėl laivo arešto ar konfiskavimo ir vėlesnio pardavimo susidariusios sąnaudos ir išlaidos (tokios sąnaudos ir išlaidos apima eksploatacinę laivo priežiūrą). Taigi ieškovo reikalavimas turės būti tenkinamas pirmiausia iš visų kreditorių reikalavimų, nepaisant to, kad laivas yra įkeistas ar yra kitų bankrutuojančio atsakovo kreditorių. Penkta, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nes vieningą teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis savo ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.
  4. Teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtu, nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, atsakovas jau ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu, darytina išvada, kad atsakovas turi nemažai kitų kreditorių ir yra nemokus. Pagal 1993 m. Tarptautinę Konvenciją „Dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų“ ieškovas turi teisę pirma eile iš parduoto laivo patenkinti savo pareikštus reikalavimus, todėl būtina palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas OOO „Dimas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio turinys neteisingai aiškinamas kaip privaloma sąlyga, jog teismai ne gali, o turi neginčytiną kompetenciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad teismai (šiuo atveju Lietuvos teismai) gali (tačiau neprivalo) nagrinėti bylą iš esmės. Tokiu atveju analizuotinas kitų reikšmingą aplinkybių vaidmuo, sprendžiant teismingumo klausimą. Turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei priskiriamas teismo, kuris iškėlė įmonei bankroto bylą, jurisdikcijai, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apelianto argumentai, kad 1952 m. Konvencija neturi jokių jurisdikcijos išlygų atsakovo bankroto atveju, atmestini tais pačiais pagrindais, kaip ir argumentai dėl Konvencijos 7 straipsnio taikymo galimumo ar privalomumo. Lietuvos teismai galėtų (bet neprivalėjo) nagrinėti šią bylą, jei nebūtų iškelta bankroto byla kitame teisme.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo UAB „Laivų technika“ ieškinys atsakovui OOO „Dimas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo paliktas nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

18Lietuvos Respublika 1952 m. Konvenciją ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-802 (Konvencija įsigaliojo nuo 2002 m. gegužės 4 d.). Rusijos Federacija prie 1952 m. Konvencijos prisijungė 1999 m. sausio 6 d. federaliniu įstatymu Nr. 13-FZ (? 13-??). 1952 m. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad 1952 m. Konvencijos nuostatos taikomos visiems laivams, plaukiojantiems su susitariančiosios valstybės vėliava (lot. lex flagi, aptariamu atveju – Rusijos Federacijos), bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje.

191952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punkte sakoma, kad šalies, kurioje areštuotas laivas, teismai (nagrinėjamu atveju Lietuvos teismai) gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas. Jūrinis reikalavimas apibrėžiamas kaip reikalavimas, pareikštas dėl locmano paslaugų, gaminių ir medžiagų, pristatytų į laivą ir skirtų jo eksploatacijai ar priežiūrai, laivo statymo, remonto, įrengimo arba mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi dokais, laivo kapitono išlaidų, įskaitant krovinių siuntėjų, laivo frachtuotojų ar agentų išlaidų laivo ar jo savininko vardu (1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies j-n punktai). Taigi pagal 1952 m. Konvencijos nuostatas ieškovas laikytinas turinčiu jūrinį reikalavimą, o Lietuvos teismai iš principo gali (tačiau neprivalo) nagrinėti jūrinį reikalavimą iš esmės.

20Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui 2010 m. balandžio 13 d. Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražo teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 782 str). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

21Pagal CPK 782 straipsnio nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o tuo atveju, jei teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimams paliekamas nenagrinėtas. Kaip minėta, 1952 m. Konvencijos 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada šalies, kurioje buvo areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės (tačiau neprivalo). Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad atsakovui Rusijos Federacijos Omsko srities arbitražo teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla (įvestas išorinis valdymas) (118-124 b. l.). Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Panašiai numato ir Rusijos Federalinio įstatymo „Dėl nemokumo (bankroto)“ 75 straipsnis – kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus skolininkui bet kuriuo momentu išorinio valdymo metu. Išorinis valdytojas nagrinėja kreditorių reikalavimus ir pagal jų nagrinėjimo rezultatus daro atitinkamą įrašą kreditorių reikalavimų rejestre. Prieštaravimus dėl išorinio valdytojo rezultatų, gautų išnagrinėjus kreditorių reikalavimus, kreditorius gali pareikšti arbitražo teismui (taip Rusijos Federacijoje vadinamas valstybinis teismas), nagrinėjančiam bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimas sukelia erga omnes padarinius, t. y. įmonės nemokumo faktas sukelia teisines pasekmes ne tik toje byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iškėlus bankroto bylą įmonei, veikiančiai Rusijos Federacijoje, kreditoriniai reikalavimai turi būti pareiškiami teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo UAB „Laivų technika“ ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismui.

22Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1545/2011.

23Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti dėl netinkamo teisės normų aiškinimo.

24Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtu, nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, pradėjus skolininko bankroto procedūrą, ginčas turi būti nagrinėjamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Rusijos Federalinio įstatymo „Dėl nemokumo (bankroto) 69 straipsnyje įtvirtintos išorinio valdymo įvedimo pasekmės. Jis numato, kad įvedus išorinį valdymą anuliuojamos anksčiau taikytos priemonės dėl kreditorių reikalavimų užtikrinimo. Tai susiję su tuo, kad įvedus išorinį valdymą kartu nutrūksta skolininko valdymo organų įgaliojimai - jie perleidžiami išoriniam valdytojui, taip pat įvedamas moratoriumas kreditorių reikalavimams pagal piniginius įsipareigojimus ir privalomų skolininko mokėjimų patenkinimui. Todėl tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų paliktos galioti, o ieškovo jūrinio reikalavimo teisė į atsakovą būtų pripažinta pagrįsta, ieškovas negalėtų pretenduoti atgauti savo reikalavimo patenkinimą iš areštuoto laivo, apeidamas kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius.

25Ieškovas 2011 m. lapkričio 17 d. faksu (2011 m. lapkričio 21 d. reg. paštu) Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus prie atskirojo skundo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, pildyti (keisti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 338, 323 str.). Šis įstatyminis draudimas liečia ir paaiškinimus raštu.

26Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Laivų technika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi patenkintas... 6. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi laikinosios... 7. 2011 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo prašymas... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsakovo... 10. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys apie tai, jog atsakovui adresuoti... 11. Teismas nurodė, kad atsakovui 2010 m. balandžio 13 d. Rusijos Federacijos... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Laivų technika“ prašo panaikinti... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas OOO „Dimas“ prašo skundą... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 18. Lietuvos Respublika 1952 m. Konvenciją ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu... 19. 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punkte sakoma, kad šalies, kurioje... 20. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad... 21. Pagal CPK 782 straipsnio nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti dėl... 24. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, palikęs ieškinį... 25. Ieškovas 2011 m. lapkričio 17 d. faksu (2011 m. lapkričio 21 d. reg. paštu)... 26. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti...