Byla 2-265/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1609-230/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Parex bankas“ ieškinį atsakovei B. J., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Nidulus“, dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB ,,Parex bankas“ 2009 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. J. , prašydamas priteisti iš atsakovės 617 154,77 eurų skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei 25 309,12 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 13 d. su trečiuoju asmeniu skolininku UAB „Nidulus“ sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią suteikė minėtai bendrovei 3 100 000 Lt dydžio kreditą, kurį kredito gavėjas turėjo grąžinti iki 2010 m. rugsėjo 12 d. Skolininko prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, be to, atsakovė B. J. 2007 m. rugsėjo 17 d. laidavimo sutartimi įsipareigojo kaip solidari skolininkė atsakyti Bankui visu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu skolininkas UAB „Nidulus“ laiku ir tinkamai nevykdys prievolių pagal minėtą kreditavimo sutartį. 2008 m. vasario 15 d. susitarimu kredito valiuta buvo pakeista iš litų į eurus. Ieškovo teigimu, skolininkas UAB „Nidulus“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, todėl Bankas 2008 m. gruodžio 18 d. nutraukė šią sutartį, o skolą privalo grąžinti laiduotoja atsakovė.

4Atsakovė B. J. ir trečiasis asmuo UAB ,,Nidulus“ 2009 m. gegužės 13 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Nidulus“ negali būti laikomas pažeidusiu savo prievoles pagal kreditavimo sutartį, todėl Bankas neturėjo pagrindo šią sutartį nutraukti ir reikalauti skolos grąžinimo. Skolininkui nepažeidus savo prievolių, nekyla ir laiduotojos atsakomybė pagal laidavimo sutartį. Pateiktą atsiliepimą į ieškinį pasirašė atsakovė B. J. ir UAB ,,Nidulus“ generalinis direktorius G. J. (b. l. 57).

5Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2009 m. birželio 17 d. Teismo šaukimas apie šį posėdį buvo įteiktas 2009 m. birželio 2 d. atsakovės sutuoktiniui G. J. (b. l. 104). Taip pat teismo šaukimas 2009 m. birželio 2 d. įteiktas UAB ,,Nidulus“ atstovui (b. l. 105).

6Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad atsakovei apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką pranešta nustatyta tvarka (CPK 123 str. 3 d., 124 str. 1 d.), tačiau ji be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvyko ir negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (CPK 230 str. 2 d.).

7Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti skolininkui UAB ,,Nidulus“ skirti įspėjimai patvirtina, jog kredito gavėjas nuo 2008 m. balandžio 4 d. pradėjo nebevykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį – nemokėjo įsipareigojimo mokesčių, palūkanų, delspinigių. Todėl, teismo nuomone, ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą kreditą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis mokėtinomis pagal sutartį sumomis (kreditavimo sutarties 9.1, 9.1.1, 9.1.2 p.), ką Bankas padarė 2008 m. gruodžio 18 d. pranešimu ir apie tai pranešė laiduotojai atsakovei. Teismo teigimu, skolininkui nevykdant prievolių, ieškovas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo ir iš laiduotojos, kaip solidarios bendraskolės (laidavimo sutarties 3.1, 3.2 p., CK 6.81 str.). Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, jog sutartį pažeidė kreditorius, nebuvo įrodyti, todėl nesudarė pagrindo atmesti ieškinį.

8Atsakovė B. J. 2009 m. liepos 7 d. pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į CK 4.193 straipsnio pirmąją dalį, kurią sistemiškai aiškinant su CK 6.6. straipsnio ketvirtosios dalies ir 6.81 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, darytina išvada, kad hipotekos kreditorius reikalavimo patenkinimą pirmiausia gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu įkeistas turtas parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to jis gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko ar laiduotojo turto įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovės teigimu, užtikrinant kredito grąžinimą UAB „Nidulus“ įkeitė nuosavybės teise jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, šio turto vertė šalių susitarimu 1 074 546 Lt suma viršija teismo sprendimu iš atsakovės priteistą sumą. Ieškovui pradėjus priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto, Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi įkeistą turtą areštavo, tačiau ieškovas nesikreipė dėl įkeisto ir areštuoto turto pardavimo iš varžytynių. Atsakovės nuomone, kadangi ieškovas neįgyvendino savo teisės parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, jis neturi teisės reikalauti, kad UAB „Nidulus“ skola būtų išieškota iš atsakovės kaip laiduotojos.

9Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas sprendė, jog atsakovė nenurodė teismui jokių argumentų dėl jos neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, o jos teiginiai dėl sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nesudaro pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlikto formalų net tik ieškovo, bet ir atsakovės pateiktų įrodymų tyrimą, tačiau atsakovė neįrodė savo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, kad kreditorius pažeidė sutartimi prisiimtas prievoles. Teismas taip pat atmetė atsakovės teiginius, jog sprendimas už akių prieštarauja CK 4.193 straipsnio nuostatai, nurodydamas, kad laiduotojos atsakovės ir skolininko UAB ,,Nidulus” atsakomybė ieškovui yra solidari (CK 6.81 str., 6.6 str. 4 d.). Remiantis CK 6.83 straipsnio pirmąja dalimi, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, taip pat ir hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad skolininkas prievolę įvykdytų iš hipoteka įkeisto turto, todėl, teismo teigimu, atsakovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.83 str. 4 d.).

10Atskiruoju skundu atsakovė B. J. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą už akių, o bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

111. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo šaukimas buvo įteiktas ne atsakovei, o jos sutuoktiniui, tačiau pastarasis neįvykdė savo pareigos perduoti šaukimą atsakovei, todėl atsakovė į posėdį neatvyko ne savo valia, o dėl objektyvaus nežinojimo apie jį. Procesinio dokumento neįteikimas adresatui dėl kito asmens kaltės laikomas svarbia priežastimi peržiūrėti sprendimą už akių. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ji piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą.

122. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo sprendimo už akių pagrįstumu leidžia abejoti tai, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.193 straipsnio pirmąją dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, tai yra neįkeisto, turto, atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008, 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-573/2004, 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Nagrinėjamoje byloje kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas yra pilnai užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškovo reikalaujamą priteisti sumą, hipoteka.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB ,,Parex bankas“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes atsakovė be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį ir nenurodė aplinkybių, leidžiančių abejoti priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Banko nuomone, apeliantės nurodoma teismų praktika neturi nieko bendra su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, kai ieškinio reikalavimas reiškiamas ne pagrindiam skolininkui, o solidariam bendraskoliui – laiduotojui. Įstatymai numato, jog prievolės užtikrinimui gali būti taikomos kelios užtikrinimo priemonės, tačiau nenumatomas tokių priemonių eiliškumas. Banko ir atsakovės sudarytoje laidavimo sutartyje numatyta, kad Bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Be to, pagrindiniam skolininkui UAB ,,Solestina“ (buvusi UAB ,,Nidulus“) yra iškelta bankroto byla, todėl išieškojimas iš įkeisto turto nėra galimas. Bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui nepanaikina laiduotojo atsakomybės ir neužkerta kelio kreditoriui reikšti ieškinį teisme dėl skolos priteisimo iš laiduotojo.

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos ir, atmesdamas šį atsakovės pareiškimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

16Dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių

17Viena iš būtinų sprendimo už akių priėmimo sąlygų yra šalies nesirūpinimas proceso eiga, kai šalis ar jos atstovas dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, nedalyvavo teismo posėdyje, nors apie šį posėdį jai buvo tinkamai pranešta.

18Atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių jos nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių (b. l. 113-116), o su tuo susijusius argumentus dėsto tik savo atskirajame skunde (b. l. 144-147). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, pagal CPK 306 straipsnio antrosios dalies nuostatas, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodomi argumentai susiję su tinkamu pranešimu šaliai apie teismo posėdį, tai yra su šalies teise dalyvauti teisminiame procese, o apeliacinės instancijos teismas privalo išnagrinėti atskirojo skundo argumentus, šios aplinkybės turėtų būti tiriamos nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 302, 320 str.).

19Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė teigia, kad į teismo posėdį neatvyko ne dėl savo kaltės esant svarbioms tokio neatvykimo priežastims, nes šaukimas į šį teismo posėdį buvo įteiktas jos sutuoktiniui, o ne jai asmeniškai, tačiau sutuoktinis jo apeliantei neperdavė.

20Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliantės argumentai neduoda pagrindo pripažinti jos nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių svarbiomis (CPK 185 str.). Pirma, pagal CPK 123 straipsnio trečiąją dalį, jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą byloje. Nagrinėjamu atveju tokio priešingo apeliantės sutuoktinio suinteresuotumo byloje nėra nustatyta, todėl toks teismo šaukimo įteikimas laikomas tinkamu. Dokumentus įteikus šeimos nariui, nėra aktualūs šeimos narių tarpusavio santykiai ir dokumentus priėmusio asmens tinkamas jo pareigos informuoti asmenį, kuriam dokumentai skirti, įvykdymas (CPK 185 str.).

21Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė dar 2009 m. gegužės 13 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Taigi jai buvo žinoma apie pradėtą teismo procesą, todėl ji taip pat turėjo pareigą rūpintis proceso skatinimu ir juo domėtis (CPK 7 str.). Atsižvelgiant į šiuolaikines komunikacijos priemones, tokia pareiga yra lengvai įvykdoma.

22Trečia, kaip matyti iš atsakovės bei trečiojo asmens UAB ,,Nidulus“ pateikto bendro atsiliepimo į ieškinį, trečiojo asmens vardu veikė bendrovės direktorius G. J. . Atsakovei skirtas teismo šaukimas buvo taip pat įteiktas apeliantės sutuoktiniui G. J. . Šaukimas tinkamai buvo įteiktas ir trečiajam asmeniui UAB ,,Nidulus“. Taigi yra pagrindas manyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo bendrai formavo savo procesinę poziciją byloje, trečiajam asmeniui buvo tinkamai pranešta, tačiau jis taip pat nedalyvavo teismo posėdyje.

23Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis laikė nesvarbiomis (CPK 288, 185 str.).

24Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo

25Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, sprendė, jog atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra laikė, jog nėra ir antrosios sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje.

26Kaip žinoma, pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu net formalus įrodymų vertinimas nesuteikia pagrindo tenkinti ieškinį, tokį ieškinį sprendimu už akių būtina atmesti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamo sprendimo, atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skolininkas nepažeidė kredito sutarties, todėl ieškovas negalėjo jos nutraukti ir reikalauti grąžinti skolą. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, ištyrė byloje esančius įrodymus, ir konstatavo, jog atsakovė šių savo teiginių neįrodė.

27Tuo tarpu tiek savo prašymą peržiūrėti teismo sprendimą už akių, tiek atskirąjį skundą atsakovė grindžia kitokio pobūdžio argumentais, susijusiais su teisės normų, reglamentuojančių laidavimo teisinius santykius, aiškinimu.

28Kaip minėta, atsakovė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai taikė CK 4.193 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, pagal kurią hipotekos kreditorius reikalavimo patenkinimą pirmiausia gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu įkeistas turtas parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to jis gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko ar laiduotojo turto įstatymo nustatyta tvarka. Taigi atsakovė iš esmės kelia teisės aiškinimo klausimus.

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai išaiškino minėtus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, nurodydamas, jog nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 185 str.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai, o jei jų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.81 str., 6.6 str. 4 d.).

30Kaip žinoma, laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių užtikrinimo priemonės, todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais būdais, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu naudotis, tai yra gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris asmuo – tiek laiduotojas, tiek įkaito davėjas, tiek abu kartu. Dėl to, apeliantei nepateikus įrodymų, jog reikalavimas ar jo dalis yra įvykdyta, vien aplinkybė, kad Bankui yra įkeistas skolininko turtas, neužkerta kelio Bankui reikalauti prievolės įvykdymo ir iš laiduotojo. Kreditoriui gavus visą ar dalį savo reikalavimo patenkinimo iš skolininko ar pardavus įkeistą jo turtą, atitinkamai būtų sumažinami kreditoriniai reikalavimai laiduotojui, ir atvirkščiai (CK 6.83 str.). Taigi apeliantei neįrodžius, jog dalis skolos yra padengta iš įkeisto turto, aplinkybė, kad Banko reikalavimas yra užtikrintas turto hipoteka, nėra pagrindas atmesti Banko reikalavimą (CPK 178 str.).

31Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas AB ,,Parex bankas“ 2009 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą su... 4. Atsakovė B. J. ir trečiasis asmuo UAB ,,Nidulus“ 2009 m. gegužės 13 d.... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi paskyrė... 6. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą už akių,... 7. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti skolininkui UAB ,,Nidulus“ skirti... 8. Atsakovė B. J. 2009 m. liepos 7 d. pateikė prašymą dėl sprendimo už akių... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė atsakovės... 10. Atskiruoju skundu atsakovė B. J. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti,... 11. 1. Nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantė į parengiamąjį teismo posėdį... 12. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB ,,Parex bankas“ prašo... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas... 16. Dėl atsakovės neatvykimo į teismo posėdį priežasčių... 17. Viena iš būtinų sprendimo už akių priėmimo sąlygų yra šalies... 18. Atsakovė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė... 19. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė teigia, kad į teismo posėdį... 20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie apeliantės argumentai neduoda... 21. Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė dar 2009 m. gegužės 13 d.... 22. Trečia, kaip matyti iš atsakovės bei trečiojo asmens UAB ,,Nidulus“... 23. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas... 24. Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo... 25. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių,... 26. Kaip žinoma, pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą... 27. Tuo tarpu tiek savo prašymą peržiūrėti teismo sprendimą už akių, tiek... 28. Kaip minėta, atsakovė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių,... 29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios... 30. Kaip žinoma, laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių... 31. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu... 33. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą....