Byla e2A-414-896/2018
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PARADIS LIFTAI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrove „Kongera“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šalys 2017 m. sausio 27 d. sudarė įrenginių tiekimo–montavimo sutartį. Sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2017 m. birželio 2 d. pateikti, sumontuoti ir priduoti keleivinį liftą objekte, esančiame ( - ), Klaipėdoje, o atsakovė įsipareigojo likus 6 savaitėms iki 2017 m. birželio 2 d. paruošti ir perduoti ieškovei darbų frontą, reikalingą keleivinio lifto montavimo darbams atlikti (sutarties 1., 4.1., 4.3. punktai). Sutartyje šalys numatė, kad atsakovei vėluojant darbų frontą ieškovei perduoti daugiau kaip vieną mėnesį, atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti sutarties kainos dalį, lygią keleivinio lifto kainai (sutarties 4.1., 4.3. punktai). Atsakovė 2017 m. gegužės 10 d. raštu informavo ieškovę, kad darbų frontą ieškovei ketina perduoti 2017 metų 27-28 savaitės dienomis (nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 2 d.). Ieškovė 2017 m. birželio 19 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 26 200 Eur sumai už liftą Orona 3G 1015, atsakovė sąskaitą turėjo apmokėti iki 2017 m. birželio 23 d. Ieškovė UAB „PARADIS LIFTAI“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kongera“ 21 200 Eur skolos, 418,48 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Kongera“ ieškovei UAB „PARADIS LIFTAI“ 21 200 Eur skolos, 418,62 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 781 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti 2017 m. rugpjūčio 22 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir atleisti atsakovę nuo prievolės sumokėti ieškovei sutarties kainos dalį, lygią lifto kainai, vykdymo. Ieškovės turimas liftas neatitinka naujo standarto, todėl nėra aiški sutarties įvykdymo galimybė iš ieškovės pusės, tad atsakovė turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „PARADIS LIFTAI“ ieškinį atsakovei UAB „Kongera“ dėl skolos priteisimo, priteisė iš atsakovės UAB „Kongera“ ieškovei UAB „PARADIS LIFTAI“ 400 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2017 m. sausio 27 d. sudarytos įrenginių tiekimo–montavimo sutarties 4.2. punktą ieškovė liftą turėjo atgabenti į objektą ir pradėti jo montavimo darbus, tik prieš tai atsakovei įvykdžius sutarties 3.2.1., 3.2.2., ir 4.1. punktuose numatytus savo įsipareigojimus, t. y. sumokėjus ieškovei 23 634 Eur sumą ir iki 2017 m. balandžio 21 d. perdavus darbų frontą. Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi tik 5 000 Eur sumą, atsakovė iki 2017 m. spalio 20 d. ieškovei nėra perdavusi darbų fronto. Teismas padarė išvadą, kad lifto montavimo darbai nebuvo pradėti dėl atsakovės kaltės, o ne ieškovės. Teismas nustatė, kad lifto kaina be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra 26 200 Eur, o darbų kaina 3 680 Eur be PVM, t. y. lifto kaina daugiau nei septynis kartus viršija pagal sutartį atliekamų darbų kainą, todėl atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, teismas šalių 2017 m. sausio 27 d. sudarytą sutartį laikė pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš sudarant sutartį šalys dėl konkretaus lifto pirkimo derėjosi žodžiu, buvo aptartas liftų gaminimo standarto pasikeitimas, atsakovė pasirinko liftą, kuris buvo pagamintas pagal tuo metu galiojusį standartą, nes jis buvo pigesnis. Iš sutarties priedo Nr. 1 „Įrenginių specifikacija“ nustatė, kad šalys detaliai aptarė, kokį liftą atsakovė įsigyja iš ieškovės pagal 2017 m. sausio 27 d. sutartį. Ginčo lifto brėžiniai buvo suderinti su atsakove ir patvirtinti atsakovės statybos vadovo A. J., šias aplinkybes patvirtino byloje esantys lifto brėžiniai su žymomis „Suderinta“ ir elektroninis šalių susirašinėjimas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės turimas liftas atitinka šalių 2017 m. sausio 27 d. sutartyje nustatytus lifto kriterijus ir reikalavimus. Teismas konstatavo, kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl pačios atsakovės kaltės – nesumokėjus ieškovei visos pinigų sumos pagal sutartį ir sutartyje nustatytu terminu ieškovei neperdavus darbų fronto. Teismas atsakovės argumentus, kad ji turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, nes ieškovės turimas liftas neatitinka pasikeitusio lifto gaminimo standarto ir kad nėra aišku, ar ieškovė įvykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atmetė kaip visiškai nepagrįstus. Ieškovė 2017 m. gegužės 10 d. raštu informavo atsakovę apie liftų gaminimo standartų pasikeitimą. Teismas laikė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovės turimas liftas galimai neatitinka pasikeitusio liftų gaminimo standarto, byloje neturi teisinės reikšmės, nes šalys 2017 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė dėl lifto pirkimo ir pardavimo, kuris buvo pagamintas pagal sutarties sudarymo metu galiojusį standartą. Teismas pažymėjo, kad atsakovei netinkamai vykdant sutartį, jai pačiai tenka rizika dėl tolimesnio sutarties tinkamo vykdymo. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų padariusi esminių sutarties pažeidimų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo prievolės sumokėti ieškovei sutarties kainos dalį, lygią lifto kainai, vykdymo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kongera“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, atleisti atsakovę nuo prievolės sumokėti ieškovei sutarties kainos dalį lygią įrenginio kainai vykdymo, priteisti atsakovei iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė sutartimi įsipareigojo atsakovei ne tik kokybiškai ir laiku atlikti lifto montavimo darbus, bet tuo pačiu įsipareigojo šį liftą priduoti akredituotai potencialiai pavojingų įrengimų priežiūros tarnybai. Šalių sudaryta sutartis yra statybos rangos sutartis, kurios vykdymas šiuo metu nėra galimas dėl pasikeitusio standarto. Pati ieškovė savo ieškinyje pripažįsta faktą ir pateikė teismui įrodymus, kad 2017 m. gegužės 10 d. raštu „Dėl lifto montavimo darbų objekte ( - )“ atsakovė pranešė ieškovei, kad lifto montavimui darbų frontą atsakovė planuoja perduoti 2017 metų 27-28 savaitės dienomis, o ieškovė pateikė atsakovei 2017 m. gegužės 10 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad pagal sutartį lifto montavimo pabaiga ir pridavimas Tarnybai negali būti vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 27 d., nes įsigalioja naujas liftus reglamentuojantis standartas (EN81-20), kurio turimas liftas neatitiks, nes yra pagamintas pagal galiojantį (EN81-1). Iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. nesumontavus lifto ir įsigaliojus naujam liftus reglamentuojančiam standartui (EN81-20), šiuo metu pagal apeliantės užsakymą nupirktas liftas nebeatitinka šiuo metu galiojančio standarto ir nėra aišku ar ieškovė sugebės tinkamai įvykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus priduoti akredituotai potencialiai pavojingų įrengimų priežiūros tarnybai keleivinį liftą Orona 3G 1015. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra jokių sąlygų, kad lifto montavimo pabaiga ir pridavimas Tarnybai negali būti vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 27 d., nėra jokių nuorodų į galiojančius standartus ir neaptartos sąlygos, kurios turėtų būti taikomos standartams pasikeitus. Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo, todėl atsakovė prašo teismą atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo CK 6.64 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Ieškovė UAB „PARADIS LIFTAI“, atstovaujama advokato Ario Damušio, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovės apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi skunde nenurodytos kokios konkrečios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą bei kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Atsakovė pakartotinai išdėstė aplinkybes, dėl kurių išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo sutartį pirkimo–pardavimo sutartimi, nes sutarties esmė yra lifto pirkimas ir pardavimas, o darbai dėl kurių susitarė sutartyje atsakovė ir ieškovė yra tik šalutinės standartinio pobūdžio procedūros, kurias turi atlikti ieškovė parduodant liftus. CK įtvirtintas parduodamo daikto reikalavimams taikomas reglamentavimas reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartimi parduodamas daiktas turi atitikti sutartyje numatytus kriterijus. Atsakovei buvo žinoma, kad sutarties pagrindu bus perkamas liftas, kuris bus pagamintas pagal (EN 81-1) standartą. Tokia lifto savybė atsakovei tiko, tai patvirtina atsakovės statybos vadovo A. J. parašu patvirtinti brėžiniai, kuriuose aiškiai įtvirtinta, kad liftas bus pagamintas pagal (EN 81-1) standartą. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl tokios lifto savybės ir tik tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovės, išsakė nuomonę, kad liftas pagamintas pagal (EN 81-1) standartą jai yra netinkamas. Atsakovė savo netinkamu įsipareigojimų vykdymu bando išvengti tiek savo tolesnio sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tiek savo atsakomybės už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Nuo pat sutarties sudarymo ieškovė visus savo pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdė laiku ir tinkamai, įsigijo ir laikė liftą ieškovei priklausančiame sandėlyje, derino lifto montavimo datą su atsakove, informavo apie grėsmę dėl galiojančio standarto pasibaigimo, o atsakovė nuo pat pradžių vengė savo sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimo ir nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Atsakovei, nuo pat sutarties sudarymo pradžios netinkamai vykdant sutartį, tenka rizika dėl tolimesnio sutarties tinkamo vykdymo. Atsakovė pažeidė sutartyje numatytų avansinių mokėjimų mokėjimo tvarką, neperdavė darbų fronto lifto montavimo darbams atlikti laiku. Būtent dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo ieškovė negalėjo pradėti lifto montavimo darbų, nes ieškovė lifto montavimą galėjo pradėti atlikti tik tuomet, kai atsakovė su ieškove būtų suderinusi lifto priėmimo ir darbų fronto perdavimo tikslią datą. Atsakovė prarado galimybę remtis CK nuostatomis, kurios šalina jos pareigą apmokėti sutarties kainos dalį lygią lifto kainai, remiantis ta aplinkybe, kad ieškovė neįgyvendina savo įsipareigojimų pagal sutartį, kadangi ieškovė šių įsipareigojimų iki šiol negali įgyvendinti išimtinai dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovės priteista skola, delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad šalių sudaryta sutartis yra statybos rangos sutartis, teismas nepasisakė, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra jokių sąlygų, kad lifto montavimo pabaiga ir pridavimas Tarnybai negali būti vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 27 d., nėra jokių nuorodų į galiojančius standartus ir neaptartos sąlygos, kurios turėtų būti taikomos standartams pasikeitus, kreditoriui pažeidus prievolę, prašo teismą atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo CK 6.64 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Nustatyta, kad šalys 2017 m. sausio 27 d. sudarė įrenginių tiekimo–montavimo sutartį. Sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2017 m. birželio 2 d. pateikti, sumontuoti ir priduoti keleivinį liftą objekte, esančiame ( - ), Klaipėdoje, o atsakovė įsipareigojo likus 6 savaitėms iki 2017 m. birželio 2 d. paruošti ir perduoti ieškovei darbų frontą, reikalingą keleivinio lifto montavimo darbams atlikti (sutarties 1., 4.1., 4.3. punktai). Sutartyje šalys numatė, kad atsakovei vėluojant darbų frontą ieškovei perduoti daugiau kaip vieną mėnesį, atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti sutarties kainos dalį, lygią keleivinio lifto kainai (sutarties 4.1., 4.3. punktai). Atsakovė 2017 m. gegužės 10 d. raštu informavo ieškovę, kad darbų frontą ieškovei ketina perduoti 2017 metų 27-28 savaitės dienomis (nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 2 d.). Ieškovė 2017 m. birželio 19 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 26 200 Eur sumai už liftą Orona 3G 1015, atsakovė sąskaitą turėjo apmokėti iki 2017 m. birželio 23 d. Lifto kaina 31702 Eur, montavimo, derinimo ir pridavimo darbų kaina 2783 Eur (elektroninės bylos apyrašas, b.l. 15-21). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas skolą, delspinigius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo–pardavimo sutartys nuo rangos, įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010, 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-684/2016). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, apskaičiavo, kad perkamo daikto vertė daugiau nei septynis kartus viršija pagal sutartį atliekamų darbų kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant tokiai perkamo daikto ir darbų verčių proporcijai, sutartis laikytina pirkimo – pardavimo sutartimi. Ta aplinkybė, kad ieškovas sutartimi įsipareigojo ir priduoti akredituotai potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tarnybai liftą, nėra pagrindas pripažinti sutartį statybos rangos sutartimi. Šis ieškovo įsipareigojimas yra sudėtinė pirkimo – pardavimo sutarties dalis. Atsakovė prašo teismą atleisti ją nuo prievolės vykdymo CK 6.64 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.64 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, reglamentuoja atvejus, kada kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, ir ji taikoma tiek pirkimo – pardavimo, tiek statybos rangos sutartims. Atsakovė nepagrindė, kuo pasikeistų jos teisių ir pareigų apimtis, sutartį kvalifikavus kaip statybos rangos, o ne pirkimo – pardavimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės argumentas dėl netinkamai kvalifikuotos sutarties neturi teisinės reikšmės. Atsakovė nurodo, kad iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. nesumontavus lifto ir įsigaliojus naujam liftus reglamentuojančiam standartui, nėra aišku, ar ieškovė sugebės tinkamai įvykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus priduoti liftą akredituotai potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tarnybai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad lifto nesumontavimas ir nepridavimas sutartyje nustatytu laiku buvo sąlygotas ne ieškovės, o atsakovės veiksmų. Ieškovė neturi galimybių sumontuoti liftą iki atsakovė nėra perdavusi darbų fronto. Ta aplinkybė, kad ieškovė 2017 m. gegužės 10 d. informavo atsakovę, jog pagal sutartį lifto montavimo pabaiga ir pridavimas negali būti vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 27 d., nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pažeidė sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent atsakovas pažeidė sutartį sutartyje nurodytu terminu neperduodama darbų fronto ieškovei ir iš šių atsakovės veiksmų kilo jos įvardijamos pasekmės – abejonė, ar ieškovė sugebės tinkamai įvykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus priduoti liftą akredituotai potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tarnybai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nėra konstatuota ieškovės kaltė dėl sutarties pažeidimo, sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir, vadovaujantis, CK 6.64 straipsnio 2 dalimi, atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teisme susidariusios 2,57 Eur pašto išlaidos iš apelianto nepriteistinos CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai