Byla e2S-1606-343/2017
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12122-896/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios bendrovės „Kauno Jūratė“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Bankroto byla“ ieškinį atsakovui R. P. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

2Teisėja

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė B UAB „Kauno Jūratė“ bankroto administratorė MB „Bankroto byla“ pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo R. P. 3 799,34 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti R. P. turtą, įskaitant kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, prašymą nagrinėti atsakovui nepranešus. Nurodo, kad ginčo suma yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Byloje egzistuoja viešasis interesas. Visais atvejais viešojo intereso buvimas konstatuojamas bankroto bylose ir bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutavusi įmonė. Todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos siekiant užtikrinti įmonės kreditorių interesų apsaugą, nes ieškinio tenkinimo atveju, priteistos ir išieškotos lėšos būtų naudojamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą, užtikrinti pažeistų teisių apsaugą, bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovės bankrutavusios uždarosios bendrovės „Kauno Jūratė“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Bankroto byla“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemonės – areštavo atsakovui R. P. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, ir pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis už bendrą 3 799,34 Eur sumą. Nurodė piniginių lėšų areštą taikyti tik esant nepakankamai atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nustatė visam areštuotam turtui ir piniginėms lėšoms disponavimo teisės apribojimą. Jeigu bus areštuotos piniginės lėšos, leido atsakovui iš jų atsiskaityti su ieškove ir naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo suma per mėnesį.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, 3799,34 Eur reikalavimo suma R. P. – fiziniam asmeniui laikytina didele, todėl tai sudaro pagrindą pirmiau nurodytą sumą laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
  3. Kad ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės teismas pripažino įvertinęs nurodytas aplinkybes ir ieškovės argumentus dėl atsakovo vengimo atlyginti bankroto administratoriui administravimo išlaidas, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde atsakovas R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Atsakovas niekada realiai nevykdė UAB „Kauno Jūratė“ direktoriaus pareigų. Sukčiavimu kaltinamas G. V. įkalbėjo atsakovą, kad atsakovas jį vežiotų kaip vairuotojas ir, pasinaudojęs atsakovo asmeniniais duomenimis, atsakovą apgaulingai įformino direktoriumi. Atsakovas teismams nurodo šias aplinkybes, tačiau teismai nesiaiškina atsakovo nurodytų aplinkybių. Atsakovas niekada netvarkė ir neturėjo UAB „Kauno Jūratė“ dokumentų. Jei yra kokie nors jo parašai, tai jie yra suklastoti. Be to, tokio darbo negalėtų dirbti, nes neturi tinkamo išsilavinimo. Atsakovas nežino jokios informacijos apie įmonės veiklą.
    2. Prašo užklausti duomenis iš policijos, kokia veikla užsiiminėjo G. V. (V.). Nurodo, kad turėtų būti duomenys, kokias nusikaltimais šis asmuo buvo kaltinamas.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad niekada nebuvo UAB „Kauno Jūratė“ vadovu, tačiau skundžiama nutartimi teismas išsprendė tik procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima spręsti dėl ieškinio pagrįstumo. Atskirajame skunde atsakovas pasisako tik dėl ieškinio pagrįstumo ir nenurodo aplinkybių, kodėl atsakovo atžvilgiu neturėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, ieškovas pakartotinai nurodo, kad, remiantis VĮ Registrų centras išrašo duomenimis, atsakovas UAB „Kauno Jūratė“ vadovo pareigas ėjo nuo 1997 04 10. Atsakovas nurodo, kad dirbo G. V. vairuotoju, tačiau nepateikė įrodymų apie užimamas pareigas ir darbovietę. Taip pat nurodo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo G. V. atžvilgiu, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

4IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

5

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
  4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, o ieškinio suma laikytina didele, todėl yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  5. Atsakovas, pateiktame atskirajame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su jo vadovavimu UAB „Kauno Jūratė“. Prašo užklausti duomenis iš policijos apie asmenį, kuris atsakovo teigimu slapta įformino atsakovą UAB „Kauno Jūratė“ vadovu.
  6. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. T.y. teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Ieškinyje pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. T.y., spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinio pagrįstumo ir faktinių aplinkybių nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai neaktualūs. Klausimas dėl ieškinio bei įrodymų pagrįstumo ir faktinių aplinkybių bus išspręstas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
  7. Atskirajame skunde atsakovas nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, t.y. ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. T.y. nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.
  8. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

6Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Atskirąjį skundą atmesti.

8Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai