Byla 2A-899-115/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Laimontui Gasiūnui, suinteresuoto asmens atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-975-723/2008 pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6pareiškėja K. D. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos F. S. , mirusios 1996-12-31, palikimą priėmė po jos mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad 1996-12-31 mirė jos mama F. S. . F. S. nebuvo sudariusi testamento, todėl vadovaujantis 1964 m. CK 567 str. jos turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Jos mirties dienai pareiškėja buvo vienintelė gyva pirmos eilės įstatymine įpėdinė. Kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, t.y. F. S. sutuoktinis F. S. , jos tėvas K. M. , jos mama A. N. bei jos sūnus E. S. , mirė dar iki jos mirties, t.y. mirė iki 1996-12-31. Kadangi mamos mirties dienai daugiau kitų gyvų pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nebuvo, pareiškėja yra vienintelė mamos palikimo paveldėtoja. Mama visą laiką gyveno sodyboje, esančioje Kūnos km., Riešės sen., Vilniaus raj, kur ir mirė. Mirus tėvui F. S. , atsižvelgdama į mamos senyvą amžių, dėl ko jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, pareiškėja atsikraustė gyventi pas ją į minėtą sodybą. Iki pat mamos mirties pareiškėja ir jos motina šioje sodyboje gyveno kartu. Gyvendama su mama, pareiškėja prižiūrėjo ir rūpinosi ja. Po jos mirties pareiškėja ją palaidojo. Po to, kai pareiškėja su mama pradėjo gyventi kartu, 1991-06-04 pareiškėjos motina padovanojo pareiškėjai šioje sodyboje esančius pastatus - gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, kurie šiai dienai yra įregistruoti pareiškėjos vardu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Po mamos mirties pareiškėja ir toliau nepertraukiamai iki šiol gyvena aukščiau nurodytoje ir nuo 1991-06-04 pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje. Mamos palikimą sudaro dar vienas turtas - turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į 5,76 ha ploto žemės sklypą, esantį Žalesos k., Vilniaus raj., iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį pareiškėjos mamos tėvui K. M. . Pagal 1964 m. CK 587 str. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Po mamos mirties į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė. Tačiau po jos mirties pareiškėja pasiėmė jos kilnojamuosius daiktus (sofą, spintą, nespalvotą televizorių, radijo imtuvą, šaldytuvą, namų apyvokos reikmenis), kuriais pradėjo faktiškai naudotis, rūpintis kaip savu turtu. Tokiu būdu pareiškėja per šešių mėnesių terminą po mamos mirties pradėjo faktiškai valdyti jos kilnojamuosius daiktus. Be to, pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į minėtą žemės sklypą, siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas -nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atkūrimas. Juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas pagal pareiškėjos pareiškimą šioje byloje yra nustatinėjamas tikslu - paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui dėl teisės atkurti nuosavybės teises į 5,76 ha ploto žemės sklypą, esantį Žalesos k., Vilniaus rajone, gauti. Be to, šioje byloje juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas nustatytinas dar ir tam, kad apskrities viršininkui atkūrus nuosavybės teises į šį žemės sklypą, šio juridinio fakto pagrindu į šį žemės sklypą pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu pareiškėja savo vardu jį galės įsiregistruoti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre.

7Suinteresuotas asmuo V. S. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja nepriėmė palikimo, nėra jokių įrodymų. Tam, kad priimtų palikimą, reikėjo paduoti pareiškimą notarų biurui per 6 mėnesius. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad namas priklauso jai. Šiuo atveju jokio materialaus turto nebuvo, palikėja negalėjo jo paveldėti.

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. D. po savo motinos F. S. , mirusios 1996-12-31, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos motinos mirties dieną jos motinos F. S. palikimą sudarė ne tik kilnojamieji daiktai, bet ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono Žalesos kaime. Tai patvirtina 1999-10-04 Vilniaus apskrities išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal F. M. pateiktus patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas K. M. valdė nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Žalesos kaime nekilnojamąjį turtą 28,80 ha žemės, o pagal susitarimą F. M. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,76 ha žemės. Teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad mirus F. S. , pareiškėja, būdama pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, faktiškai pradėjo palikėjos paliktą turtą valdyti bei rūpintis juo kaip savo ir tokiu būdu palikimą priėmė (1964 m. CK 587 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad turto valdymo faktas po mirties yra įrodytas. Pareiškėjai negalint kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

9Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą taikė įstatymą, kurio neturėjo taikyti, t.y. neturėjo taikyti LR CK 2000 m. redakcijos. Kadangi palikėja mirė iki naujojo kodekso įsigaliojimo, tai atsiradusiems paveldėjimo santykiams taikoma 1964m. redakcijos CK. Palikimo atsiradimo dienai F. S. neturėjo jokio turto, kuriam priimti kaip palikimą reikalinga būtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimas priimtas pradėjus jį valdyti. Name, kuriame palikėja gyveno iki mirties kartu su pareiškėja buvo tik namų apyvokos daiktai, kuriems priimti nereikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, nes jie paveldimi nepriklausomai nuo įpėdinio eilės to įpėdinio, kuris iki mirties gyveno kartu su palikėju ne mažiau kaip vienerius metus (1964 m. CK 574str.). Apeliantas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nėra galimas, kadangi jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukels, nes pagal palikėjos mirties dieną galiojusį 1964 m. CK nebuvo numatyta galimybė paveldėti teisę. Tik Vilniaus apskrities viršininko administracijai priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę palikėjos vardu, atsiras paveldimas turtas, į kurį galės pretenduoti palikėjos įstatiminiai įpėdiniai.

10Pareiškėjas K. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo suinteresuoto asmens V. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo V. S. savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tik tuo, jog mirusioji F. S. nei mirties, nei bylos nagrinėjimo teisme dienai, neturėjo ir neturi jokio turto, kuriam paveldėti būtų reikalinga išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Jis teigia, kad 1964 m. LR CK redakcija nenumato galimybės paveldėti turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja mano, kad tokia suinteresuoto asmens pozicija yra nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismas 2008-02-14 nutartyje nurodė, kad juridinę reikšmę turtintis faktas gali būti nustatinėjamas su tikslu palikėjo turtinei reikalavimo teisei paveldėti. Todėl šiuo atveju palikimo objektu yra ne tik palikėjos F. S. materialūs daiktai (sofa, spinta, nespalvotas televizorius, radio imtuvas, šaldytuvas, namų apyvokos reikmenys), kurie yra paveldimi pagal 1964 m. CK 574 straipsnį ir kurių paveldėjimui nereikia nustatyti palikimo priėmimo juridinio fakto. Be šių daiktų, palikimo objektu yra ir palikėjos F. S. turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į 5,76 ha ploto žemės sklypą, esantį Žalesos k. Vilniaus raj. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį jos tėvui K. M. . Suinteresuoto asmens V. S. teiginys, kad šioje byloje palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai nesukels jokių pasekmių, yra nepagrįstas, nes nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai bus išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl teisės atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

13Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

14Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

15Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pareiškėjos K. D. pareiškimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. D. po savo motinos F. S. , mirusios 1996-12-31, mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Tačiau apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują, kuriuo pareiškimą atmesti.

16Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

17Pažymėtina, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Šioje byloje prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes jo pagrindu pareiškėja gali įrodyti palikimo priėmimą ir prašyti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl teisės atkurti nuosavybės teises motinos vardu žemę ar paveldėti žemę, jeigu nuosavybė būtų jau atkurta iki turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo(1967m. CK 573str.1d.1p., 598str. 1d., 2000m. CK 5.11str.1d.1p., 5.66str. 1d.).

18Kolegija pažymi, kad palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 568, 569 str. pagrindu palikimas pareiškėjai atsirado jos motinos mirties dieną, todėl palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius įstatymo nurodytais būdais(CK 587str.). Pareiškėja nurodo, kad ji gyveno su motina sodyboje, kurią padovanojo motina, o palikimą po jos mirties priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį kilnojamąjį turtą, t.y. likusius motinos daiktus. Apeliantas šią aplinkybę pripažįsta, tačiau teigia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjamas prašomas faktas, kadangi nurodytą turtą pareiškėja paveldėjo CK 574str. pagrindu ir dėl to ginčo nėra. Tuo tarpu teisė į nuosavybės atkūrimą negalėjo būti paveldėta, nes to nenumatė tuo metu galiojęs CK. Tačiau kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka, nes CK 574str. tik numato, kad paveldėti namų apstatymo ir apyvokos daiktams nereikalingas juridinio fakto nustatymas, kadangi jie pagal įstatymą pereina įpėdiniams, kurie gyveno su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Kolegija mano, kad namų apyvokos daiktų palikimas patvirtina ir palikimo priėmimą, kurį gali sudaryti likęs kitas kilnojamas ar nekilnojamas turtas, o taip pat turtinė teisė, kurios pagrindu pareiškėja gali paveldėti pagal įstatymą priklausančią dalį motinos žemės, į kurią nuosavybės teisės atkuriamos pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą. Kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, kuri mirus palikėjai tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, neįsigaliojus dar naujam CK 1999-06-21 nutartyje yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/1999. Tokia nuostata įtvirtinta ir 2000m. CK 5.1str.

19Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

20Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-975-723/2008 palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. pareiškėja K. D. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti... 7. Suinteresuotas asmuo V. S. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimu... 9. Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 10. Pareiškėjas K. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo suinteresuoto... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 14. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 15. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu... 16. Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir... 17. Pažymėtina, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių... 18. Kolegija pažymi, kad palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 568,... 19. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam... 20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 22. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą...