Byla 2A-90-390/2012
Dėl žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Ž. A. IĮ „Silentium“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. A. IĮ „Silentium“ ieškinį atsakovui VĮ „Regitra“, tretiesiems asmenims UAB „Lukeida“, UAB „Džanatus“, UAB DK PZU Lietuva, D. P. dėl žalos priteisimo,

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovas Ž. A. IĮ „Silentium“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo VĮ Regitra 75 611 Lt , 6 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-08-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Ž. A. IĮ „Silentium“ iš UAB „Lukeida“ įsigijo 2004 m. laidos automobilį BMW X5. Visos Automobilio registracijos procedūros buvo atliktos VĮ „Regitra“ Kauno filiale, kurios specialistai pilnai vizualiai apžiūrėjo šią transporto priemonę, sutikrino automobilio techninius ir kitus duomenis bei priėmė sprendimą registruoti automobilį Ž. A. IĮ „Silentium“ vardu. 2006-08-24 Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2006/08-L792-P1 ieškovas automobilį pardavė UAB DnB NORD lizingas. Tą pačią dieną 2006-08-24 su juo sudarė ir Lizingo sutartį Nr. 2006/08-L792, pagal kurią lizingo davėjas (UAB DnB NORD lizingas) suteikė teisę lizingo gavėjui (Z. A. IĮ „Silentium“) lizingo termino metu (60 mėn.) valdyti ir naudotis lizingo objektu, mokant lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike (2006-08-24 Lizingo sutarties C punktas), su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą automobilis pereis lizingo gavėjui (t.y. ieškovui). Po šių sandorių sudarymo, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad minėtas automobilis 2005-10-07 buvo vogtas Vokietijoje. 2008-08-11 nutarimu Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras automobilį grąžino Vokietijos bendrovei „Europa Sachvercherung Aktiengesellschaft“. 2010-02-17 sprendimu 2006-08-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2006/08-L792-P1 ir 2006-08-24 lizingo sutartį Nr. 2006/08-L792 pripažinto negaliojančiomis, taikyta restitucija, iš Ž. A. IĮ „Silentium“ UAB DnB NORD lizingui priteista 75 611 Lt bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanos nuo 2008-12-30 bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovo teigimu, atsakovo VĮ „Regitra“ specialistai pažeidė bendrą pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai registruojant automobilį, nekvalifikuotai ir aplaidžiai atliko pareigas, kas lėmė, kad automobilis buvo neteisėtai registruotas ir tapo ginčo sandorių objektu, kuriuos panaikinus iš jų UAB DnB Nord lizingo naudai teismo sprendimu buvo priteista 75611 Lt suma, ieškovo patirta žala kilusi dėl VĮ „Regitra“ kaltės.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo Valstybės įmonės „Regitra“ ieškovui Ž. A. IĮ „Silentium“ 75 611 Lt turtinės žalos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1134,17 Lt žyminio mokesčio valstybei.

5Atsakovas Valstybės įmonės „Regitra“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 27 d. galutiniu sprendimu 2010 05 17 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Ž. A. IĮ „Silentium“ atsakovui VĮ „Regitra“ 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1134, 17 Lt žyminio mokesčio ir 78,75 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2006 08 18 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas iš UAB „Lukeida“ įsigijo automobilį BMW X5 (b.l.8,9,10). Tą pačią dieną šis automobilis, perėjus būtinas registracijos procedūras, buvo įregistruotas ( b.l.151-155). 2006 08 24 automobilis buvo parduotas pirkėjui UAB „DnB NORD lizingas“ . Tą pačią dieną buvo sudaryta lizingo sutartis, pagal kurią lizingo davėjas UAB „DnB NORD lizingas“ suteikė teisę ieškovui, lizingo gavėjui lizingo termino metu (60 mėn.) valdyti ir naudoti automobilį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą automobilis pereis ieškovui. ( b.l.5-17). Tačiau Kauno miesto apylinkės prokuratūra nustatė, kad šis automobilis yra vogtas, o atlikus identifikacinio numerio tyrimą nustatyta, kad numeris yra pakeistas perkalant simbolius, todėl 2008 08 11 nutarimu jis buvo grąžintas Vokietijos Draudimo kompanijai „Europa Sachversicherung Aktiengesellschant“ (b.l. 21, 22). 2008 Vilniaus apygardos teismas 2010 02 07 sprendimu pripažino negaliojančiomis 2006 08 24 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2008 08 24 lizingo sutartį, taikė restituciją ir priteisė UAB DK „DnB NORD lizingas“ naudai 75611 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas (žr. prijungtą civilinę bylą Nr. 2-2742-232/2010). Teismas nurodė, kad pagal Kelių transporto priemonių registravimo Taisyklių 13 p. registruojant iš užsienio įvežtas transporto priemones pirmą kartą patikrinimui naudojami Europos automobilių ir vairuotojų pažymėjimų informacinėje sistemoje (EUCARIS) esantys duomenys. Taisyklių 45 p. numato, kad transporto priemonių apžiūrą privalu atlikti, kai ši priemonė pirmą kartą registruojama Lietuvoje. Automobilis pirmą kartą Lietuvoje registruotas 2005 11 15. Duomenys, kad automobilis yra vogtas paaiškėjo tik 2007 12 05. Todėl teismas sprendė, jog pirmą kartą 2005 11 15 registruojant automobilį D. P. (P.) vardu atsakovas neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti duomenų apie tai, kad apžiūrimas automobilis yra vogtas. Nurodė, kad atliekant transporto priemonės apžiūrą, kurią reglamentuoja Taisyklių 48 p., apžiūra atliekama tik vizualiai apžiūrint transporto priemonę ir jos identifikavimo požymius. Teismas sprendė, kad atsakovo darbuotojai, įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu atlikę vizualią apžiūrą, patikrinę ar registruotini duomenys sutampa su transporto priemonės registravimui teikiamuose dokumentuose esančiais duomenimis, ar registre nebuvo įregistruota kita priemonė su tokiu pat identifikavimo numeriu (VIN kodas) ir atlikę kitus reikalingus veiksmus, nepastebėję trūkumų, neatitikimų ar klastojimų požymių, kuriuos įmanoma pastebėti vizualaus apžiūrėjimo metu, pagrįstai šį automobilį įregistravo nepažeisdami jokių įstatymo reikalavimų. Ieškovui neįrodžius, jog atsakovas netinkamai atliko jam pavestas funkcijas, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Vadovaudamasis LR teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-8 /2004 04 02 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio - sumažino atsakovo prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 2500 Lt.

7Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. A. IĮ „Silentium“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovas savo veikloje vadovaujasi „Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėmis (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėmis)“. Pagal šių Taisyklių reikalavimus registruojant transporto priemones tikrinama ar netaikomi apribojimai transporto priemonės registravimui. Tikrinimui naudojami ir kitų Lietuvos registrų duomenys, tame tarpe ieškomų transporto priemonių. Pagal Taisyklių 13 punktą, registruojant iš užsienio įvežtas transporto priemones pirmą kartą į Lietuvą patikrinimui naudojami Europos automobilių ir vairuotojų pažymėjimų informacinėje sistemoje (EUCARIS) esantys duomenys. Taisyklių 45 punktas numato, kad transporto priemonių apžiūrą privalu atlikti, kai ši priemonė pirmą kartą registruojama Lietuvoje. Taisyklių 3.4. punkte nustatyta, kad transporto priemonės apžiūra - tai transporto priemonės identifikavimas ir patikrinimas, ar registruotini transporto priemonės duomenys sutampa su transporto priemonės registravimui teikiamuose dokumentuose esančiais arba transporto priemonių registre esančiais įrašais. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad transporto priemonės apžiūros metu tikrinami šie duomenys: markė, modelis, identifikavimo numeris, klasės ir kėbulo tipo kodas, variklio numeris, valstybinis numeris ir valstybinio numerio ženklo tvirtinimui skirtos vietos formatas bei kiti techniniai duomenys. Kaip tai nurodo Taisyklių 48 punktas, transporto priemonės apžiūra atliekama vizualiai apžiūrint transporto priemonę ir jos identifikavimo žymenis. Taigi atsakovas, įregistruodamas transporto priemonę, savo veiksmais patvirtina, kad transporto priemonė yra visapusiškai ir kvalifikuotai specialistų apžiūrėta, automobilio visi identifikuojantys ir techniniai duomenys teisingi, tinkamai sutikrinti ir, kad automobilis gali būti registracijos objektu valstybės viešajame transporto priemonių registre bei sandorio objektu. Teigia, jog nepagrįstas Kauno miesto apylinkės teismo motyvas, jog atsakovas pirmą kartą 2005-11-15 registruojant transporto priemonę neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti duomenų apie tai, kad apžiūrimas automobilis yra vogtas. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-08-11 nutarimu, atlikus transporto priemonės identifikacinio VIN numerio ekspertizę, nustatyta, kad identifikacinis numeris ( - ) yra pakeistas perkalant kelis simbolius. Originalus identifikacinis numeris yra ( - ). Atlikus Vokietijos transporto priemonės registracijos liudijimų blankų tyrimą nustatyta, kad registracijos liudijimas Nr. CV 499768 bei transporto priemonės kėbulo numeris ( - ), pirmai registracijai Lietuvoje yra netikras. Apelianto nuomone, tai ir yra pagrindinis įrodymas, jog atsakovas yra tinkamas kaip civilinės atsakomybės subjektas. Teismas neteisingai įvertino atsakovo atsakomybės klausimą, nes ieškovo manymu tik dėl atsakovo kaltės ir netinkamų jo darbuotojų veiksmų (gal būt dėl specialistų nekompetencijos) buvo įregistruota ginčo transporto priemonė (nors to negalėjo būti), ir ji tapo civilinės apyvartos objektu. Ieškovo nuomone, jeigu atsakovas būtų atlikęs savo funkcijas tinkamai, ieškovas nebūtų patyręs žalos. Viena iš pagrindinių atsakovo funkcijų yra patikrinti, ar objektas gali būti apyvartoje. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo transporto priemonė registracijos metu nebuvo tinkamai patikrinta, nors nuo pat pradžių pradžios tai buvo atsakovo pareiga. Ieškovo nuomone, atsakovas savo atsakomybe ir rizika privalo užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje nebūtų užregistruotos sandorio objektu negalinčios būti transporto priemonės, pvz., pavogtos, perkalus ar kitaip aktyviais veiksmais (fiziniu poveikiu) suklastojus identifikuojančius transporto priemonės duomenis ir pan. Šiam tikslui ir funkcijai įvykdyti atsakovas yra subūręs atitinkamą darbuotojų - specialistų korpusą (personalą), už kurių aplaidų, nekompetentingą pareigų vykdymą prieš trečiuosius asmenis atsako atsakovas. Pažymi, kad iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui (šiuo atveju - atsakovui) yra nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006 ir kt.). Atsakovo personalo darbuotojai - yra atitinkamai savo srities specialistai, todėl, besivadovaudami Taisyklių 48 punktu, 3.5 punktu, atlikdami savo pareigas, būdami atsargūs, atidūs, rūpestingi ir apdairūs, galėjo ir privalėjo vykdydami transporto priemonės apžiūrą pirmos registracijos Lietuvoje metu nustatyti klastojimo požymių, t. y., pastebėti ir nustatyti, jog transporto priemonės kėbulo identifikacinis numeris yra perkaltas, t. y. nėra gamyklinis (originalus), o transporto priemonės registracijos liudijimas - turintis klastojimo požymių. Atsakovo įstatų 10.4 punkte yra įtvirtinta, kad atsakovas dalyvauja nusikaltimų ir kitų kelių transporto srities teisės pažeidimų prevencinėje veikloje, tai patvirtina faktą, kad atsakovo kompetencija nėra vien tik transporto priemonės registracijos dokumentų įforminimas nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010-08-11 nutarime yra konstatuota, kad atlikus transporto priemonės ekspertizę, nustatyta, jog identifikacinis numeris yra perkaltas tik ant kėbulo bei yra suklastotas registracijos liudijimas. Todėl darytina išvada, kad kiti transporto priemonės identifikaciniai duomenys buvo nekeisti, kuriuose yra originalūs transporto priemonės identifikaciniai duomenys, kurie taip pat turi būti tikrinami atsakovo darbuotojų - specialistų transporto priemonės pirmos registracijos Lietuvoje metu. Darytina išvada, kad atsakovo darbuotojų - specialistų neatsargumas, neatidumas ir nerūpestingumas bei neapdairumas, sudarė sąlygas neteisėtiems veiksmas atlikti, kas sudaro LR CK 6.246-6.249 str. įtvirtintas būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė (išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Kadangi jau pirmos transporto priemonės registracijos Lietuvoje metu egzistavo faktas, kad transporto priemonė yra vogta Vokietijoje, o atsakovui nenustačius transporto priemonės identifikacinių numerių klastojimo požymių, atsakovas turėtų atsakyti tiesiogiai. Pažymi, kad buvę transporto priemonės tariami sąžiningi įgijėjai ir pardavėjai, taip pat neturėdami galimybės žinoti, kad transporto priemonė yra vogta Vokietijoje, pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu perleido nuosavybės teisę į transporto priemonę kitiems asmenims, nėra tinkami kaip atsakovai, kadangi Lietuvoje ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonės vagystės pradėtas jau ieškovui esant transporto priemonės savininku.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ „Regitra“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; paskirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas neįrodė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, kad atsakovas registruoja tik atitinkamą transporto priemonę, bet ne jos įsigijimo pagrindą. Atsakovas yra laikomas registro tvarkymo įstaiga, kuri registruoja kelių transporto priemones tik kaip registro objektus. Atsakovui teisės aktais nėra pavesta registruoti pirkimo - pardavimo sandorių, patvirtinti savininko nuosavybės teises į transporto priemonę, nes VĮ „Regitra“ tik registruoja kelių transporto priemones kaip kilnojamąjį daiktą, o ne daiktines teises. Vadovaujantis Taisyklių 12 punktu, registruodama transporto priemones, VĮ „Regitra“ tikrina, ar nėra taikomi apribojimai transporto priemonės registravimui. Šiam tikrinimui naudojami Turto arešto aktų, Hipotekos, Ieškomų transporto priemonių registrų duomenys. 2005 metais galiojusių Taisyklių 13 punktas įpareigojo įregistruojant iš užsienio įvežtas transporto priemones, t. y. registruojant jas Lietuvoje pirmą kartą - patikrinimui papildomai naudoti Europos automobilių ir vairuotojų pažymėjimų informacinėje sistemoje (EUCARIS) esančius duomenis. Transporto priemonių registravimo metu automatiškai realiame laiko režime tikrinamos nurodytos duomenų bazės (VRM duomenų bazėje „Vogtas autotransportas“ ir EUCARIS). Byloje yra nustatyta, kad duomenys, jog automobilis yra vogtas Vokietijoje paaiškėjo tik 2007-12-05. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pirmą kartą 2005-11-15 registruojant automobilį atsakovas neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti duomenų apie tai, kad apžiūrimas automobilis yra vogtas. Atsakovas, atlikdamas automobilio registraciją, elgėsi teisėtai, kadangi įgyvendino visus teisės aktuose numatytus reikalavimus, įvykdė visas juose nustatytas pareigas. Atsakovo darbuotojai taip pat nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes atliko visus veiksmus, kurių reikalauja teisės aktų normos, o atlikus visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, trūkumų, neatitikimų ar klastojimo požymių pastebėta nebuvo. Pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta pareiga atsakovui atlikti ekspertinį tyrimą ir nustatyti pateikiamus klastojimo faktus, tačiau įtarus, kad dokumentai arba transporto priemonių duomenys turi klastojimo požymių, jie perduodami teisėsaugos institucijoms tolimesniam tyrimui. Įstatų 10.4 punktas, kuriame numatyta „dalyvauti nusikaltimų ir kitų kelių transporto srities teisės pažeidimų prevencinėje veikloje“ reiškia tik tai, kad atsakovas neregistruoja paieškomų transporto priemonių, o įtarus, kad dokumentai arba transporto priemonių duomenys turi klastojimo požymių, jie perduodami teisėsaugos institucijoms tolimesniam tyrimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenys, jog automobilis yra vogtas paaiškėjo tik 2007-12-05. Todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pirmą kartą 2005-11-15 registruojant automobilį D. P. (P.) vardu atsakovas neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti duomenų apie tai, kad apžiūrimas automobilis yra vogtas. Taisyklių 45 punktas numato, kad transporto priemonių apžiūrą privalu atlikti, kai transporto priemonė pirmą kartą registruojama Lietuvoje. Taisyklių 83 punktas numato, kad vėliau registruojant pasikeitusius duomenis, šiuo atveju pasikeitus savininkui, apžiūra neatliekama, jei pareiškėjas savo parašu patvirtina, kad transporto priemonės duomenys yra nepasikeitę ir atitinka esančius registracijos liudijime. Skirtingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino visas bylos aplinkybes ir sprendime pagrįstai konstatavo, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesio prašymuose ieškovas pats patvirtino, jog duomenys yra nepasikeitę ir atitinka esančius registracijos liudijime. Todėl atsakovui nebuvo pagrindo tikrinti transporto priemonės. Taip pat nurodo, jog susipažinus su apeliaciniu skundu yra pagrindo teigti, kad apeliantas pareikšdamas nepagrįstą apeliacinį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei klaidina teismą. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai, tačiau nepasisako, kurios civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Ieškovo teiginiai, kuriais buvo grindžiamas ieškinys ir apeliacinis skundas, yra ne tik nepagrįsti, klaidinantys teismą, bet turintys tikslą vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK minėto straipsnio nuostatomis, prašo teismo spręsti klausimą apie tai, kad apeliantas nesąžiningai naudojasi savo kaip proceso šalies procesinėmis teisėmis bei klaidina tesimą ir bando vilkinti bylos nagrinėjimą. Kadangi pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo atstovaujamas advokatės, todėl tikėtina, kad ir apeliacinį skundą rengė advokatė, kuri būdama teisininkė ir turėdama teisinį išsilavinimą, prisideda ne prie teisingo bylos išnagrinėjimo, o prie teismo nereikalingo gaišinimo, todėl prašo teismo įvertinti apelianto veiksmus, pateikiant nepagrįstą apeliacinį skundą.

9Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad apeliacinis skundas dėl materialinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl turi būti atmestas, o Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktas galioti. Pažymi, kad apeliantas Ž. A. IĮ „Silentium“ nenurodė ir nepagrindė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atsakovas atliko, kokių veiksmų neatliko, kuriuos turėjo atlikti t.y. apeliantas neįrodė ir nepagrindė, kokiu būdu atsakovas VĮ „Regitra“ turėjo/privalėjo transporto priemonės pirmos registracijos Lietuvoje metu, nustatyti/identifikuoti, jog transporto priemonės kėbulo numeris yra perkaltas. Pažymi, jog atidžiai bei kompetentingai atlikus visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, trūkumų, neatitikimų teisės aktams ar identifikacinio numerio ar registracijos dokumentų klastojimo požymių pastebėta nebuvo. Taigi, nesant vizualiai pastebimų identifikacinio numerio ar registracijos dokumentų (liudijimo) klastojimo požymių, nustatyti, ar automobilis vogtas ar perkalti VIN kodo žymenys, įmanoma tik atlikus tyrimą/ekspertizę, kurią atlikti teisės aktai įgalino tik teisėsaugos institucijas. Nagrinėjamo ginčo atveju, aplinkybė, jog automobilis vogtas, buvo nustatyta Kauno miesto apylinkės prokuratūros iš kriminalinės policijos tarptautinių ryšių grupės raštų, bei atlikto automobilio identifikacinio numerio tyrimo bei Vokietijos transporto priemonės registracijos liudijimų blankų tyrimo (2008-12-11 Kauno m. apylinkės prokuratūros nutarimas). Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog šiuo atveju atsakovas neturėjo objektyvios galimybės nustatyti klastojimo požymių, kadangi apžiūrint transporto priemonės identifikavimo žymenis negali būti naudojami tokie veiksmai, kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rūgštimis, šarmais ar dažų dangos mechaninis šalinimas, o apžiūra pagal teisės aktus atliekama tik vizualiai apžiūrint. Taigi, nesant matomų automobilio kėbulo žymens suklastojimo požymių, šiems sutampant su automobilio registravimo dokumentuose nurodytu kodu, bei ieškovo pateiktais registravimo dokumentais, atsakovas VĮ „Regitra“ neturėjo pagrindo įtarti, kad automobilis yra vogtas. Atsakovas VI „ Regitra“ objektyviai negalėjo, veikdamas teisės aktuose įtvirtintuose ribose, nustatyti, jog automobilis jo registravimo metu buvo vogtas Vokietijoje. Remiantis šiuo, konstatuotina, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovo VĮ „Regitra“ neteisėtų veiksmų. Kadangi pagal civilinėje byloje esančią informaciją bei dokumentus nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, darytina išvada, jog nėra ir šios civilinės atsakomybės sąlygos - priežastinio ryšio. Pažymi, jog apeliantui atsiradusi žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su automobilio pardavėjo neteisėtais veiksmais - automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu apeliantui perduotas vogtas automobilis. Šiuo atveju pardavėjas netinkamai vykdė pagrindinę pareigą perduoti daiktą ir užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisės į jį (LR CK 6.317 str. 2 d.). Taip pat nurodo, jog ieškovo Ž. A. IĮ „Silentium“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra draudžiamasis įvykis, pagal su atsakovu sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kadangi minėtoje civilinėje byloje nenustatyta bei neįrodyta atsakovo VĮ „Regitra“ civilinė atsakomybė (LR CK 6.245-6.249 str.).

10Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

11Pagal CPK 320 str. 1d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 str. 2d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Nagrinėjamoje byloje ieškovė Ž. A. IĮ „Silentium“ pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui VĮ „Regitra“ nurodydama, kad žalą atsakovas ieškovui padarė kaltais veiksmais, kaip kompetentinga institucija, įgaliota registruoti transporto priemones, vykdanti jų apžiūrą turėjo sutikrinti automobilio identifikacinius numerius ir kitus duomenis bei užtikrinti, kad pagrobtas automobilis nebūtų sandorio dalyku. Byloje atsakovas yra valstybės įmonė, kurios tikslas – teikti viešąsias paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus (VĮ „Regitra“ įstatų 2 punktas).

13Žalos atlyginimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis yra įtvirtinta ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t.y. kai turtinė ar neturtinė žala padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais, jam veikiant viešojo administravimo srityje. LR Valstybės registrų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad registrų tvarkymo įstaigos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

14Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovės prašoma priteisti žala yra kildinama iš atsakovo VĮ „Regitra“ – veiksmų, jam vykdant teisės aktais pavestas viešojo administravimo funkcijas. Toks ginčas dėl žalos atlyginimo reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje ir turi būti nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15Esant nurodytam teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų priskirtų nagrinėti administraciniam teismui taisykles ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas ir preliminarus sprendimas naikintini, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pagal teismingumą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apelianto apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

18Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

19Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. preliminarų ir 2011 m. birželio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo galutinį sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai