Byla e2YT-6148-775/2018
Dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. J., E. J., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjai R. J., jos atstovui advokatui R. L., suinteresuoto asmens I. J. atstovei Z. Š., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. J., valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. J., E. J., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo G. J. mirties ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (b. l. 21–22).

5Pareiškėja, jos atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad G. J. buvo pareiškėjos tėvas. Nors su motina R. J. jis buvo išsituokęs, tačiau iki mirties gyveno kartu. Tėvui 2004 metais buvo suteikta asmeninio ūkio žemė, kuria jis kartu su motina naudojosi, prižiūrėjo, arė, sodino daržoves. Nurodė, kad tėvas piktnaudžiavo alkoholiu ir nespėjo išsipirkti žemės. Paaiškino, jog po tėvo mirties pareiškėja galvojo, kad asmeninio ūkio žemė yra išpirkta ir priklauso tėvui, todėl į notarą nesikreipė, tačiau kai sužinojo, jog tėvas žemės neišsipirko, jau buvo praleistas terminas palikimui priimti. Paaiškino, kad mirus tėvui pareiškėja kartu su motina jį palaidojo, toliau prižiūrėjo jam suteiktą žemę, ją arė, sodino daržoves, pjovė žolę ir mokėjo mokesčius. Nurodė, kad tėvas po insulto kurį laiką gyveno pas Z. Š., davė jos dukrai pavardę, tačiau I. J. nėra biologinė jos tėvo dukra.

6Suinteresuotas asmuo I. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Į teismo posėdį atvyko jos globėja įstatyminė atstovė Z. Š., tačiau nepateikusi teismui jokių paaiškinimų, bylos nagrinėjimo metu iš teismo posėdžių salės pasišalino.

7Suinteresuotas asmuo E. J. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 43–44), nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

8Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 39–40), nurodė, jog pareiškėjai įrodžius, kad ji tinkamai tęsė naudojimąsi žeme G. J. mirus, atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, siekdama jį valdyti kaip savo, neprieštaraus dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo.

9Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ taip pat pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 45–46), nurodė, jog neprieštaraus pareiškėjos prašymui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, jog R. J. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti.

10Suinteresuoti asmenys E. J., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai į 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, byloje yra rašytiniai suinteresuotų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 40, popierinės bylos lapas 33), todėl byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

11Teismas

konstatuoja:

12pareiškimas tenkinamas.

13Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad G. J. yra pareiškėjos R. J., E. J. bei I. J. tėvas (b. l. 6–7). G. J. ir R. J. ( - ) išsituokė (b. l. 15). G. J. buvo suteikta naudojimui 1,05 ha asmeninio ūkio žemės (b. l. 10). 2004 m. rugpjūčio 9 d. G. J. buvo informuotas, kad jo žemei suteiktas identifikavimo kodas (b. l. 11). G. J. ( - ) mirė (b. l. 5). Pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu ( - ), G. J. – Kauno miesto savivaldybėje, o I. J. – ( - ) (b. l. 8, 12–13). G. J. savo vardu nekilnojamojo turto neturėjo (b. l. 14). Duomenų apie testamentą ar palikimo priėmimą nėra (b. l. 9). Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu I. J. globėja paskirta Z. Š. (b. l. 89–92). Byloje buvo apklausta liudytoja R. J..

14Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

15Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, jos atstovo nurodytų aplinkybių bei liudytojos R. J. paaiškinimų, G. J. jokio turto neturėjo, išskyrus jam 2004 metais suteiktą 1,05 ha ploto asmeninio ūkio žemę adresu ( - ), kurios jis nespėjo privatizuoti. Pareiškėja bei jos motina liudytoja R. J. patvirtino, kad po G. J. mirties R. J. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą – rūpinosi ir prižiūrėjo žemę, toliau ją arė, sodino daržoves, pjovė žolę ir mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė G. J. palikimą. Velionio vaikai E. J. ir I. J. bylos nagrinėjimo metu pareiškimui neprieštaravo. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į G. J. turtą, nėra pateikta.

16Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J. po tėvo G. J. mirties ( - ) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

Nutarė

18pareiškimą tenkinti.

19Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., a. k. ( - ) po G. J., a. k. ( - ) mirusio ( - ), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

20Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

21Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai