Byla 2A-32-577/2013
Dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Sodininkų bendrija ,,Antaviliai“, Z. L., S. P., R. R., M. K., O. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2984-110/2011 pagal ieškovo P. B. patikslintą ieškinį atsakovei S. G. Š. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Sodininkų bendrija ,,Antaviliai“, Z. L., S. P., R. R., M. K., O. B..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas P. B. pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį, prašydamas pripažinti, kad žemės sklype Nr. 37 (kadastrinis Nr. 0101/0003:328, Vilniaus m. k.v., unikalus Nr. ( - )), esančiame sodų bendrijoje ,,Antaviliai“, Nemenčinės pl., Vilniuje, pastatyta tvora, plane pažymėta tarp taškų 3-4, yra nelegalus statinys, ir įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ją nugriauti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas yra žemės sklypo Nr. 37, esančio sodininkų bendrijoje ,,Antaviliai“, Nemenčinės pl., Vilniuje, savininkas. Pagal 1995-03-03 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį įgyto žemės sklypo dydis sudaro 617 kv.m. Atsakovė yra gretimo žemės sklypo Nr. 38 savininkė. Ji savavališkai, neturėdama suderinto projekto, ieškovo žemės sklypo ribose pastatė tvorą, kurios aukštis viršija 1,5 m, ir tuo sumažino ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 37 plotą. 2005-09-28 ieškovo prašymu buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir abrisas, remiantis kuriais buvo nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 38 plane 2-3 linijos ilgis yra 20,22 m, o faktiškai – 20,40 m. Komisijos išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 38 betoninės tvoros pamatas pagal liniją 3-4 išlietas ne pagal nusistovėjusią ribą tarp sklypų Nr. 37 ir Nr. 38. Ieškovas 2006-10-31 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamentą dėl tvoros statybos darbų sustabdymo. Nors 2006-12-28 šis departamentas informavo ieškovą, kad atsakovė sustabdė tvoros statybos darbus, tačiau darbai nebuvo sustabdyti, o buvo tęsiami, nesant statybos leidimo. Tokie statybos darbai laikomi neteisėtais, o pastatytas statinys turi būti nugriautas.

4Atsakovė S. G. Š. atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 38 ribojasi su ieškovo sklypu Nr. 37. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, remiantis Sodininkų bendrijos „Antaviliai“ generaliniu planu, naudojant topografinį planą bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą buvo nustatytos žemės sklypų, tarp jų ir žemės sklypo Nr. 38, ribos. 2009-07-03 UAB „Vandeta“ ir 2011-06-14 korporacijai „Matininkai“ savo iniciatyva užsakė atlikti žemės sklypo Nr. 38 ribų atitikties Sodininkų bendrijos „Antaviliai“ generaliniam planui bei gretimų žemės sklypų riboms patikrą. Matininkų ekspertų išvadose nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 38 ribos iš esmės atitinka generalinį planą bei pirminį privatizavimo planą, faktiškai valdomo sklypo ribos atitinka gretimų žemės sklypų Nr. 28, Nr. 29 ir Nr. 39, registruotų Nekilnojamojo turto registre, ribas. Nurodytų gretimų žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo Nr. 38 ir gretimų žemės sklypų Nr. 28, 29, 39 ribos pažymėtos taškais 1, 2 ir 3, sutampa.

5Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Antaviliai“ atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį nurodė, kad tvora, pastatyta tarp žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 38, yra priskirtina prie nesudėtingų statinių. Formuojant sodų sklypus buvo numatyti ir paliekami bendrai naudotis apie 40 cm pločio žemės ruožai tarp sklypų. Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktų, kuriuose užfiksuoti tiksliųjų matavimų duomenys, nepasirašė, todėl faktinę sklypų Nr. 37 ir Nr. 38 ribą tikslinga nustatyti remiantis nurodyta aplinkybe ir po to spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą.

6Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose nurodė, kad žemės sklypo savininko pastatyta tvora (iki 1,8 m aukščio) priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 101.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo laikytis Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. reikalavimų, kurie numato, kad tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.

7Trečiasis asmuo M. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad prieš statydamas gyvenamąjį namą savo sklype Nr. 39, preliminariai permatavo žemės sklypus pagal sodo generalinį planą, kad ateityje nekiltų nesusipratimų ir visiems užtektų žemės pagal plano išmatavimus. Gavus kaimynų žodinį sutikimą užsakė kadastrinius matavimus, per kuriuos buvo suformuotos ir įregistruotos žemės sklypo Nr. 39 ribos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Vilniaus filiale. Nesutinka, kad būtų keičiamos žemės sklypo koordinatės.

8Trečiasis asmuo S. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad tvora, pastatyta kaimyno teritorijoje, turi būti nugriauta.

9Tretieji asmenys Z. L., R. R. prašė šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra, joms nedalyvaujant. Trečiasis asmuo O. B. prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo 146,68 Lt teismo pašto išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Siekiant nustatyti tikslią ribą tarp žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 38, 2010-03-09 teismo nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė. Ekspertui pavesta atsakyti į ieškovo pateiktą klausimą: kur yra tiksli riba tarp žemės sklypo Nr. 37 (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniuje, ir žemės sklypo Nr. 38 (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniuje. Atsakovė ekspertui klausimų nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į eksperto atsakymą ir byloje esantį ekspertizės planą, konstatavo, jog riba tarp žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 38 pagal pirminius privatizavimo duomenis kerta žemės sklypą Nr. 37 atitinkamai 0,07 m ir 0,80 m nuo esamos žemės sklypo Nr. 38 tvoros pamato išorinės briaunos, todėl atsakovės pastatyta tvora neįeina į ieškovo sklypo teritoriją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede nurodoma, kad be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti statytojo sklypo pietinėje pusėje – tvoros tipas nereglamentuojamas. Teismas padarė išvadą, jog žemės sklypo Nr. 38 pietinėje pusėje statyti betoninę tvorą – nesudėtingą inžinerinį statinį nebuvo reikalingas gretimo žemės sklypo Nr. 37 savininko – ieškovo sutikimas.

11Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimą, tenkinti ieškinį – pripažinti, kad žemės sklype Nr. 37 (kadastrinis Nr. 0101/0003:328, Vilniaus m. k.v. unikalus Nr. ( - )), esančiame sodų bendrijoje ,,Antaviliai“, Nemenčinės pl., Vilniuje, pastatyta tvora, plane pažymėta tarp taškų 3-4, yra nelegalus statinys, ir įpareigoti atsakovę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ją nugriauti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, tuo netinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ginčo esmė, ar atsakovė sklypo Nr. 38 savininkė tvorą pastatė jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, ar ne. Teismas sprendime priešingai eksperto išvadai konstatavo, kad tvora pastatyta žemės sklype Nr. 38. Be to, teismo išvada akivaizdžiai priešinga surinktiems įrodymams, tuo teismas pažeidė CPK 178 str.-185 str. nuostatas.

12Esant neginčijamiems įrodymams, eksperto išvadai, atsakovės pozicijai, trečiųjų asmenų atsiliepimams, kad tvora pastatyta žemės sklype Nr. 37, t.y. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, teismas privalėjo vadovautis ir taikyti Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Bendrose pastabose 1 ir 2 lentelėms“, kur nurodyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Šiuo atveju įstatymo leidėjas nenumato, ar tas pažeidimas yra žymus, ar ne – svarbiausia pats faktas, nes toks reikalavimas yra imperatyvus.

13Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

14Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimą palikti nepakeistą.

15Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Antaviliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti.

16Trečiasis asmuo S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

17Trečiasis asmuo Z. L. prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

18Apeliacinis skundas netenkintinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo P. B. apeliacinio skundo ribose.

20Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės pastatyta tvora yra ieškovui priklausančiame sklype, ar ne.

21Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 0.0617 ha žemės sklypas Nr. 37 (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), Vilniaus m. sav. SB „Antaviliai“, nuosavybės teise priklauso ieškovui (I tomas, b.l. 11-15, 102), o atsakovei nuosavybės teise priklauso 0.0622 ha žemės sklypas Nr. 38 (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), Vilniaus m. sav. SB „Antaviliai“ (I tomas, b.l. 85-91,163-172).

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

23Šiuo atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovė, pažeisdama jo teises, negavusi jo sutikimo pastatė ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tvorą, turėjo įrodyti, kad atsakovės pastatyta tvora yra būtent ieškovui priklausančiame žemės sklype. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypų ribos nėra įtvirtintos ir įregistruotos pagal kadastrinius matavimus, t.y. ginčo šalių sklypams nėra atlikti tikslieji matavimai ir jie nėra užregistruoti Registrų centre, todėl ginčo šalių žemės sklypo ribos turėjo būti nustatinėjamos nagrinėjant ginčą teisme. Siekiant nustatyti tikslią ribą tarp žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 38, pirmosios instancijos teismo 2010-03-19 nutartimi byloje buvo paskirta ekspertizė (II tomas, b.l. 15-16).

24Pagal CPK 218 str. ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

25Kaip matyti, UAB „Tiretas“ matininko eksperto D. R. 2011-03-28 ekspertizės akte (II tomas, b.l. 23-45) nurodyta, kad išanalizavus visus duomenis nustatyta, kad tikroji riba tarp žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 38 pagal pirminius privatizavimo duomenis (plane pažymėta taškais 1 ir 2) kerta žemės sklypą Nr. 37 (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), Vilniuje, atitinkamai 0,07 m ir 0,80 m nuo esamos žemės sklypo Nr. 38 (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniuje, tvoros pamato išorinės briaunos. Nustatytos šių taškų koordinatės: 1. X=6074511,18; Y=590304,48 2. X=6074502,44; Y=590275,28 (II tomas, b.l. 23-24). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eksperto išvadą bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog ieškovo teiginys, kad tvora pastatyta jo sklypo ribose, nepagrįstas.

26Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, ekspertas savo išvadoje bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ginčo tvora yra pastatyta būtent atsakovės sklypo ribose, o ne ieškovo sklypo ribose. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, jog trečiasis asmuo SB „Antaviliai“ 2011-09-06 atsiliepime į patikslintą ieškinį, aiškindamas eksperto išvadą, pasisakė, kad nežymus pamato briaunos nukrypimas į sklypą Nr. 37 nėra esminis, bei kad atsakovė atsiliepime taip pat neginčijo fakto, kad tvora yra Nr. 37 sklypo teritorijoje, tik nurodė, kad leistina tokia paklaida, ir kad tvora yra leistinos paklaidos ribose, vertina kritiškai. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo SB „Antaviliai“ 2011-09-09 pateikė patikslintą atsiliepimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl ieškinio pagrįstumo, todėl vertinti pirminiame atsiliepime išdėstytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje buvo kilęs ginčas dėl ekspertizės akto tuo pagrindu, kad pagal eksperto išvadą atsakovės žemės sklypo ribos persidengia su ieškovo žemės sklypo ribomis, ieškovo sklypas persidengia su gretimo sklypo ribomis ir t.t., t.y. kad pagal eksperto išvadą reikėtų keisti žemės sklypų ribas ir tų žemės sklypų savininkų, kurių sklypų tikslieji matavimai yra užregistruoti Registrų centre ir kurių matavimų koordinatės yra žinomos, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad minėtu ekspertizės aktu buvo konstatuota, kad atsakovės tvora pastatyta ieškovo žemės sklype.

27Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog žemės sklypo Nr. 38 pietinėje pusėje statyti betoninę tvorą – nesudėtingą inžinerinį statinį nebuvo reikalingas gretimo žemės sklypo Nr. 37 savininko – ieškovo sutikimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad I grupės nesudėtingo statinio statyba vykdoma ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovė turėjo laikytis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Bendrose pastabose 1 ir 2 lentelėms“, kur nurodyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas.

28Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

29Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 str.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas P. B. pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį, prašydamas... 4. Atsakovė S. G. Š. atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį prašė... 5. Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Antaviliai“ atsiliepime į ieškinį,... 6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. Trečiasis asmuo M. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad... 8. Trečiasis asmuo S. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė bylą... 9. Tretieji asmenys Z. L., R. R. prašė šalių ginčą spręsti teismo... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 11. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto... 12. Esant neginčijamiems įrodymams, eksperto išvadai, atsakovės pozicijai,... 13. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.... 14. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 15. Trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Antaviliai“ atsiliepime į... 16. Trečiasis asmuo S. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė spręsti... 17. Trečiasis asmuo Z. L. prašė nagrinėti teismo nuožiūra.... 18. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės pastatyta tvora yra... 21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 0.0617 ha žemės sklypas Nr. 37 (unikalus... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 23. Šiuo atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovė, pažeisdama jo teises,... 24. Pagal CPK 218 str. ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo... 25. Kaip matyti, UAB „Tiretas“ matininko eksperto D. R. 2011-03-28 ekspertizės... 26. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai, nei teigia ieškovas apeliaciniame... 27. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog žemės sklypo... 28. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti...