Byla e2-39675-964/2018
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei J. G. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 860,14 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su draudėja A. P. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią apdraustas ( - ), Vilniuje, esantis butas. Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl 2017-11-21 iš atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute įvykusio vandens pratekėjimo, dėl ko buvo aplietas draudėjos butas. Ieškovas išmokėtą 1 860,14 Eur nuostolių sumą reikalauja priteisti iš atsakovės.

5Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas pagal CPK 123 str. 3 d. laikomi įteiktais 2018-12-03. Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį, t. y. iki 2018-12-17 atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

8Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas su draudėja A. P. 2017-01-02 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2017-01-10 iki 2018-01-10, buvo apdraustas butas, esantis ( - ), Vilniuje (el. b. l. 4). 2017-11-21 įvyko vandentiekio avarija, kurios metu vanduo prasiskverbė į ieškovo apdraustą butą, esantį ( - ), Vilniuje (el. b. l. 5-6). Vandens pratekėjimas atsirado iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), Vilniuje (el. b. l. 17-18). Ieškovas atlygino dėl vandentiekio avarijos žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 1890,43 Eur draudimo išmoką (b. l. 8, 15). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovui nuostolius būtų kompensavusi (CPK 178, 185 straipsniai).

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovo (draudimo kompanijos) ir atsakovės jokie sutartiniai santykiai nesieja, todėl byloje nagrinėjamas deliktinės civilinės atsakomybės kilimo klausimas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, deliktinė civilinė atsakomybė kyla, kai nustatomi neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp jų.

10Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

11CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 860,14 Eur žalos, kurią išmokėjo buto, esančio ( - ), Vilniuje, draudėjai. Nagrinėjamu atveju atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjos A. P., kuriai išmokėta draudimo išmoka, buto. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016,12 punktas).

12Nagrinėjamu atveju atsakovei, esančiai buto ( - ), Vilniuje, savininke nuo 2000-09-07, taikytina atsakomybė už butui, ( - ), Vilniuje, padarytą žalą, kilusią 2017-11-21 įvykusio draudiminio įvykio metu. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovės sukelta žala atsirado ne dėl jos kaltės, nesant duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 860,14 Eur žalos atlyginimo. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovo patirtą žalą, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalaujamas žalos atlyginimas – 1 860,14 Eur – priteistinas ieškovui iš atsakovės.

13CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolės grąžinti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 860,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

14Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 42,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovės. Ieškovas taip pat patyrė 0,84 Eur išlaidas už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 0,86 Eur – už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos minėtos 43,70 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

15Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

16Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

17ieškinį tenkinti visiškai.

18Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, iš atsakovės J. G., a. k. ( - ) 1 860,14 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų, 14 ct) dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 1 860,14 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-29) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 43,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

20Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai