Byla 2A-995-567/2013

Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-82-808/2012 pagal ieškovų Policijos departamento prie LR VRM ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai Policijos departamentas prie LR VRM ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011-03-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 64281,84 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad Vyriausiasis policijos komisariatas atliko tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės pareigūnų A. J. ir R. R. 2008-08-09 sužalojimo tarnybos metu ir nustatė, kad 2008-08-09 apie 0 val. 44 min. Vilniaus apskrities VPK PR 4-ojo būrio vyresnysis patrulis R. R. su patruliu D. T., taip pat patruliai A. J. ir S. B. pagal iškvietimą atvyko prie parduotuvės, esančios ( - ), dėl triukšmaujančio jaunimo. Jaunuoliai buvo neblaivūs, garsiai šūkavo, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Atsakovas metė į patrulį D. T. skardinę su alumi ir pabėgo. Sulaikomas atsakovas priešinosi ir du kartus spyrė patruliui R. R. į dešinę ranką bei smogė A. J. į krūtinę, dėl ko patruliams nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Panaudojus kovinius veiksmus, dujas ir antrankius, atsakovas buvo sulaikytas ir pristatytas į VAPK Vilniaus miesto 3 PK, kur jam nustatytas 0,95 promilių girtumas. 2008-10-24 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-310 „Dėl Vilniaus aps. VPK PR pareigūnų sužalojimo tarnybos metu“, pripažinta, kad pareigūnai A. J. ir R. R. buvo sužaloti tarnybos metu, vykdydami tarnybines pareigas, jų sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir padidėjusiu pavojumi, todėl Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009-01-24 įsakymu Nr. 10-TE-24 nuspręsta VAVPK PR vyresniajam patruliui R. R. skirti 33644,88 litų kompensaciją, o 2009-02-04 įsakymu Nr. 10-TE-63 nuspręsta išmokėti VAVPK PR vyresniajai patrulei A. J. 30636,96 Lt kompensaciją. Policijos departamentas prie VRM išmokėjo nurodytas pinigines kompensacijas. Žala atsirado dėl atsakovo J. R. neteisėtų veiksmų, kurių metu buvo sutrikdyta pareigūnų R. R. ir A. J. sveikata, todėl jis yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos pareigūnus ir privalo atlyginti ieškovų patirtus nuostolius dėl išmokėtos kompensacijos (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.249 str.).

5Atsakovas J. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-07-25 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo J. R. ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 64281,84 Lt nuostolių; priteisti iš atsakovo J. R. ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 119,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu; iš atsakovo J. R. į valstybės biudžetą priteisti 1952,80 Lt išlaidų. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, išmokama 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Pareigūnui R. R. buvo apskaičiuota ir išmokėta 33644,88 Lt piniginė kompensacija, o pareigūnei A. J. - 30636,12 Lt piniginė kompensacija (b.l. 15-16, 25-26). Asmens sveikatos sužalojimas sukuria prievolę atlyginti žalą, kuri dėl savo specifinių bruožų išskiriama į specialųjį deliktą. Tai reiškia, kad žala, padaryta asmeniui jo sveikatos sužalojimu, atlyginama pagal specialias taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas pagal nurodytas sąlygas, turi reikalavimo teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad, vadovaudamiesi pastarojo nutarimo normomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d., ieškovai, atlyginę A. J. ir R. R. asmenų, tarp jų ir atsakovo J. R. neteisėtais veiksmais padarytą žalą, pagrįstai reiškia atsakovo atžvilgiu regresinį (atgręžtinį) reikalavimą dėl atlyginant žalą patirtų išlaidų (nuostolių) atlyginimo (priteisimo). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas, kad nurodyto dydžio žala atsirado tik dėl jo kaltės - pasipriešinimo policijos pareigūnams, pripažino jog nuo pareigūnų jis bėgo, norėdamas išvengti sulaikymo. Tuo pačiu atsakovas nurodė, kad su pareigūnais nekonfliktavo, teigdamas, kad pats yra nukentėjęs nuo policijos pareigūnų. Atsakovas pateikė teismui 2008-08-12 specialisto išvadą, kurioje nustatyta, jog jam galimai 2008-08-09 padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 148). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog šioje išvadoje nurodyta, kad atsakovas susižalojo ranką, peršokdamas per tvorą. Nurodyta aplinkybė paneigia atsakovo poziciją, kad jis su pareigūnais nekonfliktavo, nes tada tampa nesuprantami atsakovo veiksmai, kai nesant konflikto, jis bėga nuo policijos pareigūnų, vengdamas sulaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, jog ne dėl jo veiksmų buvo sužaloti policijos pareigūnai A. J. ir R. R., padarė išvadą, kad atsakovo teiginio apie jo atžvilgiu pareigūnų panaudotą jėgą, kurią patvirtina pateikta specialisto išvada, nėra pakankamas įrodymas neginčytinai tvirtinti, kad tik dėl pareigūnų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta atsakovo sveikata. Teismas konstatavo, kad civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 str. 2 d.), todėl atsakovas J. R. yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotojus. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl visiško nuostolių atlyginimo jam atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.251, 6.282 straipsnių nuostatas (LR CPK 6.263 str. 2 d., 6.280 str.).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas J. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas 2012-07-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, jog ne dėl jo veiksmų buvo sužaloti policijos pareigūnai A. J. ir R. R., daro išvadą, kad atsakovo teiginio apie jo atžvilgiu pareigūnų naudotą jėgą, kurią patvirtina specialisto išvada, nėra pakankamas įrodymas neginčytinai tvirtinti, kad dėl pareigūnų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta atsakovo sveikata. Specialisto išvadoje Nr. G3941/08(01) nėra pasisakyta dėl dešinės plaštakos, o nurodyta, kad atsakovui nustatyta poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje ir kiti sužalojimai. Sužalojimai padaryti, veikiant kietu buku daiktu. Apeliantas teigia, jog tai neginčytinas įrodymas, jog ne dėl atsakovo veiksmų buvo sužaloti policijos pareigūnai. Apeliantas paaiškino, kad nuo policijos pareigūnų bėgo, nes buvo išsigandęs, kadangi buvo išgėręs ir dėl to nenorėjo turėti problemų. 2008-10-08 vykusios apklausos metu atsakovas papasakojo 2008-08-09 įvykio aplinkybes, jog be jokio pagrindo jis buvo sumuštas pareigūnų ir, kad policijos pareigūnų R. R. ir A. J. paaiškinimai neatitinka tikrovės. Atsakovo sumušimo faktas patvirtintas specialisto išvada. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. M.. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys patvirtino, kad įvykio vietoje buvo keliasdešimt asmenų, buvo tamsus paros metas, todėl policijos pareigūnai galėjo supainioti pažeidėjus. 2009-01-29 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuojama, kad J. R. ir D. L. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., nes byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų tvirtinti, kad jie naudojo fizinį smurtą policijos pareigūnų atžvilgiu. Atsakovo veiksmai kvalifikuojami, kaip administracinis pasipriešinimas policijos pareigūnams. Apeliantas pažymėjo, kad jis nebuvo patrauktas nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn ir, kad pats turi pakankamą pagrindą pareikšti pretenzijas dėl sumušimo (LR CK 6.247 str.).

10Ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad specialisto išvadoje, kuria remiasi apeliantas, aprašytos įvykio aplinkybės nurodytos paties atsakovo, todėl negali būti pripažintos objektyviomis, o apelianto nurodytų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, todėl turėtų būti vertinami kritiškai. Bėgimas nuo policijos pareigūnų yra prilyginimas jų teisėtų reikalavimų nevykdymui. Policijos departamento patirta žala, pasireiškusi turėtomis išlaidomis neabejotinai yra atsakovo J. R. neteisėtų veiksmų rezultatas (LR CK 6.146 str. 1 d., 6.248 str.).

11Ieškovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsileipimo į apeliacinį skundą nepateikė.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

16Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos, be kitų – ir garantijos dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sutrikdymo. Vidaus tarnybos statuto aštuntojo skirsnio 40 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

17Teismų praktikoje pažymėta, jog valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jų sveikatai, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais. Tačiau policijos įstaiga paprastai nėra žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo, o žalai atlyginti skirtą išmoką sumoka pareigūnui ne civilinės atsakomybės pagrindu, bet vykdydama įstatyme įtvirtintą socialinio draudimo funkciją. Taigi kyla policijos įstaigos, išmokėjusios specialiaisiais teisės aktais reglamentuotą draudimo išmoką sužalotam pareigūnui, teisių ir pareigų, susijusių su žalos atlyginimo mokėjimu, ir realiai žalą padariusio ar už ją atsakingo asmens civilinės atsakomybės santykio klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).

18Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

19Nagrinėjamu atveju ieškovai Vilniaus policijos vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, sužalojus policijos pareigūnus tarnybos metu.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2012-07-25 sprendimu išnagrinėjo byloje pareikštus reikalavimus tik ieškovo Policijos departamento prie LR VRM atžvilgiu, bet neišsprendė ieškinio reikalavimų, pareikštų ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vardu. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), nes bylos dalyje dėl neišnagrinėtų reikalavimų, pareikštų ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vardu, negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka. Šis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Nurodytas procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

21Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes jis yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Apeliacinės instancijos teisme nėra numatyta galimybė išnagrinėti pirmosios instancijos teismo neišnagrinėtų reikalavimų dalį, pareikštų ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vardu. Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.), atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams išmokėta jų 12 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jie negavo pajamų. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar jiems išmokėta draudimo išmoka atitinka pareigūnų realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti tokio dydžio žalą, kokia buvo išmokėta kompensacija pareigūnams, realios žalos dydžio nenustatinėjo ir jos pagrįstumo neanalizavo, nepasiūlė šalims pateikti papildomų žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos realios žalos dydis.

23Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

24Apeliantas J. R. sumokėjo 300 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal 2012-08-10 mokėjimo nurodymą (b.l. 199). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui J. R. (a.k. ( - ) grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija

Nutarė

26Panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Grąžinti apeliantui J. R. (a.k. ( - ) 300 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.