Byla 3K-3-134/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas tais atvejais, kai policijos įstaiga, išmokėjusi teisės aktų nustatyto dydžio kompensaciją tarnybos metu sužalotam pareigūnui, regreso tvarka reikalauja atlyginti žalą iš ją padariusio asmens.

5Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškė atgręžtinį reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 15 658,55 Lt ieškovo patirtai turtinei žalai atlyginti dėl kompensacijos išmokėjimo pareigūnui V. V.

6Ieškovas nurodė, kad 2010 m. liepos 16 d. atsakovas pasipriešino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio patruliui V. V. Atsakovui vengiant paklusti ir stengiantis ištrūkti, pareigūnas panaudojo prieš atsakovą kovinius veiksmus ir susižalojo. Jam diagnozuotas dešinės kojos čiurnos raiščių plyšimas, nuo 2010 m. liepos 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. jis buvo nedarbingas. VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011 m. sausio 5 d. nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2010 m. liepos 16 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, pareigūnui padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis, Telšių apskrities VPK viršininko 2011 m. kovo 9 d. įsakymu, 2011 m. gegužės 6 d. pareigūnui išmokėta 14 722,97 Lt, t. y. jo aštuonių mėnesinių vidutinių darbų užmokesčių dydžio kompensacija. Pareigūnas V. V. buvo sužalotas dėl atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsakovas Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Ieškovas nurodė, kad, išmokėjęs pareigūnui kompensaciją, jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą A. B.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 15 658,55 Lt žalos atlyginimo.

9Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki penkerių metų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija; lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo vieno iki dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, kad Plungės rajono PK pareigūnas V. V. 2010 m. liepos 16 d. buvo sužalotas tarnybos metu, eidamas tarnybines pareigas, ir kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojingumu ir rizika. Iš Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.11-646-363/2012 ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad A. B. 2010 m. liepos 16 d. apie 14.35 val. Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), nepakluso Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK pareigūnams V. M. ir V. V.: vedamas į tarnybinį automobilį priešinosi, stumdamas pareigūnus rankomis. A. B. priešinantis, V. V., siekdamas jį sulaikyti, panaudojo kovinius veiksmus ir jų metu susižalojo; tą pačią dieną Plungės rajono savivaldybės ligoninėje jam diagnozuotas dešinės čiurnos išorinių raiščių plyšimas. VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011 m. sausio 5 d. nustatė, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2010 m. liepos 16 d., ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys. Teismas konstatavo, kad pareigūno sveikata buvo sutrikdyta dėl atsakovo veiksmų, nes tuo atveju, jeigu atsakovas būtų paklusęs teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams eiti į tarnybinį automobilį, vedamas nebūtų priešinęsis ir stumdęsis, policijos pareigūnui nebūtų reikėję atlikti kovinių veiksmų, kurių metu jis susižalojo. Teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovo veiksmų ir pareigūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys; nenustatė pagrindo pripažinti, kad pareigūnas, pasirinkdamas konkretų kovinį veiksmą, galėjo pasielgti neatsargiai ar viršyti jam suteiktus įgaliojimus.

10Teismas nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, kurį nustato Centrinė medicinos ekspertizės komisija Vyriausybės nustatyta tvarka. VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011 m. sausio 5 d. nustatė, kad pareigūnui V. V. padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto bei Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų nuostatomis, kompensaciją apdraustam pareigūnui, sužeistam ryšium su tarnyba, moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja apdraustasis, iš išlaidų sąmatoje tam numatytų lėšų (Sąlygų 19 punktas). Pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. balandžio 11 d. išvadą ir Telšių apskrities VPK viršininko 2011 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 86-TE-45 pareigūnui V. V. išmokėta aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 14 722,96 Lt. Teismas konstatavo, kad Policijos departamentas, pervedęs lėšas šiai kompensacijai, įgijo regreso teisę į atsakovą dėl visos išmokėtos kompensacijos dydžio; tokia atgręžtinio reikalavimo teisė nustatyta Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkte, CK 6.280 straipsnio 1 dalyje. Kadangi pareigūnui išmokėta kompensacija yra susijusi su jam atsakovo padaryta žala, tai atsakovas privalo ją atlyginti. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė kompensacijos dydį, ją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais. Atsakovas turėjo numatyti tokius padarinius, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą. Nustatęs, kad atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, teismas nenustatė pagrindo sumažinti nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, turi įrodyti, jog jis apskaičiuotas neteisingai (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų dėl patirtų nuostolių dydžio. Kompensacijos suma buvo apskaičiuota pagal specialiųjų teisės aktų normas – Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 nuostatas. Duomenų, kad kompensacija buvo išmokėta be pagrindo ar apskaičiuota pažeidžiant teisės normų reikalavimus, byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu pripažinta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Civilinio kodekso nustatyta tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas A. B. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15Apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu ir nemotyvavo nutarties dalies dėl žalos dydžio. Aplinkybė, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punkto, savaime nereiškia, jog policijos įstaiga regreso tvarka įgijo teisę į visą išmokėtą draudimo sumą, ir nepagrindžia atlygintinos žalos dydžio. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad: regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį asmenį yra nustatyta įstatyme – Civiliniame kodekse; pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka išreikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumą, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė CK normas, taikytinas sprendžiant tokio pobūdžio klausimus: CK 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2, 3 dalis, 6.281 straipsnio 1 dalį, 6.282 straipsnio 1-3 dalis, t. y. normas, reglamentuojančias vieną civilinės atsakomybės sąlygų – žalą, jos dydžio nustatymą. Pagal CK nuostatas tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo, o atlygintinos žalos dydis gali būti sumažintas dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti arba padidėti, taip pat atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. CK 6.290 straipsnio 1 dalį aiškinant pirmiau nurodytų CK normų ir šios bylos aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad šioje normoje vartojama sąvoka „žalos dydis“ reiškia dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padarytos žalos piniginę išraišką, o šio straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusių subjektų regreso teisė į žalą padariusį asmenį, turi būti suprantama taip, kad asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo.

16Nagrinėjamoje byloje policijos įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius – policijos pareigūnas V. V. Byloje nustatyta, kad V. V. buvo nedarbingas mažiau nei šešiasdešimt dienų, tačiau jam išmokėta aštuonių vidutinių atlyginimų dydžio draudimo išmoka. Kasatoriaus veiksmai nesukėlė pareigūnui tokio dydžio nuostolių. Šių kasatoriaus argumentų teismai nevertino, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius neginčijo padarytos žalos dydžio. Kasatorius neginčijo išmokėtos draudimo sumos dydžio, nes, tikėtina, ji išmokėta laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau iš kasatoriaus gali būti priteisiamas tik tokio dydžio žalos atlyginimas, kiek žalos yra padaryta, t. y. realiai patirtų nuostolių ir negautų darbinių pajamų už penkiasdešimt dvi dienas, kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą. Šiam žalos dydžiui apskaičiuoti byloje yra pakankamai duomenų, todėl kasatorius neturėjo reikalauti ar pateikti kokių nors papildomų duomenų.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su kasatoriumi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė dėl žalos dydžio, nurodydamas, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, turėjo įrodyti, jog žalos dydis apskaičiuotas neteisingai (CPK 178 straipsnis). Atsiliepime į ieškinį atsakovas neginčijo padarytos žalos dydžio, tik prašė teismo atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį ir, taikant CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sumažinti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas teigė, kad V. V. išmokėta draudimo suma buvo neproporcinga jo veiksmams ir jų padariniams, todėl žalos dydis turėtų būti sumažintas. Taigi proceso metu kasatorius nepateikė nei įrodymų, nei argumentų, kurie patvirtintų, kad nėra pagrindo atlyginti visą pareigūnui išmokėtą draudimo lėšų sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovas nurodė ir įrodymais pagrindė padarytų nuostolių dydį. Pareigūnui išmokėtos kompensacijos suma apskaičiuota vadovaujantis specialiųjų teisės aktų normomis – Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 nuostatomis. Kasatorius žalą padarė tyčiniais veiksmais, todėl yra atsakingas už sukeltus padarinius, t. y. jam tenka prievolė specialiųjų teisės aktų pagrindu atlyginti žalą.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Nagrinėjamoje byloje kilo CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies normų aiškinimo klausimas keliais aspektais: pirma, ar policijos įstaiga laikoma socialinės išmokos mokėtoju šios normos prasme; antra, kokią paskirtį turi policijos įstaigos pareigūnui sužalojimo atveju mokama kompensacija; trečia, kokia yra policijos įstaigos, išmokėjusios kompensaciją pareigūnui, atgręžtinio reikalavimo teisės apimtis. Tai yra teisės klausimai, sudarantys kasacijos dalyką (CPK 346 straipsnis); jais teisėjų kolegija pasisako.

21Dėl policijos įstaigos, specialiųjų teisės aktų pagrindu išmokėjusios pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo pagrindo

22Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos, be kitų – ir garantijos dėl gyvybės netekimo ar sveikatos sutrikdymo. Vidaus tarnybos statuto aštuntojo skirsnio 40 straipsnyje nustatytos kompensacijų pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais mokėjimo sąlygos, orientaciniai dydžiai, taip pat atvejai, kai kompensacijos nemokamos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos, Sąlygos), taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais. Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 2 punktą draudimo objektai yra apdraustųjų sveikata ir gyvybė. Šiame teisės akte nurodyta, kokių asmenų sveikata ir gyvybė draudžiama valstybės lėšomis, išvardyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, išdėstyta draudimo ir kompensacijų sumų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka. Sąlygų 15 punkte nurodyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų, o pagal 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Policijos pareigūnai priskirti asmenims, kurių sveikata ir gyvybė nurodytų teisės aktų pagrindu draudžiama valstybės lėšomis (Vidaus tarnybos statuto 1 straipsnis, 2 straipsnio 2, 4 dalys, Asmenų draudimo valstybės lėšomis taisyklių 1.1 punktas).

23Nurodytais teisės aktais valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jų sveikatai, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad juose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos kasacinis teismas nuosekliai laikėsi ir pirmiau nagrinėtose bylose, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; kt.). Tokio aiškinimo nesudaro pagrindo keisti ir naujausia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojama doktrina (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą). Konstatuotina, kad policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas.

24Policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis – atlyginti pareigūnui turtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais. Tačiau policijos įstaiga paprastai nėra žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo, o žalai atlyginti skirtą išmoką sumoka pareigūnui ne civilinės atsakomybės pagrindu, bet vykdydama įstatyme įtvirtintą socialinio draudimo funkciją. Taigi kyla policijos įstaigos, išmokėjusios specialiaisiais teisės aktais reglamentuotą draudimo išmoką sužalotam pareigūnui, teisių ir pareigų, susijusių su žalos atlyginimo mokėjimu, ir realiai žalą padariusio ar už ją atsakingo asmens civilinės atsakomybės santykio klausimas.

25Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų – nullus commodum capere de sua injuria propria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad Policijos departamentas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Šiuo atveju CK 6.1015 straipsnis netaikytinas, nes policijos įstaigos regreso teisė kyla ne iš sutartinių draudimo santykių, bet iš viešosios teisės aktais reglamentuojamos socialinio draudimo funkcijos.

26Dėl atgręžtinio reikalavimo teisės apimties

27CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Sprendžiant dėl socialinio draudimo įstaigos regreso teisės, įgyvendinamos nurodytų normų pagrindu, apimties, šios teisės normos aiškintinos ir taikytinos atsižvelgiant į socialinio draudimo įstaigų ir už žalą atsakingų asmenų prievolių mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimą atsiradimo pagrindus bei sąlygas.

28Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be Civiliniame kodekse nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų yra žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Tokiu būdu žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio.

29Vidaus tarnybos statute, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygose ir juos konkretizuojančiuose vidaus reikalų ministro įsakymuose įtvirtinti kompensacijų pareigūnams už sveikatos sutrikdymą mokėjimo pagrindai ir jų dydžio nustatymo kriterijai nesiejami su žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygomis, t. y. draudimo išmoka mokama ne vadovaujantis CK nustatytais civilinės atsakomybės pagrindais, bet pagal šiuose teisės aktuose įtvirtintus imperatyviųjų normų reikalavimus. Šiais teisės aktais valstybė prisiėmė pareigą, įvykus juose nurodytam draudžiamajam įvykiui, išmokėti pareigūnui kompensaciją, apskaičiuotą remiantis objektyvaus pobūdžio neindividualizuotais kriterijais (medicinos ekspertizės komisijos nustatytu sveikatos sutrikdymo laipsniu, pobūdžiu ir pan.) pagal patvirtintą metodiką, kurios privalo laikytis institucija, apskaičiuojanti ir išmokanti kompensaciją.

30Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas apskaičiavo ir išmokėjo pareigūnui V. V. kompensaciją už sveikatos sutrikdymą vadovaudamasis pirmiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta tvarka ir sąlygomis, o kompensacijos dydis nustatytas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašą. VRM medicinos centro centrinė medicinos ekspertizės komisija 2011 m. sausio 5 d. nustatė, kad pareigūnui V. V. padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. balandžio 11 d. išvados ir Telšių apskrities VPK viršininko 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 86-TE-45 pagrindu pareigūnui V. V. išmokėta aštuonių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, t. y. 14 722,96 Lt. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kompensacija būtų išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Ginčas kilo dėl kompensaciją išmokėjusio Policijos departamento atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į žalą padariusį asmenį (atsakovą), dydžio.

31Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui, minėta, atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Taigi policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008, aiškindama CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių normas, nurodė, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Nagrinėjamoje byloje yra analogiškos faktinės aplinkybės, todėl pirmiau nurodyti išaiškinimai joje turi būti taikomi.

33Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino bei taikė CK 6.290 straipsnį, socialinio draudimo išmoką dėl sveikatos sutrikdymo sutapatino su žala sveikatai civilinės atsakomybės prasme, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl Policijos departamento atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo apimties ir sąlygų. Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

34Nagrinėjamoje byloje nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, išskyrus žalos dydį. Kitų atsakomybės sąlygų atsakovas kasaciniu skundu neginčija, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis.

35Pirmiau nurodytoje kasacinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui V. V. išmokėta jo aštuonių mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Atsakovas nurodė, kad V. V. buvo nedarbingas penkiasdešimt dvi dienas. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar jam išmokėta draudimo išmoka atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija, bei paneigia kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją. Tačiau teismai, konstatavę, kad pagal CK 6.290 straipsnį atsakovui kyla pareiga atlyginti tokio dydžio žalą, kokią kompensaciją pareigūnui išmokėjo Policijos departamentas, realios žalos dydžio nenustatinėjo ir atsakovo nurodytų aplinkybių pagrįstumo neanalizavo, nepasiūlė šalims (taip pat ir ieškovui) pateikti papildomų žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant Policijos departamento pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis.

36Žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Faktinių aplinkybių nustatinėjimas nėra kasacinio teismo kompetencija (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinis teismas neturi procesinės galimybės šioje byloje priimti galutinio sprendimo ir grąžina bylą apeliacinės instancijos teismui žalos dydžiui ir atitinkamai – regresinio reikalavimo apimčiai nustatyti.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies aiškinimo ir taikymo... 5. Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 6. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. liepos 16 d. atsakovas pasipriešino Telšių... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40... 10. Teismas nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį kompensacijos... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas A. B. prašo apeliacinės instancijos teismo... 15. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012... 16. Nagrinėjamoje byloje policijos įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką,... 17. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Policijos departamentas prie... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Nagrinėjamoje byloje kilo CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalies normų aiškinimo... 21. Dėl policijos įstaigos, specialiųjų teisės aktų pagrindu išmokėjusios... 22. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto... 23. Nurodytais teisės aktais valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų... 24. Policijos įstaigos išmokėtos sveikatos draudimo išmokos paskirtis –... 25. Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad... 26. Dėl atgręžtinio reikalavimo teisės apimties... 27. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama... 29. Vidaus tarnybos statute, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygose ir... 30. Nagrinėjamoje byloje Policijos departamentas apskaičiavo ir išmokėjo... 31. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 33. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos,... 35. Pirmiau nurodytoje kasacinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 Lietuvos... 36. Žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. Faktinių aplinkybių... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...