Byla 2S-265-567/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Marijono Greičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ŽVC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16125-727/2010 pagal ieškovo Mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ ieškinį atsakovui UAB „ŽVC“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Mokslinė gamybinė AB „Precizika“ 2010-06-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka:

41) priteisti iš atsakovo UAB „ŽVC“ 41454,12 Lt įsiskolinimą už 2004-07-30 Sutarties dėl komunalinių paslaugų galiojimo laikotarpiu (iki 2010-01-01) atsakovui perteiktą elektros energiją, 56082,43 Lt įsiskolinimą už 2010 m. sausio mėn. – 2010 gegužės mėn. laikotarpiu atsakovui perteiktą elektros energiją, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas;

52) pritaikyti atsakovui UAB „ŽVC“ laikinąsias apsaugos priemones, nepranešant apie tai atsakovui – atsakovo nekilnojamų ir kilnojamų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos (97536,55 Lt ) areštą. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys žemės sklype Žirmūnų g. 139, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0018-0035. Kadangi atsakovui priklausančio administracinio pastato, unikalus Nr. 1099-5018-2020, vietiniai inžinieriniai tinklai, kuriais pastatas aprūpinamas elektros energija, šiuo metu yra prijungti prie ieškovui priklausančių inžinierinių tinklų ir atsakovas nėra įsiregistravęs atskiru abonentu elektros energijos teikimo įmonėse, ieškovas atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka perteikia elektros energiją. Iki 2010-01-01 elektros energija atsakovui buvo perteikiama 2004-07-30 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties dėl komunalinių paslaugų pagrindu, kurioje šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos ir tarifų. Sutarties šalių buvo ne kartą keista ir papildyta, keičiant elektros energijos tarifus, atsižvelgiant į pasikeitusius šios paslaugos tiekėjo įkainius. Paskutinis šalių sulygtas tarifas už elektros energiją buvo nustatytas 2009-01-02 abipusiu šalių susitarimu ir sudarė 0,285 Lt plius PVM už vieną kw/h, prie visos sumos papildomai priskaičiuojant 2,6 proc. elektros energijos nuostolių kabeliuose ir transformatoriuose. Susitarimo pagrindu atsakovui taikytas 0,285 Lt už kw/h elektros įkainis padengė tik dalį ieškovo faktinių išlaidų. Dėl žemesnės nei reali elektros energijos kaina buvo susitarta tik todėl, kad tarp šalių buvo susiklostę geri santykiai ir tikintis, kad greitu metu atsakovas atsijungs nuo ieškovo. Tačiau atsakovas per daugiau nei 5 sutarties galiojimo metus to nepadarė. Ieškovas, neketindamas vykdyti nuostolingos sutarties, 2009-09-23 pranešimu Nr. 357 vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2010-01-01. Atsakovas ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu bei akivaizdžiai nepripažįsta įsiskolinimo ir vengia jį padengti. Atsižvelgiant į tai bei į didelę įsiskolinimo sumą, laikytina, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CK 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 2 d., 6.210 str. 2 d., LR CPK 145 str., 148 str.).

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-08 nutartimi nutarė ieškovo Mokslinės gamybinės AB „Precizika“ reikalavimo dėl 97536,55 Lt skolos priteisimo įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovo UAB „ŽVC“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 97536,55 Lt sumai, šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui; surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad pritaikius minėtą apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas turi būti tenkinamas. Reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma juridiniam asmeniui yra ženkli (97536,55 Lt), ir tai pagal formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikytina pakankama aplinkybe šių priemonių taikymui, nes sukelia galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (LR CPK 148 str. 1 d., 4 d.).

7Atsakovas UAB „ŽVC“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-08 nutartį. Nurodė, kad teisės doktrinoje tvirtinama, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, kai ieškinys yra pareiškiamas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui. Didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Iš pateikiamo balanso matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 69285066 Lt vertės turtas. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, tačiau skoliniai įsipareigojimai gali būti grąžinti per ilgą laiką. Atsakovo turto dalį sudaro nekilnojamasis turtas, tame tarp nuomojami išimtinai didelio ploto administraciniai bei sandėliavimo pastatai, todėl atsakovas iš patalpų nuomos veiklos gauna pastovias ir mažai kintančias pajamas. 2009 m. atliktas atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas patvirtina, kad vien tik atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Žirmūnų g. 139, Žirmūnų g. 139 A, bei Ukmergės g. 120, Vilniuje, buvo vertas 56630000 Lt. Tokios vertės nekilnojamąjį turtą valdančiai įmonei pareikštas 100000 Lt nesiekiantis turtinis reikalavimas negali būti laikomas dideliu ar sunkiau įvykdomu. Atsakovo banko sąskaitoje kiekvieną mėnesį, t.y. nuolat esanti suma, apytikriai lygi pareikšto reikalavimo sumai ar net viršija ją. Sprendžiant dėl atsakovo ūkinės veiklos, turi būti įvertinta, kad atsakovas vykdo tęstinio pobūdžio veiklą, siekia vykdomos veiklos plėtros. Ieškovas, reikalaudamas nagrinėjamojoje byloje pritaikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, privalo pateikti konkrečius faktinius duomenis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, finansinę padėtį. Ieškovas aptartą įrodinėjimo pareigą pažeidė. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neturės jokios įtakos teismo sprendimo užtikrinimui, negali būti taikomos, o pritaikytos – turi būti panaikintos. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas išsprendžia apie prašymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, pranešęs atsakovui. Tuo iš esmės atsakovui sudaroma galimybė prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimą, įmokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą ar įkeisti turtą (Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-163/2009). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie galimą atsakovo turtą slėpimą, rengimąsi perleisti tretiesiems asmenims, atsakovui priklausančio turto suvaržymus ar kitokias aplinkybes, susijusias su atsakovu, kurios patvirtintų galimą grėsmę teismo sprendimo vykdymui (LR CPK 74 str. 5 d., 6 d., 144 str. 1 d., 146 str., 148 str. 1 d., 177 str. 1 d., 178 str., 185 str., 199 str. 1 d., 337 str. 291 str. 1 d. 5 p., 329 str. 1 d., 337 str.).

8Ieškovas Mokslinė gamybinė AB „Precizika“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-08 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas (2010-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010) yra pažymėjęs, jog tam, kad įvertinti, ar atsakovui pašoma priteisti suma yra didelė, įtakos turi atsakovo finansinės galimybės. Kaip matyti iš atsakovo teismui pateiktų duomenų, didžioji dalis atsakovui priklausančio turto yra nuomos tikslais naudojamas nekilnojamasis turtas, kuris yra įkeistas bankui, todėl turtas yra nelikvidus, nes priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą ir siekiant šį turtą realizuoti, būtų susiduriama su objektyviomis kliūtimis, apsunkinančiomis arba padarančiomis neįmanomu sprendimo įvykdymą. Per praėjusius metus atsakovo gautas pelnas buvo daugiau nei 6 kartus mažesnis už ieškinio sumą. Atsakovas turi kiekvienais metais vykdyti didžiulius ilgalaikius piniginius įsipareigojimus kredito įstaigoms. Per 2010 metus atsakovas turės atlikti 3896461 Lt dydžio mokėjimus. Ieškovo per praėjusius metus gautas nedidelis pelnas patvirtina, kad atsakovas po įsipareigojimų visiems kreditoriams nebūtų pajėgus atsiskaityti su ieškovu. Lietuvos apeliacinis teismas (2010-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2010) yra pažymėjęs, kad teismas, taikydamas LR CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str., 148 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p.).

9Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

10Apelianto argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui nepagrįsti tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien didelė ieškinio suma yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 97536,55 Lt ieškinio suma yra didelė, sudaranti CPK 144 str. 1 d. numatytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.

11Tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, koks konkretus atsakovo turtas yra areštuojamas, nėra teisinė kliūtis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes įstatymų leidėjas numatė galimybę areštuoti atsakovo turtą, pavedant jį surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui (LR CPK 148 str. 4 d.).

12Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovo naudai, nes reikalavimų pagrįstumą vertina pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą CPK nustatyta tvarka. Skundžiama nutartimi areštuotas atsakovo turtas 97536,55 Lt sumai neviršija ieškinio sumos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad turto areštas pagal ieškinio sumą atitinka proporcingumo principą ir siekiamą tikslą užtikrinti pareikštą ieškinį.

13Apelianto argumentai, kad įmonė dirba stabiliai, palyginus su jos metine apyvarta ir turimu turtu, kad atsakovas mano, kad pareikšto ieškinio suma yra maža atsakovo įmonei, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Tai, kokie yra apelianto vykdomos veiklos rodikliai ir turtinė padėtis (b.l. 73-133), nesuteikia apeliantui jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

14Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus.

15Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nes šiuo atveju dėl didelės ieškinio sumos buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą. Tai neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

17Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo šalių tarpusavio santykiais, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

18Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 144 str. –148 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

19Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas turi pareigą atlyginti 13,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 143) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

21Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą.

22Priteisti iš atsakovo UAB „ŽVC“ 13,80 Lt (trylika litų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas Mokslinė gamybinė AB „Precizika“ 2010-06-29 kreipėsi į... 4. 1) priteisti iš atsakovo UAB „ŽVC“ 41454,12 Lt įsiskolinimą už... 5. 2) pritaikyti atsakovui UAB „ŽVC“ laikinąsias apsaugos priemones,... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-08 nutartimi nutarė ieškovo... 7. Atsakovas UAB „ŽVC“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti... 8. Ieškovas Mokslinė gamybinė AB „Precizika“ pateikė atsiliepimą į... 9. Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų... 10. Apelianto argumentai, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos... 11. Tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, koks konkretus atsakovo turtas yra... 12. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas... 13. Apelianto argumentai, kad įmonė dirba stabiliai, palyginus su jos metine... 14. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad... 15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė... 17. Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su... 18. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio... 19. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantas turi... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija... 21. Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį... 22. Priteisti iš atsakovo UAB „ŽVC“ 13,80 Lt (trylika litų 80 ct)...