Byla 2S-1699-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Tavilta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal išieškotojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą vykdymo procese dėl pavojingų pesticidų atliekų sutvarkymo išlaidų priteisimo pareikštą skolininkui UAB „Tavilta“, suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Prunskienė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Išieškotojas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš skolininko išlaidas už pavojingų pesticidų atliekų sutvarkymą - 561 816 Lt. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1235-580/2007 (papildytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-03-09 papildomu sprendimu) uždrausta skolininkui - UAB „Tavilta“ priimti iš fizinių ir juridinių asmenų pavojingas atliekas (pesticidus), jas kaupti, sandėliuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei UAB „Tavilta“ įpareigota, dalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui, perduoti visas UAB „Tavilta“ sandėlyje (Liudvinavo g. 1C, Vilniuje) sukauptas ir saugomas pavojingas atliekas (pesticidus) turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas atliekų tvarkytojui bei nustatyta, kad UAB „Tavilta“ neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Tavilta“ lėšomis, išieškant iš UAB „Tavilta“ turėtas išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2009-10-26 nutartimi leido išieškotojui perduoti visas skolininko sandėlyje sukauptas ir saugomas pavojingas atliekas (pesticidus) atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas, nes skolininkas neįvykdė minėto Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo per nustatytą terminą. Todėl išieškotojas, vadovaudamasis minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, perdavė atliekų tvarkytojui UAB „Žalvaris“ visas UAB „Tavilta“ sandėlyje esančias pavojingas atliekas (pesticidus) ir pirkdamas minėtų atliekų sutvarkymo paslaugas iš UAB „Žalvaris“ patyrė 561 816 Lt išlaidas, kurias, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 771 straipsniu, prašo priteisti iš skolininko UAB „Tavilta“.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. visiškai patenkino išieškotojo prašymą vykdymo procese dėl pavojingų pesticidų atliekų sutvarkymo išlaidų priteisimo. Priteisė išieškotojui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui iš skolininko UAB „Tavilta“ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-1235-580/2007 ir 2007-03-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo papildomo sprendimo įvykdymo išlaidas - 561 816 Lt. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1235-580/2007 uždrausta UAB „Tavilta“ priimti iš fizinių ir juridinių asmenų pavojingas atliekas (pesticidus), jas kaupti, sandėliuoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei UAB „Tavilta“ įpareigota, dalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui, perduoti visas UAB „Tavilta“ sandėlyje (Liudvinavo g. 1C, Vilniuje) sukauptas ir saugomas pavojingas atliekas (pesticidus) turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas atliekų tvarkytojui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-03-09 papildomu sprendimu nustatyta, kad UAB „Tavilta“ neįvykdžius 2007-02-13 teismo sprendimo per nustatytą terminą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Tavilta“ lėšomis, išieškant iš UAB „Tavilta“ turėtas išlaidas. Skolininkui neįvykdžius minėto Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo per nustatytą terminą Vilniaus apygardos teismas 2009-10-26 nutartimi leido išieškotojui perduoti visas skolininko sandėlyje sukauptas ir saugomas pavojingas atliekas (pesticidus) atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas. Išieškotojas, vadovaudamasis minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, perdavė atliekų tvarkytojui UAB „Žalvaris“ visas UAB „Tavilta“ sandėlyje (Liudvinavo g. 1C, Vilniuje) esančias pavojingas atliekas (pesticidus), t.y. įvykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1235-580/2007 už UAB „Tavilta“ Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Išieškotojas, pirkdamas UAB „Tavilta“ pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugas iš UAB „Žalvaris“ patyrė 561 816 Lt išlaidas (tai įrodo 2010-05-19 priėmimo-perdavimo aktas ir PVM sąskaita- faktūra serija ADM Nr. 100149). Todėl išieškotojui, įvykdžiusiam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimą, jo patirtos išlaidos priteistinos iš skolininko (CPK 771 str. 4 d.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Skolininkas UAB „Tavilda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - išieškotojo prašymą atmesti. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta iš esmės pažeidžiant Civilinio proceso kodekso įtvirtintas atitinkamo klausimo nagrinėjimo procesines taisykles bei skolininko, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesines teises. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimas dėl lėšų sprendimo įvykdymui išieškojimo iš skolininko, pagal Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 4 dalį, išsprendžiamas teismo posėdyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1577/2009). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta teismo posėdyje, tačiau rašytinio proceso tvarka. Tokiu būdu nebuvo užtikrintos skolininko teisės dalyvauti bylos nagrinėjime. Be to, skolininko nuomone, šioje byloje neturėjo būti taikyta Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 4 dalis, kadangi nebuvo esminės jos taikymo sąlygos. Šioje normoje nustatyta, kad iš skolininko lėšos išieškomos, jeigu išieškotojas neturi lėšų sprendimui įvykdyti. Teismas tokių aplinkybių (kad išieškotojas neturi lėšų įvykdyti sprendimą) byloje nenustatė. Vadinasi, skundžiama nutartis negalėjo būti priimta Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 4 dalies tvarka, t.y. rašytiniame procese. Išieškotojo prašymą teismas išnagrinėjo per itin trumpą terminą - 7 dienas nuo išieškotojo prašymo surašymo dienos (2011-04-19), taip nesudarant galimybės skolininkui išdėstyti savo atsikirtimus į išieškotojo prašymą raštu (atsiliepime) ir žodžiu (posėdyje), pateikti teisingam klausimo išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas net nebuvo informuota apie teismo paskirtą posėdį (CPK 246 str. 2 d., 329 str. 3 d. 1 p.). Aukščiau nurodyti pažeidimai sąlygojo skolininko teisės į tinkamą teismo proceso bei teisės būti išklausytai (CPK 3 str. 1 d., 6 str., 12 str., 14 str. 1,2 d., 15 str.) pažeidimą, kas neabejotinai sąlygoja skundžiamos nutarties negaliojimą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti motyvai nėra siejami su bylai svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas apsiribojo tik konstatavimu, kad visos atliekos buvo perduotos UAB „Žalvaris“, o išieškotojo išlaidas patvirtina priėmimo-perdavimo aktas ir PVM sąskaita-faktūra. Tačiau teismas objektyviai nenustatė, kad buvo perduotos būtent tos atliekos, kurias sutvarkyti buvo įpareigotas skolininkas; kad visos nurodytos išlaidos yra susijusios su teismo sprendimo vykdymu - išieškotojo pateiktoje UAB „Žalvaris“ sąskaitoje nurodoma, kad ji išrašyta „pagal sutartį“, tačiau sutartis teismui nepateikta ir neįmanoma nustatyti, ar visos pagal ją suteiktos paslaugos suteiktos vykdant konkretų sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad priimdamas nutartį teismas neįvertino kitų svarbių aplinkybių bylai teisingai išnagrinėti. Skolininkės įsitikinimu, pareigos tinkamai motyvuoti nutartį netinkamas vykdymas neabejotinai sąlygojo neteisingą klausimo dėl išlaidų priteisimo išsprendimą ir nutarties neteisėtumą. Nemotyvuota nutartis arba nutartis, kurios motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodoma, kaip išsprendžiamas ginčas (tam tikras klausimas), bet nedėstoma, kodėl jis išsprendžiamas būtent taip, pažeidžia teisinio aiškumo, teisinio nuspėjamumo principus, riboja asmens teisę į teisingą procesą. Tokiu atveju teismas vykdo ne realų teisingumą, kurį jį įpareigoja vykdyti konstitucinės normos, o deklaratyvų teisingumą ne pagal teisės reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/2009). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nenustačius būtinos sąlygos Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio taikymui. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje suinteresuoto asmens ar kito antstolio akto egzistavimo aplinkybė iš viso nėra aptarta. Būtina sąlyga nutarties priėmimui nebuvo nustatyta. Vien dėl šios priežasties priimta nutartis yra neteisėta. Jau nekalbant apie tai, kad teismas turėjo įvertinti atitinkamo antstolio akto (jeigu toks buvo pateiktas į bylą) santykį su aplinkybėmis, egzistuojančiomis nutarties priėmimo dienai, t.y. objektyviai nustatyti aplinkybes, jog skolininkas nesiėmė reikalingų veiksmų dėl sprendimo įvykdymo po antstolio akto gavimo. Priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarti nebuvo atsižvelgta į kitas bylai esminės reikšmės turinčias aplinkybes. Vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimą, dar 2008-05-12 skolininkas sudarė su UAB „Ecovita“ sutartį dėl pesticidų atliekų utilizavimo Vokietijos įmonėje AVB ABfall-Venvertungs-Gesellschaft mbH, Hamburge. Taigi skolininkas elgėsi sąžiningai ir ėmėsi veiksmų tinkamam sprendimo įvykdymui. Būtent UAB „Ecovita“ turėjo perimti ir išvežti atliekas, nes tokia skolininko teisė buvo apribota paties išieškotojo priimtais sprendimais. Atliekų procedūros buvo pradėtos, bet negalėjo būti užbaigtos dėl paties išieškotojo neteisėtų veiksmų. Išieškotojas dėl tų pačių atliekų išvežimo kreipėsi į kitą atliekas tvarkančią bendrovę - UAB „Žalvaris“. Teismuose iki šiol yra nagrinėjami ginčai, susiję su atliekų išvežimu. Pavyzdžiui, skolininko žiniomis, UAB „Ecovita“ iniciatyva Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pradėtos administracinės bylos dėl išieškotojo įpareigojimų perduoti atliekas, kurias buvo perėmusi UAB „Ecovita“, o išvežė UAB „Žalvaris“ (bylos Nr. 1-3330-815/10). Iki atitinkamų ginčų išsprendimo iš viso nebuvo pagrindo spręsti, kad būtent UAB „Žalvaris“ išvežė visas atliekas ir pateikta sąskaita yra susijusi su skolininko žinioje buvusiomis atliekomis. Tačiau šių bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino priimdamas nutartį (CPK 185 str. 1 d., 291 str. 1 d. 5 p.). Priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė nurodytų išlaidų ryšio su konkrečių atliekų perdavimu, nenustatė atliktų darbų apimties, taip pat neįvertino paties išieškotojo veiksmų ir kaltės dėl jo patirtų išlaidų (CK 6.253 str. 5 d.). Pateiktuose priėmimo-perdavimo akte bei PVM sąskaitoje faktūroje atlikti darbai iš viso nėra detalizuoti, kas turėjo teismui sukelti pagrįstų abejonių dėl išieškotojo reikalavimų tenkinimo galimybės.

10Išieškotojas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad išieškotojui nesuprantami ir nelogiški atskirojo skundo argumentai, susiję su Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio taikymu. Skolininkas interpretuodamas Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 4 dalį aiškina ją atsietai nuo kitų Civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje esančių dalių ir netaikydamas sisteminio šio straipsnio aiškinimo metodo daro klaidingas išvadas. Sistemiškai aiškinant minėtą straipsnį, akivaizdu, jog jeigu neįvykdomas teismo sprendimas antstolis pirmiausia surašo nustatytos formos aktą (l dalis); jeigu sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės antstolis surašo aktą ir teismas priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju šie veiksmai jau buvo atlikti, t.y. antstolė 2009 m. liepos 19 d. aktu konstatavo, jog skolininkas UAB „Tavilta“ neatliko jokių teismo sprendime nurodytų veiksmų ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1342-567/2009 nutarė taikyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo, papildyto Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. papildomu sprendimu nurodytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes ir skolininkui UAB „Tavilta“ neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido išieškotojui perduoti visas skolininko UAB „Tavilta“ sandėlyje, esančiame Liudvinavo g. 1C, Vilniuje, sukauptas ir saugomas pavojingas atliekas (pesticidus) turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas atliekų tvarkytojui. Todėl nesuprantamas skolininko argumentas, jog nebuvo surašytas antstolio aktas. Toks aktas surašytas 2009 m. liepos 19 d. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos, kurioms esant išieškotojas turėjo teisę teikti prašymą taikyti Civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje numatytas pasekmes. Vilniaus apygardos teismui 2009 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1342-567/2009 leidus taikyti fakultatyviojo sprendimo vykdymo būdą, išieškotojas pats atliko veiksmus (atidavė UAB „Tavilta“ sukauptas ir saugomas pavojingas atliekas (pesticidus) turinčiam teisę tvarkyti šias atliekas atliekų tvarkytojui), kuriuos buvo įpareigotas atlikti skolininkas UAB „Tavilta“, tokiu būdu įgaudamas teisę Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka iš skolininko UAB „Tavilta“ išieškoti patirtas pavojingų atliekų pirkimo išlaidas. Skolininkas UAB „Tavilta“ pateiktame skunde kelia abejones dėl išieškotojo patirtų pavojingų atliekų pirkimo išlaidų dydžio. Išieškotojas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1342-567/2009, įvykdęs viešųjų pirkimų procedūras, perdavė atliekų tvarkytojui UAB „Žalvaris“ visas UAB „Tavilta“ pavojingas atliekas pesticidus, t.y. įvykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1235-580/2007 už UAB „Tavilta“ Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Išieškotojas, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1235-580/2007, t.y. pirkdamas UAB „Tavilta“ pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugas iš UAB „Žalvaris“ patyrė 561 816 Lt išlaidų. Viešųjų pirkimų procedūros metu sudarytos atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo sutartyje yra aiškiai apibrėžtas šios sutarties dalykas, todėl nėra pagrindo sutikti su skolininko argumentu, jog negalima nustatyti atliktų darbų apimties. Be to, antstolis Valdas Čeglikas 2010 m. gegužės 19 d. konstatuodamas faktines aplinkybes užfiksavo perduodamų atliekų kiekį. Tad akivaizdu, jog skolininko UAB „Tavilta“ nurodytos aplinkybės, dėl neva nepagrįstų išieškotojo reikalavimų, nėra teisiškai reikšmingos tiek, kad dėl jų kiltų abejonių dėl priimtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Skolininkas jokių konkrečių argumentų, kurie galėtų paneigti pridedamus rašytinius įrodymus, išskyrus abstrakčius samprotavimus, nenurodė. Nors įvykdyta viešojo pirkimo procedūra ir nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama byla, tačiau siekdamas išsklaidyti bet kokias skolininko sukeltas abejones dėl vykdyto viešojo pirkimo, kurio metu buvo perkamos atliekų sutvarkymo paslaugos, išieškotojas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-162-450/2011 nenustatė jokių viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Skundas dalinai tenkintinas.

13Dėl skolininko teisės dalyvauti bylos nagrinėjime pažeidimo

14Nustatyta, kad teismas priėmė nagrinėjimui išieškotojo – LR Aplinkos apsaugos ministerijos prašymą priteisti iš skolininko UAB „Tavilta“ 561 816 Lt pavojingų pesticidų atliekų sutvarkymo išlaidas, šiam nepateikus prašymo kopijų proceso dalyviams – skolininkui ir antstolei, nepasiūlius jiems pateikti savo argumentų dėl pateikto prašymo, nepranešus jiems apie 2011-04-26 teismo posėdį, kuriame buvo patenkintas išieškotojo prašymas. Išieškotojas teigia, kad vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009-10-26 nutartį, perdavė atliekų tvarkytojui UAB „Žalvaris“ visas pavojingas atliekas ir tuo įvykdė Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-02-13 sprendimą, pirkdamas šias paslaugas iš UAB „Žalvaris“, patyrė 561 816 Lt išlaidų. Skolininkas nurodė, kad jis ėmėsi veiksmų teismo sprendimo įvykdymui, sudarė su UAB „Ekovita“ sutartį dėl pesticidų atliekų utilizavimo, tačiau šių procedūrų neužbaigė dėl išieškotojo veiksmų. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I- 702-810/2011 pagal pareiškėjo UAB „Ekovita“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros priimtų sprendimų nagrinėjamas ginčas dėl pesticidų sunaikinimo. Kadangi dėl to paties dalyko ginčas kilęs ir šioje byloje, tikslinga nustatyti aplinkybę, ar visas atliekas, už kurių išvežimą prašoma priteisti išlaidas, išvežė UAB „Žalvaris“. Skolininkui teigiant, kad dėl patirtų išlaidų yra išieškotojo kaltės, bet nenurodžius, kuo pasireiškė jo kaltė, teismas turėtų dalinai tenkinti skolininko prašymą, pateiktą apeliacinės instancijos teismui, ir įpareigoti išieškotoją pateikti byloje įrodymus, patvirtinančius atliktos UAB „Žalvaris“ pesticidų naikinimo paslaugos apimtį ir faktinį įvykdymą. Tai, kad skolininkas nurodo aplinkybes, kurios yra reikšmingos byloje ir dėl jų turi būti padarytos išvados, t.y. ar išieškotojas apmokėjo UAB „Žalvaris“ už jo atliktą darbą, kurį turėjo atlikti UAB „Tavilta“ pagal Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario mėn. 13 d. sprendimą ( b.l.3-7), dėl to būtinas bylos nagrinėjamas iš naujo pirmosios instancijos teisme, konstatavus nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas skolininkui apie prašymo nagrinėjimą, pažeidė CPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatą pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie tai, kad nagrinėjamas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Tai, kad teismas turi padaryti išvadą, kokio dydžio lėšos turi būti išieškotos iš skolininko, yra sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu, todėl sprendžiant šį klausimą, taikomos CPK 284 straipsnio nuostatos. Dalinai sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2009-10-26 nutartimi (b.l.9-11), tačiau tai, kad nebuvo nagrinėjamas reikiamų išlaidų sprendimo įvykdymui priteisimo klausimas, buvo pagrindu šį klausimą nagrinėti pagal išieškotojo prašymą papildomai. Konstatavus, kad nepranešimu skolininkui apie prašymo nagrinėjimą buvo pažeistos jo teisės, numatytos ir CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ir tai, kad pagal pateiktą byloje medžiagą negalima padaryti išvadų, ar visa, prašoma priteisti suma, buvo panaudota ir pagrįstai sprendimo įvykdymui, tuo neatskleista bylos esmės, todėl prašymas CPK 327 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu perduodamas nagrinėti iš naujo.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

16Bylinėjimosi išlaidų klausimą byloje turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, priteisdamas valstybei ir tas išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas ( b. l. 50), išsiųsdamas procesinius dokumentus šalims.

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

18Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai