Byla 2S-1335-343/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NADIRAS“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria, patenkinus atskirąjį skundą, panaikintos 2013 m. kovo 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1309-374/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NADIRAS“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Valstybės žemės fondas, trečiajam asmeniui UAB „ETHICAL PRODUCTS DISTRIBUTION“, UAB „Gelgotos transportas“ dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove 1.0749 ha ploto valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 99 metų terminui, sudaryti su ieškove 0.8370 ha ploto valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį 99 metų terminui, pripažinti atsakovės valstybės įmonės Valstybės žemės fondas veiksmus organizuojant valstybės žemės sklypų: 1.0749 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0.8370 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcioną, vykdytą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje 2013 m. kovo 28 d. 11 val. neteisėtais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Pareikšto ieškinio įvykdymo užtikrinimui Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi, patenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta atsakovėms valstybės įmonei Valstybės žemės fondas bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos organizuoti ir vykdyti 1.0749 ha ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0.8370 ha ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcioną, vyksiantį 2013 m. kovo 28 d. 11 val. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriuje ir vykdyti bet kokius su šiuo aukcionu susijusius veiksmus, o taip pat uždrausta atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama tretiesiems asmenims išnuomoti, parduoti ir/ar kitokiu būdu apsunkinti ieškovės galimybę išsinuomoti nurodytus valstybinės žemės sklypus.

5Trečiasis asmuo UAB „Gelgotos transportas“ pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašydamas panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirajame skunde nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nesant tam jokio pagrindo, kadangi net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas byloje nepasunkėtų ir iš viso netaptų neįmanomu, nes ginčas iš esmės susijęs su nekilnojamuoju turtu, o jis yra nesuvartojamasis daiktas, todėl teisiniai santykiai, įskaitant ir nuomos sutarties sudarymą dėl jo, visada bus įmanomi ir nuosavybės teisės perdavimas negali būti pagrindu nevykdyti teismo sprendimo. Pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui žemės sklypai neišnyks, todėl žemės sklypai ir toliau galės būti išnuomoti, perduoti naudotis ir pan., o kadangi teismo sprendimas yra privalomas vykdyti, jis bus privalomas ir naujajam daikto savininkui. Pasikeitus išnuomoto daikto savininkui nuoma ar reikalavimas sudaryti nuomos sutartį išliktų ir naujajam daikto savininkui, todėl, patenkinus ieškovės ieškinį, pareigos kiltų ir naujajam žemės sklypų savininkui. Informavus aukcione dalyvausiančius asmenims apie kilusį ginčą dėl žemės sklypų, naujasis žemės sklypų savininkas žinotų, kad žemės sklypą ar sklypus įgyja su apsunkinimais. Taigi, jam pereitų ne tik teisės, bet ir pareigos. Net ir tuo atveju, jei ieškovės teisės būtų apribotos pasikeitus ginčo žemės sklypų savininkui, siekiant užtikrinti jos, kaip ant žemės sklypų esančių statinių savininkės teises, būtų galima taikyti kitus gynybos būdus, pavyzdžiui servituto nustatymą. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai suvaržo valstybės, kaip daikto savininkės, teises ir teisėtus interesus disponuoti jai priklausančiu turtu, o ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovė, norėdama įgyti tam tikrų teisių į žemės sklypus, taip pat gali dalyvauti aukcione lygiais pagrindais su kitais asmenimis.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Gelgotos transportas“ atskirąjį skundą patenkino, panaikino 2013 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones byloje nurodydamas, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš esmės nevertina byloje esančių įrodymų, o tik sprendžia, ar ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų motyvų ir pateiktų įrodymų pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas, sutikdamas su trečiojo asmens UAB „Gelgotos transportas“ atskirajame skunde nurodytais motyvais, sprendė, kad nutartis yra priimta pažeidžiant šalių pusiausvyros ir ekonomiškumo principus, neįvertinus visų skunde nurodytų aspektų ir aplinkybių, todėl, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, bei siekdamas nepažeisti visų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NADIRAS“ prašo panaikinti 2013m. balandžio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui atsakovių atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms valstybės įmonei Valstybės žemės fondas bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos organizuoti ir vykdyti valstybinės žemės sklypų 1.0749 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0.8370 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcionus ir vykdyti bet kokius su šiais aukcionais susijusius veiksmus, uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama tretiesiems asmenims išnuomoti, parduoti ir/ar kitokiu būdu apsunkinti ieškovės galimybę išsinuomoti pirmiau paminėtus žemės sklypus. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas nepagrįstai sprendė, kad net ir pasikeitus ginčo žemės sklypų savininkams ieškovė turės galimybę sudaryti nuomos sutartį su naujuoju savininku, kadangi, nors ieškovei ir yra žinomos nuostatos, pagal kurias nuomininko teisė naudotis nuomojamu turtu pereina ir pasikeitus daikto savininkui, tačiau ginčo atveju šios teisės normos nėra aktualios. Kadangi ginčo žemės sklypų savininkas yra Lietuvos Respublika, o ginčo objektas yra valstybinės žemės sklypų nuomos teisė, tai iš esmės skiriasi šių žemės sklypų ir privačių žemės sklypų nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, t. y. tiek sutarčių sudarymo, tiek nutraukimo ar vykdymo tvarka. Ginčo atveju esminę reikšmę ieškovei turi ginčo žemės sklypų savininkas, kadangi ginčo žemės sklypų perleidimas kitam savininkui turėtų esminės įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, apsunkintų teismo sprendimo vykdymą, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teisminis ginčas pasidarytų beprasmis, o kartu būtų apribota ir ieškovės teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą.

112. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai būtų užtikrinti aukciono dalyvius informavus apie vykstantį teisminį ginčą. Nutartyje nurodyta atsakovių pareiga informuoti aukciono dalyvius apie kilusį teisminį ginčą yra deklaratyvi, nenurodytos teisės normos, numatančios tokią pareigą atsakovėms, be to, tokie teismo samprotavimai yra grindžiami tik prielaidomis ir hipotetiniais pasvarstymais. Trečiasis asmuo su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės aukcione dalyvavusius asmenis būtų informavę apie vykstantį teisminį ginčą.

123. Teismo teiginys apie tai, kad, pasikeitus žemės sklypų savininkui, ieškovė galės pasinaudoti kitais savo pažeistų teisių gynimo būdais, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje byloje nors ir neužkirstų kelio ieškovei ateityje naudotis kitais savo teisių ir teisėtų interesų gynybos būdais, tačiau sudarytų realias galimybes ateityje kilti naujiems teisminiams ginčams, kurių metu būtų sprendžiami klausimai dėl ieškovės teisių gynybos. Vienas iš pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių tikslų yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo galimumą bei minimalizuoti naujų teisminių ginčų, kylančių iš nagrinėjamos bylos, atsiradimą, todėl tuo atveju, jei ieškovė būtų priversta ginti savo teises kitais būdais, šios civilinės bylos nagrinėjimas taptų visiškai beprasmis, nes net ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų apginti pažeidžiamų ieškovės interesų.

134. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, norėdama įgyti tam tikrų teisių į ginčo žemės sklypus, gali su kitais asmenimis dalyvauti lygiais pagrindais aukcione, kadangi ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimus dėl ginčo žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo ir neturi intereso įgyti ginčo žemės sklypus nuosavybėn. Ieškovė siekia tęsti dar nuo 2008 m. gegužės 26 d. faktiškai egzistuojančius nuomos teisinius santykius, todėl ieškovės dalyvavimas aukcione tokio rezultato neduotų.

145. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra neproporcingas. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovių atžvilgiu nesuvaržytų atsakovių teisių daugiau, nei yra būtina teisėtam tikslui pasiekti, atsakovių teisių apribojimai yra minimalūs, nesukeliantys didesnių neigiamų padarinių atsakovėms. Be to, pats teismas skundžiamoje nutartyje yra nurodęs, kad kadangi ginčo objektai yra nesunaudojami daiktai, tai atsakovės turės galimybę šiuos žemės sklypus parduoti ir pasibaigus teisminiams ginčams. Atsakovės ginčo žemės sklypais privalo disponuoti nenukrypdamos nuo teisės aktų reikalavimų, t. y. neturi teisės disponuoti žemės sklypais, jei egzistuoja imperatyvi pareiga šiuos sklypus išnuomoti.

15Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškinyje nurodytas prašymas uždrausti atsakovams vykdyti 2013 m. kovo 28 d. ginčo žemės sklypų pardavimo aukcioną jau nėra aktualus, siekdama užtikrinti teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymą, siekdama užtikrinti savo teisėtų interesų užtikrinimą, prašo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovėms vykdyti bet kokius ginčo žemės sklypų pardavimo aukcionus.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais motyvais:

171. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčo teisiniams santykiams netaikytinos CK nuostatos, kadangi valstybinės žemės sklypų nuomą reglamentuoja ir CK nuostatos, kuriomis vadovaujamasi sandorius sudarant, juos nutraukiant ir vykdant. Pažymėtina, kad 1998 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta Marijampolės apskrities viršininko administracijos Marijampolės rajono žemėtvarkos skyriaus ir UAB „ETHICAL PRODUCTS DISTRIBUTION“, dėl ginčo žemės sklypų nuomos buvo nutraukta būtent vadovaujantis CK 6.564 straipsniu.

182. Teismas pagrįstai sprendė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai varžo valstybės, kaip daikto savininkės, teises ir teisėtus interesus disponuoti jai priklausančiu turtu, o ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis.

193. Ieškovė, norėdama įgyti tam tikrų teisių į žemės sklypus, gali dalyvauti valstybinės žemės sklypų aukcione ir įgyti juos nuosavybės teise, todėl ieškovės dalyvavimas aukcione laiduotų jai tam tikras teises į ginčo žemės sklypus.

204. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, visais atvejais turėtų įvertinti tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, o taip pat, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimai pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tokios, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

21Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė valstybės įmonė Valstybės žemės fondas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais motyvais:

221. Ginčo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo byloje įvykdymas nepasunkės ir tuo labiau netaps neįmanomu.

232. Teismas pagrįstai sprendė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai varžo valstybės, kaip daikto savininkės, teises ir teisėtus interesus disponuoti jai priklausančiu turtu, o ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis.

243. Kadangi ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tai esant nesuvartojamam daiktui spręstina, jog ir teisiniai santykiai, įskaitant ir nuomos sutarties sudarymą, bus įmanomi, jeigu net iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos pasikeistų nekilnojamojo daikto savininkas.

254. Ginčo objektas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau net ir šiuo atveju valstybinės žemės nuomos santykiams taikytinos CK nuostatos. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Ieškovė ginčo byloje nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jai galėtų būti taikoma minėta nuostata dėl valstybinės žemės nuomos teisių įgijimo. Ieškovei neturint reikalavimo teisės į valstybinės žemės nuomą, neatsiranda ir teisė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turi įvertinti pareikšto reikalavimo pagrįstumą ir parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kad nei vienai šaliai nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės labiau, nei kad būtina tikslui pasiekti.

26Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiama, ar teismas, tenkindamas trečiojo asmens atskirąjį skundą, pagrįstai konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos nepagrįstai, nesant tam pagrindo.

29Apeliacinės instancijos teismas, nors šis argumentas ir nėra nurodytas atskirajame skunde, pažymi ir atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai formulavo skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą ir sutikdamas su juo, išskyrus tuos atvejus, kai skundas paduotas dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, pats pasinaikina skundžiamą nutartį, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkindamas atskirąjį skundą panaikino ne skundžiamą nutartį, o šia nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad byloje susidarė tokia situacija, jog nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl kurios pateiktas atskirasis trečiojo asmens skundas, ir toliau galioja, o teismas iš naujo sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Tačiau nurodytas procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, o, be to, kadangi šiuo argumentu atskirasis skundas nebuvo grindžiamas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą įvertina atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

30Nustatyta, kad 0.8370 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1.0749 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise šiuos žemės sklypus valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Trečiajam asmeniui UAB „ETHICAL PRODUCTS DISTRIBUTION“ 1998 metų gruodžio 16 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 99 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 7.9502 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pertvarkius buvo suformuoti ginčo žemės sklypai. 2008 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei buvo išnuomoti ginčo valstybinės žemės sklypai turint 2008 m. balandžio 25 d. nuomotojo, t. y. Marijampolės apskrities viršininko sutikimą, tačiau nuomininkui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, subnuomos sutartis nutraukta 2012m. gruodžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų rūdos ir Kalvarijos skyrių su prašymu išnuomoti ginčo žemės sklypus 99 metų terminui, tačiau šis ieškovės prašymas nebuvo patenkintas, dėl ko ieškovė, gindama savo pažeistas teises į valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymą, su ieškiniu kreipėsi į teismą. Ieškovė pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių taikymo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

31CPK 144 straipsnio, reglamentuojančio pagrindus laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, 1 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir, padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Todėl tiek šių priemonių rūšis, tiek jų taikymo mastas turi atitikti byloje pareikštus reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

32Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.

33Nagrinėjamoje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į šioje byloje dalyvaujančių šalių (atsakovių), o taip pat ir į ginčo dalyko specifiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčas yra kilęs dėl valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo. Dėl nurodyto ginčo dalyko ir byloje dalyvaujančių asmenų ypatumų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą dėl to, jog nagrinėjamoje byloje ieškovei, kaip siekiančiai sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, yra reikšmingas tiek atsakovo asmuo byloje, tiek ir ginčo žemės sklypų priklausomybė vienam ar kitam asmeniui, kadangi, pasikeitus žemės sklypų savininkui, o kartu ir atsakovui byloje, nebūtų įmanomas pareikto ieškinio reikalavimų įvykdymas, kadangi joks asmuo, kuriam ginčo žemės sklypai priklausytų asmeninės nuosavybės teise, negalėtų būti įpareigotas sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartį tokių sutarčių sudarymo nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, jog dėl to nelaikytini pagrįstais pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl procesinių teisių perėmimo byloje dalyvaujančių asmenų pasikeitimo atveju ir tolimesnės bylos nagrinėjimo eigos. Kaip jau buvo nurodyta, esminę reikšmę ieškovei ginčo atveju turi ginčo žemės sklypų savininkas, t. y. ar ginčo žemės sklypai nuosavybės teise priklauso valstybei ar fiziniams asmenims. Sutiktina, kad, pasikeitus valstybinės žemės sklypų savininkui, t. y. jiems tapus privačių asmenų nuosavybe, ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymas taptų nebeįmanomas. Nors tiek trečiojo asmens, kurio argumentus teismas laikė pagrįstais nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti, atskirajame skunde, tiek ir atsiliepimuose į ieškovės atskirąjį skundą atsakovės nurodė, kad net ir pasikeitus žemės sklypų savininkui ieškovei išliks galimybė sudaryti ginčo žemės sklypų nuomos sutartį, tačiau su tokia minėtų asmenų pozicija, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas neneigia galimybės ieškovei net ir tuo atveju, jei ginčo žemės sklypai taptų privačios nuosavybės objektais, sudaryti ginčo žemės sklypų nuomos sutartį, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, ieškovė siekia sudaryti žemės sklypų, kurie yra valstybės nuosavybė, nuomos sutartį, dėl ko negalima sutikti, kad žemės sklypų savininkų pasikeitimas neturės įtakos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad teismas, pasikeitus žemės sklypo savininkams, negalės įpareigoti privataus juridinio asmens sudaryti nuomos sutartį su ieškove tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kaip kad tenkinus ieškinį ieškovei būtų išnuomojami žemės sklypai, esantys valstybės nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog žemės sklypų perleidimas privačion nuosavybėn teisminį ginčą padarytų beprasmiu, kadangi net ir patenkinus ieškovės ieškinį ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas.

34Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir sprendžiant, kad ginčo žemės sklypų savininko pasikeitimas turi esminės reikšmės ieškovės galimai pažeistų teisių tinkamai gynybai, nepagrįstu laikytinas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas argumentas, jog ieškovės teisės ir teisėti interesai būtų užtikrinti būsimus aukciono dalyvius informavus apie vykstantį teisminį ginčą dėl sklypų, kadangi tokiu būdu aukciono dalyviams atsirastų ne tik teisės, bet ir pareigos laimėjimo atveju. Su tokia pozicija sutikti negalima, kadangi būsimų aukciono dalyvių informavimo faktas apie vykstantį teisminį procesą nesant nustatytų konkrečių ieškovės pažeistų teisių garantijų, aukciono laimėtojui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, teismas negalėtų fizinio ar juridinio asmens, laimėjusio aukcioną, įpareigoti su ieškove sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties, kadangi paprasčiausiai tokiu atveju neliktų ginčo objekto, t. y. žemės sklypų, kurie būtent būtų valstybės nuosavybė. Sutiktina su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta atsakovių pareiga informuoti aukciono dalyvius apie kilusį teisminį ginčą yra deklaratyvi, nenurodytos teisės normos, numatančios tokią pareigą atsakovėms, be to, sutiktina, kad tokie teismo samprotavimai yra grindžiami tik prielaidomis ir hipotetiniais pasvarstymais.

35Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pasikeitus išnuomoto daikto savininkui nuoma ar reikalavimas sudaryti nuomos sutartį išliks ir naujajam daikto savininkui rėmėsi CK 6.494 ir 6.559 straipsniais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog minėtuose straipsniuose yra reglamentuoti tie atvejai, kai nuomos sutartis jau yra sudaryta, o šiuo konkrečiu atveju kaip tik ir vyksta ginčas dėl nuomos sutarties sudarymo. Nesant sudarytai nuomos sutarčiai tarp ieškovės ir atsakovės negalima teigti, jog ginčo žemės sklypų perleidimas neįtakos nuomos sutarties galiojimo, kadangi realiai nuomos sutarties, kuri galiotų perleidžiant ginčo žemės sklypus, nėra. Kaip jau buvo nurodyta, tokia sutartis tarp šalių nėra sudaryta, todėl nėra galima remtis pirmiau nurodytomis nuostatomis sprendžiant, kad net ir nuomojamo daikto savininko pasikeitimas neturės įtakos nuomos teisinių santykių tolimesniam galiojimui. Nepagrįstu laikytinas ir argumentas, jog minėtų nuostatų pagrindu naujajam savininkui išliks ir reikalavimas sudaryti nuomos sutartį, kadangi minėtos nuostatos konkrečiai reglamentuoja tik tuos atvejus, kai yra sudaryta nuomos sutartis ir tik tuo atveju, kai ji yra įregistruota viešame registre.

36Skundžiamoje nutartyje apie teismo nurodytų argumentų, kurie, teismo manymu, sudaro pagrindą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstumą leidžia spręsti ir teismo nurodytas argumentas dėl to, jog, pasikeitus žemės sklypų savininkui, ieškovė savo pažeistas teises galės ginti kitais būdais, pavyzdžiui nustatant servitutą. Nurodytas argumentas leidžia manyti teismui darius prielaidą, kad žemės sklypų savininkų pasikeitimas galimai pažeis ieškovės teises ir teisėtus interesus šiai neturint galimybių sudaryti pageidaujamos nuomos sutarties, dėl ko ieškovė bus priversta naudotis kitais galimais jos pažeistų teisių gynimo būdais, kas sudaro pagrindą spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, kuris mano esant pažeistas ar ginčijamas jo teises, turi teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir tik pats asmuo sprendžia, kokį jo pažeistų ar ginčijamų teisių gynybos būdą pasirinkti. Todėl teismo sprendimas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones nurodant, kad ieškovė ateityje galės pasinaudoti kitomis savo pažeistų teisių gynimo priemonėmis, laikytinas nepagrįstu, pažeidžiančiu ieškovės teises ir teisėtus interesus, o kartu ir teisingumo principą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, panaikindamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu iš karto užkirsdamas kelią galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, sudaro prielaidas ateityje kilti teisminiams ginčams, nors laikinųjų apsaugos priemonių tikslas kaip tik ir yra siekis išvengti tolimesnių ginčų kilimo tarp ginčo šalių. Sutiktina, kad nurodytu atveju esant užprogramuotam ginčui ateityje pradėtas teisminis procesas netektų prasmės, kadangi ieškovė ateityje savo pažeistas teises turėtų ginti kitais būdais, o net ir palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas esant pasikeitusiems ginčo žemės sklypų savininkams netektų prasmės.

37Kaip jau buvo nurodyta, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina atsižvelgti į ieškovės pareikštus reikalavimus. Ieškovė siekia sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, todėl teismo argumentai dėl to, jog ieškovė tam tikras teises į ginčo žemės sklypus įgytų dalyvaudama aukcione dėl jų pardavimo ir juos įsigydama nuosavybėn, nesudaro pagrindo spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos nepagrįstai. Ieškovė nurodė neketinanti ir neturinti intereso ginčo žemės sklypus įsigyti nuosavybės teise, todėl ji neturi teisinio suinteresuotumo dalyvauti dėl ginčo žemės sklypų pardavimo organizuojamame aukcione. Nors įgijus nuosavybėn ginčo žemės sklypus ieškovė jų atžvilgiu įgytų maksimalias kaip savininkės teises į juos, tačiau ieškovės nesuinteresuotumas tuo lemia ir ieškovės pasirinktus jos pažeistų teisių gynimo būdus bei priemones, kas, kaip jau buvo nurodyta, yra priskirtina ieškovės laisvam apsisprendimui. Taigi, net ir galimybė ieškovei kartu su kitais asmenimis dalyvauti aukcione dėl ginčo žemės sklypų pardavimo nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės pareikšto ieškinio įvykdymo užtikrinimui nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad net ir pripažinus ieškovės galimybę dalyvauti tokiame aukcione, negalima spręsti, jog ieškovė tokį aukcioną laimėtų, dėl ko negalima teigti, jog pats ieškovės dalyvavimas aukcione jai suteiktų tam tikras teises į ginčo žemės sklypus.

38Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikino ir tuo pagrindu, kad, teismo manymu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, jos suvaržytų atsakovių teises labiau, nei kad yra būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad atsakovių galimybės disponuoti ginčo žemės sklypais taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų apribotos laiko atžvilgiu iki bus išnagrinėta ginčo byla, o kokių konkrečių didelių neigiamų padarinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų atsakovėms, nėra nurodyta. Paminėtina, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, patikėjimo teise valdanti valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, jais privalo disponuoti nenukrypdama nuo teisės aktų reikalavimų, todėl manant, kad egzistuoja imperatyvi pareiga ginčo žemės sklypus išnuomoti, o ne juos parduoti, atsakovė neturėtų turėti galimybės disponuoti ginčo žemės sklypais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės neskundė, kas leidžia spręsti jas nemanius, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės jų teises suvaržo labiau, nei kad yra būtina ginčo atveju ar kad apribojimai jų atžvilgiu yra taikyti nepagrįstai. Ta aplinkybė, jog atsakovės atsiliepimuose į atskirąįį skundą nurodo su juo nesutinkančios, dar neleidžia manyti, kad atsakovių teisės šiuo konkrečiu atveju buvo nepagrįstai ir didesne apimti nei kad yra būtina suvaržytos.

39Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi naikindamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones byloje tokio savo sprendimo negrindė argumentu, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai dėl to, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė savo pareikštų reikalavimų. Dėl minėtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos atskirajame skunde nėra pasisakiusi ir ieškovė ir tik atsakovės atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytinos dėl to, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikštų ieškinio reikalavimų, t. y. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teisę sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, t. y. kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog valstybinės žemės sklypuose yra jai nuosavybės teise priklausantys pastatai ar statiniai, kas leistų ieškovei sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl minėto argumento, kadangi juo nėra grindžiamas atskirasis skundas ir dėl jo nepasisakyta skundžiamoje nutartyje, nepasisako, tačiau pažymi, kad atsakovės nepagrįstai teigia, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė savo pareikštų reikalavimų. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, o taip pat pateikti įrodymai leidžia spręsti, jog ieškovė valstybinės žemės sklypuose yra pradėjusi tam tikrus statybos darbus, todėl ieškinio pareiškimo teismui metu konkrečių įrodymų apie ieškovei nuosavybės teise priklausančius pastatus, statinius ar įrenginius minėtuose žemės sklypuose, nepateikimas, esant duomenų apie ieškovės vykdytas statybas, dar nesudaro pagrindo manyti, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Papildomi įrodymai, susiję su ieškovei nuosavybės priklausančiais statiniais, esančiais valstybinės žemės sklypuose, byloje gali būti pateikti ir vėliau, todėl tokių konkrečių rašytinių įrodymų nebuvimas iš esmės neleidžia spręsti apie pareikšto ieškinio nepagrįstumą.

40Apeliacinės instancijos teismui laikant, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, remdamasis trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytais argumentais, nepagrįstai sprendė, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos nepagrįstai ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, skundžiama nutartis kaip nepagrįsta naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41Ieškovė atskirajame skunde be kita ko prašė panaikinus skundžiamą nutartį klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui atsakovių atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovėms valstybės įmonei Valstybės žemės fondas bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos organizuoti ir vykdyti valstybinės žemės sklypų 1.0749 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0.8370 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcionus ir vykdyti bet kokius su šiais aukcionais susijusius veiksmus, uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų siekiama tretiesiems asmenims išnuomoti, parduoti ir/ar kitokiu būdu apsunkinti ieškovės galimybę išsinuomoti pirmiau paminėtus žemės sklypus. Ieškovės prašymas dalyje dėl klausimo išsprendimo iš esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintinas, kadangi, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galima reikšti naujų reikalavimų, o ieškovės prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones būtent tokiu reikalavimu ir laikytinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nenagrinėjo iš esmės, nepasisakė dėl šio prašymo pagrįstumo ir teisėtumo, laikytina, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti šį prašymą iš esmės, nes remiantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirajame skunde pareikštas prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas nagrinėti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

42Teismas, vadovaudamasis CPK 87 str. 1 d., 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

43Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

44Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti.

45Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NADIRAS“ atskirajame skunde pateiktą prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti nagrinėti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

46Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę... 4. Pareikšto ieškinio įvykdymo užtikrinimui Marijampolės rajono apylinkės... 5. Trečiasis asmuo UAB „Gelgotos transportas“ pateikė atskirąjį skundą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NADIRAS“ prašo... 10. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad net ir pasikeitus ginčo žemės sklypų... 11. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai... 12. 3. Teismo teiginys apie tai, kad, pasikeitus žemės sklypų savininkui,... 13. 4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, norėdama įgyti tam tikrų... 14. 5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas... 15. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškinyje nurodytas prašymas uždrausti... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie... 17. 1. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčo teisiniams santykiams... 18. 2. Teismas pagrįstai sprendė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės... 19. 3. Ieškovė, norėdama įgyti tam tikrų teisių į žemės sklypus, gali... 20. 4. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, visais atvejais... 21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė valstybės įmonė Valstybės... 22. 1. Ginčo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones,... 23. 2. Teismas pagrįstai sprendė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės... 24. 3. Kadangi ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tai esant nesuvartojamam... 25. 4. Ginčo objektas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau... 26. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Apeliacinės instancijos teismas, nors šis argumentas ir nėra nurodytas... 30. Nustatyta, kad 0.8370 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys... 31. CPK 144 straipsnio, reglamentuojančio pagrindus laikinosioms apsaugos... 32. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - asmens, kurio atžvilgiu jos... 33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 34. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir sprendžiant, kad ginčo... 35. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pasikeitus išnuomoto daikto... 36. Skundžiamoje nutartyje apie teismo nurodytų argumentų, kurie, teismo manymu,... 37. Kaip jau buvo nurodyta, šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl laikinųjų... 38. Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikino ir tuo... 39. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi naikindamas taikytas... 40. Apeliacinės instancijos teismui laikant, kad skundžiama nutartimi pirmosios... 41. Ieškovė atskirajame skunde be kita ko prašė panaikinus skundžiamą... 42. Teismas, vadovaudamasis CPK 87 str. 1 d., 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 43. Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.... 44. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį... 45. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NADIRAS“ atskirajame skunde... 46. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....