Byla e2A-908-370/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IRDAIVA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. eB2-1607-656/2018, kuriuo tenkinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „INTERLI“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „SBS Legale“ reikalavimai dėl susitarimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo bei atsisakyta patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „IRDAIVA“ finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „INTERLI“ bankroto byloje,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. UAB „IRDAIVA“ prašė patvirtinti 36 293,58 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „INTERLI“ bankroto byloje.
  2. Nurodė, kad 2014-05-05 UAB „INTERLI“ (toliau ir rangovė) ir UAB „IRDAIVA“ (toliau ir užsakovė) sudarė rangos sutartį Nr. 1512 (toliau – rangos sutartis), kuria rangovė įsipareigojo pagal užsakovės jai pateiktą techninį projektą ir rangovės parengtą bei užsakovės patvirtintą darbo projektą, savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti sutarties priede Nr. 1 „Sąmatos” nurodytus statybos rangos darbus objekte ( - ) (toliau – objektas), o užsakovė įsipareigojo pateikti darbams atlikti reikalingas medžiagas bei priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nurodytą kainą joje nustatyta tvarka. Už medžiagas rangovei turėjo būti pateikta sąskaita, o suma atimta iš atliktų darbų akto. Šalys susitarė, kad apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas užsakovei pasirašius atliktų darbų aktą ir atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo būdu. UAB „IRDAIVA“ perdavė, o UAB „INTERLI“ priėmė objekto stogui įrengti medžiagas pagal priėmimo–perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras už 348 114,63 Lt sumą. UAB „INTERLI“ atliko bei perdavė, o UAB „IRDAIVA“ priėmė atliktus darbus pagal pažymą apie atliktus darbus ir PVM sąskaitą faktūrą 338 800,62 Lt sumai. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pagal tarpusavio skolų suvestinę, buvo nustatyta, kad UAB „INTERLI“ yra skolinga bendrovei „IRDAIVA“ 9 314,01 Lt (2 697,52 Eur) (348 114,63 Lt – 338 800,62 Lt = 9 314,01 Lt) už UAB „IRDAIVA“ suteiktas statybines medžiagas, tačiau iki šiol UAB „INTERLI“ nėra atsiskaičiusi su UAB „IRDAIVA“ už pateiktas medžiagas objekto stogui įrengti.
  3. UAB „IRDAIVA“ taip pat nurodė, kad UAB „INTERLI“ atsiliko nuo kalendorinio darbų vykdymo grafiko bei netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Antstolis I. G. 2014 m. liepos 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad nėra baigti stogo dengimo darbai, dėl to yra užlietos pirmojo ir antrojo aukšto patalpos, permirkusios sienos, grindys, sugadintos statybinės medžiagos. UAB „INTERLI“ ignoruojant teikiamas pastabas ir įspėjimus, UAB „IRDAIVA“ savo jėgomis ir lėšomis iš naujo pirko sugadintas statybines medžiagas bei savo lėšomis taisė UAB „INTERLI“ atliktų darbų defektus, dėl to UAB „IRDAIVA“ patyrė 116 000,45 Lt (33 596,05 Eur) dydžio nuostolius.
  4. Taigi, iš viso UAB „INTERLI“ skola UAB „IRDAIVA“ sudaro 125 314,46 Lt (36 293,58 Eur). Šią sumą UAB „IRDAIVA“ prašė patvirtinti UAB „INTERLI“ bankroto byloje.
  5. BUAB „INTERLI“, atstovaujama bankroto administratorės, prašė netvirtinti UAB „IRDAIVA“ finansinio reikalavimo.
  6. BUAB „INTERLI“ nurodė, kad nors UAB „IRDAIVA“ teigia, jog 348 114,63 Lt vertės medžiagas pateikė sutarties pagrindu objekto stogui įrengti, tačiau šešios PVM sąskaitos faktūros, išrašytos laikotarpiu nuo 2014-03-05 iki 2014-05-29 (UAB „IRDAIVA“ skolų suvestinėje pirmosios šešios sąskaitos bendrai 8 311,11 Lt (2 407,06 Eur) sumai į bendrą tarpusavio įsipareigojimų suvestinę įtrauktos nepagrįstai, UAB „INTERLI“ jų pagal rangos sutarties nuostatas apmokėti neprivalėjo.
  7. 2014-03-05, 2014-03-31, 2014-04-16, 2014-04-30 ir 2014-05-29 PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos už įvairių modelių automobilinių kranų darbą (iš viso 38 val.) ir jų pravažiuotą atstumą (iš viso 258 km), tačiau nėra jokių duomenų, kad tokia paslauga UAB „INTERLI“ realiai buvo suteikta. Tarp šalių nebuvo pasirašyta nuomos ar kitokio pobūdžio sutartis, dar nebuvo pasirašyta ir rangos sutartis, kurios pagrindu pareikštas reikalavimas. Aplinkybę, kad nurodytos sąskaitos nėra išrašytos rangos sutarties pagrindu, patvirtina sutarties priedo Nr. 1 „Lokalinė sąmata”, kurios 22 eilutėje sutarta dėl krovininės mašinos darbo 16 val., už kurias (netgi daugiau – 16,50 val.) UAB „IRDAIVA“ pateikė apmokėti 2014-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1400606s.
  8. 2014-03-14 PVM sąskaita faktūra Nr. 1400165 išrašyta iki rangos sutarties sudarymo ir nėra duomenų apie joje nurodytų prekių (antgalių, antgalių prailgintojų) faktinį perdavimą atsakovei ar jų poreikį, todėl į skolų suvestinę 183,84 Lt (53,24 Eur) suma įtraukta nepagrįstai.
  9. Į bendrą skolų suvestinę nepagrįstai įtraukta ir 2014-10-31 PVM sąskaita faktūra IRD Nr. 1401293, išrašyta 2 894,22 Eur (9 993,18 Lt) sumai. 2014-10-31 šalių sudarytame susitarime nurodyta, kad darbai pagal sutartį baigti 2014-09-14. Savo ruožtu 2014-10-31 sąskaita UAB „INTERLI” išrašyta nepateisinamai vėlai, praėjus net 1,5 mėn. po darbų užbaigimo dienos. Neišlaikytas numeracijos eiliškumas (anksčiau išrašytos 2014-10-16 sąskaitos eilės numeris yra didesnis, t. y. 1401395), taip pat nėra duomenų apie 2014-10-31 sąskaitoje išvardytų prekių realų perdavimą ir jų panaudojimą. UAB „INTERLI” nuomone, ši sąskaita išrašyta nepagrįstai, tik siekiant suformuoti jos skolą UAB „IRDAIVA”, siekiant išvengti mokėtinų sumų UAB „INTERLI”.
  10. 2014-03-05–2014-05-29 PVM sąskaitos faktūros, 2014-10-31 PVM sąskaita faktūra IRI Nr. 1401293 (iš viso bendrai 5 301,29 Eur arba 18 304,29 Lt sumai) į skolų suvestinę įtrauktos nepagrįstai, todėl BUAB „INTERLI“ nėra skolinga UAB „IRDAIVA“ nei 9 314,01 Lt (2 697,52 Eur), nei kitos sumos.
  11. BUAB „INTERLI“ priešieškinyje teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio UAB ,,INTERLI“ ir UAB „IRDAIVA“ 2014-05-12 sudarytą susitarimą Nr. 1 (toliau – 2014-05-12 susitarimas) dėl rangos sutarties sąlygų pakeitimo; 2) pripažinti negaliojančiu ab initio UAB „IRDAIVA“ atliktą 2 603,77 Eur įskaitymą; 3) pripažinus sandorius negaliojančiais, iš UAB „IRDAIVA” BUAB „INTERLI” priteisti 23 628,62 Eur skolą už darbus ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
  12. BUAB „INTERLI“ nurodė, kad rangos sutarties 2.1 punkte UAB „INTERLI” ir UAB „IRDAIVA“ susitarė dėl fiksuotos 411 395,21 Lt (119 148,29 Eur) rangos darbų kainos, kurios pagal CK 6.653 straipsnio 5 dalį rangovas negali reikalauti padidinti, o užsakovas sumažinti, išskyrus sutartyje numatytus atvejus. Darbus sutarta atlikti iki 2014-07-31. Nepaisant to, 2014-05-12 šalys pasirašė susitarimą, kuriuo pakeistas sutarties 2.1 punktas dėl darbų kainos, ją sumažinant iki 338 800,62 Lt (98 123,44 Eur). Taigi, ginčijamu susitarimu sutarties kaina, kurią turėjo gauti UAB „INTERLI”, sumažinta 72 594,59 Lt (21 024,85 Eur) suma.
  13. Be to, 2014-10-31 šalys sudarė susitarimą, kuriame išsamiai aptarė rangos sutarties vykdymo eigą ir, be kita ko, nurodė, kad UAB „IRDAIVA“ stogui įrengti pateikė medžiagų už 348 114,63 Lt sumą, o UAB „INTERLI” darbus pagal rangos sutartį atliko ir perdavė užsakovei, kuri priėmė darbus bei UAB „INTERLI“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 338 800,62 Lt sumai. Šalys 2014-10-31 susitarimo 3.2 punktu įskaitė 338 800,62 Lt tarpusavio įsipareigojimus ir nurodė, kad UAB „INTERLI” užsakovei dar turi sumokėti 9 314,01 Lt skolą.
  14. BUAB „INTERLI“ bankroto administratorės teigimu, 2014-05-12 susitarimas prieštaravo bendrovės ir jos kreditorių interesams, imperatyvioms įstatymo normoms, bendrovės veiklos tikslams, todėl jis CK 6.66, 1.81, 1.82 straipsniuose numatytais pagrindais pripažintinas negaliojančiu ab initio. Taip pat bendrovė prašė pripažinti negaliojančiu 2014-10-31 įskaitymo dalį dėl 2 603,77 Eur, kaip prieštaravusį imperatyvioms įstatymo normoms. Atitinkamai, pripažinus abu sandorius negaliojančiais, iš UAB „IRDAIVA“ BUAB „INTERLI“ priteistina bendra 23 628,62 Eur skola už atliktus statybos rangos darbus.
  15. UAB „IRDAIVA“ nesutiko su BUAB „INTERLI“ reikalavimais.
  16. UAB „IRDAIVA“ nurodė, kad ji, sudarydama 2014-05-12 susitarimą, buvo sąžininga, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad susitarimas pažeidžia ar gali pažeisti UAB „INTERLI“ kreditorių teises, taip pat nežinojo ir neturėjo galimybių sužinoti apie sunkią BUAB „INTERLI“ finansinę padėtį, todėl, 2014-05-12 susitarimo, kuriuo buvo modifikuota (sumažinta) rangos sutarties kaina, sudarymas pats savaime UAB „IRDAIVA“ neleido daryti išvados, kad bus pažeisti BUAB „INTERLI“ kreditorių interesai. Be to, 2014-05-12 susitarimo sudarymo metu BUAB „INTERLI“ turėjo pakankamai turto, kurio būtų užtekę atsiskaityti su tuometiniais BUAB „INTERLI“ kreditoriais.
  17. UAB „IRDAIVA“ nurodė, kad 2014-05-12 susitarimu BUAB „INTERLI“ nebuvo įpareigota teikti paslaugas visiškai neatlygintinai. Juo buvo tik sumažinta rangos sutartyje nustatyta paslaugų kaina, o toks susitarimas neprieštarauja CK 6.653 straipsnio 5 dalies nuostatai, kuria CK draudžiama rangovei vienašališkai reikalauti padidinti sutarties kainą, o užsakovei vienašališkai ją mažinti, nes 2014-05-12 susitarimas buvo sudarytas tarp abiejų rangos sutarties šalių.
  18. UAB „IRDAIVA“ teigimu, CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromo sandorio komercine nauda.
  19. UAB „IRDAIVA“ pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra yra vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, todėl nepagrįstais laikė BUAB „INTERLI“ argumentus, kad 2014-10-31 Susitarime nurodytos PVM sąskaitos faktūros neįrodo, jog paslaugos iš tiesų buvo suteiktos. 2014-10-31 susitarimo dėl įskaitymo metu UAB „IRDAIVA“ turėjo galiojančią reikalavimo teisę, todėl 2014-10-31 susitarimas yra galiojantis ir teisėtas, o UAB „INTERLI“ reikalavimai visiškai nepagrįsti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu: 1) 2014-05-12 susitarimą dėl rangos sutarties sąlygų pakeitimo pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 2) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „IRDAIVA“ 2014-10-31 atliktą 2 603,77 Eur dydžio įskaitymą; 3) atsisakė patvirtinti UAB „IRDAIVA“ pareikštą 36 293,58 Eur dydžio finansinį reikalavimą; 4) iš UAB „IRDAIVA“ BUAB „INTERLI“ priteisė 23 628,62 Eur dydžio skolą už darbus ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-11-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) UAB „INTERLI“ iš UAB „IRDAIVA“ priteisė 640 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismo vertinimu, 2014-05-12 šalių susitarimu, kuriuo po septynių dienų nuo rangos sutarties pasirašymo UAB „INTERLI“ gautinas atlygis už darbus sumažintas 72 594,59 Lt (21 024,85 Eur) suma, buvo pažeisti kreditorių interesai. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į liudytojais apklaustų buvusio BUAB „INTERLI“ vadovo A. B. ir UAB „IRDAIVA“ komercijos direktoriaus R. M. parodymus dėl fiksuotos kainos mažinimo aplinkybių, taip pat UAB „INTERLI“ finansinę padėtį. Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. sausio mėnesio UAB „INTERLI“ susidūrė su finansiniais sunkumais – didėjo skolos mokesčių institucijoms, tiekėjams, pastarieji pradėjo išieškojimus teismuose, turtui taikyti areštai, ginčijamo susitarimo sudarymo laikotarpis sutampa su bankroto bylos inicijavimo procedūros pradžia (2014-04-16 Vilniaus apygardos teisme priimtas UAB „Reikalavimas.lt” pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, 2014-05-12 VSDFV Vilniaus skyrius bendrovės vadovui įteikė įspėjimą, kad bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o netrukus pateikto VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimo pagrindu 2015-01-07 nutartimi UAB „INTERLI“ iškelta bankroto byla).
  3. Teismas nustatė, kad 2014-05-12 UAB „INTERLI“ turėjo mažiausiai 127 261,26 Lt pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, o tai buvo daugiau nei pusė bendrovės turimo turto, t. y. UAB „INTERLI“ buvo faktiškai nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
  4. Teismas sutiko su BUAB „INTERLI“ teiginiu, kad jei iki 2014-05-12 susitarimo bendrovė dar galėjo tikėtis tęsti veiklą, atkurti mokumą, sėkmingai įvykdžius sutartį, tai susitarimas lėmė UAB „INTERLI“ nesugebėjimą vykdyti prievoles, kreditorių teisės ir interesai pažeisti apsunkinant galimybę su jais atsiskaityti. Po 2014-05-12 susitarimo sudarymo kreditorių reikalavimai didėjo, atsirado naujų skolų (darbuotojams), bankroto administravimo išlaidų, ir net pastarųjų nėra galima visa apimtimi padengti, nes tam nepakanka likusio BUAB „INTERLI“ turto, kuris yra nelikvidus – debitorių skolos arba negali būti išieškomos, arba skolininkai ginčija savo skolas.
  5. Teismas pažymėjo, kad UAB „IRDAIVA“ neįrodė, jog UAB „INTERLI“ sandorio metu buvo moki, kad turėjo pakankamai likvidaus turto, o sandoris UAB „INTERLI“ buvo naudingas (CPK 12, 178 str.).
  6. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad šalys rangos sutartyje susitarė dėl fiksuotos kainos. Susitarus dėl fiksuotos darbų kainos, kaina negali būti keičiama (Sutarties 1.3 p., 2.1 p., CK 6.653 str. 5 d.), todėl užsakovė, pasirašiusi sutartį, nepaisant geresnių gautų pasiūlymų, ją privalėjo vykdyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė šių esminių principų nesilaikė, pasinaudojo savo stipresne ekonomine padėtimi, siekdama finansinės naudos išimtinai sau, o tai neatitinka sąžiningo verslo kriterijų, patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Be to, teismo vertinimu, atsakovė suprato, kad 2014-05-12 susitarimas rangovės atžvilgiu nesąžiningas, nenaudingas, todėl turėjo pareigą pasidomėti, ar sandoris nepažeis kitų asmenų interesų. Nesidomėjimas traktuojamas kaip atsakovės nerūpestingas, neatidus elgesys, o tai teismų praktikoje taip pat laikoma šalies nesąžiningumu. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ginčijamas susitarimas yra neatlygintinis, atsakovė atlygintinumo ar kito realaus ekonominio pagrįstumo neįrodė, todėl 2014-05-12 susitarimas pripažintinas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.).
  7. Teismas 2014-05-12 susitarimą pripažino negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnyje nustatytu pagrindu, kaip prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui. Sutartyje aiškiai nustatyta fiksuota kaina, yra nuoroda į CK 6.653 straipsnio 5 dalį, kuri yra imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Teismas pažymėjo, kad galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse, tačiau UAB „IRDAIVA“ minėtų kainos keitimo pagrindų neįrodinėjo, o UAB „IRDAIVA“ nurodytas pagrindas – po rangos sutarties sudarymo gauti naudingesni kitų rangovų pasiūlymai – įstatyme iš viso nenumatytas.
  8. Teismas nustatė, kad UAB „IRDAIVA“ vienašališkai pareikalavo keisti kainą, panaudodama ekonominį spaudimą prieš silpnesnę ir priklausomą sandorio šalį, pagrasindama nutraukti rangos sutartį. Toks susitarimas, jį vertinant ekonominio naudingumo aspektu, yra nelogiškas, UAB „INTERLI“ turint dar ir primokėti užsakovei, paneigiantis UAB „INTERLI” steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus gauti maksimalų pelną, racionaliai panaudojant materialinius, finansinius ir kitus resursus.
  9. Aukščiau nustatytos aplinkybės ir teisiniai motyvai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą dėl 2014-05-12 susitarimo pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio, CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindais ir 21 024,56 Eur atlyginimo bei 6 proc. procesinių palūkanų už atliktus statybos rangos darbus priteisimo BUAB „INTERLI“ iš atsakovės UAB „IRDAIVA“ (CK 6.681 str. 1 d., 6.687 str. 1 d., sutarties 2.1 p. (2014-05-05 redakcija).
  10. Teismas iš UAB „IRDAIVA“ BUAB „INTERLI“ papildomai priteisė 8 990,28 Lt (2 603,77 Eur) nesumokėtą skolą už darbus pagal rangos sutartį (338 800,62 Lt (UAB „INTERLI“ reikalavimas) – 329 810,34 Lt (UAB „IRDAIVA“ reikalavimas) bei atmetė UAB „IRDAIVA” reikalavimą patvirtinti 9 314,01 Lt finansinį reikalavimą.
  11. Teismas teisiškai reikšminga aplinkybe laikė tai, kad UAB „IRDAIVA“ septynios išrašytos sąskaitos nepatenka į rangos sutarties vykdymo laikotarpį. UAB „IRDAIVA” neįrodinėjo, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos už medžiagas ir paslaugų sąnaudas kitiems projektams, taip pat neįrodytas šalių ilgalaikio bendradarbiavimo faktas.
  12. Be to, teismas sprendė esant mažai tikėtina, kad UAB „IRDAIVA“ dar nesudariusi rangos sutarties, be rašytinio susitarimo, be apmokėjimo termino būtų teikusi prekes ir paslaugas, nors ji, prašydama patvirtinti finansinį reikalavimą, aiškiai nurodė, kad jis reiškiamas pagal rangos sutartį, sąskaitos įtrauktos į bendrą 348 114,63 Lt reikalavimą būtent pagal ją.
  13. Teismo vertinimu, UAB „IRDAIVA“ neįrodė, kad pagal ginčo sąskaitas prekės ir paslaugos perduotos UAB „INTERLI“, t. y. nepateikė nė vieno priėmimo–perdavimo akto, ar įrodymų, kad tuo metu pati nuosavybės teise turėjo sąskaitose nurodytą techniką.
  14. Taigi, teismas sprendė, kad UAB „IRDAIVA“ turėjo tik 329 810,34 Lt dydžio (348 114,63 Lt – 18 304,29 Lt) galiojančią reikalavimo teisę į UAB „INTERLI“. Atitinkamai įskaitymas, viršijantis šią sumą, negalėjo būti atliktas, prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms (1.80 str. 1 d.), nes įskaitomi gali būti tik galiojantys, vykdytini priešpriešiniai reikalavimai (CK 6.130 str. 1 d.).
  15. Teismas nesutiko su UAB „IRDAIVA“ prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą, grindžiamą dėl nekokybiškai UAB „INTERLI“ atliktų darbų patirtais 33 596,05 Eur (116 000,45 Lt) dydžio nuostoliais, kurių faktas įrodinėjamas antstolio I. G. 2014-07-02 surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei vienašališkai sudaryta (su UAB „INTERLI“ nederinta) lokaline sąmata.
  16. Teismo vertinimu, lokalinė sąmata nepatvirtina nuostolių dydžio, ji gali būti vertinama kaip patvirtinanti detalizuotą lėšų poreikį atskiriems darbams, tačiau nesuderinta su subrangovu UAB „INTERLI“.
  17. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad UAB „IRDAIVA“ darbuotojai ar kitos įmonės faktiškai atliko sąmatoje nurodytus darbus, papildomai pirko medžiagas. Apie nuostolius neužsiminta ir 2014-10-31 susitarime dėl įskaitymo. Be to, nors šalys sutarties 10.3. punkte įsipareigojo visus tarpusavio pranešimus teikti raštu, UAB „IRDAIVA“ nepateikė susirašinėjimo su UAB „INTERLI“ ar kitais subrangovais, taip pat konkretaus įrodymo (darbų grafiko), kad UAB „INTERLI“ turėjo prievolę stogą uždengti taip, kad pro jį neprasiskverbtų vanduo.
  18. Nesant įrodytos UAB „INTERLI“ kaltės, priežastinio ryšio tarp UAB „INTERLI“ veiksmų ir kilusios žalos (užliejimo fakto) bei žalos dydžio, UAB „IRDAIVA“ finansinis reikalavimas kildinamas iš patirtų nuostolių, teismo atmestas kaip nepagrįstas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde UAB „IRDAIVA“ teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti 2017-11-10 BUAB „INTERLI“ reikalavimus kaip nepagrįstus bei patvirtinti UAB „IRDAIVA“ finansinį reikalavimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai 2014-05-12 susitarimą pripažino negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu remdamasis UAB „INTERLI“ veiklai keliamų tikslų gauti pelną paneigimu bei imperatyvios normos keisti fiksuotą darbų kainą pažeidimu:
      1. Pagal teismų praktiką CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011). Atsižvelgiant į tai, net ir nustačius, kad 2014-05-12 susitarimas UAB „INTERLI“ buvo ekonomiškai nenaudingas, tai savaime negali būti pagrindas tokį susitarimą pripažinti negaliojančiu, juolab kad jis sudarytas dėl objektyvių priežasčių – gautų geresnių pasiūlymų iš kitų rangovų, o pats UAB „INTERLI“ vadovas byloje patvirtino, kad sudarius 2014-05-12 susitarimą buvo prognozuojama gauti pelną iš rangos sutarties;
      2. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negaliojančiu pripažįstamas remiantis CK 1.80, o ne 1.82 straipsnio pagrindu. Kita vertus, bet kokiu atveju 2014-05-12 susitarimu nebuvo pažeistas CK 6.653 straipsnis, nes ginčo susitarimu sutarties kaina pakeista ne vienašališkai, bet šalių susitarimu ir valia. Savo ruožtu tiek CK normos (CK 6.653 str. 6 d., 6.684 str. 4 d., 6.685 str. 1, 2 d.), tiek teismų praktika suponuoja išvadą, kad galimybė keisti rangos sutartimi sulygtą darbų kainą išimtinio pobūdžio yra tik tais atvejais, kai kainą viena iš sutarties šalių siekia pakeisti vienašališkai, ir atvirkščiai, nėra jokių nuostatų, draudžiančių rangos sutarties šalims bendru sutarimu keisti kainą.
    2. Teismas nepagrįstai 2014-05-12 susitarimą pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu:
      1. Nagrinėjamu atveju būtent BUAB „INTERLI“ privalėjo, tačiau neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų. Konkrečiai nagrinėjamu atveju neegzistuoja šios actio Pauliana taikymo sąlygos: pirma, trečiojo asmens UAB „IRDAIVA“, sudariusio su skolininke BUAB „INTERLI“ atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumas; antra, skolininkės BUAB „INTERLI“ kreditorių teisių pažeidimas.
      2. 2014-05-12 susitarimo sudarymo metu abi šalys tikėjosi, kad susitarimas bus finansiškai naudingas (pats BUAB „INTERLI“ vadovas byloje patvirtino, kad sudarius ginčijamą susitarimą tikėtasi gauti pelną iš rangos sutarties). Byloje duomenų apie tai, kad susitarimo sudarymo metu būtų žinoma apie jo nuostolingumą, nėra. Be to, ankstesnis tarp šalių vykęs bendradarbiavimas UAB „IRDAIVA“ leido pagrįstai manyti, kad UAB „INTERLI“ yra patikimas ir mokus verslo partneris, todėl UAB „IRDAIVA“, sudarydama susitarimą, negalėjo žinoti, kad ginčijamas susitarimas gali pažeisti BUAB „INTERLI“ kreditorių interesus. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ji turėjo pareigą pasidomėti UAB „INTERLI“ padėtimi ir spręsti, ar sandoris nepažeis kitų asmenų interesų. Nei duomenys iš Turto arešto aktų registro, nei informacija apie nagrinėjamas bylas nebuvo viešai prieinami, o BUAB „INTERLI“ visais būdais stengėsi neatskleisti savo finansinės padėties. Taigi, UAB „IRDAIVA“ nežinojus ir negalėjus žinoti apie prastą BUAB „INTERLI“ finansinę padėtį, 2014-05-12 susitarimo sudarymas pats savaime neleido daryti išvados apie galimą BUAB „INTERLI“ kreditorių interesų pažeidimą.
      3. Kvestionuotinas ir BUAB „INTERLI“ finansinės padėties sudėtingumas

        42014-05-12 susitarimo sudarymo metu, juolab kad jos vadovas pripažino, jog susitarimo sudarymo metu bendrovės padėtis nebuvo kritinė.

      4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2014-05-12 susitarimas yra neatlygintinis sandoris. Ginčijamu susitarimu UAB „INTERLI“ nebuvo įpareigota teikti paslaugas visiškai neatlygintinai. Juo tik sumažinta rangos sutartyje nustatyta paslaugų kaina.
      5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2014-05-12 susitarimas pažeidė UAB „INTERLI“ kreditorių interesus. UAB „INTERLI“ turėjo pareigą aiškiai nurodyti ir pagrįsti, kaip konkrečiai jos kreditorių teisės ar interesai buvo pažeisti šalims sudarius 2014-05-12 susitarimą, tačiau šios pareigos neįvykdė, t. y. UAB „INTERLI“ nenurodė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti jos kreditorių teisių ar interesų pažeidimą. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl UAB „INTERLI“ mokumo bei susitarimo naudingumo perkėlė UAB „IRDAIVA“. Sprendime taip pat neįvertintas UAB „INTERLI“ kreditorių skaičius ir jų reikalavimų dydis ginčijamo sandorio sudarymo metu.
      6. Nors 2014-05-12 susitarimas sudarytas po savaitės nuo rangos sutarties pasirašymo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad iki ginčijamo susitarimo sudarymo darbai pagal rangos sutartį nebuvo pradėti. Be to, teisiškai reikšminga aplinkybė ta, kad UAB „IRDAIVA“ gavo geresnį pasiūlymą iš kitų potencialių rangovų, todėl UAB „INTERLI“ pasiūlė dirbti mažesne kaina. Tuo atveju, jei UAB „INTERLI“ nebūtų sutikusi sudaryti 2014-05-12 susitarimo, UAB „IRDAIVA“ būtų nutraukusi rangos sutartį ir prisiėmusi visas iš to kylančias pasekmes. Abiems šalims buvo naudingiau sudaryti susitarimą, nei nutraukti rangos sutartį.
      7. Teismas nepagrįstai visą riziką dėl nuostolių bei kainos perkėlė tik UAB „IRDAIVA“, nors abi šalys buvo profesionalūs verslininkai, 2014-05-12 susitarimu išreiškę savo valią.
    3. Teismas netinkamai vertino 2014-10-31 susitarimo teisėtumą ir nepagrįstai sprendė, kad UAB „IRDAIVA“ turėjo tik 329 810,34 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „INTERLI“, todėl neva negalėjo atlikti įskaitymo, viršijančio šią sumą (CK 1.80 str. 1 d., 6.130 str. 1 d.):
      1. 2014-10-31 susitarimo 2.8 punkte numatyta, kad 9 314,01 Lt (2 697,52 Eur) dydžio skola užsakovei bus padengta iki 2014-11-14, o byloje duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti šio susitarimo teisėtumu ir pagrįstumu, nėra, juolab kad šį susitarimą pasirašė abi šalys.
      2. Vien sąskaitų išrašymo momentas nepaneigia PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotų ūkinių operacijų realumo ir sąskaitų pagrįstumo. Be to, tiek byloje esantys įrodymai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos iš tiesų buvo suteiktos, o prekės parduotos. Priešingų įrodymų, paneigiančių 9 314,01 Lt (2 697,52 Eur) skolą, byloje nėra.
    4. Teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti UAB „IRDAIVA“ finansinį reikalavimą, kildinamą iš nuostolių, kuriuos sukėlė UAB „INTERLI“, atlyginimo:
      1. Priešingai nei sprendė teismas, UAB „IRDAIVA“ įrodė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju žala kilo tik dėl to, kad UAB „INTERLI“ pažeidė pareigą tinkamai atlikti darbus – dėl netinkamai vykdomų darbų objekte buvo užlietos pirmojo ir antrojo aukšto patalpos, permirkusios sienos, grindys. Antrajame aukšte buvo matomas smėlis ant perdangos, lašėjo vanduo. Šiuos faktus patvirtina 2014-07-02 I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, pats UAB „INTERLI“ vadovas patvirtino, kad ginčo dėl žalos dydžio niekada nebuvo. UAB „INTERLI“ nesutiko su kalte, tačiau akivaizdu, kad laikantis rangos sutarties nuostatų ir rūpestingai vykdant pareigas nebūtų kilusios tokios pasekmės, todėl UAB „INTERLI“ yra atsakinga už atsiradusią žalą.
      2. Tarp UAB „INTERLI“ neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (UAB „IRDAIVA“ savo jėgomis ir lėšomis naujai pirko sugadintas statybines medžiagas bei savo lėšomis taisė atliktų darbų defektus) yra priežastinis ryšys – būtent dėl netinkamo UAB „INTERLI“ pareigų vykdymo ir nerūpestingumo buvo padaryta žala.
      3. Žalos dydį patvirtina byloje pateikta lokalinė sąmata, kurioje detaliai apskaičiuota ir nurodyta, kokio kiekio, kokių medžiagų, kokio pobūdžio darbų reikėjo nustatytiems defektams pašalinti, o joje nurodyti darbai yra susiję su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytais netinkamai UAB „INTERLI“ atliktų darbų padariniais (dėl užliejimo atsiradusiais trūkumais). Lokalinėje sąmatoje nurodyti duomenys nepaneigti. Tai, kad lokalinė sąmata nebuvo suderinta su UAB „INTERLI“ neturi jokios reikšmės, juolab kad UAB „INTERLI“ pati buvo pasyvi, nebendradarbiavo.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą BUAB „INTERLI“, atstovaujama bankroto administratorės, teismo prašo netenkinti UAB „IRDAIVA“ apeliacinio skundo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai 2014-05-12 susitarimą, kuriuo rangos sutartyje nustatytas UAB „INTERLI“ atlygis už darbus buvo sumažintas 72 594,59 Lt (21 024,85 Eur) suma, pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu BUAB „INTERLI“ įrodžius visas actio Pauliana taikymo sąlygas, iš kurių apeliaciniame skunde ginčijamos tik dvi, dėl kurių pasisakytina plačiau:
      1. Šiuo susitarimu pažeisti UAB „INTERLI“ ir kreditorių interesai, nes juo pabloginta tuo metu jau nemokios bendrovės (į bylą pateikti duomenys, kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, kad 2014-05-12 bendrovė turėjo 127 261,26 Lt pradelstų įsipareigojimų, kai turto vertė buvo apie 110 000 Lt) finansinė padėtis – sumažinta darbų kaina, nesumažinus darbų apimties, tokiu būdu atsisakant realių pajamų ir apsunkinant atsiskaitymą su kreditoriais. Gavusi 72 594,59 Lt bendrovė iš jų 2014 m. rugsėjo–spalio mėn. galėjo padengti beveik pusę susitarimo sudarymo metu buvusių pradelstų įsipareigojimų. Šių aplinkybių taip pat, kad po 2014-05-12 susitarimo kreditorių reikalavimai didėjo, atsirado naujų skolų ir kt. UAB „IRDAIVA“ neginčijo. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad BUAB „INTERLI“ neįrodė kreditorių teisių ar interesų pažeidimo sąlygos ir (ar) kad teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą.
      2. Teismas pagrįstai konstatavo UAB „IRDAIVA“ nesąžiningumą. Net ir nesant galimybės gauti Turto arešto aktų registro duomenų, informaciją apie skolininkus savo internetiniuose puslapiuose skelbia VMI prie FM, VSDFV. Tai suponuoja išvadą, kad 2014-05-12 susitarimo sudarymo metu buvo pakankamai viešų ir nemokamų duomenų, iš kurių apeliantė turėjo galimybę sužinoti apie bendrovės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, kurių interesus šis susitarimas pažeis. Kita vertus, pats apeliantės komercijos direktorius G. M. patvirtino, kad nei jis pats, nei atsakovės darbuotojai apskritai nesidomėjo UAB „INTERLI“ finansine padėtimi, viešos informacijos netikrino.
      3. UAB „IRDAIVA“ nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji, pasirašiusi sutartį ir susitarusi dėl fiksuotos darbų kainos, kuri, nepriklausomai nuo gautų geresnių pasiūlymų ar sutarties vykdymo pradėjimo fakto, negali būti keičiama, nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Teismas pagrįstai UAB „IRDAIVA“ reikalavimą sumažinti kainą vertino kaip ekonominį spaudimą prieš silpnesnę ir priklausomą sandorio šalį.
      4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB „INTERLI“ vadovas patvirtino, jog sudarius 2014-05-12 susitarimą buvo prognozuojama gauti pelną iš rangos sutarties. UAB „INTERLI“ vadovas turėjo omenyje ne šį susitarimą, o pradinę rangos sutartį, taip pat nurodė, kad galutinis šio projekto rezultatas buvo nuostolingas.
      5. Teismas pagrįstai sprendė, kad 2014-05-12 susitarimas yra neatlygintinis (CK 6.66 str. 2 d.). Nors susitarimas modifikavo atlygintinę rangos sutartį, tačiau paties susitarimo, kaip sandorio atlygintinumo, UAB „IRDAIVA“ neįrodė, t. y. ji net negalėjo įvardyti, kokią neva naudą UAB „INTERLI“ gavo ar turėjo gauti iš tokio sandorio.
    2. Teismas pagrįstai sprendė, kad 2014-05-12 susitarimas pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis bendrovės veiklos tikslams:
      1. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sandorio komercine nauda, tačiau šiuo atveju ginčijamas sandoris akivaizdžiai prieštaravo bendrovės steigimo dokumentuose įtvirtintiems tikslams tiek komercine, tiek apskritai – veiklos vystymo, organizavimo prasme, nes jis ne tik neužtikrino pelno gavimo, tačiau prisidėjo prie bankroto bylos UAB „INTERLI“ iškėlimo. Sutarties kainą (411 395,21 Lt arba 339 996,04 Lt + PVM) sumažinus 72 593,59 Lt suma), naujoji kaina buvo akivaizdžiai nuostolinga, t. y. sumažinimas buvo didesnis nei maksimalus galimas pelnas, o likusi kaina nepadengė visų sąnaudų (BUAB „INTERLI“ liko skolinga UAB „IRDAIVA“ už medžiagas, nors byloje nėra duomenų, kad būtų padidėjęs medžiagų ar darbų, reikalingų objektui užbaigti, poreikis).
      2. Situacija, kai be jokio realaus poreikio ir esant sutartiniam bei įstatyminiam ribojimui reikalauti keisti kainą, ji vis tiek buvo sumažinta, dar kartą patvirtina apie tokio sandorio prieštaravimą UAB „INTERLI“ teisnumui, veiklos tikslams.
      3. Nesutiktina, kad CK 6.653 straipsnio 5 dalis taikytina tik vienašalio kainos pakeitimo atveju. Nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad UAB „IRDAIVA“ vienašališkai pareikalavo keisti kainą, panaudodama ekonominį spaudimą prieš silpnesnę ir priklausomą sandorio šalį, pagrasindama nutraukti sutartį, todėl tokiomis aplinkybėmis pasirašytas dvišalis susitarimas neturi teisinės reikšmės.
    3. Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „IRDAIVA“ turėjo galiojančią reikalavimo teisę į UAB „INTERLI“ tik dėl 329 810,34 Lt sumos (348 114,63 Lt – 18 304,29 Lt). Kartu teismas pagrįstai pripažino, kad 2014-10-31 susitarimu atliktas įskaitymas, viršijantis šią sumą, negalėjo būti atliktas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pagrįstai priteisė 2 603,77 Eur nesumokėtą skolą už darbus pagal sutartį ir atmetė prašymą patvirtinti 9 314,01 Lt dydžio UAB „IRDAIVA“ finansinį reikalavimą bankroto byloje. BUAB „INTERLI“ įrodinėjant, kad UAB „IRDAIVA“ neturėjo 18 304,29 Lt dydžio reikalavimo teisės (8 990,28 Lt (ginčijamo įskaitymo dalis) + 9 314,01 Lt (prašomo patvirtinti reikalavimo dalis) pagal 7 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2014-03-05–2014-04-30 ir 2014-10-31, UAB „IRDAIVA“ nepateikė jokių įrodymų, kad pagal ginčo sąskaitas prekės ir paslaugos buvo įsigytos UAB „IRDAIVA“ ir perduotos UAB „INTERLI“ (nepateikti priėmimo–perdavimo aktai), kad joms buvo poreikis ar kad sąskaitos buvo išrašytos kitų projektų pagrindu, juolab kad UAB „IRDAIVA“ pozicija dėl jų išrašymo pagrindo keitėsi bylos nagrinėjimo metu, t. y. prašydama patvirtinti finansinį reikalavimą teigė, kad jis kildinamas iš rangos sutarties, kai 2018-03-27 teismo posėdyje nurodė, kad sąskaitos galbūt išrašytos dėl ankstesnių verslo santykių.
    4. Teismas pagrįstai netvirtino UAB „IRDAIVA“ 33 596,05 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš nuostolių atsiradimo. Byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos – nuostolių (žalos) realumas, BUAB „INTERLI“ neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys. UAB „IRDAIVA“ pateikta lokalinė sąmata neįrodo realiai patirtų nuostolių fakto, ji nesuderinta su BUAB „INTERLI“ ir (ar) statybos techniniu prižiūrėtoju, nepašalintos abejonės dėl prieštaravimų, esančių joje. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „IRDAIVA“ darbuotojai ar kitos įmonės faktiškai atliko sąmatoje nurodytus darbus, papildomai pirko medžiagas, apie nuostolius neužsiminta ir 2014-10-31 susitarime dėl įskaitymo – paskutiniame šalių santykius užbaigiančiame dokumente, kuriame aptartos visos su sutarties vykdymu, jos eiga susijusios aplinkybės. Rašytiniais įrodymais nepagrįstas ir UAB „IRDAIVA“ teiginys, kad ji bandė komunikuoti su UAB „INTERLI“, tačiau nesėkmingai. Be to, darbų pabaiga buvo siejama su 2014-07-31, todėl UAB „INTERLI“ negali būti laikoma kalta dėl 2014-07-02 pastato viduje buvusių medžiagų ar darbų užliejimo. Priešingai, pati UAB „IRDAIVA“ yra kalta dėl nuostolių atsiradimo, nes pagal viešojo pirkimo Nr. 134943 konkurso sąlygas, pastato vidaus apdailos darbus buvo galima vykdyti tik uždengus stogą, t. y. tik po 2014-07-31.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl ginčo esmės

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo išspręstas UAB „IRDAIVA“ ir BUAB „INTERLI“ ginčas, kilęs rangos sutarties pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „INTERLI“ iškėlus bankroto bylą, UAB „IRDAIVA“ kreipėsi su prašymu patvirtinti jos 36 293,58 Eur dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Reikalavimas buvo grindžiamas šalių 2014-05-05 sudaryta rangos sutartimi, sąskaitų suvestine už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31, antstolio I. G. 2014-07-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, lokaline nuostolių paskaičiavimo sąmata. UAB „IRDAIVA“ paaiškino, kad pagal šalių sudarytą rangos sutartį ir atliktą priešpriešinių reikalavimų (sulygtos darbų kainos ir pateiktų medžiagų objektui) įskaitymą UAB „INTERLI“ (rangovė) liko skolinga UAB „IRDAIVA“ (užsakovei) 9 314,01 Lt (2 697,52 Eur) už suteiktas statybines medžiagas. Likusi prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalis kildinama iš nuostolių atlyginimo, kuriuos, UAB „IRDAIVA“ teigimu, objekte sukėlė netinkamas UAB „INTERLI“ rangos sutarties vykdymas (t. 4, b. l. 151–173).
  4. BUAB „INTERLI“ bankroto administratorė ne tik ginčijo UAB „IRDAIVA“ finansinį reikalavimą, bet ir pareiškė priešieškinį byloje, prašydama pripažinti negaliojančiais:

    71) 2014-05-12 susitarimą prie 2014-05-05 statybos rangos sutarties, kuriuo pakeisti 2014-05-05 šalių sudarytos statybų rangos sutarties 2 dalyje „Sutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka“ esantys 2.1 ir 2.5 punktai, t. y. sumažinta rangos sutartimi bendra sutarties kaina, nustatant, kad apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas užsakovei pasirašius atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo būdu; 2) vėlesniu 2014-10-31 šalių sudarytu susitarimu (juo nutarta užbaigti rangos sutartį jos 2.5 punkte numatytu tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo būdu – įskaičius UAB „IRDAIVA“ objekto stogui įrengti suteiktas medžiagas pagal priėmimo–perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, suma 348 114,63 Lt, ir UAB „INTERLI“ atliktus ir užsakovės priimtus darbus, suma 338 800,63 Lt (ji atitinka 2014-05-12 sutarties pakeitimu sulygtą bendrą sutarties kainą), UAB „INTERLI“ UAB „IRDAIVA“ liko skolinga 9 314,01 Lt)) atliktą 2 603,77 Eur dydžio įskaitymą. Pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais bankroto administratorė prašė bankrutuojančiai bendrovei iš UAB „IRDAIVA“ priteisti 23 628,62 Eur dydžio skolą (21 024,85 Eur sumą, kaip skirtumą tarp rangos sutartyje nustatytos 411 395,21 Lt sutarties kainos ir 2014-05-12 susitarimu nustatytos 338 800,62 Lt kainos bei 2 603,77 Eur sumą pagal 2014-10-31 atliktą šalių įskaitymą, viršijantį UAB „IRDAIVA“ turėto reikalavimo į UAB „INTERLI“ teisę (338 800,62 Lt – 329 810,34 Lt)).

  5. Taigi, iš šalių pozicijų teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas byloje plačiąja prasme kilęs dėl (ne)tinkamo ir (ar) (ne)teisėto šalių sudarytos rangos sutarties pakeitimo, vykdymo, atsiskaitymo pagal ją – bankroto administratorė kvestionuoja rangos sutartimi nustatytos kainos sumažinimą, užsakovės rangovei išrašytų sąskaitų apimties pagrįstumą, kai UAB „IRDAIVA“ siekia nuostolių atlyginimo, kildinamo iš netinkamo sutarties vykdymo, bei skolos priteisimo, kurio tenkinimo galimybė neatsiejamai susijusi ne tik su išrašytų sąskaitų už medžiagas objektui pagrįstumu, bet ir su bankroto administratorės ginčijamu šalių susitarimu dėl sutarties kainos pakeitimo.
  6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino bankroto administratorės reikalavimus ir atmetė UAB „IRDAIVA“ prašymą patvirtinti 36 293,58 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „INTERLI“ bankroto byloje. Dėl šio sprendimo apeliacinį skundą pateikė UAB „IRDAIVA“.

8Dėl 2014-05-12 susitarimo ir 2014-10-31 įskaitymo

  1. Teismas, pripažindamas šalių 2014-05-12 susitarimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje ir CK 1.82 straipsnyje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, be kita ko, konstatavo, kad toks rangos sutarties kainos mažinimas pažeidė UAB „INTERLI“ kreditorių interesus, nes, netekus piniginių lėšų, bendrovė su tuo metu buvusiais kreditoriais neatsiskaitė, jų reikalavimai patvirtinti UAB „INTERLI“ bankroto byloje, o susitarimas vertintas kaip nesąžiningas, nenaudingas rangovės atžvilgiu, nes kainos mažinimas lėmė, kad rangovė dar turėjo primokėti užsakovei už atliktus darbus, tokiu būdu paneigiant UAB „INTERLI“ steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus gauti maksimalų pelną, racionaliai panaudojant materialinius, finansinius ir kitus resursus.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, inter alia šalių pozicijas (bankroto administratorė įrodinėja, kad kainos sumažinimas pažeidė bendrovės veiklos tikslus, jos kreditorių teises, kai UAB „IRDAIVA“ teigia, kad tai atitiko abiejų šalių interesus, nes gavus geresnių pasiūlymų, UAB „INTERLI“ sutiko su mažesne sutarties kaina), apeliacinio skundo argumentus, kuriais, be kita ko, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių nustatymu ir jų bei byloje esančių įrodymų teisiniu įvertinimu, teisės normų taikymu ir aiškinimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, turėdamas pareigą būti aktyvus šios kategorijos bylose, nesiėmė visų priemonių ginčo esmei atskleisti, todėl priimto sprendimo dalis dėl 2014-05-12 susitarimo negaliojimo, esant šiems trūkumams, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
  3. Sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 ir 1.82 straipsnius galima tik esant šių negaliojimo pagrindų sąlygų visetui, kurių egzistavimui konstatuoti reikalinga nustatyti ir įvertinti reikšmingas bylos faktines aplinkybes.
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „IRDAIVA“, kaip užsakovė, ir UAB „INTERLI“, kaip rangovė, 2014-05-05 sudarė statybos rangos sutartį, kuria UAB „INTERLI“ (rangovė) įsipareigojo pagal UAB „IRDAIVA“ (užsakovės) pateiktą techninį projektą ir rangovės parengtą bei užsakovės patvirtintą darbo projektą, savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti sutarties priede Nr. 1 „Sąmatos“ nurodytus statybos rangos darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o užsakovė įsipareigojo pateikti darbams atlikti reikalingas medžiagas (pagal šalių suderintą medžiagų pareikalavimo grafiką) bei priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje nurodytą kainą joje nustatyta tvarka. Už šias medžiagas rangovei bus pateikta sąskaita, ir suma bus atimta iš atliktų darbų akto (sutarties 1.1 p.).
  5. Rangos sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu, vykdant sutartį, paaiškėtų, jog priede Nr. 1 „Sąmatos“ yra neįvertinti tam tikri darbai ir (ar) įranga ir (ar) mechanizmai ir pan., kurie yra būtini, siekiant tinkamai atlikti darbus (pasiekti darbų rezultatą), šiuos darbus rangovė privalo atlikti savo jėgomis, rizika, atsakomybe bei lėšomis, ir bendra šios Sutarties kaina, nurodyta Sutarties 2.1 punkte, negali būti keičiama.
  6. Statybos rangos sutarties 2.1 punkte šalių susitarimu nustatyta bendra šios sutarties kaina yra 411 395,21 Lt (įskaičius PVM). [...]. Kadangi rangovė gerai susipažino su projektine dokumentacija ir visomis kitomis sąlygomis, susijusiomis su statinio statyba ir darbų atlikimu, rangovė garantuoja užsakovei, kad ji visiškai bei tinkamai įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal šią sutartį už nedidesnę nei sutarties kainą, nurodytą šiame sutarties punkte, nepaisant reikiamo darbų kiekio, apimties ar visų darbams atlikti būtinų išlaidų.
  7. Pagal rangos sutarties 2.2 punktą, sutarties kaina apima visas ir bet kokias rangovės išlaidas, susijusias su darbų atlikimu, (išskyrus medžiagas) bei priemonių, reikalingų darbams atlikti, įsigijimu, pristatymu į statybos teritoriją, parengimu ir pritaikymu darbams atlikti, taip pat bet kokias kitas rangovės išlaidas, susijusias su rangovės įsipareigojimų pagal šią sutartį tinkamu ir kokybišku įvykdymu, įskaitant, bet neapsiribojant, mokesčiais, rinkliavomis ir kitomis išlaidomis, kurias patiria rangovė vykdydama įsipareigojimus pagal šią sutartį. Rangovės ruošiami dokumentai yra įtraukti į sutarties kainą.
  8. Visas darbams pradėti, vykdyti bei užbaigti reikalingas priemones, įrangą ir pan. už sutarties kainą tiekia (pristato) rangovė (sutarties 4.5 p.).
  9. Iš byloje esančios 2014-05-05 lokalinės sąmatos matyti, kad joje pateikiami darbų ir išlaidų aprašymai, mato vienetai, kiekiai, vieneto kaina litais ir kaina už bendrą kiekį. Bendra stogo įrengimo objekte kaina apskaičiuota 411 395,21 Lt su PVM.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kilus ginčui dėl to, ar 2014-05-12 susitarimu nustatyta mažesnė statybos rangos darbų kaina gali būti vertinama kaip pažeidžianti kreditorių interesus (ši actio Pauliana taikymo sąlyga kvestionuojama apeliaciniame skunde) ir (ar) bendrovės veiklos tikslus, taip pat bankroto administratorei įrodinėjant išankstinį tokio susitarimo nuostolingumą bendrovei, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neanalizavo aukščiau nurodytų šalių sudarytos sutarties turinio nuostatų dėl kainos sandaros, jų tarpusavio sąsajų, aiškinimo, galimo prieštaringumo (viena vertus, nurodoma, kad medžiagos bus išskaičiuojamos iš atliktų darbų akto, siejamo su sąmata, kita vertus, kad sutarties kaina, atitinkanti į bylą pateiktą sąmatą, apima visas ir bet kokias rangovės išlaidas, susijusias su darbų atlikimu, (išskyrus medžiagas)) bei į bylą pateiktos sąmatos turinio (joje nėra atskirai išskirti darbai ir medžiagos, o nurodomi tik tam tikri turimi atlikti darbai bei pasitelkiami įrenginiai, jų kiekis, kaina), nevertino, ar ji apima ir neva užsakovės teiktas medžiagas-paslaugas pagal sąskaitas faktūras, nors šios aplinkybės (ką konkrečiai apėmė statybos rangos sutartyje nustatyta 411 395,21 Lt kaina, kuri ginčijamu susitarimu buvo sumažinta iki 338 800,62 Lt, t. y., ar sutarties kaina ir sudaryta sąmata apima ir darbus ir medžiagas, ar tik darbus), gali turėti esminės reikšmės išvadai dėl 2014-05-12 susitarimo (ne)teisėtumo padaryti.
  11. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas buvęs UAB „IRDAIVA“ komercijos direktorius nurodė, kad UAB „INTERLI“ buvo viena iš potencialių kandidačių atlikti objekto stogo įrengimo darbus, ji pateikė pasiūlymą kaip ir kiti galimi rangovai, gavę užklausas. Sudarius statybos rangos sutartį buvo gauti 2–3 geresni kainos pasiūlymai. Atsižvelgiant į tai ir UAB „INTERLI“ sutikus dirbti mažesne kaina, sudarytas 2014-05-12 susitarimas dėl mažesnės statybos rangos darbų kainos. Nors teismas skundžiamame sprendime aptarė šias 2014-05-12 susitarimo sudarymo aplinkybes, tačiau nesiaiškino, kokiu principu buvo mažinama kaina, t. y., kas konkrečiai buvo mažinama, jei nebuvo mažinamas darbų kiekis, apimtys ir kokiu būdu buvo sulygta būtent tokia kaina, ką ji apėmė, ar buvo šiai kainai sudaryta sąmata, koks jos turinys, nepareikalavo šalių pateikti naujos 338 800,62 Lt vertės sąmatos.
  12. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „INTERLI“ buvusio vadovo paaiškinimais nustatė, kad 411 395,21 Lt kaina buvo jo paties paskaičiuota, pasiūlyta, o pelno dalis šioje kainoje galėjo būti nuo 3 iki 15 proc., tačiau nesiaiškino sąmatos sudarymo aplinkybių, jos turinio, nepareikalavo pirminio UAB „INTERLI“ pasiūlymo, teikto UAB „IRDAIVA“, kurio pagrindu, remiantis liudytojų parodymais, sudaryta 2014-05-05 rangos sutartis.
  13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal 2014-05-05 sudarytos statybos rangos sutarties preambulę ir joje nurodytas šios sutarties sudarymo aplinkybes, 2014-05-05 rangos sutartis sudaryta UAB „IRDAIVA“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ statybos rangos pagrindu, pagal kurią UAB „IRDAIVA“ įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus objekte ( - ), tačiau į bylą nepateikta šios sutarties kopija (ją lydėjusios sąmatos duomenys), nors nuostatos dėl kainos, apmokėjimo, subrangovų pasitelkimo darbams atlikti gali būti reikšmingos nagrinėjant šį tarp šalių kilusį ginčą, sudarytą minėtos sutarties pagrindu.
  14. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
  15. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos aplinkybės, bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų įrodymų trūkumas suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės, o jai tinkamai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinėje instancijoje nėra galimas remiantis vien tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ginčui dėl 2014-05-12 susitarimo (ne)galiojimo tinkamai išnagrinėti reikalinga apklausti dalyvaujančius byloje asmenis ir (ar) prašyti jų paaiškinimų, rinkti aukščiau nurodytus naujus įrodymus, t. y. bylą iš esmės nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir kurių neanalizavo. Tai sudaro pagrindą perduoti bylą (klausimą dėl

    92014-05-12 susitarimo (ne)galiojimo) nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

  16. Aplinkybių, susijusių su sutarties kainos sandara ir sąmatos turiniu, nustatymas ir įvertinimas neatsiejamai susijęs ir su šalių reikalavimų, kildinamų iš 2014-10-31 susitarimo dėl įskaitymo, pagrįstumu, todėl jo išsprendimas apeliacinėje instancijoje pagal byloje esančius duomenis taip pat negalimas.

10Dėl UAB „IRDAIVA“ reikalavimo, kildinamo iš nuostolių atlyginimo

  1. Kaip minėta UAB „IRDAIVA“ dalį prašomo UAB „INTERLI“ bankroto byloje patvirtinti finansinio reikalavimo grindžia patirta žala rangovei tinkamai nevykdžius rangos sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, dėl kurių buvo aplietos patalpos. Šiems reikalavimams pagrįsti atsakovė į bylą yra pateikusi antstolio 2014-07-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas pirmo ir antro aukšto patalpų užliejimo faktas, permirkusios sienos, grindys, bei 116 000,45 Lt dydžio lokalinę sąmatą, kuria įrodinėtas patirtos žalos dydis.
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsisakė tvirtinti UAB „IRDAIVA“ finansinį reikalavimą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta UAB „INTERLI“ kaltė, priežastinis ryšys tarp rangovės veiksmų ir kilusios žalos (užliejimo fakto) bei žalos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta nenustačius ir neištyrus visų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo ir kartu UAB „IRDAIVA“ prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimus.
  3. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 str.). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.).
  4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog UAB „INTERLI“ turėjo pareigą stogą uždengti taip, kad pro jį neprasiskverbtų vanduo, neanalizavo šalių sudarytos rangos sutarties sąlygų, su kurių pažeidimu UAB „IRDAIVA“ kildina UAB „INTERLI“ pareigą atlyginti patirtą žalą, kiekvienos iš šalių pagal ją prisiimtų įsipareigojimų turinio, nenustatė dėl kokių priežasčių (netinkamai atliekamų stogo dengimo darbų ar jų nebaigtumo fakto 2014-07-02 ar kt.) buvo aplietos patalpos, neanalizavo, kokią įtaką turėjo ir (ar) galėjo turėti aplinkybė, kad statybos darbai, kaip nustatyta iš kitų bylos duomenų, nebuvo atlikti per sutartyje nustatytą terminą (2014-10-31 susitarimo 2.2 p. nurodyta, kad rangovė darbus atliko 2014-09-14, nors pagal rangos sutarties 5.2 punktą rangovė darbus turėjo atlikti kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais, tačiau ne vėliau kaip 2014-07-31), dėl kokių priežasčių darbus baigta atlikti vėliau. Byloje nesant ištirtoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su sutarties šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo (ne)tinkamumu, negalima nustatyti, ar UAB „INTERLI“ veiksmai (neveikimas) turėjo (galėjo turėti) įtakos 2014-07-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotam patalpų užliejimo faktui. Vien tai, kad UAB „INTERLI“, remiantis A. B. parodymais, nepripažino nuostolių padarymo ir dydžio faktų, nėra pakankami UAB „INTERLI“ atsakomybei už UAB „IRDAIVA“ patirtą žalą, užliejant patalpas, netaikyti.
  5. Be to, teismas, nustatęs, kad žala (užliejimo faktas) yra įrodytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nesiaiškino ir (ar) skundžiamame sprendime neaptarė, kokia konkreti žala buvo padaryta dėl užlietų patalpų, ar lokalinėje sąmatoje nurodytos medžiagos galėjo būti naudojamos antstolio protokole užfiksuotiems padariniams ištaisyti, kada (kuriuo metu) UAB „IRDAIVA“ įrodinėjami trūkumai buvo tvarkomi, jei, kaip nustatyta byloje, stogo dengimo darbai baigti 2014-09-14, kokią įtaką tai turėjo darbams priimti.
  6. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, nėra tikslinga šias aplinkybes nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi klausimas dėl nuostolių atlyginimo, kaip pagrindo UAB „INTERLI“ bankroto byloje patvirtinti UAB „IRDAIVA“ finansinį reikalavimą, būtų nagrinėjamas naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Šie procesiniai pažeidimai šalintini bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo.

11Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinius motyvus sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, nenustatė, neištyrė ir neįvertino šalių reikalavimams tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Dėl byloje esančių įrodymų stokos, neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, bylos apeliacinėje instancijoje negalima išnagrinėti iš esmės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nesprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje klausimo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p., 185 str., 93 str.).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai