Byla 3K-3-511/2011
Dėl sutarties nutraukimo ir skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Simega“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Balmeto Medis“ ieškinį atsakovui AB „Simega“ dėl susitarimo dėl sutarties nutraukimo ir skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių, prieštaraujančių juridinio asmens teisnumui, negaliojimą, taip pat dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius.

6Šalys 2001 m. gruodžio 21 d. sudarė sutartį, kurią pavadino šilumos energijos tiekimo sutartimi. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo už atitinkamą atlyginimą ieškovui tiekti šilumos energiją. Nors ši sutartis pavadinta šilumos energijos sutartimi, tačiau ja šalys susitarė, kad ieškovas atsakovui neatlygintinai perduos per metus 126 000 erdv. m (erdvinių metrų) medienos drožlių ir kad atsakovas turi teisę neatlygintinai iš ieškovo gauti visas gamybos procese susidarančias lentų nuopjovas, kurių ilgis mažesnis kaip 30 cm. 2004 m. balandžio 1 d. susitarimu sutartis buvo pakeista. Numatyta, kad ieškovas atsakovui nuo 2004 m. balandžio 1 d. už šilumą moka 87,36 Lt/Gkal (be PVM), o atsakovas už drožles – 5 Lt erdv. m (be PVM). Sutarties galiojimo terminas iki 2007 m. gruodžio 31 d. Ieškovo direktorius 2007 m. rugsėjo 19 d. pranešė atsakovui, kad yra nepajėgus vykdyti sutartį, t. y. pateikti numatytą kiekį medienos drožlių, pasiūlė sutartį nutraukti, sumokėti 263 010 Lt kompensacijos ir sudaryti naują šilumos tiekimo sutartį. Per 2007 m. ieškovas pagal Šilumos energijos tiekimo sutartį nepardavė atsakovui per 46 262 erdv. m drožlių. Šalys 2007 m. spalio 31 d. pasirašė Susitarimą dėl Šilumos energijos tiekimo sutarties nutraukimo nuo 2007 m. spalio 31 d., kuriuo susitarė, kad ieškovas sumokės atsakovui 482 490 Lt kompensaciją už nepatiektas drožles ir šalys viena kitai pretenzijų neturės. Ieškovas laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 11 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. dalimis sumokėjo atsakovui 301 453 Lt. Šalys 2008 m. gruodžio 2 d. pasirašė Skolų suderinimo aktą, kuriame nurodė skolą už šilumos energiją ir netesybas pagal Šilumos energijos tiekimo sutartį ir kuriuo patvirtino, kad ieškovas skolingas atsakovui 194 301,34 Lt.

72009 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla.

8Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti negaliojančiais šalių: 2007 m. spalio 31 d. susitarimą dėl 2001 m. gruodžio 21 d. šilumos energijos tiekimo sutarties nutraukimo ir 2008 m. gruodžio 2 d. skolų suderinimo aktą kaip prieštaraujančius juridinio asmens tikslams, teisei ir gerai moralei; priteisti ieškovui iš atsakovo 301 453 Lt skolos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų, atmesti atsakovo prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 181 037,50 Lt reikalavimu. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovas iki 2004 m. medžiagą kurui (lentų nuopjovas ir drožles) gavo už dyką, o vėliau mokėjo simbolinę 5 Lt už erdv. m kainą, kai tuo tarpu vidutinė medienos drožlių kaina buvo 25 Lt, todėl, tokiomis sąlygomis gaudamas iš ieškovo visą kurą, reikalingą šilumai pagaminti, jokių nuostolių patirti negalėjo. Atsakovas atsikirtimą į pareikštą ieškinį grindė tuo, kad, pirkdamas iš ieškovo medienos drožles mažesne nei rinkos kaina, ieškovui tiekdavo pigesnę šilumą negu kitiems vartotojams.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinio dalį dėl susitarimo dėl sutarties nutraukimo ir skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiais, 301 453 Lt skolos ir procesinių palūkanų priteisimo atmetė, o dalį dėl atsakovo neįtraukimo į kreditorių sąrašą su 181 037,50 Lt reikalavimu paliko nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, jog nutraukti Šilumos energijos tiekimo sutartį prieš terminą ir sumokėti kompensaciją pasiūlė pats ieškovas, nes dėl žaliavos trūkumo, sudėtingos rinkos situacijos sumažėjo gamybos apimtys, todėl ieškovas nebegali įvykdyti sutartinio įsipareigojimo pateikti atsakovui sulygtą kiekį drožlių. Teismo nuomone, esant tokiai situacijai, ieškovas, kaip sąžininga sutarties šalis, privalėjo inicijuoti sutarties nutraukimą ir tartis dėl atitinkamo susitarimo. Ginčijami aktai ieškovo kreditorių teisių nepažeidė, nes dėl to ieškovas netapo nemokus, būdamas mokus nesuteikė pirmenybės kitam kreditoriui, o atsakovas apie šias aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti. Teismas nustatė, kad šalių sutartiniai santykiai truko nuo 1998 m. Atsakovas po 2006 – 2007 m. šildymo sezono, siekdamas iš anksto užsitikrinti žaliavos gavimą, išsiaiškinti galimus šilumos energijos pirkėjus ir parduodamos energijos kiekį, 2007 m. balandžio 25 d. šiais klausimais kreipėsi į ieškovą ir gavo patikinimą, kad ieškovas nori sudaryti šilumos energijos tiekimo sutartį po ankstesnės sutarties termino pasibaigimo dar vieneriems metams su galimybe ją pratęsti ir planuoja pirkti 8000 – 10 000 Gkal/m bei parduoti apie 100 000 erdv. m drožlių. Tik 2007 m. rugsėjo 29 d., t. y. beveik prieš šildymo sezoną, ieškovas pasiūlė atsakovui nutraukti Šilimos energijos tiekimo sutartį nuo 2007 m. spalio 1 d. sumokant 263 010 Lt kompensaciją už nepatiektą 52 602 erdv. m drožlių kiekį pagal sutartį. Atsakovui adresuotame rašte ieškovas nurodo, kad taip elgiasi dėl žaliavos trūkumo, sudėtingos rinkos situacijos. Po derybų šalys pasirašė Susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir 482 490 Lt kompensacijos, kuri yra daug mažesnė nei siūlė atsakovas, be to, ieškovas išsiderėjo, kad ši kompensacija būtų mokama dalimis ir be netesybų. Teismo vertinimu, nepagrįstas yra ieškovo teiginys, kad Susitarimas buvo visiškai nenaudingas ieškovui. Ieškovui nevykdant Šilumos tiekimo energijos sutarties du mėnesius iki jos termino pasibaigimo, atsakovas būtų turėjęs teisę konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti nuostolių bei netesybų (pagal įstatymą), tie nuostoliai, sprendžiant pagal kuro pirkimo kainas nagrinėjamu laikotarpiu, tikėtina, būtų buvę gerokai didesni. Teismo vertinimu, atsakovui nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovas yra nemokus, o ginčijami aktai pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises. Iš viešai skelbiamos ieškovo finansinės atskaitomybės nebuvo matyti, kad ieškovas yra nemokus, nes turimas turtas buvo daugiau kaip du kartus didesnis už finansinius įsipareigojimus. Teismas nustatė, kad pradelstų skolų atsirado tik po metų nuo susitarimo pasirašymo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra sąžininga sutarties šalis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šilumos energiją ieškovui visada pardavė mažesne negu vidutinis šilumos energijos tarifas Lietuvoje kaina ir dažniausiai pigiau negu kitiems šilumos energijos pirkėjams mieste. Ieškovui pardavimo kaina buvo palankesnė dėl to, kad ieškovas pigiau pardavė atsakovui medienos drožles šilumos energijos gamybai. Esminės šalių nelygybės faktų teismas nenustatė, o ginčijamų aktų sąlygos atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Be to, ieškovas Šilumos energijos tiekimo sutarties, kaip tokios, neginčija. Teismas padarė išvadą, kad tiek Susitarimas dėl Šilumos energijos tiekimo sutarties nutraukimo, tiek Skolų suderinimo aktas neprieštarauja juridinio asmens tikslams, teisei ir gerai moralei (CK 1.81, 1.82 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad ieškovo bankroto byloje atsakovas yra pareiškęs 181 037,50 Lt reikalavimą ir šis klausimas bus išspręstas bankroto byloje, todėl nagrinėjamoje byloje jis paliekamas nenagrinėtas (CPK 294 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 31 d. susitarimo dalį dėl 482 490 Lt nuostolių atlyginimo, panaikino ir ieškinį dėl šios dalies patenkino: pripažino 2007 m. spalio 31 d. susitarimo dalį dėl 482 490 Lt nuostolių atlyginimo negaliojančia; priteisė iš atsakovo 301 453 Lt ir procesines palūkanas; kitas teismo sprendimo dalis, kuriomis atmestas BUAB ,,Balmeto Medis“ ieškinys, paliko nepakeistas. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2003 m., kai atsakovas iš ieškovo pagal sutarties sąlygas nemokamai gaudavo drožlių ir lentų nuopjovų, ieškovas už šilumą atsakovui mokėjo po 39,90 Lt/Gkal. Palyginus su kitais vartotojais, 2003 m. ieškovui buvo taikoma mažiausia kaina. Kai šalys 2004 m. pakeitė sutarties sąlygas ir atsakovas už drožles ieškovui turėjo mokėti po 5 Lt/Gkal, ieškovas nuo 2004 m. balandžio mėn. mokėjo už šilumą po 75,12 Lt už Gkal (be PVM). Palyginus su kitų vartotojų mokamomis kainomis tai buvo viena didesnių kainų. Pavyzdžiui, AB „Lavisos agrogrupė“ mokėjo po 73,09 Lt/Gkal, AB ,,Panevėžio energija“ – 68,79 Lt/Gkal, UAB ,,Kupiškio plytų gamykla“ – 42,99 Lt Lt/Gkal, 69,43 Lt/Gkal ir tik už du mėnesius po 91,53 Lt/Gkal. 2005 ir 2006 m. ieškovas mokėjo po 75,12 Lt/Gkal (be PVM) ir tai nebuvo mažiausiai mokama kaina, palyginus su kitais vartotojais. AB ,,Lavisos grupė“ mokėjo po 73,09 Lt/Gkal, AB ,,Panevėžio energija“ po 68,79 Lt/Gkal, kiti vartotojai – didesnes kainas. Nutraukus sutartį ieškovas 2007 m. mokėjo po 140,70 Lt/Gkal (be PVM) ir tai buvo pati didžiausia kaina, palyginus su kitų vartotojų mokomomis kainomis, išskyrus UAB ,,Kupiškio agrotiekimas“, kuriai taip pat buvo nustatyta 140,70 Lt/ Gkal kaina. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, sprendė, kad nuo 2002 m. iki 2004 m. balandžio mėn. tiekiant atsakovui visą jam reikalingą kurą (medienos drožles ir lentų nuopjovas) nemokamai, o nuo 2004 m. balandžio mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. už medienos drožles mokant po 5 Lt/erdv.m, ieškovui sutarties vykdymas buvo nuostolingas. Teisėjų kolegijos teigimu, kai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2 metus ir 4 mėn. medienos drožlės ir lentų nuopjovos atsakovui buvo tiekiamos nemokamai, o 3 metus už medienos drožles mokant tik po 5 Lt/erdv. m, ieškovo valdymo organo sudarytas susitarimas pripažįstant, kad atsakovui, gavusiam nemokamai kurą gaminti šilumą bei mokant keletą kartų mažesnę kainą už vidutinę rinkos kainą, buvo dar ir padaryti nuostolių, vertintinas kaip prieštaraujantis bendrovės interesams ir tikslams, nes toks susitarimas nepagrįstai didina bendrovės nuostolius. Atsakovo, gavusio iš ieškovo visą jam reikalingą kurą 2 metus ir 4 mėn. nemokamai, o likusį laikotarpį iki sutarties nutraukimo mokėjusio už medienos drožles po 5 Lt/erdv. m, kai pagal bylos medžiagą vidutinė medienos drožlių kaina 2006 – 2007 m. buvo apie 25 Lt/erdv. m, o lentų nuopjovas nemokamai, elgesys gauti 482 490 Lt nuostolių atlyginimą už 2007 m. 58 638 erdv. m medienos drožlių nepatiekimą, vertintinas kaip nesąžiningas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčija šalių 2007 m. spalio 31 d. sudarytą susitarimą dėl šilumos energijos tiekimo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegijos nuomone, sutarties nutraukimas neprieštaravo UAB „Balmeto Medis“ teisnumui, nes, sumažėjus įmonės ūkinės veiklos apimtims, ieškovas 2007 m. buvo nebepajėgus patiekti atsakovui reikalaujamo medienos drožlių kiekio. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl šios dalies atmetė pagrįstai. Nustačius, kad yra visos trys sąlygos, būtinos privataus juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį nuginčyti, 2007 m. spalio 31 d. susitarimas dėl 482 490 Lt nuostolių atlyginimo pripažįstamas negaliojančiu ir taikoma restitucija (CK 1.82 straipsnis). Kadangi atsakovas pagal pripažintą negaliojantį susitarimą yra gavęs 301 453 Lt, tai turi ieškovui šią sumą grąžinti (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

141. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.82 straipsnio 1 dalį. Teismas nenagrinėjo, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant sudarytą sandorį negaliojančiu arba paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Nors sutarties sąlygos atitiko abiejų šalių interesus, apeliacinis teismas ignoruodamas priešpriešinių šalių įsipareigojimų įtaką, sutarties sąlygas išaiškino taip, kad aiškinimo rezultatas reiškia akivaizdų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu. Nesant ginčo dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, sutartinių įsipareigojimų negalinčios vykdyti šalies kreipimasis į kitą šalį su pasiūlymu nutraukti sutartį anksčiau termino pabaigos ir atlyginti nuostolius bei šalių tarimasis dėl abiem šalims priimtinų sutarties nutraukimo sąlygų negali būti laikomas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams. CK 1.82 straipsnio nuostatos nenumato sandorio padarinių (naudingumo) kaip savarankiško jo negaliojimo pagrindo. Teismo teiginiai apie tai, kad susitarimas didina ieškovo nuostolius, neparemti jokiais objektyviais įrodymais ar teisiniais argumentais, yra deklaratyvaus pobūdžio bei grindžiami prielaidomis.

152. Apeliacinis teismas ginčijama nutartimi inter alia pripažino negaliojančia tik susitarimo antrąją dalį dėl 482 490 Lt nuostolių atlyginimo pažymėjęs, kad, teisėjų kolegijos nuomone, Sutarties nutraukimas neprieštaravo ieškovės teisnumui, nes, sumažėjus įmonės ūkinės veiklos apimtims, ieškovė 2007 metais buvo nebepajėgi patiekti atsakovei reikalaujamo medienos drožlių kiekio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį dėl šios dalies atmetė. Susitarimo pirmosios ir antrosios dalių sąlygos yra esminės bei tarpusavyje susijusios, t.y. šalys būtent tokiomis sąlygomis susitarė nutraukti Sutartį bei pareikšti ir patvirtinti, kad viena kitai jokių turtinių ir (ar) neturtinių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo ir (ar) nutraukimo neturi ir (ar) ateityje neturės. Akivaizdu, kad Susitarimo antrojo punkto sąlygai neegzistuojant, paneigiama šalių Susitarimo esmė. Apeliacinis teismas konkrečioje byloje CK 1.96 straipsnio netaikė ir reikšmingų jo taikymui aplinkybių nenagrinėjo, tai turėjo įtakos neteisėtos apeliacinio teismo nutarties priėmimui.

163. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nesirėmė atsakovės nesąžiningumu kaip aplinkybe, pagrindžiančia kurį nors ieškinio arba apeliacinio skundo reikalavimą, ir jo neįrodinėjo. Atsakovė šioje byloje taip pat nepateikė jokių faktų, įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių jos nesąžiningumą sudarant ginčijamą Susitarimą. Ieškovei tinkamai neįgyvendinus jai tenkančios pagal CK 1.82 straipsnį įrodinėjimo pareigos ir nepaneigus atsakovės sąžiningumo prezumpcijos bei nesant įstatymo išvardytų pagrindų peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apeliacinis teismas pažeidė CPK 12, 13, 178 straipsnių ir 320 straipsnio 1 dalies nuostatas.

174. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą bei nukrypo nuo CPK 177, 178 ir 185 straipsnių taikymo praktikos, todėl buvo priimta neteisėta nutartis ir tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. AB „Simega“ šilumos energijos tarifų 2003–2007 metais suvestinėje analizuodamas šilumos energijos kainas apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į skaičiavimo vienetų skirtumus ir nepagrįstai visus tarifus įvardijo Lt/Gcal bei lygino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Teismas, vertindamas ir analizuodamas šilumos energijos pardavimo kainas, be jokių argumentų ir motyvų atmetė atsakovės direktoriaus paaiškinimus, kad energijos perdavimo ieškovės tinklams taškui nutolus toliau, nei kitiems energijos gavėjams, šilumos energijos tarifas ieškovei buvo palankiausias, nors santykinai atskirais periodais keli gavėjai mokėjo mažiau. Be to, iš suvestinės matyti, kad šilumos energijos tarifas AB „Lavisos agrogrupė“ ir AB ,,Panevėžio energija“ buvo nustatytas ilgalaikėmis sutartimis ir apžvelgiamu laikotarpiu nesikeitė nuo 2003 metų, kai buvo beveik du kartus didesnis negu ieškovės mokama kaina. Teismo teigimu, nuo 2004 m. balandžio iki 2007 m. atsakovė ieškovei už medienos drožles mokėjo po 5 Lt/erdv. m, o lentų nuopjovas gavo nemokamai, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė po minėto priedo pasirašymo gavo lentų nuopjovas nemokamai, byloje nėra.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimu iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai papildomai nurodant, kad kasatorius kelia fakto klausimus, kurie išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir kurių tirti kasacinis teismas neturėtų.

19Teisėjų kolegija konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

22Dėl CK 1.82 straipsnio aiškinimo ir taikymo

23Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą, apribojo galimybę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius motyvuojant tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens tikslams arba pažeidžia juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją.

24Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. CK 1.82 straipsnyje numatyti sandoriai, pažeidžiantys juridinio asmens teisnumą, yra nuginčijami, todėl reikalavimą pripažinti juos negaliojančiais gali reikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Tokie asmenys įvardyti CK 1.82 straipsnio 3 dalyje: ieškinį dėl sandorio, pažeidžiančio juridinio asmens teisnumą, pripažinimo negaliojančiu turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjai, juridinio asmens dalyviai; įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų (balsų) skaičiaus turėjimas).

25Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vasmangas v. UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007).

26Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ieškinio pagrindu nurodydamas CK 1.82 straipsnį, pažymėjo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, nes pasirašyti dokumentai nesukūrė teisinio gėrio, įsipareigojimas sumokėti kasatoriui pinigus, kurie nebuvo atlygis už prekes ar paslaugas, prieštaravo gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas sandorio prieštaravimą juridinio asmens tikslams siejo su sandorio nenaudingumu.

27Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. Pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada jei juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Pažymėtina, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą civilinę apyvartą – nebūtų pasiektas, nes būtų sudarytos kliūtys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai. Ši išvada grindžiama ir ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal kurią sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas, bylos Nr. 3K-3-73/2008). Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas.

28Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ginčijo susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Remdamosi sutarčių laisvės principu, abi sutarties šalys buvo laisvos susitarti dėl šios sutarties nutraukimo sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Sutarties nutraukimas gali turėti teisinių padarinių, t. y. sutarties šaliai (šalims) gali sukelti atitinkamų turtinių praradimų, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, o tokių patyrusi šalis gali reikalauti juos kompensuoti. Nutraukdamos sutartį šalys gali susitarti atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta, vykdoma iki sutarties termino pabaigos (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taip užtikrinamas ir vieno civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas. Nagrinėjamos bylos šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, kurių nutraukimo iniciatorius buvo ieškovas. Susitarimas dėl sutarties nutraukimo padarinių buvo pasiektas abipusių derybų metu ir vykdomas. Nuostolių atlyginimas bet kuriuo atveju negali būti naudingas juridiniam asmeniui, nes tokie mokėjimai negerina įmonės finansinės padėties, tačiau, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti neišvengiami. Apeliacinės instancijos teismas, siedamas susitarimo atlyginti nuostolius prieštaravimą privataus juridinio asmens tikslams tik su su sandorio nenaudingumu ieškovui, neatsižvelgė į tai, kad sandoris buvo sudarytas prisiimant galimą verslo riziką ir atitiko abiejų šalių interesus, todėl neteisingai taikė ir aiškino CK 1.82 nuostatas.

29Dėl actio Pauliana taikymo

30Sandorių komercinis nenaudingumas gali būti ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas tada, kai tai specialiai nurodyta sandorio negaliojimo pagrindą nustatančioje teisės normoje ar iš jos išplaukia. Pagal CK 6.66 straipsnį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

31Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006).

32Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. Pasvalio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-497/2006). Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Skolininkui pardavus turtą už rinkos kainą ir gavus ekvivalentinę pinigų sumą, gali būti pripažįstama, kad kreditoriaus teisės nepažeistos. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, t. y. žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos skolininko ir trečiojo asmens, su kuriuo skolininkas sudarė kreditoriaus ginčijamą sandorį, nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. preziumuojamas abiejų sandorio šalių nesąžiningumas. Vienas tokių atvejų – akivaizdžiai nenaudingi sandoriai (CK 6.67 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Eura” v. Kauno mokytojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-772/2002). Taigi, taikant actio Pauliana sandorių nenaudingumas gali būti teisiškai reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykas.

33Pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų Pauliano ieškiniui tenkinti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad nėra pagrindo CK 6.66 straipsniui taikyti, nes dėl sudaryto sandorio nesumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, nepakito ieškovo turto masė taip, kad tai būtų turėję įtakos įmonės mokumui, taip pat byloje nenustatyta kitų aplinkybių, patvirtinančių, jog kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės.

34Dėl bylos nagrinėjimo dalyko apeliacinės instancijos teisme

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005). Tai reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą turi nustatyti, kokį reikalavimą reiškia ieškovas, ir pagal tai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką. Antraip teismo procesinė veikla byloje bus netikslinga ir neleis tinkamai pasiekti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

36Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimus grindė net kelių teisės normų, t. y. CK 1. 81, 1.82, 6.1, 6.4, 6.38, 6.66 straipsnių ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, pažeidimais. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir nurodytų nuostatų turinį, matyti, kad kai kurios šių nuostatų yra savarankiški ieškinio juridiniais pagrindai, o kai kurios gali būti naudojamos tik argumentams sustiprinti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą ir formulavo motyvus aptardamas daugelį šių nuostatų, tačiau bylos nagrinėjimo dalyku iš esmės laikė tik CK 1. 81, 1.82 ir 6.66 straipsniuose įtvirtintų teisės normų taikymo aplinkybių nustatymą, didelę dalį dėmesio skirdamas Pauliano ieškinio tenkinimo pagrįstumui nustatyti. Dėl visų šių nuostatų taikymo pirmosios instancijos teismas priėjo prie tos pačios išvados – ieškinys šia ieškinio dalimi nepagrįstas, todėl atmestinas.

37Pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčijami aktai nepažeidė ieškovės kreditorių teisių, nes dėl to ji netapo nemoki, būdama nemoki nesuteikė pirmenybės kitam kreditoriui ir kitaip nepažeidė kreditorių teisių, o atsakovė apie šias aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti. Šalių susirašinėjimo turinys patvirtina, kad atsakovė po 2006–2007 m. šildymo sezono, siekdama iš anksto užsitikrinti žaliavos gavimą, išsiaiškinti galimus šilumos energijos pirkėjus bei parduodamos energijos kiekį, šiais klausimais kreipėsi į ieškovę ir gavo patikinimą, jog ieškovė nori sudaryti šilumos energijos tiekimo sutartį po minėtos sutarties termino pasibaigimo dar vieneriems metams su galimybe ją pratęsti ilgesniam laikui, kad planuoja pirkti ir parduoti medienos drožlių, kurių kaina ateityje priklausys nuo rinkos kainų. Beveik prieš šildymo sezoną atsakovė pasiūlė ieškovei nutraukti sutartį. Po derybų šalys sudarė susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir 482 490 Lt kompensacijos, kuri daug mažesnė už siūlytą atsakovės, taip pat ieškovė išsiderėjo, kad ši kompensacija būtų mokamas dalimis ir nemokamos netesybos. Teismas padarė išvadą, jog spręsti, kad ieškovė yra nemoki ar kad ginčijami aktai pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teises, atsakovei nebuvo faktinio pagrindo. Neįrodyta, kad ieškovei atstovavę asmenys atsakovei atskleidė informaciją apie gresiantį bankrotą bei apie tai, kad dėl lėšų stygiaus ji neturi teisės atsiskaityti su atsakove, nes yra pirmesnės eilės kreditorių. Nemokumo situacijos tuo metu bendrovėje nebuvo, nes pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamus UAB „Balmeto medis“ balanso duomenis 2007 m. gruodžio 31 d. matyti, kad ieškovė turėjo per 14 mln. vertės į balansą įrašyto turto, o pradelstos skolos buvo 6,5 mln. Lt. Teismas nustatė, kad ieškovei bankroto byla iškelta tik po dvejų metų ir ne dėl to, kad buvo sudaryti ginčijami aktai, o dėl sunkmečio, pasikeitimo rinkose ir gamybos apimčių sumažėjimo. Dėl to atsakovei nebuvo jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad 2007 metais sudaromi ginčijami aktai yra neteisėti. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė yra sąžininga sutarties šalis, šalių susitarimas ieškovei nebuvo nuostolingas ir pagrindo Pauliano ieškiniui tenkinti nėra.

38Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamosios dalies pradžioje nurodė, kad ieškovas BUAB ,,Balmeto Medis“ ginčijo 2007 m. spalio 31 d. su atsakovu AB „Simega“ sudarytą susitarimą dėl 2001 m. gruodžio 21 d. šilumos energijos tiekimo sutarties nutraukimo CK 6.66, 1.82 ir 1.83 straipsniuose nurodytais pagrindais. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad apeliantas nurodė aplinkybes ir argumentus, kuriais grindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą tik dėl tos dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti 2007 m. spalio 31 d. susitarimą negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, todėl teisėjų kolegija pasisakė tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas. Iš esmės visi apeliacinės instancijos teismo argumentai buvo susieti su CK 1.82 straipsnio reglamentuojančio juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio pripažinimą negaliojančiu aiškinimo ir taikymo.

39Iš apeliacinės nutarties motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas CK 1.82 straipsnio taikymą byloje iš esmės pagrindė komercinio naudingumo argumentais. Teismas nurodė, kad „ieškovas susitarimą ginčija tuo pagrindu, jog bendrovės direktoriaus sudarytas susitarimas, kuriuo jis išreiškė valią nutraukti sutartį likus iki sutarties galiojimo termino pabaigos dviem mėnesiams ir už sutarties prieš terminą nutraukimą sumokėti atsakovui 482 490 Lt kompensaciją, buvo bendrovei nuostolingas, t. y. prieštaravo bendrovės teisnumui”. Savo procesinį sprendimą byloje pagrįsdamas CK 1.82 straipsnio taikymu dėl komerciškai nenaudingo sandorio pripažinimo negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjo CK 6.66 straipsnio taikymo byloje sąlygų.

40Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką ir taikė netinkamas materialiosios teisės normas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygas, įvertino surinktus įrodymus ir priėjo prie išvados dėl pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu nebuvimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 1.82 straipsnio ir 6.66 straipsnių taikymo sąlygos skiriasi iš esmės, todėl tokia apeliacinės instancijos teismo teisės taikymo klaida reiškia neteisėto ir nepagrįsto sprendimo byloje priėmimą ir sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą pareiškė reikalavimą priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė 1936 Lt sumokėjimą už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą patvirtinančius įrodymus. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir pateikto procesinio dokumento teisinio argumentavimo pobūdį bei vadovaujantis Rekomendacijų 2.1, 2.8, 8.11 punktais, už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovui iš ieškovo priteistina 1000 Lt.

43Taip pat atsakovas pateikia įrodymus apie 7015 Lt žyminio mokesčio pareiškiant kasacinį skundą sumokėjimą ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu atsakovo prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso atsakovo naudai iš ieškovo priteistinas 8015 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

44Kasaciniame procese valstybė patyrė 31,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.

47Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutarties dalį panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 31 d. susitarimo dalį dėl 482 490 Lt nuostolių atlyginimo buvo atmesta ir priteistos su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos.

48Iš BUAB “Balmeto medis” (j.a. kodas 111457987) AB “Simega” (j. a. kodas 164780489) naudai priteisti 8015 (aštuonis tūkstančius penkioliką) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

49Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš BUAB “Balmeto medis” (j.a. kodas 111457987) 31,65 Lt (trisdešimt vieną litą 65 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių,... 6. Šalys 2001 m. gruodžio 21 d. sudarė sutartį, kurią pavadino šilumos... 7. 2009 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo... 8. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinio dalį... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.82... 15. 2. Apeliacinis teismas ginčijama nutartimi inter alia pripažino... 16. 3. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nesirėmė atsakovės... 17. 4. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti.... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 22. Dėl CK 1.82 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 23. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose... 24. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir... 25. Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus... 26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, ieškinio pagrindu nurodydamas CK 1.82... 27. Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose.... 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ginčijo susitarimą dėl... 29. Dėl actio Pauliana taikymo ... 30. Sandorių komercinis nenaudingumas gali būti ieškinio dėl sandorio... 31. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra... 32. Pagal kasacinio teismo praktiką, dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa... 33. Pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų Pauliano ieškiniui tenkinti.... 34. Dėl bylos nagrinėjimo dalyko apeliacinės instancijos teisme... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas... 36. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimus grindė net kelių teisės normų,... 37. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčijami aktai nepažeidė ieškovės... 38. Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamosios dalies pradžioje... 39. Iš apeliacinės nutarties motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas... 40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 42. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą pareiškė reikalavimą priteisti... 43. Taip pat atsakovas pateikia įrodymus apie 7015 Lt žyminio mokesčio... 44. Kasaciniame procese valstybė patyrė 31,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 47. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 48. Iš BUAB “Balmeto medis” (j.a. kodas 111457987) AB “Simega” (j. a.... 49. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...